Byla 2A-2401-275/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. U. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos), V. N. (V. N.), R. U., M. U., S. Š. (S. Š.), tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarui R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

51. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5.-41-29634 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje S. N.“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. N. perduodant jam neatlygintinai 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 6,26 ha žemės sklypą, esantį ( - );

62. Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G. patvirtintą 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2129, kuria S. N. minėtą sklypą už 8 906 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U.;

73. Pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/01/20010/0006110), patvirtinto Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro R. K., dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą, esantį ( - ), įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre;

84. Taikyti restituciją natūra: įpareigoti R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 6,26 ha žemės sklype ( - ); įpareigoti V. N. grąžinti R. U. ir M. U. S. N. gautą pinigų sumą – 8 906 Lt pagal 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2129.

9Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) 2009-02-23 sprendimu Nr. 2.5-41-29634 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje S. N. (S. N.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusį savininko J. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 7,33 ha (vertė 8 906 Lt) žemės sklypą, esantį ( - ). Šiuo sprendimu buvo nuspręsta S. N. atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį turtą - 7,33 ha žemės ir vietoj turėtos 7,33 ha žemės perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 6,26 ha (vertė 8 906 Lt) žemės sklypą miškų ūkio paskirties, esantį ( - ) Nekilnojamojo turto registre 2009-03-25 įregistruotos S. N. nuosavybės teisės į minėtą 6,26 ha sklypą, ( - ). 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2129 (sutartį patvirtino Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovė L. G.) S. N. minėtą sklypą už 8 906 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., kurie 2009-04-06 Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teisės į minėtą 6,26 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame miško žemės plotas yra 6,26 ha. Pagal Aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštą Nr. (16-2)-D8-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d., nutarimu Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Iš kartu su raštu Nr. (16-2)-DS-2670) pateiktų Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-19773 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento, ir 2010-03-10 pažymos Nr. 19771 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad minėtame 6,26 ha sklype yra 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotas. VAVA 2009-02-23 Nr. 2.5-41-29634 sprendimas atkuriant S. N. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, kuriuo vietoj turėtos žemės V. N. buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 6,26 ha žemė sklypas ir kuriame sprendimo priėmimo metu buvo 6,26 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pažeistos imperatyvios Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str., Žemės reformos įstatymo 14 str., Žemės įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos. Dėl šios priežasties minėtas VAVA sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20-2000). S. N. šį sklypą 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2129 pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U. už 8 906 Lt. Kadangi minėtas žemės sklypas, užimtas valstybinės reikšmės mišku, jis V. N. nuosavybėn buvo perduotas neteisėto VAVA sprendimo pagrindu. Dėl šios priežasties, ir vadovaujantis principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, minėtas žemės sklypas negalėjo būti perduodama kitų asmenų nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, pripažintina negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis. Panaikinus neteisėtą VAVA sprendimą ir pripažinus negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą bei pirkimo-pardavimo sutartį, taikytina restitucija natūra, t.y. 6,26 ha žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl pripažinimo negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/01/20010/0006110), patvirtinto Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro R. K., dalies, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą, esantį ( - ), įkeitė S. Š., ir šios lakšto dalies registracijos Hipotekos registre panaikinimo, bylą šioje dalyje nutraukė. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5.-41-29634 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje S. N. dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. N. perduodant jam neatlygintinai 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 6,26 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Pripažino negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G. patvirtintą 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2129, kuria S. N. minėtą sklypą už 8 906 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U. Įpareigojo R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 6,26 ha žemės sklype ( - ). Įpareigojo V. N. grąžinti R. U. ir M. U. jo tėvo S. N. gautą pinigų sumą – 8 906 Lt pagal 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2129, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12Teismas nurodė, kad S. N. gražintinas žemės sklypas buvo formuojamas pagal VAVA viršininko ir kitų administracinių struktūrų ir įgaliotų asmenų parengtą planą, kuris savo ruožtu turėjo būti derinamas su valstybiniu miško planu. Jeigu įvyko kažkokių institucijų ar atsakingų asmenų darbo klaidos, nesuderinamumai, tai nereiškia žemės įgijėjo nesąžiningumo, nes miškų planai, kuriuose nurodyta jų priklausomybė valstybiniams miškams, 2006-2007 metais nebuvo skelbiami viešai ir prieinami kiekvienam asmeniui (t.y. šie duomenys nebuvo skelbiami Valstybės žiniose, kaip planai, kuriuos galima būtų sutapatinti su vietove) ir tame tarpe valstybinėms institucijoms. Teismas konstatavo, kad 2006-09-11 Aplinkos ministerija raštu Nr. (12-2)-D8-7313 kreipėsi į Vyriausybę, kuriuo pateikė tvirtinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Projekte siūloma iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti miškus, į kuriuos piliečiai pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra, taip pat miškus, kuriuos pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir viešai apsvarstytus detaliuosius planus numatyta paversti kitomis naudmenomis. Valstybinės reikšmės miškų plotams siūloma priskirti laisvo valstybinio žemės fondo miškus. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos suderintos su apskričių viršininkais, savivaldybių administracijomis bei miškų urėdijomis. Nors rašte buvo kreipiamasi dėl siūlymo išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų miškus, į kuriuos piliečiai pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra, taip pat miškus, kuriuos pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir viešai apsvarstytus detaliuosius planus numatyta paversti kitomis naudmenomis, tačiau buvo patvirtinta vėlesnė schema, kurioje ginčo sklypas tapo valstybiniu mišku. Tai buvo padaryta po to, kai Vyriausybė parengė naują nutarimo projektą, kuriuo nutarė pakeisti Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Pagal Valstybinės miškų tarnybos duomenis ši schema patvirtinta 2006-09-19. VAVA viršininko administracija suderino schemą 2006-08-31. Šis vyriausybės nutarimas šiai dienai neprieštarauja Konstitucijai. Teismas motyvavo, kad VAVA ir žemės projekto autorius galėjo neturėti pilnų duomenų apie schemų pakeitimą 2008 metais. Tačiau tai neturi reikšmės šioje byloje konstatuojant ieškovo ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos teiginių pagrįstumą. Atsižvelgęs į bylos medžiagą teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su trečiojo asmens Aplinkos ministerijos argumentu ir šalių pateiktu įrodymu, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 126 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, kurie Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažyma Nr. 19771, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-09 Nr. P1003-19773 patvirtina, kad į žemės sklypą kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 6,26 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Atsakovų argumentus šiuo aspektu teismas atmetė. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad Civilinio kodekso 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. numatytos sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos taisyklės, neleidžiančios išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju netaikytinos. Konstitucijos 47 str. nurodyta, kad valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje negalimas. Civilinio kodekso 4.7 str. 1 d. asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, negali likti atsakovų nuosavybe. Nurodė, kad nėra pagrindo remtis atsakovų ir trečiojo asmens argumentais dėl ieškinio netenkinimo, todėl pripažino, kad ieškovo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5.-41-29634 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje S. N.“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. N. perduodant jam neatlygintinai 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 6,26 ha žemės sklypą, esantį ( - ), yra pagrįstas, pripažintinas niekinu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 1.78 str. 1, 2, 3 d.). Tenkinat šį reikalavimą pripažintina negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G. patvirtinta 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2129, kuria S. N. minėtą sklypą už 8 906 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., tuo pačiu pagrindu, t.y. sandoris pripažintinas niekinu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 1.78 str. 1, 2, 3 d.). Teismas sprendė, kad pripažinus ieškinį pagrįstu Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. pagrindu, yra pagrindas taikyti restituciją natūra: įpareigoti R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 6,26 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 6,26 ha žemės sklype ( - ) (CK 1.80 str.2d.), o V. N. įpareigoti grąžinti R. U. ir M. U. jo tėvo S. N. gautą pinigų sumą – 8 906 Lt pagal 2009-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2129, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas būtų protinga ir sąžininga (CK 1.5 str., 1.80 str. 2 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovai R. U. ir M. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendime konstatuota, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidė imperatyvias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ginčo žemės sklypas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Žemės sklypo suformavimo dokumentai buvo rengiami vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, visos institucijos prisidėjusios prie žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo patvirtino, jog nėra jokių kliūčių grąžinti žemės sklypą minėtoje vietovėje, bet atsakovui priklausanti, niekuomet iki tol valstybinės reikšmės miškui nepriskirta miško žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui. Apeliantams nesuprantami tokio priskyrimo motyvai, t.y. kokiu pagrindu niekuomet valstybinės reikšmės miškams nepriskirti miško žemės plotai tapo valstybinės reikšmės nekilnojamojo turto objektu. Šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintas šio sklypo priskyrimas prie turinčių valstybinę reikšmę miškų poreikis ir būtinumas. Ieškovas į teismą kreipėsi, vadovaudamasis Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 58 priede pateikiama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, bet kreipdamasis į teismą nepateikė žemės reformos žemėtvarkos projekto, taip pat neanalizavo jo atitikimo įstatymams, nesiaiškino kokiu pagrindu Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei patvirtinti patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, vadovaujantis teisės aktais buvo derintas su Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentu, miškų urėdija, šių įstaigų atstovai pasirašė projekte. Teisingumas negali būti vykdomas formaliai, viešojo intereso gynimas negali būti formalus. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė nuostata, jog nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žemės sklypo savininkų konstitucinės teisės turi būti ginamos, nes tiek nuosavybės teisės, tiek sąžiningų įgijėjų teisės yra konstitucinė vertybė. Teismo sprendime turėjo būti pagrįstas viešojo intereso gynimo būtinumas, kadangi konstitucinės vertybės yra priešpastatomos. Šiuo atveju teismo sprendimu tariamai apgintos vienos konstitucinės vertybės, nepagrįstai paneigiant kitas. Konstitucinės vertybės negali būti priešpastatomos, jos turi būti derinamos.

