Byla e3K-3-196-403/2019

Dėl įpareigojimo pašalinti nekilnojamojo daikto trūkumus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilmanto statybos“ ir A. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Virbeliškių bendrija“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Virbeliškių bendrija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PPI Group“ dėl įpareigojimo pašalinti nekilnojamojo daikto trūkumus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilmanto statybos“ ir A. V.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos subjektinę teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita atlikti, prieš tai suderinus su ieškove darbų atlikimo konkrečias apimtis, naudojamas medžiagas ir būdus, pastato Vilniuje, Virbeliškių g. 3, trūkumų pašalinimo darbus: 1) įrengti duris, skirtas patekti į pastato vandens mazgą iš pastato koridoriaus tarp B ir C laiptinių, kaip nurodyta pastato techninio darbo projekto architektūrinės dalies brėžinyje VIRB10-21-DP-SA01; 2) įrengti virš stogo ritininės dangos 5 cm storio akmens skaldos sluoksnį, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10 punkte; 3) įrengti rytinėje sklypo dalyje, tarp pastato ir atviros automobilių stovėjimo aikštelės, ties išvažiavimu iš teritorijos, įleidžiamus į žemę pagrindinius buitinių atliekų konteinerius, iš viso 3 vnt. po 5 kub., kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; 4) visiškai sutvarkyti pastato sklypo teritoriją po statybų darbų užbaigimo, nurodytose poilsio vietose įrengti 4 suolelius su šiukšliadėžėmis, prie įėjimų į laiptines įrengti stovus dviračiams pastatyti, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; 5) suderinus su gretimų sklypų savininkais, daiktinių teisių į gretimus sklypus turėtojais ir atsakingomis institucijomis bei gavus būtinus tam leidimus, apželdinti pastato sklypą dekoratyviniais medžiais, palei sklypo ribas pasodinti gyvatvorę, ne žemesnę kaip 80 cm, kuri susijungtų su į sklypą patenkančiu medžių masyvu, kaip nustatyta techninio projekto 10.4 punkte; 6) apriboti rytinę pastato sklypo ribą atramine sienute ties atvira stovėjimo aikštele, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte; 7) įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių aikštelės vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais taip, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte; 8) sutvarkyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsio lubose, tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 1 ir Nr. 8, po eksploatuojama bendro naudojimo terasa ties A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“; 9) sutvarkyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje, ties automobilių stovėjimo vietomis Nr. 33 ir Nr. 34; 10) sutvarkyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje ties priešgaisrine dūmų šalinimo ventiliacine anga, vedančia iš pastato rūsio į lauke esantį dūmų šalinimo kaminą; 11) užbaigti pastato rytinės pusės pamatų hidroizoliacijos remonto darbus iš lauko pusės, sutvarkyti želdinių dangą; 12) sutvarkyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės rūsyje ties avariniu išėjimu tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 80 ir Nr. 81; 13) sutvarkyti pažeistą grindų dangos hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės pusrūsyje ties automobilių stovėjimo vieta Nr. 64, kad užterštas vanduo nepatektų į automobilių aikštelę „-2“ ant ten saugomų automobilių; 14) pašalinti trūkį pastato sienoje virš patalpų, kuriose buvo vykdoma savavališka statyba (pro įtrūkimų plyšius iš lauko pučia vėjas, lūžinėja, trūkinėja butų Nr. 56, 64, 72, 80, 88, 94, 99 sienos ties pastato deformacine siūle; 15) sutvarkyti pažeistą 6-ame aukšte vakarinėje pastato dalyje esančių terasų hidroizoliaciją, kad vanduo nepatektų po pastato fasado apšiltinamuoju sluoksniu ir netekėtų ant žemiau esančių 4 ir 5 aukštų langų; 16) sutvarkyti pažeistą eksploatuojamos terasos trinkelių dangą ties pastato A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei teisę šiuos išvardytus darbus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovė nurodė, kad jai perėmus pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą apžiūrų metu buvo nustatyta daugybė pastato