Byla e2-31272-779/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VM Investicija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelavičiui, atsakovės antstolės V. M. atstovei antstolės padėjėjai G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „VM Investicija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P., ieškinį atsakovei antstolei V. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“,

Nustatė

2ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 29 593,95 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodė, kad 2015-07-03 nutartimi ieškovės turtui ir piniginėms lėšoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir piniginių lėšų areštas. Šią nutartį bankas, kuris buvo ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015, pateikė vykdyti atsakovei. 2015-07-31 buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „VM Investicija“. Sprendimas buvo pateiktas Swedbank AB bankui, kuriame įmonė turėjo sąskaitą. Dėl atsakovės kaltės piniginės lėšos pagal teisėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą bei leidimą mokėti privalomuosius mokėjimus, nurodytą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nuo banko sąskaitos nurašytos nebuvo. 2015-11-19 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Dėl antstolės neteisėtų veiksmų, neleidžiant nurašyti piniginių lėšų mokesčių sumokėjimui Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinė mokesčių inspekcija ieškovės bankroto byloje pateikė kreditorinį reikalavimą, į kurį įėjo 29 593,95 Eur apskaičiuoti delspinigiai, nes ieškovė laiku nesumokėjo paskaičiuotų mokesčių.

4Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad antstolei 2015-07-09 pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. areštuoti turtą, esantį Pirklių g. 5, Vilniaus m., kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines reikalavimo teises, leidžiant atsakovei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus – 740 960,90 Eur sumai. Priverstiniai vykdymo veiksmai pradėti 2015-07-10, t. y. 2015-07-10 surašytas turto aprašas bei patvarkymas dėl informacijos. Procesiniai dokumentai šalims išsiųsti registruotąja pašto siunta. 2015-07-13 surašytas papildomas turto aprašas ir išsiųstas registruotąja pašto siunta. Taip pat 2015-07-10 patvarkymu taikytas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. 2015-08-17 nutarta areštuotas pinigines lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad tik 2015-10-09 vienintelė akcininkė nusprendė inicijuoti įmonei bankroto bylą. Vykdymo procese vertinant skolininko UAB „VM investicija" ir UAB „Nuomos verslas“ sudarytos 2015-06-22 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 2 dalį, nustatančią kainos mokėjimo tvarką, buvo nustatyta, kad skolininkas turėjo gauti iš viso 4 030 062,55 Eur, iš kurių (2.1.) sutarta, kad 699 432,34 Eur suma (lygi apskaičiuotam PVM) bus sumokėta per vieną darbo dieną, 1 982 357,22 Eur į lizingo bendrovės sąskaitą, o likusią 1 348 272,33 Eur sumą per 15 dienų į skolininko sąskaitą. 699 432,34 Eur suma į Bendrovės sąskaitą buvo įskaityta 2015-06-26 (199.432,34 ir 500.000,00), tą pačią dieną įskaityta 1 348 272,33 Eur. 1 270 000 Eur suma (2015-06-26 770 000 Eur ir 2015-07-09 – 500 000,00 Eur) buvo pervesta įmonės akcininkei R. F. 2015-07-10 akcininkė pervedė (grąžino) įmonei 30 000 Eur. Taigi akcininkė gavo 1 240 000 Eur sumą, be to įmonė atliko ir kitus mokėjimus, išskyrus mokesčius valstybei. 2015-10-09 buvo kreiptasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą su prašymu išaiškinti vykdymo tvarką. 2015-10-27 nutartimi teismas išaiškino dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus leidimus. Ieškovas Luminor Bank AB pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties. Bankroto administratoriui informavus apie iškeltą įmonei bankrotą, lėšos pervestos į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-370/2018 patvirtino atsakovų J. B. ir Renatos J. F. bei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VM investicija" 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą taikos sutartį. Viena iš sąlygų, kad J. B. ir Renata J. F. grąžins trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VM investicija" pusę ginčo sumos, t y. 620 000 Eur. Taigi bankroto administratorius pasirašęs taikos sutartį atsisakė pusės ginčo sumos (620 000 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. A2.2-772-960/2016 konstatavo, jog iš Bendrovės sąskaitos nuo 2015-06-09 iki 2015-07-31 buvo vykdomi mokėjimai įvairiems asmenims, nors Bendrovė turėjo mokestines nepriemokas. J. B. būdamas vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybe, tačiau teikė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. J. B. manė, jog su Valstybe bus atsiskaityta areštuotomis lėšomis, todėl tiesiog išsimokėjo sau 2 423,42 Eur sumą. Didelė suma buvo pervesta ir akcininkei. Taigi įmonės valdymo organai elgęsi nesąžiningai, už parduotą turtą turėjo lėšų, tačiau nesumokėjo mokesčių Valstybei, o lėšas išsimokėjo sau, t. y. akcininkei ir vadovui. Ieškovas ieškinyje, formuluodamas reikalavimą priteisti žalą, dėsto tik deklaratyvius bendro pobūdžio teiginius apie patirtą žalą. Antstolė buvo areštavusi ne paskutines įmonės lėšas, įmonės valdymo organai turėjo galimybę sumokėti skolą Valstybei, tačiau to nedarė, siekdami sumažinti Teismo areštuoto turto mastą. Jokie pateikti įrodymai nepatvirtina, kad dėl antstolės veiksmų, o ne dėl įmonės valdymo organų kaltės įmonė patyrė žalą. Antstolės veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo pripažinti neteisėtais. Jokių kitokių įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti prašomos priteisti antstolės padarytos žalos, jos padarymo faktą bei jos dydį ieškovas nepateikė. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, šalių teisių ir teisėtų interesų.

5Trečiasis asmuo UADB „Clermont draudimo brokeris“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad antstolė neturėjo įgalinimų spręsti apie šalių teisinius santykius, nustatyti kokios teisės ir pareigos siejo ieškovę ir jos akcininkus. Antstolė vykdymo procese veikė išimtinai išieškotojo – Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus – interesais. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija delspinigius ieškovei apskaičiavo nuo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką momento iki teismo nutarties išketi bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iki ieškovei kreipiantis raštu į antstolę dėl piniginių lėšų panaudojimo mokesčiams sumokėti Valstybinė mokesčių inspekcija ieškovui paskaičiavo 9 508,83 Eur delspinigių, po kreipimosi raštu į antstolę – 16 534,85 Eur.

7Atsakovės atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neargumentavo, kas jai sutrukdė laiku sumokėti mokestinę nepriemoką. Ieškovė praleido terminus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas, dėl ko ieškovei pradėti skaičiuoti delspinigiai, todėl delspinigių negalima laikyti ieškovės nuostoliais, kilusiais dėl antstolės veiksmų.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

102015-07-10 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/17115 atsakovė antstolė V. M. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015, kuria nutarta areštuoti UAB „VM Investicija“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0076-0410, pastatą – sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, unikalus Nr. 4400-0895-0442, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį, unikalus Nr. 4400-1148-5504, esančius adresu Pirklių g. 5, Vilnius, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį apsunkinti, areštuoti kitą UAB „VM Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines reikalavimo teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, leidžiant UAB „VM Investicija“ atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Bendra areštuoto turto vertė neturi viršyti 740 960,90 Eur. Iš areštuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leisti atsiskaityti su Ieškovu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (v.b.l. 60).

112015-07-10 Turto aprašu antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartį, aprašė ieškovės turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0076-0410, pastatą-sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, unikalus Nr. 4400-0895-0442, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį, unikalus Nr. 4400-1148-5504, esančius Pirklių g. 5, Vilniuje (v.b.l. 17). 2015-07-10 antstolė priėmė Patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo kreipėsi į kredito įstaigas, įskaitant „Swedbank AB, nurodydama, kad areštuoja 740 960,90 Eur pinigines lėšas, esančias ieškovės sąskaitose; iš areštuotų piniginių lėšų ieškovei leidžiama atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybinam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus (v.b.l. 15).