15Dėl laisvos žemės fondo priskyrimo valstybinės reikšmės miškams

16Laisvos žemės fondas, tai miško žemės plotai, kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į miško plotus. Maksimaliai neatkūrus nuosavybės teisių visiems pretendentams ginčo miško žemės sklypas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams, kaip laisvos žemės fondas. Tai, kad nuosavybės teisės nebuvo atkurtos visiems pretendentams, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas S. N. (teisių perėmėjas V. N.) perduoti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą turėtajam bei priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises kitiems subjektams, turintiems tokią teisę. Piliečių teisėtas lūkestis egzistuoja ir tuomet, kai įgyvendinant restitucijos principą miško žemės sklypas įgyjamas perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą - jei negalima turto grąžinti natūra, teisinga kompensacija užtikrina nuosavybės teisių atstatymą. Minėtą piliečių teisėtą lūkestį, kad jiems įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Esant aptariamam, specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, galima teigti, kad valstybė neatkūrus nuosavybės teisių visiems pretendentams ir priskyrusi laisvos žemės fondą valstybinės reikšmės miškams, neužtikrino faktinio žemės grąžinimo teisėtam jos savininkui, nepagrįstai apribojo tokio asmens nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

17Dėl pažeisto konstitucinio lygiateisiškumo principo

18Teismo sprendimas, kuriame nekvestionuota konstituciškai abejotino teisinio reguliavimo atitikimas įstatymams ir Konstitucijai pažeidė ne tik asmens konstitucinę teisę į nuosavybę, tačiau taip pat sudarė prielaidas paneigti savininkų (nuosavybės teisių atkūrimo subjektų) teisę būti traktuojamiems vienodai bei sudarė skirtingas galimybes atkurti nuosavybės teises. Konstituciškai nepagrįstas toks teisinis reguliavimas, kai įstatymu nustatomos nuosavybės teisių atkūrimą turtą susigrąžinant natūra sąlygos, tačiau laisvos žemės fondas priskiriamas valstybinės reikšmės miškams. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja ir konstituciniam lygiateisiškumo principui, nes susiklostė situacija, kai vieniems pretendentams, patvirtinus Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nuosavybės teisės atkurtos, kuomet laisvi žemės fondai dar nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektu atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams, kuomet tam tikri žemės plotai priskirti valstybinės reikšmės miškams.