statybos trūkumų, tačiau ne visi jie atsakovės buvo pašalinti. Be to, ieškovė palygino pastato faktinę būklę su jo techniniu projektu ir nustatė, kad pastatas nevisiškai atitinka jo techninį projektą, apie tai raštu pranešė atsakovei, tačiau ši informavo, jog pirkimo–pardavimo sutartimis pirkėjams butai buvo parduoti tokios būklės, kokios jie buvo sutarčių sudarymo metu, t. y. be objektų, kuriuos įrengti pareikalavo ieškovė; pagal sutartis atsakovė neįsipareigojo atlikti jokių papildomų darbų, todėl nurodytas neatitiktis atsisakė pašalinti. Įstatymuose nustatyta ieškovės kompetencija savarankiškai kreiptis į teismą siekiant apginti bendrijos narių teises, susijusias su pastato bendrojo naudojimo objektais. Be to, pastato savininkai balsavimo raštu metu patvirtino ieškovės valdymo organų teisę ir pareigą dėl atsakovės pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreiptis į teismą. Atsakovė yra ne tik pastato statytoja, bet ir pardavėja, todėl jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.399 ir 6.334 straipsnių nuostatos. Ieškovės nurodyti trūkumai gali būti pašalinti, todėl atsakovė privalo tai padaryti.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinę bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti trūkumų pašalinimo darbus – sutvarkyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsio lubose, tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 1 ir Nr. 8, po eksploatuojama bendro naudojimo terasa ties A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“; sutvarkyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje, ties automobilių stovėjimo vietomis Nr. 33 ir Nr. 34; užbaigti pastato rytinės pusės pamatų hidroizoliacijos remonto darbus iš lauko pusės, sutvarkyti želdinių dangą; sutvarkyti pažeistą grindų dangos hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės pusrūsyje ties automobilių stovėjimo vieta Nr. 64, kad užterštas vanduo nepatektų į automobilių aikštelę „-2“ ant ten saugomų automobilių; sutvarkyti pažeistą 6-ame aukšte vakarinėje pastato dalyje esančių terasų hidroizoliaciją, kad vanduo nepatektų po pastato fasado apšiltinamuoju sluoksniu ir netekėtų ant žemiau esančių 4 ir 5 aukštų langų; sutvarkyti pažeistą eksploatuojamos terasos trinkelių dangą ties pastato A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“ – nutraukė; kitus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato trūkumus – įrengti duris, skirtas patekti į pastato vandens mazgą iš pastato koridoriaus tarp B ir C laiptinių, kaip nurodyta pastato techninio darbo projekto architektūrinės dalies brėžinyje VIRB10-21-DP-SA01; įrengti virš stogo ritininės dangos 5 cm storio akmens skaldos sluoksnį, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10 punkte; įrengti rytinėje sklypo dalyje, tarp pastato ir atviros automobilių stovėjimo aikštelės, ties išvažiavimu iš teritorijos, įleidžiamus į žemę pagrindinius buitinių atliekų konteinerius, iš viso 3 vnt. po 5 kub., kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; visiškai sutvarkyti pastato sklypo teritoriją po statybų darbų užbaigimo, nurodytose poilsio vietose įrengti 4 suolelius su šiukšliadėžėmis, prie įėjimų į laiptines įrengti stovus dviračiams pastatyti, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; apriboti rytinę pastato sklypo ribą atramine sienute ties atvira stovėjimo aikštele, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte; įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte; sutaisyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje ties priešgaisrine dūmų šalinimo ventiliacine anga, vedančia iš pastato rūsio į lauke esantį dūmų šalinimo kaminą; sutaisyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės rūsyje ties avariniu išėjimu tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 80 ir Nr. 81; pašalinti trūkį pastato sienoje virš patalpų, kuriose buvo vykdoma savavališka statyba (pro įtrūkimų plyšius iš lauko pučia vėjas, lūžinėja, trūkinėja butų Nr. 56, 64, 72, 80, 88, 94, 99 sienos ties pastato deformacine siūle); atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei atlikti trūkumų šalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškoti iš atsakovės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