122015-07-13 antstolės kontoroje el. paštu gautas Nordea banko raštas, kuriuo prašoma kuo skubiau uždėti apribojimus ieškovės sąskaitoms (Nr. LT407300010096218971) (v.b.l. 31). 2015-07-13 Turto aprašu antstolė aprašė 740 960,90 Eur sumai esamas ir būsimas lėšas, esančias ieškovės Swedbank AB sąskaitoje Nr. 40730001009621891 (v.b.l. 32). 2015-07-14 antstolės kontoroje gautas Swedbank AB raštas, kuriame nurodoma, kad antstolės reikalavimai dėl sąskaitoje Nr. LT407300010096218971 esančių lėšų arešto 740 960,90 Eur apimtyje yra įvykdyti (v.b.l. 42). 2015-07-20 antstolės kontoroje gautas ieškovės atstovo advokato R. Ž. prašymas, kuriame nurodoma, kad antstolė yra areštavusi turto už 4 771 022,00 Eur; antstolei nesumažinus turto arešto masto iki 2015-07-09, ieškovė kreipsis į teismą dėl nuostolių, patiriamų dėl arešto, atlyginimo (v.b.l. 65-66). 2015-08-03 patvarkymu antstolė panaikino 2015-07-10 turto aprašą (v.b.l. 86). 2015-08-04 patvarkymu antstolė kreipėsi į Swedbank AB ir nurodė bankui be atskiro antstolės patvarkymo neatlikti mokėjimų/pavedimų iš ieškovės areštuotų pagal 2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 piniginių lėšų 740 960,90 Eur sumos (v.b.l. 101). 2015-08-05 patvarkymu, patikslinančiu 2015-08-04 patvarkymą, antstolė kreipėsi į Swedbank AB bei vykdymo proceso šalis (ieškovę ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrių) ir nusprendė: 1) uždrausti be atskiro antstolės patvarkymo atlikti mokėjimus/pavedimus iš ieškovės areštuotų pagal 2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 piniginių lėšų 740 960,90 Eur sumos; 2) išaiškinti, kad dėl mokėjimų, kuriuos leidžiama atlikti pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5256-431/2015, ieškovė turėtų kreiptis į antstolę su prašymu bei pateikti mokėjimų pagrįstumą įrodančius dokumentus (v.b.l. 105-106). 2015-07-31 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-97060 nuspręsta iš ieškovės į valstybės biudžetą išieškoti 698 329,06 Eur sumą (b.l. 24).

132015-08-07 patvarkymu pervesti skolininko areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeičiančiu 2015-07-10 patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, antstolė pakeitė 2015-07-10 patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą ir pareikalavo areštuotas lėšas 740 960,90 Eur apimtyje, esančias ieškovės sąskaitoje Nr. LT40 7300 0100 9621 8971 pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v.b.l. 118). 2015-08-18 iš ieškovės sąskaitos Nr. LT40 7300 0100 9621 8971 į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 740 960,03 Eur suma (b.l. 9 l.).Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 nutarta padidinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 743 013,56 Eur (v.b.l. 120-122). 2015-09-01, 2015-09-02 priminimais Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad ieškovė turi prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 708 464,93 Eur mokesčių (v.b.l. 148-149, b.l. 17-18). 2015-09-01 antstolės kontoroje gautas ieškovės prašymas, kuriuo prašoma antstolės jos depozitinėje sąskaitoje esančias ieškovės lėšas 708 464,93 Eur sumai pervesti į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą, motyvuojant tuo, kad ieškovė turi prievolę sumokėti mokesčius valstybei (v.b.l. 130).

142015-09-25 antstolės kontoroje gautas išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtinų mokesčių sumą sudaro pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kuris nėra einamasis mokestis, todėl PVM sumos išmokėjimas būtų neteisėtas, kadangi neatitiktų nutartyje nustatytų ribų (v.b.l. 153-154). 2015-09-30 patvarkymu antstolė netenkino ieškovės 2015-09-10 prašymo; nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išaiškinimo, kas yra laikoma privalomais mokėjimais; išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę pateikti antstolei kitą turtą nutarties įvykdymui, kurio esant pakankamai, areštas sąskaitoms būtų panaikintas (v.b.l. 156). 2015-10-09 pareiškimais antstolė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama išaiškinti, ką reiškia sąvoka „einamieji mokesčiai“ ir kas į šią sąvoką patenka (v.b. 159, 162). 2015-10-28 antstolės kontoroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriame nurodoma, kad sąvoka „einamieji mokėjimai“ galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme nėra naudojama (v.b.l. 172). Vilniaus apygardos teismas 2015-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 išaiškino, kad teismo 2015-07-03 ir 2015-08-27 nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas leidimas atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus nėra ribojamas prievolės atsiradimo laiku ar mokesčių atsiradimo pagrindais (v.b.l. 173).

15Vilniaus apygardos teismo 2015-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6267-794/2015 nutarta ieškovei iškelti bylą, bankroto administratoriumi paskirti P. P. (v.b.l. 180-181). 2015-12-10 antstolės kontoroje el. paštu gautas ieškovės bankroto administratoriaus P. P. prašymas, kuriuo prašoma ne vėliau kaip iki 2015-12-16 sugrąžinti ieškovei areštuotas 740 960,03 Eur lėšas (v.b.l. 186). 2015-12-10 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio dokumento persiuntimo antstolė nutarė vykdomąją bylą Nr. 0015/15/17115 užbaigti, kadangi skolininkei – ieškovei iškelta bankroto byla (v.b.l. 192). 2016-01-06 Valstybinė mokesčių inspekcija prašymu dėl finansinio reikalavimo pateikimo kreipėsi į ieškovės bankroto administratorių P. P. ir bankroto bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą, prašydama įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą 727 657,42 Eur sumai (iš kurios delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius sudaro 29 593,95 Eur) (b.l. 40).

16Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

17Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str.)

18Ieškovės manymu, antstolė atliko neteisėtus veiksmus, kadangi uždraudė iš Swedbank AB banko administruojamos ieškovės sąskaitos Nr. LT40 7300 0100 9621 8971 sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko ieškovei buvo paskaičiuoti 29 593,95 Eur dydžio delspinigiai, kurių dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje.

19Dėl neteisėtų veiksmų Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

20Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Kiti veiksmai, kuriuos antstolis turi teisę atlikti vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, CPK nėra tiesiogiai nurodyti. Darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę imtis tokių vykdymo procese reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų veiksmų, kurių atlikimas užtikrintų tinkamą nutartyje nurodytų ribojimų įgyvendinimą, nepažeistų skolininko teisių ir teisėtų interesų.

21Kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 740 960,90 Eur sumai buvo areštuotas konkretus nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas, kitas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos bei turtinės reikalavimo teisės, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, leidžiant ieškovei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, šią nutartį vykdanti antstolė turėjo teisę taikyti apribojimus aukščiau nurodytam ieškovės turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšomis, apribojant disponavimo juo teisę, tačiau palikdama galimybę ieškovei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliko šiuos veiksmus, ribojančius ieškovei galimybę disponuoti lėšomis, esančiomis „Swedbank“ AB banko administruojamoje ieškovės sąskaitoje Nr. LT40 7300 0100 9621 8971: 1) 2015-07-10 priėmė Patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo kreipėsi į kredito įstaigas, įskaitant „Swedbank“ AB, nurodydama, kad areštuoja 740 960,90 Eur pinigines lėšas, esančias ieškovės sąskaitose; iš areštuotų piniginių lėšų ieškovei leidžiama atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybinam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus; 2) 2015-08-04 patvarkymu kreipėsi į „Swedbank„ AB ir nurodė bankui be atskiro antstolės patvarkymo neatlikti mokėjimų/pavedimų iš ieškovės areštuotų pagal 2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 piniginių lėšų 740 960,90 Eur sumos; 3) 2015-08-07 patvarkymu pervesti skolininko areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeičiančiu 2015-07-10 patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, pakeitė 2015-07-10 patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą ir pareikalavo areštuotas lėšas 740 960,90 Eur apimtyje, esančias ieškovės sąskaitoje Nr. LT40 7300 0100 9621 8971 pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą; 4) 2015-09-30 patvarkymu netenkino ieškovės 2015-09-10 prašymo dėl leidimo atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija.