19Dėl sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos

20Teismo sprendime teigiama, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai, tačiau nepateikiama jokių argumentų, dėl ko atsakovai R. U. ir M. U. būtų pripažinti nesąžiningais įgijėjais. Šioje byloje turėjo būti ginami sąžiningų įgijėjų interesai. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Atsakovai, neturintys specialaus išsilavinimo, realiai neturėjo galimybės patys nustatyti, kad miško žemės sklypas galimai patenka į valstybiniams miškams priskiriamą teritoriją - Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 58 priede pateikiama valstybinės reikšmės miškų plotų schema ne specialistui yra nesuprantama.

21Dėl termino prokurorui kreiptis į teismą ginti viešojo intereso

22Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese. Jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Vyriausiasis administracinis teismas priimtose nutartyse yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas. Vilniaus rajono apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą nevertino ir neanalizavo ar ieškovas kreipdamasis į teismą nepraleido įstatymo nustatyto 30 (trisdešimties) dienų termino ginti viešąjį interesą. Nuosavybės teisės S. N. atkurtos 2009-02-23, tačiau prokuroras į teismą kreipėsi tik 2010 metų pabaigoje. Ieškovas nepateikė įrodymų bei paaiškinimų dėl kokių priežasčių kreipėsi į teismą nuo nuosavybės teisių atkūrimo praėjus 1,5 metų, taip pat nepateikė argumentų dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. 30 dienų terminas prokurorui kreiptis į teismą sietinas su ieškinio padavimu. Taigi šiuo atveju senaties termino taikymo klausimas nėra sprendžiamas nagrinėjant bylą, o būtent priimant pareiškimą ieškinį nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog terminas kreiptis į teismą buvo praleistas ir prokuroro ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas teisme.

23Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų R. U. ir M. U. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymo leidėjas Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 1-6 p. apibrėžęs ir išvardijęs išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančius miškus, skirtumo atsižvelgiant į jų svarbą nenurodo. Pagal minėto Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. Vyriausybei yra suteiktos teisės priskirti prie valstybinės reikšmės kitus miškus, neįvardintus 1-5 punktuose ir šie miškai yra „tiek pat“ valstybinės reikšmės ir tokia pati išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šie miškai tuo pačiu yra ir išimtas iš civilinės apyvartos daiktas, negalintis būti kieno kito nuosavybe, išskyrus valstybės (CK 4.7 str. 1-2 d.). Įstatymas neįvardija ir nedetalizuoja, kokie miškai gali būti pripažįstami valstybinės reikšmės miškais Vyriausybės nutarimais. Dėl šių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ribotos restitucijos principas neturėtų būti taikomas laisvos žemės fondui priskirtam miško plotui. Šias aplinkybes konstatavo ir iš esmės jomis savo sprendimą grindė teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju Civilinio kodekso 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. numatytos sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos taisyklės, neleidžiančios išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą, netaikytinos, nors prieš tai ir buvo padaręs išvadą, jog jeigu įvyko kažkokių institucijų ar atsakingų asmenų darbo klaidos, nesuderinamumai, tai nereiškia žemės įgijėjo nesąžiningumo. Nurodo, kad savo skunde apeliantai, remdamiesi bylos nagrinėjimo metu gautasis dokumentais apie tai, kad ginčo sklypo miškas valstybinės reikšmes miškų plotams pateiktas priskirti kaip laisvo žemės fondo miškas ir reikšdami abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, visiškai ignoruoja teismui pateiktame 2011-02-22 Teisingumo ministerijos rašte Nr. (12-2)-D8-1741 nurodytą informaciją, kad ginčo sklype esantis miškas dar iki 2006-09-19 nutarimo Nr. 916, kuriuo jis buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus, buvo priskirtas miško parkams 2004-12-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 1681 (Aplinkos ministerijos Miškų departamento 2011-01-31 raštas Nr. (12-l)-D8-1037). Pagal Atkūrimo įstatymo 13 str., miškų parkams priskirti miškai yra valstybės išperkami ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. Jau vien dėl šios priežasties nuosavybės teisės į minėtą ginčo sklypą, nuo 2004-12-30 esantį miško parke nuosavybės teisės atkurtos būti negalėjo. Žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtent apskrities viršininko sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą, todėl kitų dokumentų (žemės reformos žemėtvarkos projekto ir kt.) teisėtumo ginčyti ir jų atitikimo teisės aktams analizuoti nėra pagrindo (Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009-12-11 civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Ieškovas nesutinka su apeliantų nuomone dėl to, kad vykdant žemės reformą, pirmiausia turėjo būti patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, remiantis jais priimti apskričių viršininkų administracijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tik po to institucijos galėjo teikti siūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų. Vadovaujantis apeliantų siūloma teisės aktų rengimo traktuote, būtų pažeista teisės aktų hierarchijos principas, kas yra nesuderinama su teisinės valstybės principais. Tokiu būdu, žemesnės teisinės galios aktas (žemėtvarkos projektas) lemtų faktinį konkretaus miško statusą, vadovaujantis jo turiniu apskrities viršininko įsakymais būtų atkurta nuosavybė į bet kokius miškus, nepatenkančius į Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 1-5 punktuose įvardintus miškus, ir tik po to būtų galima teikti siūlymus dėl likusių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus, po ko galėtų būti priiminėjamas aukštesnės teisinės galios aktas - Vyriausybės nutarimas, faktiškai valstybinės reikšmės miškų plotus formuojantis iš likutinių, niekam nereikalingų miškų. Tai prieštarautų ne tik minėtam teisės aktų viršenybės principui bet ir logikai. Kita vertus, svarbu dar kartą paminėti, kad ginčo sklype esantis miškas buvo priskirtas ir miškų parkams, t.y. miškams, į kuriuos nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, todėl aukščiau aptarti apeliantų argumentai konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Šios aplinkybės taip pat paneigia apeliantų argumentus dėl to, kad ginčo sklypas yra nevertingoje vietoje ir ribotos restitucijos principas netaikytinas. Teismas sprendime pagrįstai pasisakė dėl apelianto argumentų dėl nuosavybės įgijėjų sąžiningumo ar nesąžiningumo bei restitucijos taikymo. Remiantis Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimu, nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat, kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Remiantis Civilinio kodekso 1.80 str. 1, 2 d., 6.145 -6.146 str. ir teismų praktika administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Palikti privačioje nuosavybėje išimtine valstybės nuosavybe esantį daiktą nėra galimybių. Ieškovas dėl apeliantų skunde minimo 30 dienų termino ieškiniui paduoti pažymi, jog skirtingai, nei nurodo apeliantai, ieškinys teismui buvo pateiktas ne 2010 m. pabaigoje, o 2010 m. balandžio 20 d. Akivaizdu, kad prokuratūra nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvauja ir priimtų šios proceso metu sprendimų teisėtumo kontrolės neatlieka. Šiuos klausimus sprendžia ir informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą renka gavusi duomenis apie galimus pažeidimus. Iš teismui pateiktų dokumentų (Aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštas Nr. (16.2)-D8-2670) matyti, kad informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą prokuratūroje iš Aplinkos ministerijos buvo gauta 2010-03-24, todėl akivaizdu, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą nepraleido apeliantų minimo 30 dienų termino. Apeliantai bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu aplinkybių dėl galimo termino ieškiniui paduoti praleidimo nenurodė, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos primos instancijos teisme.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei prašymais, mano, jog pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Skundas dalinai tenkintinas.

27Dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybinės reikšmės miškui

28Žemės sklypo suformavimo dokumentai pagal atsakovui V. N. palikimą palikusio S. N. prašymą dėl nuosavybės atstatymo buvo parengti pažeidžiant įstatymų, nurodytų teismo sprendime, reikalavimus, todėl atsakovų R. ir M. U. apeliacinio skundo argumentas, kad galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nebuvo pažeisti, atmestinas. Tai, kad institucijos, prisidėjusios prie žemės reformos projekto rengimo, patvirtino, jog nėra jokių kliūčių grąžinti žemės sklypą, nereiškia, kad neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės negali būti panaikintos. Prokuroras pateikė ieškinį gindamas viešąjį interesą - kad nebūtų savininkams grąžinami valstybinės reikšmės miškai, todėl ta aplinkybė, kad valstybės institucijos veiksmų pasekoje buvo pažeistas įstatymo reikalavimas, neturi prioriteto prieš viešąjį interesą.