145.

15Atsakovei, kaip nurodė ieškovė, dalį garantinių pastato trūkumų pašalinus, atitinkama šios civilinės bylos dalis (reikalavimų 8, 9, 11, 13, 15, 16 punktai) nutraukta.

166.

17Teismas sprendė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, susijusį su jai priskirto administruoti turto – daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Virbeliškių g. 3, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančių objektų – administravimu. Ieškovė siekia užtikrinti administruojamų objektų išsaugojimą, tinkamą naudojimą. Viena grupė ieškinio reikalavimų (reikalavimų 10, 12 ir 14 punktai), teismo vertinimu, susijusi su statytojos, kuri buvo ir name esančių butų pardavėja, pareiga neatlygintinai pašalinti statybos darbų defektus, nustatytus per garantinį terminą. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar ji nustatyta sutartyje (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

187.

19Atsakovė, teismo vertinimu, nepaneigė ieškovės pozicijos, kad (atsinaujinantis) sienos drėkimas „-2“ automobilių aikštelės rūsyje (10 punktas) yra statybos defektas bei garantinis įsipareigojimas. Pretenzija dėl daikto trūkumų buvo pateikta nepraleidus sutartyje ir įstatyme nustatytų garantijos terminų, o bendrijai perduotas pastatas bei jo bendrojo naudojimo objektas – pastato pamatai turi kokybės trūkumų, išryškėjusių namo eksploatacijos metu per garantinį laikotarpį, šiuos ištaisyti turi pareigą atsakovė.

208.

21Dėl reikalavimo sutvarkyti pastato išorinę hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės rūsyje (reikalavimų 12 punktas) teismas nurodė, kad atsinaujinantis trūkumas (vandens pratekėjimas sienoje) yra tapatus daikto trūkumui, kas lemia statytojo atsakomybę už parduoto daikto kokybės trūkumus, išryškėjusius statinio garantiniu laikotarpiu, pagal CK 6.317 straipsnį, 6.327 straipsnio 3 dalį.

229.

23Dėl reikalavimo pašalinti trūkį pastato sienoje (reikalavimų 14 punktas) teismas nurodė, kad bylos duomenys neteikia pagrindo abejoti pastato deformacinės siūlės ties Nr. 56, 64, 72, 80, 88, 94, 99 butais defektu. Namo sienos trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Atsakovė neįrodinėjo, kad namo bendraturčiai (pirkėjai) pažeidė šio nekilnojamojo daikto naudojimo (eksploatavimo) taisykles. Pardavėja suteikė kokybės garantiją, todėl yra atsakinga namo butų pirkėjams už parduoto daikto kokybės trūkumus. Bendrija, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, atstovaudama namo bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams turėti kokybišką įgytą daiktą – daugiabutį namą, pasirinko teisių gynybos būdą – įpareigoti statytoją pašalinti byloje įrodytus namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

2410.

25Ieškovės prašomą nustatyti 6 mėnesių terminą statinio trūkumams, susijusiems su namo sienos, pamatų tvarkymu, pašalinti teismas vertino kaip atitinkantį protingo termino kriterijų. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas taikyti namo garantinių trūkumų šalinimo būdas (prieš trūkumų šalinimą suderinti su ieškove darbų atlikimo apimtis, naudojamas medžiagas bei būdus) neatitinka prašomo teisių gynimo būdo – įpareigoti pašalinti trūkumus per protingą terminą, gali pareikalauti neproporcingai didelių išlaidų, o ieškovės sąlygos dėl medžiagų, būdo, darbų apimties – suponuoti šalių ginčą net nepradėjus vykdyti palankaus ieškovei teismo sprendimo.

2611.

27Teismas dėl ieškovės reikalavimų (1–7 punktai) įpareigoti atsakovę pašalinti pastato trūkumus, neatitinkančius pastato techninio projekto tam tikrų sprendinių, nurodė, kad nepritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti tokius reikalavimus (nes tai yra reikalavimai dėl daiktų trūkumų pašalinimo (pirkimo–pardavimo, ne statybos rangos teisiniai santykiai); pastato savininkai sutikimą ieškovei kreiptis į teismą suteikė tik dėl bendro naudojimo objektų statybos trūkumų pašalinimo, ne dėl daikto trūkumų pašalinimo). Į argumentą, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovę, nes ji (statytoja) pati statybos darbų neatliko, teismas atsakė, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojas (šiuo atveju – ieškovė, bendrija), reikšdamas ieškinius dėl administruojamų objektų trūkumų, neturi ir negali turėti daugiau teisių, nei jų turi tų objektų bendraturčiai. Pastato bendraturčiai, įgiję iš atsakovės (statytojos, pardavėjos) butus su kitomis patalpomis pagal pirkimo–pardavimo sutartis, turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015), ir reikalauti taikyti visas rangovo, projektuoto ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles, todėl bendrija, reikšdama reikalavimą, susijusį su administruojamų objektų trūkumais, nepažeidė savo įgalinimų ribų, atstovaudama bendraturčių (pastato įgijėjų statybos procese) teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovės argumentą, kad ne statytojas (pardavėjas) šiuo atveju laikytinas atsakingu už statybos darbus, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą, nes kokybės garantija dėl daikto pagaminimo statybos procese neeliminuoja pirkėjo teisės per garantinius terminus reikšti reikalavimus tik (ir) pardavėjui dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017).

2812.

29Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija fakto dėl ieškovės nurodytų neįgyvendintų techninio projekto sprendinių, kvestionuoja tik ieškovės reikalavimo teisę. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės argumentą, kad 2013 m. vasario 15 d. statybos užbaigimo aktas patvirtina, jog statiniai atitinka visus projekto sprendinius. Statybos užbaigimo komisija tikrino tik esminius statinio projekto sprendinius (statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 23 punktas).

3013.

31Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi (statinio projektas), STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas ir projekto ekspertizė“, pakeitusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, 6.19 punktu (techninis projektas), 6.4 punktu (darbo projektas). Kadangi techninio projekto sprendiniai šiuo atveju neįgyvendinti, techniniame projekte prie sprendinių techninio prižiūrėtojo patvirtintina „taip pastatyta“, „pritariu statyti“, duomenų dėl techninio projekto pakeitimo bei statytojo pritarimo tokiam pakeitimui atsakovė neteikė, teismas, remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. rugsėjo 1 d. raštu, sprendė, kad tai laikytina statybos trūkumais. Kadangi statytoja (pardavėja) nėra bendrijai perdavusi statytojo įgaliojimų dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo, statybos defektai, paaiškėję statinio garantiniu laikotarpiu, šalinami CK ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, reikalavimą nukreipiant statytojui (pardavėjui), neturint reikalavimo teisės statinio rangovui (CK 6.697 straipsnio 5 dalis).

3214.

33Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog pastato bendraturčiai, pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo galimybę įvertinti bendrojo naudojimo objektus, pastato prieigas, aplinką ir pan. (sutarčių 8.8 punktas), nes tik dalis pirkėjų butus įsigijo užbaigus namo statybą.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad visi ieškinio reikalavimų 1–7 punktuose nurodyti trūkumai yra susiję su bendrosiomis pastato konstrukcijomis (stogo danga, techninės patalpos durys, sienos, pertvaros), bendrąja inžinerine įranga (vaikų žaidimo aikštelė), kas nurodyta atsakovės ir ieškovės 2013 m. spalio 15 d. teisių ir prievolių perdavimo akte, arba su gyvenamajam namui priskirtame bendro naudojimo žemės sklype nurodyta aplinka, projektuojama infrastruktūra (želdiniai, atliekų konteineriai) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalis).

3616.

37Reikalavimą dėl gyvatvorės ir dekoratyvinių medžių pasodinimo (5 punktas) teismas atmetė, įvertinęs jo nekonkretumą ir neapibrėžtumą bei sąlyginį tokio reikalavimo įvykdymą.

3817.

39Nurodęs, kad dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė atsakovės tik bylos nagrinėjimo metu tinkamai atlikti garantinių trūkumų pašalinimai, o kita dalis ieškinio iš esmės patenkinta visiškai, išskyrus ieškinio 5 reikalavimą bei atmetus trūkumų šalinimo būdą, teismas sprendė, jog teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, o atitinkamo atsakovės prašymo netenkinti.

4018.

41Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė iš dalies, civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti trūkumų pašalinimo darbus – sutvarkyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsio lubose, tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 1 ir Nr. 8, po eksploatuojama bendro naudojimo terasa ties A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“; sutvarkyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje, ties automobilių stovėjimo vietomis Nr. 33 ir Nr. 34; užbaigti pastato rytinės pusės pamatų hidroizoliacijos remonto darbus iš lauko pusės, sutvarkyti želdinių dangą; sutvarkyti pažeistą grindų dangos hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės pusrūsyje ties stovėjimo vieta Nr. 64, kad užterštas vanduo nepatektų į automobilių aikštelę „-2“ ant ten saugomų automobilių; sutvarkyti pažeistą 6-ame aukšte vakarinėje pastato dalyje esančių terasų hidroizoliaciją, kad vanduo nepatektų po pastato fasado apšiltinamuoju sluoksniu ir netekėtų ant žemiau esančių 4 ir 5 aukštų langų; sutvarkyti pažeistą eksploatuojamos terasos trinkelių dangą ties pastato A laiptinės įėjimu ir įvažiavimu į automobilių aikštelę „-1“ – nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato trūkumus – sutaisyti pažeistą pastato pamatų išorinę hidroizoliaciją „-2“ automobilių aikštelės rūsyje ties priešgaisrine dūmų šalinimo ventiliacine anga, vedančia iš pastato rūsio į lauke esantį dūmų šalinimo kaminą; sutaisyti pažeistą pastato išorinę hidroizoliaciją „-1“ automobilių aikštelės rūsyje ties avariniu išėjimu tarp stovėjimo vietų Nr. 80 ir Nr. 81; pašalinti trūkį pastato sienoje virš patalpų, kuriose buvo vykdoma savavališka statyba (pro įtrūkimų plyšius iš lauko pučia vėjas, lūžinėja, trūkinėja butų Nr. 56, 64, 72, 80, 88, 94, 99 sienos ties pastato deformacine siūle); atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei atlikti trūkumų šalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškoti iš atsakovės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4319.

44Kolegija nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant namo bendraturčių teises dėl būstus pardavusios įmonės (pardavėjos) įpareigojimo atlikti darbus pagal statinio techninio projekto aiškinamąjį raštą, taip pat dėl pačių įpareigojimų pagrįstumo.

4520.

46Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį kolegija nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra dvejopo pobūdžio – dalis reikalavimų pareikšta dėl pastato bendrojo naudojimo patalpose nustatytų statybos trūkumų, siekiant, kad atsakovė juos pašalintų, kita dalis – dėl atsakovės įpareigojimo atlikti darbus pagal pastato techninio projekto aiškinamąjį raštą, kurie nebuvo atlikti, su kuo atsakovė nesutinka.

4721.

48Kolegija nustatė, kad atsakovė yra pastato statytoja ir jame esančių butų pardavėja. Butus iš atsakovės įsigijo bendrijos (ieškovės) nariai. Nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovė, kaip pastato statytoja, rengdama statinio darbo projektą, jį koregavo. Statinio 2013 m. vasario 15 d. užbaigimo aktas patvirtina, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius, statyba baigta, duomenų, kad statybos užbaigimo aktas buvo ginčijamas, nėra. Ieškovė neteikė į bylą sutarčių, kurių pagrindu bendrijos nariai įgijo nuosavybę į namo butus. Vieno iš butų pirkėjo pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ją sudarydamas iki statinio užbaigimo 2012 m. birželio 14 d. pirkėjas įsigijo butą su daline apdaila, pagalbinių patalpų baigtumas – 88 proc. Pagal sutarties 8.8 punktą pirkėjas pareiškia, kad prieš sudarydamas sutartį turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su parduodamų daiktų statusu, jų faktine būkle, daiktus charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl daiktų statuso bei jų faktinės būklės.

4922.

50Kolegija vertino, kad ieškovė, reikalaudama, jog atsakovė atliktų darbus, kurie atitiktų namo techninio, o ne darbo projekto sprendinius, iš esmės reikalauja ne ištaisyti bendrojo naudojimo patalpų statybos trūkumus, o reiškia pretenzijas dėl įsigytų daiktų savybių bei reikalauja jas pagerinti.

5123.

52Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo atlikti darbus, kurie atitiktų namo techninio projekto sprendinius, grindžia savo narių (butų ir kitų patalpų savininkų) ir pardavėjos (atsakovės) sudarytomis nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimis – įrodinėja, jog bendrijos nariai įsigijo daiktus, kurie neatitinka namo techninio projekto sprendinių. Ieškovė nėra šių sutarčių šalis, tam, kad būtų nustatytas ieškovės ginčijamų reikalavimų pagrįstumas, turi būti nustatyta, ar ieškovę ir atsakovę (pardavėją pagal pirkimo–pardavimo sutartis) sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovė turi iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kylančias reikalavimo teises atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

5324.

54Nurodžiusi, kad sutarties uždarumo principas lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, kolegija pažymėjo, kad ieškovė nėra butų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, ji nėra pagal sutartis įgijusi jokių teisių ir pareigų, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijų dėl įsigytų daiktų savybių ar reikalauti pagerinti daiktą.

5525.

56Kolegija rėmėsi DNSBĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių, 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, CK 4.420 straipsnio 1 dalimi,

57Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo Nr. 603 (toliau – Administravimo nuostatai) 7.9 punktu, pažymėjo, kad bendrija turi teisę reikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu, o ne iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kylančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę atlikti darbus, kurie atitiktų namo techninio projekto reikalavimus, netenkintini.

58III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5926.

60Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6126.1.

62Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir netinkamai aiškino DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino daugiabučių namų savininkų bendrijų teisinio statuso specifiką, bendrijos, kaip jos narių atstovės, kompetencijos apimtį (pernelyg ją susiaurino) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio ir reikalauti, jog pastato pardavėja ir statytoja įgyvendintų visus pastato projekto, pagal kurį buvo vykdomos pastato statybos užbaigimo procedūros, sprendinius. Teismas nepagrįstai suvaržė tiek ieškovės teises ginti savo narių teisėtus interesus, tiek ir pačių daugiabučio namo savininkų teisėtus lūkesčius, kad jų teisės ir teisėti interesai bus apginti per jų pasirinktą pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo instrumentą (bendriją). Ieškovė į teismą kreipėsi, remdamasi savo bendrais įgaliojimais pagal DNSBĮ, bendrijos įstatais, taip pat 2016 m. birželio 4 d. visų pastato savininkų balsavimo raštu rezultatais, pagal kuriuos 57,60 proc. visų pastato savininkų pritarė, kad ieškovė dėl pastato bendrojo naudojimo objektų statybos trūkumų kreiptųsi į teismą. Bendrija, kiek tai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu (priežiūra), turi visas savo atstovaujamų narių teises. Teismas nepaneigė pastato savininkų teisės reikalauti iš atsakovės ginčijamų trūkumų pašalinimo. Ieškovė diskriminuojama vien dėl jos teisinės formos. Būtent bendrija atstovauja butų savininkams išoriniuose santykiuose, įskaitant ir kylančius ginčus su statytoju (pardavėju).

6326.2.

64Ieškovės reikalavimo teisė kyla ne tiesiogiai iš ieškovės narių sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kaip sprendė teismas, o iš CK, DNSBĮ, kurie įtvirtina bendrijos teisę įgyvendinti namo savininkų bendrąsias teises ir interesus, susijusius su šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir Statybos įstatymo nuostatų, nurodančių, kad statinys turi būti pastatytas pagal jo projektą.

6526.3.

66Teismas netinkamai išaiškino ir nepagrįstai netaikė CK 6.333, 6.695 straipsnių ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies ir 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų, kiek jos įtvirtina reikalavimus parduodamam statybos procese sukurtam nekilnojamajam daiktui. Teismas dirbtinai išskaidė ieškovės reikalavimus, kurių teisinis pagrindas yra tas pats (CK 6.334, 6.399 straipsniai, reglamentuojantys pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus, t. y. kad jie atitinka kokybės reikalavimus ir jų aprašymą, specifikaciją, kompleksiškumą), nepagrįstai konstatavo, kad pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumai, atsiradę dėl to, jog atsakovė neįgyvendino visų techninio projekto sprendinių, negali būti laikomi statybos trūkumais, todėl ieškovės reikalavimai kvalifikuotini kaip reikalavimai pagerinti nekilnojamąjį daiktą.

67Statinys, kurį statant nebuvo įgyvendinti visi jo projekto sprendiniai, laikytinas pastatytu rangovui neįgyvendinus Statybos įstatyme įtvirtintų pareigų arba šias įgyvendinus netinkamai, negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsakovė neatliko tiek statybos darbų, kiek privalėjo atlikti pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą, nepakeistą ir galiojantį pastato techninį projektą. Atsiradę pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumai – tai statybos trūkumai (parduoto statybos procese sukurto naujo daikto trūkumai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo, kad visi šie trūkumai yra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektais.

6826.4.

69Daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese, todėl toks įgijėjas gali reikalauti taikyti ir visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jais nesivadovavo, netaikė CK, Statybos įstatymo normų (CK 6.695 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto).

7026.5.

71Teismas nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015, kurioje spręsta dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės įgyti savo nuosavybėn turtą pagal atsakovo ir bendrijos narių sudarytas sutartis, nes skiriasi bylų reikšmingos aplinkybės; nepagrįstai susikoncentravo į aplinkybę, kad ieškovė nėra jos narių ir pardavėjos (atsakovės) sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis ir todėl negali reikšti atsakovei reikalavimų pašalinti pastato bendrojo naudojimo objektų statybos įgyvendinant projektą trūkumus (tinkamai įgyvendinti pastato projektinius sprendinius). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė veikė savo narių – pastato bendrojo naudojimo objektų savininkų – naudai ir jų interesais.

7227.

73Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7427.1.

75Šalių ginčo esmė – ar bendrojo naudojimo objektų būklės neesminga neatitiktis techninio projekto bendrajam aiškinamajam raštui laikytina daikto neatitiktimi kokybės reikalavimams (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl techninio projekto aiškinamojo rašto sprendinių yra reikalavimai dėl daikto atitikties sutarties sąlygoms. Statybos procese sukurtų daiktų kokybę nustatantys dokumentai – tai statybos techniniai reglamentai. Specialiosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reguliuojančios nuostatos (CK 6.398 straipsnio 4 dalis, 6.399 straipsnis) daikto kokybe laiko daikto atitiktį pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, ne daikto kokybę nustatantiems dokumentams. Įstatymo leidėjas CK 6.399 straipsnio kontekste dėl pardavėjo įsipareigojimų nekilnojamojo daikto kokybei nepriskiria reikalavimų, nurodytų nekilnojamųjų daiktų kokybę nustatančiuose dokumentuose, nebent pirkimo–pardavimo sutartyje būtų susitarta kitaip, tačiau šiuo atveju to nėra, be to, pirkėjai pareiškė neturintys pretenzijų (8.8 punktas).

7627.2.

77Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.695 straipsnį ir Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą (15 straipsnio 6 dalies 3 punktą – aktuali redakcija), netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017 ir 2015 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015 pateiktus išaiškinimus. Kasacinis teismas neišaiškino, kad statybos procese pagaminto daikto įgijėjas gali reikalauti visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles taikyti pardavėjui. Tai nenustatyta ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje (aktualios ginčui įstatymo redakcijos 36 straipsnio 2 dalyje), pirkimo–pardavimo sutartyse (žr. 8.7 punktą).

7827.3.

79Bendrija, įgyvendindama savo funkcijas kaip jai patikėto turto valdytoja ir naudotoja, (pareikšti reikalavimus) namo savininkų pažeistas teises gali ginti ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovė neįrodinėjo, kad padarytas statinio projektavimo taisyklių laikymosi pažeidimas įregistruoti techninio projekto aiškinamojo rašto pakeitimus varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant turtą. Ieškovė apskritai neturi teisės atsakovei reikšti reikalavimų dėl statybos trūkumų, nes atsakovė nėra statinio rangovė ir neprisiėmė rangovo įsipareigojimų.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

82Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8328.

84Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

8529.

86Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčo dalį dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, sprendė, kad ieškovė – daugiabučio namo savininkų bendrija, reikšdama reikalavimus butų pardavėjui (statytojui) dėl įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, nepažeidė savo įgalinimų ribų, atstovaudama bendraturčių (pastato įgijėjų statybos procese) teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi, teismo vertinimu, neatlikti darbai susiję su administruojamų objektų trūkumais. Teismas, nustatęs, kad reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus (išskyrus reikalavimą, suderinus su gretimų sklypų savininkais, daiktinių teisių į gretimus sklypus turėtojais ir atsakingomis institucijomis bei gavus būtinus tam leidimus, apželdinti pastato sklypą dekoratyviniais medžiais, palei sklypo ribas pasodinti gyvatvorę, ne žemesnę kaip 80 cm, kuri susijungtų su į sklypą patenkančiu medžių masyvu, kaip nustatyta techninio projekto 10.4 punkte), pagrįsti, šią ieškinio dalį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė priešingą išvadą, kad ieškovė – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų, kadangi ieškovė iš esmės reikalauja ne ištaisyti bendrojo naudojimo patalpų statybos trūkumus, o reiškia pretenzijas dėl įsigytų daiktų savybių bei reikalauja jas pagerinti. Teismas sprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkai, bet ne ieškovė yra su pardavėja (atsakove) sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, ji nėra pagal sutartis įgijusi jokių teisių ir pareigų, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijų dėl įsigytų daiktų savybių ar reikalauti pagerinti daiktą. Padaręs šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, atmetė.

8730.

88Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nurodo argumentus, jos manymu, patvirtinančius apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ji neturi teisės reikšti reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, nepagrįstumą.

8931.

90Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – ar ieškovė, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, turi subjektinę teisę reikšti nagrinėjamus materialiuosius reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus.

91Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus butų pardavėjui (statytojui) dėl įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus.

9232.

93CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

9433.

95Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašydama teismą įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, pažymėjo, kad įstatymuose nustatyta ieškovės kompetencija savarankiškai kreiptis į teismą siekiant apginti bendrijos narių teises, susijusias su pastato bendrojo naudojimo objektais. Be to, pastato savininkai balsavimo raštu metu patvirtino ieškovės valdymo organų teisę ir pareigą dėl atsakovės pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreiptis į teismą.

9634.

97Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 15 d. akto pagrindu ieškovei buvo perduotas namas, žemės sklypas ir bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Ieškovė, palyginusi pastato faktinę būklę su jo techniniu projektu, nustatė, kad pastatas nevisiškai atitinka jo techninį projektą, apie neatitiktis 2014 m. kovo 12 d. raštu pranešė atsakovei, tačiau atsakovė 2014 m. kovo 26 d. raštu informavo, kad pirkėjai patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti su parduodamų daiktų statusu, jų faktine būkle ir neturi pretenzijų, todėl jų nešalins.

9835.

99Minėta, kad šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – ar ieškovė, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, turi subjektinę teisę reikšti nagrinėjamus materialiuosius reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus. Dalis reikalavimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atmetė ir kurie susiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku (įrengti duris, skirtas patekti į pastato vandens mazgą iš pastato koridoriaus tarp B ir C laiptinių, kaip nurodyta pastato techninio darbo projekto architektūrinės dalies brėžinyje VIRB10-21-DP-SA01; įrengti virš stogo ritininės dangos 5 cm storio akmens skaldos sluoksnį, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10 punkte), yra dėl darbų, susijusių su butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais objektais – daugiabučio namo konstrukcijomis – atlikimo. Kita reikalavimų dalis (įrengti rytinėje sklypo dalyje, tarp pastato ir atviros automobilių stovėjimo aikštelės, ties išvažiavimu iš teritorijos įleidžiamus į žemę pagrindinius buitinių atliekų konteinerius, iš viso 3 vnt. po 5 kub., kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; visiškai sutvarkyti pastato sklypo teritoriją po statybų darbų užbaigimo, nurodytose poilsio vietose įrengti 4 suolelius su šiukšliadėžėmis, prie įėjimų į laiptines įrengti stovus dviračiams pastatyti taip, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.5 punkte; apriboti rytinę pastato sklypo ribą atramine sienute ties atvira stovėjimo aikštele, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte; įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte) – dėl darbų, susijusių su naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimu žemės sklype, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas.

10036.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte numatytus, bet neatliktus darbus, pagal jų pobūdį matyti, kad jie tiesiogiai susiję su butų savininkų butų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su atsakove, pagrindu įgyta nuosavybės teise į butus, o tuo pačiu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus bei bendro naudojimo objektus, kurie pagal pastato techninį projektą turėjo būti sukurti bendro naudojimo žemės sklype.

10237.

103CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal DNSBĮ (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 15 dalies 5 punktą pastato bendrojo naudojimo objektas yra ir bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, o pagal šio straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

10438.

105Taigi, pagal CK ir DNSBĮ nustatytą, šios nutarties 37 punkte nurodytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo bendrojo naudojimo žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

10639.

107Vadinasi, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, vertinant jos įgalinimus nagrinėjamos bylos kontekste įstatymuose (CK, DNSBĮ) įtvirtintų bendrijos tikslų įgyvendinimo aspektu, negali būti suprantama kaip subjektas, kuris atstovauja asmenims įgyjant nuosavybės teise butus daugiabučiame gyvenamajame name ir kartu tampant daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais – bendraturčiais. Dėl šios priežasties daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir tuo pačiu subjektas, kuriam šiais sandoriais sukuriamos teisės ir (ar) pareigos, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, grindžiamus šiais sandoriais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui.

10840.

109Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017).

11041.

111Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės reikalavimai, išskyrus reikalavimą įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 turėklą, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, susiję su atsakovės įpareigojimu atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai ir kurių neatlikimas netrukdo valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bei jame esančių bendro naudojimo objektų pagal paskirtį. Šalys neginčija ir nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, neatlikus ieškovės nagrinėjamoje byloje reikalaujamų atlikti pastato techniniame projekte nurodytų darbų, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, buvo pažeisti su statyba susijusius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimai.

11242.

113Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, kad ieškovė – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų, išskyrus reikalavimą įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte.

11443.

115Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, (ne)priskirtinumo reikalavimų atlikti darbus, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, grupei aspektu bylą nagrinėję teismai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad statybos specialistas vertinimo akte šio reikalavimo dalies, t. y. tiek, kiek ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovę įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 turėklą, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, neįvardijo kaip reikalavimo atlikti darbus, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, bet nurodė, kad turėklą reikia įrengti, o ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad turėklai reikalingi, kad neįvyktų nelaimingi atsitikimai, tai įtvirtina ir STR „Gyvenamieji pastatai“ 145 punktas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

11644.

117Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 36, 39 punktuose nurodytus argumentus, kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo teiginius, kad ieškovės reikalavimo teisė kyla netiesiogiai iš ieškovės narių sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio ir reikalauti, jog pastato pardavėja ir statytoja įgyvendintų visus pastato projekto, pagal kurį buvo vykdomos pastato statybos užbaigimo procedūros, sprendinius. Atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai teigiama, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, įgyvendindama savo funkcijas kaip jai patikėto turto valdytoja ir naudotoja, ginti (pareikšti reikalavimus) namo savininkų pažeistas teises gali ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą.

11845.

119Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė, jog ieškovė – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų, išskyrus reikalavimą įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nustatyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai pripažintini neturinčiais teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

12046.

121Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 42, 43 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nurodyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, panaikinti ir perduoti bylą dėl šio reikalavimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

122Dėl bylinėjimosi išlaidų

12347.

124Kasacinis teismas patyrė 8,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

125Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

126Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita įrengti tarp užvažiavimo į „-1“ aukštą ir lauko automobilių stovėjimo vietų Nr. 92, 93, 98, 99 atraminę sienutę su turėklais, kaip nurodyta pastato techninio projekto 10.4 punkte, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

127Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

128Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.