23Antstolės 2015-07-10 Patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi šiuo patvarkymu ieškovės piniginių lėšų sąskaitai buvo pritaikytas disponavimo apribojimas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytai sumai, palikta galimybė ieškovei iš lėšų, kuriomis disponavimas apribotas, mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybinam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

24Antstolės 2015-08-04 patvarkymas, skirtas „Swedbank“ AB, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes antstolė, įpareigodama „Swedbank“ AB banką be atskiro antstolės patvarkymo neatlikti mokėjimų/pavedimų iš ieškovės areštuotų piniginių lėšų sąskaitos 740 960,90 Eur sumos ribose, įgyvendino nutartyje nurodytą disponavimo teisės apribojimą nutartyje nurodyto dydžio sumai.

25Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbu teisiškai atskirti antstolio veiksmus, kuriuos jis turi atlikti taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (CPK 145 str.), ir veiksmus, kuriuos jis atlieka vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės (CPK 667 str.). Ginčas, kilęs tarp šalių, galutinai išsprendžiamas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik tokio galutinio sprendimo pagrindu, patenkinus reikalavimus, kurie yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, antstolio patvarkymu piniginės lėšos galėtų būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolis jas pervestų išieškotojui. Tuo tarpu vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis tik suranda areštuojamą turtą ir jį aprašo CPK 677 str. numatyta tvarka (CPK 147 str. 6 d., CPK 675 str. 3 d.), bet neturi teisės reikalauti pervesti areštuotų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-733-577/2014).

26Nustatyta, kad 2015-08-07 patvarkymu pervesti skolininko areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą antstolė pareikalavo areštuotas lėšas 740 960,90 Eur apimtyje, esančias ieškovės sąskaitoje Nr. LT40 7300 0100 9621 8971, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Toks antstolės patvarkyme nurodytas reikalavimas laikytinas skolos išieškojimo veiksmu, kuris, kaip minėta, negali būti atliekamas vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi nurodytu patvarkymu antstolė, nesant tam teisinio pagrindo, atliko išieškojimo veiksmą, toks antstolės veiksmas pripažintinas neteisėtu.

272015-09-30 patvarkymu antstolė netenkino ieškovės 2015-09-10 prašymo dėl leidimo atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2015-09-10 prašymą (kuriuo prašė leisti sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai) motyvavo tuo, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas leido ieškovei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. 2015-09-30 patvarkymu antstolė, netenkindama ieškovės prašymo, nurodė, kad jai nėra aišku, ką reiškia nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pavartota sąvoka „privalomieji mokėjimai“, todėl negali mokesčių, mokėtinų Valstybinei mokesčių inspekcijai, vertinti kaip privalomojo.

28Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartyje nurodyta išimtis dėl leidimo atlikti privalomuosius mokesčius skirta apsaugoti asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teises ir teisėtus interesus, kadangi tokios išimties nenustačius skolininkas praleistų mokesčių valstybei sumokėjimo terminus, dėl ko įgytų naujų kreditorių, t.y. taptų skolingu valstybei, už mokesčių nesumokėjimą jam būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai/palūkanos, didėtų skolos, kas neabejotinai neigiamai paveiktų skolininko finansinę padėtį. Galimybės skolininkui mokėti mokesčius valstybės biudžetui suteikimas užtikrina, kad iki priimant sprendimą byloje dėl ieškinio (kurio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumo, skolininkas nepatirtų neproporcingai didelių suvaržymų, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, dar nėra aišku, ar ieškinys yra pagrįstas ir bus tenkintas.

29Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei buvo suteikta teisė atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Akivaizdu, kad sąvoka „privalomieji mokėjimai valstybės biudžetui“ reiškia visus mokesčius valstybės biudžetui, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir atsiradimo pagrindo. Šiuos mokėjimus sieja tai, kad jie turi būti privalomai mokami, t.y. mokesčių mokėtojui yra atsiradusi prievolė juos sumokėti. Nagrinėjamu atveju, iš 2015-07-31 Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką 2015-09-02, 2015-09-02 priminimų, matyti, kad prievolė ieškovei sumokėti į valstybės biudžetą aukščiau minėtus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštuose nurodytus mokesčius šių raštų surašymo metu jau buvo atsiradusi, taigi toks mokėjimas laikytinas privalomai mokėtinu.

30Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovei skirtų 2015-09-01, 2015-09-02 priminimų matyti, kad ieškovės bendrą mokestinę nepriemoką (708 464,93 Eur) sudarė GPM (Gyventojų pajamų mokestis), NTM (Nekilnojamojo turto mokestis), PLN (Pelno mokestis), PVM (Pridėtinės vertės mokestis). Didžiausią mokestinės nepriemokos dalį sudarė nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis – 696 304,39 Eur.

31Vilniaus apygardos teismas 2015-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 taip pat išaiškino, kad leidimas atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui nėra ribojamas prievolės atsiradimo laiku ar mokesčių atsiradimo pagrindais.

32Remiantis išdėstytu, nustačius, kad 2015-09-11 (ieškovės prašymo gavimo metu antstolės kontoroje) ieškovei buvo atsiradusi prievolė sumokėti privalomuosius mokesčius 708 464,93 Eur sumai, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei buvo leista atlikti tokio pobūdžio mokėjimą, ir antstolė nepagrįstai netenkino ir neįgyvendino ieškovės 2015-09-10 prašymo dėl leidimo atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, pripažintina, kad tokiu būdu antstolė atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.

33Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šioje civilinėje byloje antstolės argumentai dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kokiu faktiniu pagrindu ieškovei atsirado prievolė mokėti mokesčius valstybei, kokius tarpusavio mokėjimus, kitus veiksmus atliko ieškovės akcininkai, susitarimus sudarė kitose civilinėse bylose, kadangi šios aplinkybės niekaip neįtakoja ir nekeičia aplinkybės, kad 2015-09-11 (ieškovės prašymo gavimo metu) ieškovė turėjo egzistuojančią piniginę prievolę (kuri nėra pripažinta pasibaigusia, pakitusia ar negaliojančia) sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Dėl kitų antstolės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamos bylos kontekste, teismas nepasisako.

34Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

35Dėl priežastinio ryšio ir žalos

36Ieškovės manymu, dėl aukščiau nurodytų antstolės neteisėtų veiksmų, ieškovei atsirado pareiga į valstybės biudžetą sumokėti 29 593,95 Eur delspinigių, dėl ko ieškovė laikytina dėl antstolės neteisėtų veiksmų patyrusi 29 593,95 Eur žalos.

37Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

38Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į antstolę, prašydama pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios sumos (gautos iš ieškovės) dalį mokesčiams sumokėti, raštu kreipėsi 2015-09-10. Antstolės kontoroje nurodytas prašymas gautas ir užregistruotas 2015-09-11. Nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė dėl sumų pervedimo mokesčiams sumokėti į antstolę kreipėsi dar iki 2015-09-11, 2015-09-11 (prašymo gavimo antstolės kontoroje data) laikytina momentu, nuo kada antstolė sužinojo apie ieškovės valią dėl ieškovės piniginių lėšų panaudojimo mokesčiams mokėti.

