Byla e2A-649-524/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 700,58 EUR sumą, kurią sudaro 237,65 EUR skola, 418,86 EUR delspinigiai, 23,77 EUR bauda ir 20,30 EUR išlaidos už Gyventojų registro tarnybos pažymą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2006-12-31 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo mobilųjį telefoną „Nokia“ ir įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2009-03-04 UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-04 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. B. 237,65 EUR skolos, 2,90 EUR nuostolių, 18,49 EUR delspinigių, iš viso 259,04 EUR, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2006-12-31 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612562049, pagal kurią atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis mobilusis telefonas „Nokia N73“. Atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ 1549,00 Lt (448,62 EUR) turto dalies įmoką, 48,31 Lt (13,99 EUR) sutarties mokestį, 65,78 Lt (19,05 EUR) palūkanas pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki 2007-06-30, tačiau išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, iki galo nesumokėjo mėnesinių įmokų ir liko skolingas 237,65 EUR. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl ieškovei iš atsakovo priteista 237,65 EUR suma. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už 3525 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 418,86 EUR sumą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, padarė išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Todėl delspinigiai sumažinti iki 21,39 EUR, o likęs reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad vieno asmens Gyventojų registro pažymos kaina nurodoma 2,90 EUR, tik šios išlaidos pripažintos įrodytais ieškovės nuostoliais, kita šio reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Kadangi, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovei priteista 2,90 EUR nuostolių ir 18,49 EUR delspinigių. Išperkamosios nuomos sutarties specialiosiose sąlygose atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Klaipėdos g. 27-16, Gargždai. Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovė savo ieškinyje. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus adresu Klaipėdos g. 27-16, Gargždai, dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 23,77 EUR baudą atmestas. Iš atsakovo priteistos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-01-04 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo 418,86 EUR delspinigius, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Remiantis teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, kadangi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, todėl teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir 0,05 proc. dydžio delspinigius apskaičiavo tik už 6 (šešis) mėn.
    2. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms – nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą.
    3. Ieškovė sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad į tai atsižvelgė, kadangi delspinigių dydį ieškinyje savo iniciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatymo nustatytų), vadovaudamasi įstatymo nuostata, t. y. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, ir įvertindama sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę.
  1. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl netesybų priteisimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2006-12-31 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612562049, pagal kurią atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis mobilusis telefonas „Nokia N73“ (toliau – prekė) (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 1 p.). Atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ 1549,00 Lt (448,62 EUR) turto dalies įmoką, 48,31 Lt (13,99 EUR) sutarties mokestį, 65,78 Lt (19,05 EUR) palūkanas pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki

    132007-06-30, tačiau išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, iki galo nesumokėjo mėnesinių įmokų ir liko skolingas 237,65 EUR. 2009-03-04 UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą pagal 2006-12-31 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612562049 (2009-03-04 perdavimo–priėmimo aktas Nr. 456). Ieškovė raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir kartu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus.

  5. Šioje byloje apeliacine tvarka yra skundžiamas sprendimas už akių, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas savo iniciatyva nesant šalies prašymo neturi pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms pagal CK 1.126 str. 2 d., tačiau įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį darytina išvada, jog teismas šioje byloje netaikė ieškinio senaties termino netesyboms, o prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino CK 6.73 str. 2 d. pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant.
  6. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 234,65 EUR skolos už įsigytą mobilųjį telefoną, 418,86 EUR delspinigių, 23,77 EUR baudos. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomus priteisti delspinigius iki 21,39 EUR, priteisė 2,90 EUR nuostolių (už Gyventojų registro pažymą), netesybas įskaitė į nuostolių atlyginimą ir priteisė 18,49 EUR delspinigių. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, kompensuojamosios palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą. Apeliacinės instancijos teisme ginčas vyksta dėl 418,86 EUR delspinigių priteisimo, nes apeliaciniame skunde ieškovė prašo priteisti visą delspinigių sumą, todėl apeliacinės instancijos teisme nagrinėti teisingo delspinigių dydžio nustatymo pagrindai.
  7. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio.
  8. Kartu pažymėtina, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
  9. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalauja tik netesybų už netinkamą prievolės įvykdymą, o reikalavimą priteisti nuostolius grindė tik patirtomis 20,30 EUR dydžio išlaidomis už informaciją iš Gyventojų registro, šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ir priteisė 2,90 EUR. Apeliantė neskundžia sprendimo dalies dėl nuostolių, taigi šioje byloje neanalizuotinas netesybų įskaitymo į nuostolius klausimas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
  10. Tačiau teismas turi teisę mažinti netesybas kitu pagrindu, t. y. kai šios yra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jų atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.
  11. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, sutiko mokėti 0,2 procento delspinigius už sutartyje nustatyto termino pažeidimą. Tačiau ieškovė ieškinyje ginčo delspinigių sumą skaičiavo įstatyme nustatytu mažesniu procentu, t. y. 0,05. Byloje įrodyta, jog atsakovas pažeidė sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką ir sumokėjo tik 3 įmokas, daikto kreditoriui negrąžino ir savo prievolės nevykdė nuo 2007-03-30, t. y. 3525 dienas iki ieškinio padavimo datos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį nuo 418,86 EUR iki 21,39 EUR sumos, nes byloje įrodyta, jog atsakovas didžiosios skolos dalies nepadengė, naudojasi ieškovės mobiliuoju telefonu, visiškai nebendradarbiauja su kreditoriumi, todėl nėra pagrindo atsakovui sumažinti delspinigių dydį iki minimalaus. Akivaizdu, jog naudodamasis ieškovės mobiliuoju telefonu nuo 2007-03-30 už jį nemokėdamas, jis pažeidžia kreditoriaus teises, todėl dėl paminėtų aplinkybių prašomų priteisti delspinigių suma padidintina iki 118,83 EUR, t. y. pusės pagrindinės skolos sumos. Į šią suma įskaitytina 2,90 EUR nuostolių suma, todėl iš viso priteistina 115,93 EUR delspinigių suma. Tenkinti šią ieškinio dalį visa apimtimi nėra teisinio pagrindo, nes akivaizdu, jog delspinigių suma beveik dvigubai viršija pagrindinę skolą, todėl ši aplinkybė atitinka teismų praktikoje ir šios nutarties 18 p. nurodytus pagrindus mažinti netesybas.
  12. Paminėtais motyvais skundžiama teismo sprendimo dalis dėl 18,49 EUR priteisimo keistina ir priteista suma padidintina iki 115,93 EUR (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
  13. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 29 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 84 str., 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atitinkamu procentu padidintinas priteistas 6 EUR žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, iki 11 EUR.

15Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš D. B. UAB „Kapitalo valda“ priteista 18,49 EUR delspinigių, pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 115,93 EUR. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš D. B. UAB „Kapitalo valda“ priteista 6 EUR bylinėjimosi išlaidų, ir šią sumą padidinti iki 11 EUR.

17Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

18Priteisti iš D. B. UAB „Kapitalo valda“ 5 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai