Byla 2A-2140-555/2013
Dėl palikimo priėmimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Ž. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-33-878/2013 pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovei R. B. dėl palikimo priėmimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų motina - A. Š., mirė ( - ). Palikėja, būdama gyva, 1992 m. spalio 5 d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 20,16 ha žemės sklypą, ( - ), valdytą J. G. iki 1940 m. 1997 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/9555 ir 2000 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/9555 A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko J. G. vardu buvo grąžinta natūra žemės ( - ) kaimuose. ½ 12,0094 ha žemės, esančios ( - ), registruota atsakovės R. B. vardu. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š. ir N. Š. pareiškimais, paduotais Prienų notarų biurui 1993 m. spalio 11 d., pagal įstatymą atsisakė palikimo po motinos mirties 1993 m. balandžio 13 d. kitos jos dukros R. B. naudai. Ieškovė O. Ž. 1993 m. gruodžio 14 d. parašė sutikimą, kuriuo nurodė, kad į palikėjos dukros R. B. palikimą pretenzijų ir ginčų teisme nekels, šį sutikimą patvirtino Veiverių apylinkės viršaičio pavaduotoja M. K.. 1994 m. sausio 4 d. atsakovei Prienų rajono I-asis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 17, pagal kurį paveldimą turtą sudarė piniginis indėlis su procentais, esantis Lietuvos taupomojo banko Prienų skyriaus Veiverių filiale sąskaitos Nr. 1463 ir 99 paprastosios vardinės akcijos.

5Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti, kad ji priėmė ir faktiškai valdo palikimą, atsiradusį po motinos A. Š. mirties 1993 m. balandžio 13 d., pripažinti 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės atsisakymą nuo palikimo (sutikimą), reg. Nr. 200, negaliojančiu, pripažinti 1994 m. sausio 4 d. atsakovei R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 17, negaliojančiu, pripažinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei R. B., išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 2915, negaliojančiu, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 500 Lt grąžintos kompensacijos už nuvertėjusį piniginį indėlį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei A. Š. vardu atkurtas nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69/5479 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 69/9555, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad per įstatymo nustatytą terminą (iki 1993 m. spalio 13 d.) ieškovė O. Ž. įstatymų nustatyta tvarka iš viso nepareiškė savo valios dėl palikimo priėmimo. Duomenų, kad ieškovės atsisakymas palikimo buvo apsimestinis, siekiantis ateityje sukurti paveldėjimo santykius, nenustatyta. Kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi nesąžiningai, kaip įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė, išreikšdama vienu iš įstatyme numatytų pasirinktų būdų savo valią dėl palikimo priėmimo, taip pat nenustatyta. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė kartu su atsakove, trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, žodiniu susitarimu Prienų notarų kontoroje tarpusavyje susitarė, kad perspektyvoje mirusios motinos A. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ateityje priklausys ieškovei, kadangi ši slaugė mirusią mama, tvarkė visus reikalingus dokumentus su žemės ir miško grąžinimu ( - ), vertintos kritiškai ir laikytos nepagrįstomis. Teismas nurodė, kad atsakovė paneigė buvus tarp šalių bet kokį susitarimą bei tai, kad ji žodžiu būtų prižadėjusi, kad kai bus atkurtos visos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ji perduos ieškovei. Todėl teismas vertino, jog natūralu, kad atsakovei kreipusis į notarų biurą su prašymu 2011 m. rugpjūčio 1 d. papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2915 buvo išduotas ir jo pagrindu 2011 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė savo vardu įregistravo nuosavybės teises į minėtą žemę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po motinos mirties ji turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Teismas nurodė, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė nesidomėjo, netvarkė jokių dokumentų, jos pusseserė neatliko geodezinių žemės matavimų ar kitokių veiksmų, susijusių su A. Š. nuosavybės teisių įteisinimo procedūra. Ieškovės domėjimasis nuosavybės atkūrimo procedūra, geodezinių matavimų dėl grąžintinos žemės A. Š. žemės atlikimas praėjus įstatyme numatytam imperatyviam terminui palikimui priimti, žinant, kad faktiškai palikimą priėmė jos sesuo, atsakovė R. B., nelaikytas faktiniu palikimo priėmimu įstatymo reglamentuota tvarka. Ieškovė, žinodama apie palikimą jo atsiradimo metu, teisių į jį atsisakė, taip pat nesikreipė į teismą per galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų visą ieškinio senaties termino praleidimo trukmę. Ieškovės nurodyta aplinkybė neva ji tik 2011 m. sužinojusi, kad palikimą priėmė jos sesuo - atsakovė R. B., teismo vertinimu paneigta jos pačios paaiškinimais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad nuosavybės teisės į mirusiosios vardu buvo atkurtos praėjus keleriems metams po A. Š. mirties, O. Ž., kaip teigė ji pati, žinojo apie žemę, važiavo pas merą, į žemėtvarkos skyrių, t. y., rūpinosi žeme, ją dirbo, nebūdama žemės savininke, ją išnuomojo kitiem asmenims, ką patvirtina byloje pateiktos rašytinės nuomos sutartys, kreipėsi pas atsakovę dėl žemės grąžinimo ir pan.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

11Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė po motinos mirties palikimą priėmė, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikėjai priklausantys daiktai ieškovei atiteko iš karto po mamos mirties, kadangi ieškovės mama A. Š. iki mirties gyveno ir mirė ieškovės gyvenamojoje vietoje, prižiūrima ieškovės. Faktinės aplinkybės, kur konkrečiai mirė ir kur iki mirties gyveno A. Š. skundžiamą sprendimą priėmęs teismas apskritai nenustatinėjo. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai neatmetęs ieškovės įrodinėtų aplinkybių, tai yra iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės pasirašyto „Sutikimo“ turinio seka, kad juo ieškovė ne atsisako savo palikimo (ar palikimo dalies), bet teigia, kad dėl kito asmens - atsakovės R. B. - palikimo ginčų teisme nekels. Todėl toks „Sutikimas“ apskritai negali būti vertinamas kaip palikimo atsisakymas. Ieškovė šį dokumentą parašė tik 1993 m. gruodžio 14 d., tai yra praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po motinos mirties. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti išreikšti per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. Ieškovė O. Ž. per šešis mėnesius nepareiškė, kad palikimo nepriėmė, taigi praėjus daugiau, kaip šešiems mėnesiams, ieškovės „Sutikimas“ negalėjo būti vertinamas kaip jos atsisakymas nuo palikimo. Šis 1993 m. gruodžio 14 d. „Sutikimas“ yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tai atliko įstatymų nustatytu terminu. Atsakovei neginčijant faktinio palikimo priėmimo ir A. Š. palikimą sudarančių daiktų valdymo, ieškovei net nebuvo pagrindo manyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo ne anksčiau nei 2011 m. rugpjūčio 11 d., o ieškinį ieškovė pareiškė 2012 m. birželio 4 d.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą vadovaujantis jame nurodytais argumentais.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl vieno iš įstatyminių įpėdinių ieškovės O. Ž. teisių paveldėti atsiradusį palikimą įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė atsisakė nuo palikimo, neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad apeliantė tokią teisę įgyvendino faktiniu valdymu. Šį teismo sprendimą apeliantė ginčija remdamasi netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu byloje, kas lėmė neteisingos teismo išvados susiformavimą, jog ieškovė atsisakė palikimo teisės bei faktiniu valdymu nepriėmė palikimo.

16Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė A. Š. (t. 1, b. l. 41), todėl jos vaikams atsirado teisė paveldėti turtą. Nors A. Š. turėjo daugiau įstatyminių įpėdinių, po jos mirties, paduodama pareikšimą notarinei kontorai, palikimą priėmė šios bylos atsakovė R. B. bei teismine tvarka paveldėjimo fakto pripažinimo siekia palikėjos dukra ieškovė O. Ž.. Kiti paveldėtojai nuo palikimo įstatymo nustatyta tvarka yra atsisakę. Byloje nėra pateikta įrodymų apie palikėjos mirties dieną valdomą nekilnojamąjį turtą, po palikėjos mirties paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į indėlį, esantį Lietuvos taupomojo banko Prienų skyriuje bei investicinėje akcinėje bendrovėje „Hermis-investicija“ 89 paprastąsias vardines akcijas. Taigi palikėjos A. Š. mirties momentu paveldimą turtą sudarė indėlis ir akcijos, bei turtinė teisė atkurti nuosavybę į 5,98 ha žemės ir 0,76 ha miško sklypus pagal 1992 m. spalio 5 d. pačios A. Š. paduotą prašymą (t. 1, b. l. 21). Darytina išvada, kad žemės ir miško sklypai kaip nekilnojamieji daiktai į paveldimo turto masę neįėjo - nuosavybės teisė į žemės sklypą A. Š. vardu buvo atkurta praėjus ketveriems metams, o miško sklypą beveik septyneriems metams po šios mirties, t. y. 1997 m. lapkričio 26 d. ir 2000 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 23-24).

17Palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 straipsnis) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nagrinėjamos bylos atveju vienas iš įstatyminių įpėdinių – R. B., per šešis mėnesius po A. Š. mirties padavė prašymą notarui. Tačiau, pasak apeliantės, ir ji po palikėjos atliko veiksmus, patvirtinančius palikimo faktinį priėmimą – palikėja iki mirties gyveno ir mirė ieškovės gyvenamojoje vietoje, ji ne tik pasirūpino motinos laidotuvėmis, tačiau po motinos mirties persikėlė gyventi į tėvų sodybą, dirbo žemę, taip pat oficialiai pareiškė valią paveldėti ir motinos turėtas turtines teises, atlikusi būtinus teisinius veiksmus nuosavybei į žemę bei mišką atkurti, taip pat, kaip savininkas, disponavo šiuo turtu, pavyzdžiui, sudarė žemės nuomos sutartis. Apeliantės teigimu, tarp visų vaikų buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu buvo padalintas tarp įpėdinių palikėjos turėtas indėlis. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų su tokia apeliantės pozicija nesutikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami tik aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012, kt.).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591 straipsnis, CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (1964 m. CK 40 straipsnis, CK 1.63 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymas yra besąlygiškas, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, įstatyme nustatyta, kad negalima atsisakyti dalies palikimo, jeigu jau atsisakoma palikimo, tai atsisakoma viso palikimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo, bet taip pat gali nurodyti, kad atsisako palikimo kitų įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą naudai ar valstybės arba atskiros įmonės, įstaigos ir organizacijos naudai. 1964 m. CK 591 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad atsisakymas palikimo, nenurodant, kieno naudai įpėdinis jo atsisako, turi tokius pačius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė 1993 m. gruodžio 14 d. Veiverių apylinkėje pasirašė sutikimą, kuriame nurodė, jog, mirus jos motinai į jos dukters R. B. palikimą pretenzijų ir ginčų teisme nekels. Pareiškimas buvo surašytas ir patvirtintas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po jos motinos mirties, todėl spręstina, kad yra pagrindas, sutikimą, kaip nesukeliantį teisinių padarinių vertinti niekiniu ir negaliojančiu (1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

20Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą būtent nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

21Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant šias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

22Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

23Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno pretendentų į mirusios motinos palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, nelygino kiekvieno įpėdinio elgesio su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė gyveno su motina iki jos, o po jos mirties naudojosi motinai priklausančiais namų apyvokos daiktais, atliko tam tikrus ūkio darbus, šerė gyvulius, kapojo malkas, pjovė ir vežė šieną, nuomojo žemę, mokėjo mokesčius, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, atkūrus nuosavybės teises disponavo šiuo turtu kaip savininkė. Taigi, jos veiksmų pobūdis (siekis išsaugoti ar išlaikyti motinai priklausiusį turtą, savarankiškas siekis atkurti turtines teises į motinai priklausiusią žemę), teismui sudaro prielaidas daryti tikėtiną išvadą, kad ji priėmė palikimą sudariusį turtą, laikė jį savo nuosavybe. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, teisė atkurti nuosavybės teises kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima, egzistavo. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad mirusioji kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės į žemę ir mišką atkūrimo. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad šią nuosavybę iki atkūrimo po motinos mirties faktiškai valdė ieškovė, ji tęsė ir dokumentų dėl nuosavybės atkūrimo procesą. Šių aplinkybių nepaneigė nei bylos dalyviai, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad įpėdinio atlikti materialinio teisinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (paduotas pareiškimas atitinkamoms tarnyboms, kreipimasis dėl teisių įforminimo, dokumentų, reikalingų tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, teikimas) patvirtina jo siekį savarankiškai įgyvendinti palikėjui priklausiusias materialinio pobūdžio teises ir yra vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

26Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas, kad apeliantė atsisakė palikimo po motinos mirties, rėmėsi tuo, jog palikimą priėmė kita mirusiosios dukra, kuri nustatytu terminu padavė pareiškimą notarui ir jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kiti įpėdiniai, tarp jų ir ieškovė – teisės į palikimą atsisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. CK 587 straipsnio 5 dalyje nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. B. pasirinkto palikimo priėmimo būdo (paduodant pareiškimą notarui) įgyvendinimas nepanaikino apeliantės teisės priimti palikimą kitu būdu, t. y. pradedant faktiškai valdyti turtą. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tenkintinas.

27Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į mirusiosios vardu buvo atkurtos praėjus keleriems metams po A. Š. mirties, O. Ž., kaip teigė ji pati, žinojo apie žemę, važiavo pas merą, į žemėtvarkos skyrių, žemę dirbo, ją nuomojo kitiems asmenims, taigi žinojo apie savo teisių pažeidimą žymiai seniau, nei teigia ji pati – 2012 m. pavasarį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės apie tai, jog egzistavo žodinis susitarimas, jog žemė po motinos mirties priklausys šią žemę dirbusiai ieškovei, patvirtino tretieji asmenys N. G., R. Š., ir byloje apklausti liudytojai B. Š., A. Ž., D. Ž., S. Ž., L. B., taip pat ta aplinkybė, kad žemę ieškovė valdė kaip savo (dirbo, nuomavo). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atkūrus nuosavybės teises žemė atiteks jai. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik atlikus atkurtos nuosavybės teisinę registraciją atsakovės R. B. vardu, t. y. po 2011 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013).

28Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Sprendžiant ieškovės reikalavimus panaikinti atsakovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti 1994-01-04 R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ši ieškinio dalis, bei reikalavimas priteisti kompensaciją dėl indėlio nuvertėjimo atmestina. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su R. B. tarpusavio susitarimu pasidalijo piniginį indėlį, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tarp paveldėtojų nebuvo ginčo, patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Spręstina, kad juridinio fakto, jog ieškovė priėmė palikimą, nustatymas sukuria ieškovei teisę reikalauti pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 1-ojo notaro biuro 2011 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovė R. B. po A. Š. mirties paveldėjo 12,0094 ha žemės sklypą, esantį ( - ), bei 1,5000 ha miškų ūkio žemės sklypą, esantį ( - ). Nustačius, kad atsakovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į notarinę kontorą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, spręstina, kad ieškinio dalis dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei išduoto dalies paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo atsakovė po motinos mirties nekilnojamąjį turtą, pripažinimo negaliojančia tenkintinas, nustatant, kad R. B. paveldėjo po 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto, o ieškovė likusią turto dalį.

29Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kuris keistinas – ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos (ieškinys tenkinamas 75 proc.).

32Pirmosios instancijos teismui ieškovė reiškė keturis reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti. Kadangi apeliacinės instancijos teisme trys apeliantės reikalavimai tenkintini (nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, pripažintinas sutikimas niekiniu ir negaliojančiu, naikintinas paveldėjimo teisės liudijimas), bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstytinos taip: iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei mažintinos iki 54 Lt, o 162 Lt priteistini valstybei iš atsakovės, iš ieškovės atsakovei priteistos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 750 Lt. Už paduotą ieškinį apeliantė sumokėjo iš viso 953 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9, 10, 11, 188), kurio 75 proc. (714,75 Lt) jai priteistini iš atsakovės, taip pat apeliantė patyrė 2050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t.1, b. l. 12, 118, 169, t.2, b. l. 67), šių jos patirtų išlaidų 75 proc. (1537,50 Lt) taip pat priteistini iš atsakovės.

33Apeliantė sumokėjo1101 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 112, 119) už paduodamą apeliacinį skundą, o atsakovė patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 131), apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (75 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 825,75 Lt, o iš ieškovės atsakovei 125 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

34Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

35Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti iš dalies, ieškovės O. Ž. ieškinį tenkinti dalinai:

36pripažinti 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) sutikimą, reg. Nr. 200 niekiniu ir negaliojančiu.

37Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovė O. Ž. (a. k. ( - ) po motinos A. Š. (mirusios 1993 m. balandžio 13 d.) mirties, atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

38Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 1-ojo notaro biuro 2011 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovė R. B. po A. Š. mirties paveldėjo 12,0094 ha žemės sklypą, esantį ( - ), bei 1,5000 ha miškų ūkio žemės sklypą, esantį ( - ) ir nustatyti, kad R. B. ir ieškovė O. Ž. paveldėjo po 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto - 12,0094 ha žemės sklypo, esančio ( - ), bei 1,5000 ha miškų ūkio žemės sklypo, esančio ( - ).

39Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

40Iš ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei R. B. (a. k. ( - ) priteistas 3000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 750 Lt, o iš ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumažinti iki 54 Lt.

41Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) 162 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

42Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) ieškovei O. Ž. (a. k. ( - ) 2252,07 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

43Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) ieškovei O. Ž. (a. k. ( - ) 825,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

44Priteisti iš ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei R. B. (a. k. ( - )125 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų motina - A. Š., mirė ( - ).... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti, kad ji priėmė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad per įstatymo nustatytą... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m.... 11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė po motinos mirties palikimą... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, Prienų... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos... 16. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė A. Š. (t. 1, b. l. 41), todėl jos vaikams... 17. Palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė 1993 m. gruodžio 14 d. Veiverių apylinkėje... 20. Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad faktinis... 21. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje... 22. Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės... 23. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas... 24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors palikimo atsiradimo metu dar... 26. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas, kad apeliantė atsisakė palikimo po... 27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovė... 28. Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto... 29. Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant CPK 93... 32. Pirmosios instancijos teismui ieškovė reiškė keturis reikalavimus, kurie... 33. Apeliantė sumokėjo1101 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 112, 119) už... 34. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti iš... 36. pripažinti 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) sutikimą,... 37. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovė O. Ž. (a. k. ( - )... 38. Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 1-ojo notaro biuro 2011 m.... 39. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 40. Iš ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei R. B. (a. k. ( - ) priteistas 3000... 41. Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) 162 Lt išlaidų, susijusių su... 42. Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) ieškovei O. Ž. (a. k. ( - )... 43. Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. ( - ) ieškovei O. Ž. (a. k. ( - )... 44. Priteisti iš ieškovės O. Ž. (a. k. ( - ) atsakovei R. B. (a. k. ( - )125 Lt...