39Kadangi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad antstolė, atsisakydama nurodytą sumą mokesčiams apmokėti, atliko neteisėtus veiksmus, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, svarbu nustatyti, nuo kurio momento ieškovei dėl antstolės neteisėtų veiksmų buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Akivaizdu, kad delspinigių dalis, sudariusi iki antstolei atliekant neteisėtus veiksmus (t.y. iki antstolei sudarant kliūtis ieškovei sumokėti mokestinę nepriemoką) negali būti laikoma susijusia priežastiniu ryšiu su antstolės veiksmais, kadangi delspinigių susidarymo priežastis tokiu atveju būtų pačios ieškovės veiksmai vėluojant mokėti mokesčius ar kitų asmenų veiksmai.

40Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Pagal to paties įstatymo 97 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Taigi, delspinigių, kurie atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių, skaičiavimo pradžia siejama su momentu, kai konkretus mokestis turėjo būti sumokėtas.

41Iš ieškovo pateiktos 2018-11-09 delspinigių pažymos, kurioje nurodytų duomenų atsakovė neginčijo, taigi su jais sutiko, matyti, kad delspinigiai, paskaičiuoti ieškovei nemokant mokesčių už laikotarpį nuo 2015-07-28 iki 2015-08-01 sudaro 1034,40 Eur, už laikotarpį nuo 2015-08-02 iki 2015-09-11 – 8473,70 Eur, už laikotarpį nuo 2018-08-26 iki 2015-09-11 – 0,73 Eur, už laikotarpį nuo 2015-09-12- iki 2015-09-25 – 9508,83 Eur, už laikotarpį nuo 2015-09-26 iki 2015-11-30 – 13637,93 Eur, už laikotarpį nuo 2015-09-12 iki 2015-11-30 – 3,46 Eur.

42Kadangi, kaip minėta, delspinigių dalis, susidariusi iki antstolei atliekant neteisėtus veiksmus (t.y. iki antstolei sudarant kliūtis ieškovei sumokėti mokestinę nepriemoką) negali būti laikoma susijusia priežastiniu ryšiu su antstolės neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad už šį laikotarpį (iki 2015-09-11) susidarę delspinigiai (iš viso 9508,83 Eur) nėra antstolės neteisėtų veiksmų rezultatas.

43Likusi delspinigių dalis (susidariusi už laikotarpį 2015-09-12 iki 2015-11-30) – 16 534,85 Eur laikytina antstolės neteisėtų veiksmų rezultatu, kadangi ši delspinigių dalis susidarė dėl to, kad antstolė nepagrįstai, atlikdama neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, užkirto kelią ieškovei sumokėti mokestinę nepriemoką. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala sudaro 16 534,85 Eur, o kita ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti žalos dalis (9508,83 Eur) pripažintina nesusijusia priežastiniu ryšiu su aptartais antstolės neteisėtais veiksmais.

44Atmestini antstolės argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi, kad ieškovė turėjo teisę sumokėti mokesčius valstybei iki antstolei pritaikius apribojimus ieškovės piniginių lėšų sąskaitai, todėl pati ieškovė atsakinga už delspinigių susidarymą. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė laiku nesumokėjo valstybei mokesčių, turėdama tokią pareigą, niekaip negalėjo savaime užkirsti kelio ieškovei mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau, t.y. ir po momento, kai mokesčiai buvo laikomi nesumokėtais, ieškovei nebuvo faktinių ir teisinių kliūčių (jei antstolė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų) mokestinę priemoką sumokėti vėliau, tokiu būdu sustabdant delspinigių už mokesčių nesumokėjimą skaičiavimą.