29Ginčo žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui LR Vyriausybės 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutarimu Nr. 916 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio mėn. 23 d. nutarimo Nr. 1154 „ Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsakovai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad, atsakovui priklausanti, niekuomet iki tol valstybinės reikšmės miškui nepriskirta miško žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, nes nėra pateikta byloje duomenų, kad šis žemės plotas iki jo priskyrimo 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. Vyriausybės nutarimu valstybinės reikšmės miškui, būtų priklausęs atsakovo V. N. tėvui S. N.

30Atsakovai skunde nurodo, jog į bylą nepateiktas žemės reformos žemėtvarkos projektas, neanalizuota jo atitikimas įstatymams, nesiaiškinta, kokiu pagrindu Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei patvirtinti patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Teigdami, kad teismas nesiėmė priemonių išreikalauti tam tikrus įrodymus byloje, atsakovai turi nurodyti, kokioms aplinkybėms išnagrinėti buvo būtini šie įrodymai. Tokių argumentų apeliaciniame skunde nepateikta.

31Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodyta, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis galiojančiu teisės aktu, kuris jam yra privalomas, t.y. LR Vyriausybės 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutarimu Nr. 916 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio mėn. 23 d. nutarimo Nr. 1154 „ Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Teismas privalo analizuoti galiojančio teisės akto pagrįstumą, tuo atveju, jei teismui kyla abejonių dėl taikytino byloje teisės akto pagrįstumo ir dėl jo prieštaravimo Konstitucijai, jis privalo CPK 3 straipsnio 3 dalies pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstitucijai ar įstatymams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui kilo abejonių dėl minėto Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijai, todėl jis 2011-05-31 nutartimi (b.l.44-45, t. II) kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl LR Vyriausybės 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutarimu Nr. 916 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio mėn. 23 d. nutarimo Nr. 1154 „ Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ tam tikro žemės sklypo priskyrimo valstybinės reikšmės miškams neprieštaravimo Konstitucijai, tačiau teismui nepagrindus prašymo, t.y. kad aktas gali prieštarauti Konstitucijai, prašymas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Pripažintina, kad byloje nekyla abejonių dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo žemė priskirta valstybinės reikšmės miškams, teisėtumo, nes, kaip nurodyta Konstitucinio teismo 2011-06-30 potvarkyje ( b.l.63-64, t. II), Vyriausybės 2004-12-30 nutarimu Nr. 1681 ginčo miškas buvo priskirtas miško parkams, tai ir buvo pagrindu patikslinti patvirtintą miškų plotų schemą ir priskirti mišką valstybinės reikšmėms miškams.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2012-04-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, siekdama suvienodinti teismų praktiką dėl restitucijos taikymo bylose, kuriose dėl teisės normų pažeidimų, nesusijusių su pretendentų atkurti nuosavybės teises veiksmais ir jų nenulemtų, panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažįstami negaliojančiais vėlesni grąžinto turto perleidimo sandoriai, išaiškino, kad tais atvejais, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams–fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Šioje byloje konstatuota, kad atsakovė, kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės, apskritai negali būti restitucijos proceso šalimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos tarp pripažintos iš dalies negaliojančia sutarties šalių taikymo buvo pakeista ir nustatyta, kad restitucija natūra taikytina išimtinai tarp atsakovės, įsigijusios pirkimo-pardavimo sutartimi sklypą iš kitos atsakovės, kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į teisminę praktiką, suformuotą jau po šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, keistina teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta restitucija. Tai, kad atsakovas S. N. pardavė žemę atsakovams R. ir M. U., reiškia, kad natūroje žemė jam nėra reikalinga, todėl jo gauta pinigų suma už parduotą žemę buvo tinkama kompensacija už turėtą nuosavybėje žemę, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos panaikintu dalyje 2009-02-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Atsakovams R. ir M. U. grąžinti pinigus, kuriuos jie sumokėjo už įsigyjamą žemę iš atsakovo S. N., turi ne jo turto paveldėtojas atsakovas V. N., o valstybė, dėl kurios pareigūnų kaltų veiksmų buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo pažeistas viešasis interesas, todėl dalyje teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo CK 6.145 straipsnio taikymo. Pripažinus, kad naikintinas atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo, kuris buvo pagrindu sudaryti kitiems sandoriams, ir nenustačius kitų atsakovų nesąžiningų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises, žyminis mokestis byloje negali būti priteistas iš atsakovų fizinių asmenų, turėtų būti priteistinas iš atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos, kuri perėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, tačiau ši institucija atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