45Dėl ieškinio reikalavimų

46Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 29 593,95 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

47Remiantis CK 6.253 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

48Nagrinėjamu atveju, nustatytos visos atsakovės būtinosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (kuri yra preziumuojama ir bylos duomenimis nepaneigta) dalyje dėl 16 534,85 Eur žalos sumos priteisimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 16 534,85 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 str.). Likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

49CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 534,85 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2018-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

50CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

51Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašė jas priteisti iš atsakovės. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 55,87 procentai reikalavimų) priteistinos 1 352,05 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, bei iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 496,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

52Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

Nutarė

54Ieškinį tenkinti iš dalies.

55Priteisti iš atsakovės antstolės V. M. 16 534,85 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt keturis eurus, 85 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 534,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 352,05 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus, 05 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės BUAB „VM Investicija“, į.k. 300036654, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P., naudai.

56Kitą ieškinio dalį atmesti.

57Priteisti iš atsakovės antstolės V. M. 496,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės... 3. Ieškinyje nurodė, kad 2015-07-03 nutartimi ieškovės turtui ir piniginėms... 4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.... 5. Trečiasis asmuo UADB „Clermont draudimo brokeris“ pateikė atsiliepimą į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir... 7. Atsakovės atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 10. 2015-07-10 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/17115 atsakovė antstolė... 11. 2015-07-10 Turto aprašu antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo... 12. 2015-07-13 antstolės kontoroje el. paštu gautas Nordea banko raštas, kuriuo... 13. 2015-08-07 patvarkymu pervesti skolininko areštuotas lėšas į antstolio... 14. 2015-09-25 antstolės kontoroje gautas išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos... 15. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 16. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 17. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo... 18. Ieškovės manymu, antstolė atliko neteisėtus veiksmus, kadangi uždraudė... 19. Dėl neteisėtų veiksmų Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo,... 20. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, vykdydamas teismo nutartį... 21. Kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi dėl... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo... 23. Antstolės 2015-07-10 Patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą... 24. Antstolės 2015-08-04 patvarkymas, skirtas „Swedbank“ AB, taip pat... 25. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbu teisiškai atskirti... 26. Nustatyta, kad 2015-08-07 patvarkymu pervesti skolininko areštuotas lėšas į... 27. 2015-09-30 patvarkymu antstolė netenkino ieškovės 2015-09-10 prašymo dėl... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartyje nurodyta išimtis dėl leidimo... 29. Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei buvo suteikta... 30. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovei skirtų 2015-09-01,... 31. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 32. Remiantis išdėstytu, nustačius, kad 2015-09-11 (ieškovės prašymo gavimo... 33. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šioje civilinėje byloje antstolės... 34. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad... 35. Dėl priežastinio ryšio ir žalos ... 36. Ieškovės manymu, dėl aukščiau nurodytų antstolės neteisėtų veiksmų,... 37. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis besiremianti konkrečiomis... 38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į antstolę, prašydama pervesti... 39. Kadangi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad antstolė, atsisakydama nurodytą... 40. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1... 41. Iš ieškovo pateiktos 2018-11-09 delspinigių pažymos, kurioje nurodytų... 42. Kadangi, kaip minėta, delspinigių dalis, susidariusi iki antstolei atliekant... 43. Likusi delspinigių dalis (susidariusi už laikotarpį 2015-09-12 iki... 44. Atmestini antstolės argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi, kad ieškovė... 45. Dėl ieškinio reikalavimų... 46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 29 593,95 Eur žalos atlyginimo, 5... 47. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą... 48. Nagrinėjamu atveju, nustatytos visos atsakovės būtinosios civilinės... 49. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo... 50. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 51. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 2 420,00 Eur... 52. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153... 54. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš atsakovės antstolės V. M. 16 534,85 Eur (šešiolika... 56. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 57. Priteisti iš atsakovės antstolės V. M. 496,00 Eur (keturis šimtus... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...