33Pripažinus valstybinės reikšmės miško pardavimo sutartį negaliojančia ir niekine, bei esant nustatytam teisiniam reguliavimui, kad valstybės išimtinė nuosavybė negali priklausyti privatiems subjektams, pagrįstai buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas, o sąžiningo įgijėjo institutas ( CK 4.96 straipsnis ) šiuo atveju netaikytinas.

34Dėl termino kreiptis į teismą

35Terminas kreiptis į teismą prokurorui skaičiuotinas nuo informacijos, kurią jis gavo apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl gavęs šią informaciją, nepraleido 30 dienų termino. Bendrosios kompetencijos teismuose ieškininės senaties terminų taikymas yra skirtingas, nei administraciniuose teismuose. Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo, todėl visiems reikalavimams taikomas ne 30 dienų, o bendrasis ieškininės senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Pateikdami apeliacinį skundą, atsakovai buvo apmokėję 264 Lt žyminį mokestį, tačiau apeliacinis skundas buvo patenkintas dalyje, kuri nėra apmokestina žyminiu mokesčiu, t.y. tik dėl restitucijos taikymo, todėl žyminis mokestis atsakovams nepriteistinas. Teismo sprendimas administracinio akto panaikinimo, sandorio panaikinimo dalyje paliktas nepakeistu, būtent šių reikalavimų dalyje žyminis mokestis ir buvo sumokėtas.

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.

40Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas V. N. įpareigotas atsakovams R. U. ir M. U. grąžinti jo tėvo S. N. gautą pinigų sumą 8906 Lt ir teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų R. U., M. U. ir V. N. priteista solidariai 309,71 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei panaikinti. Priteisti atsakovams R. U. ir M. U. 8906 Lt iš valstybės.

41Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. 1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23... 6. 2. Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š.... 7. 3. Pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos... 8. 4. Taikyti restituciją natūra: įpareigoti R. U. ir M. U. grąžinti... 9. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA)... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo... 12. Teismas nurodė, kad S. N. gražintinas žemės sklypas buvo formuojamas pagal... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovai R. U. ir M. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono... 15. Dėl laisvos žemės fondo priskyrimo valstybinės reikšmės miškams... 16. Laisvos žemės fondas, tai miško žemės plotai, kurių susigrąžinti... 17. Dėl pažeisto konstitucinio lygiateisiškumo principo... 18. Teismo sprendimas, kuriame nekvestionuota konstituciškai abejotino teisinio... 19. Dėl sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos... 20. Teismo sprendime teigiama, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 21. Dėl termino prokurorui kreiptis į teismą ginti viešojo intereso... 22. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo... 23. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį... 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Skundas dalinai tenkintinas.... 27. Dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybinės reikšmės miškui... 28. Žemės sklypo suformavimo dokumentai pagal atsakovui V. N. palikimą palikusio... 29. Ginčo žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui LR Vyriausybės... 30. Atsakovai skunde nurodo, jog į bylą nepateiktas žemės reformos... 31. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2012-04-12... 33. Pripažinus valstybinės reikšmės miško pardavimo sutartį negaliojančia ir... 34. Dėl termino kreiptis į teismą ... 35. Terminas kreiptis į teismą prokurorui skaičiuotinas nuo informacijos, kurią... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Pateikdami apeliacinį skundą, atsakovai buvo apmokėję 264 Lt žyminį... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.... 40. Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas V. N. įpareigotas atsakovams R. U. ir... 41. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....