Byla 3K-3-376/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ ieškinį atsakovams 867-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, N. ir D. T. , L. K. , I. B. , J. K. dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „In vino veritas“ dėl šildymo sistemos įrengimo pagal jungtinės veiklos sutartį išlaidų priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos partnerio (rangovo) teisės į vykdant sutartį turėtų išlaidų atlyginimą bei netesybas, taip pat dėl šalių atsakomybės už sutarties nevykdymą.

5Ieškovas UAB „In vino veritas“ prašė priteisti:

6nuostolių atlyginimą solidariai iš N. T. ir D. T. – 11 164,46 Lt, iš L. K. – 9036,62 Lt, solidariai iš J. K. ir I. B. – 8829,38 Lt;

7priteisti solidariai iš išvardytų atsakovų ir 867-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 15 000 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Priešieškinį pareiškusi atsakovė L. K. bylos nagrinėjimo metu jo atsisakė.

9Ieškovas nurodė, kad su 867-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) 2004 m. spalio 29 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė veikti kartu abipusiai naudingomis sąlygomis ir pasiekti šiuos tikslus: 1) pastatyti name, esančiame Vilniuje, Bukčių g. 72, ketvirtąjį aukštą su mansarda; 2) įrengti pastate autonominius dujinius šildymo katilus; 3) suremontuoti pastato laiptinę bei pakeisti pagrindinio pastato įėjimo duris; 4) įrengti šalia pastato papildomą automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal Sutartį ieškovas, pastatęs namo ketvirtąjį aukštą su mansarda, turėjo įgyti nuosavybės teisę į juos, o Bendrija – į autonominę šildymo dujomis sistemą, suremontuotą laiptinę, įrengtą papildomą automobilių stovėjimo aikštelę. Bendrija įsipareigojo surinkti iš butų savininkų lėšas padengti autonominio šildymo įrangos montavimo darbų išlaidoms, leisti partneriui statyti pastato ketvirtąjį aukštą su mansarda, įforminti šį leidimą ir gauti jam būtinus butų savininkų parašus bei pažymas.

10Vykdydamas sutartį ieškovas suprojektavo ir įrengė vidaus dujotiekį, tačiau kvartalo bendruomenei ir Bendrijos nariams nesutikus su kvartalo detaliojo plano sprendiniais, jo viešojo svarstymo procedūros nutrūko. Ieškovas teigė, kad Bendrija ir jos nariai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesutinka su parengtu ketvirtojo aukšto su mansarda projektiniu sprendimu, prieštarauja detaliajam planui, neįformina reikiamų dokumentų, kurių pagrindu ieškovas, pastatęs antstatą, galėtų jį įgyti nuosavybės teise. Nesitikėdamas, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje, ieškovas ją nutraukė. Projektavimo darbai kainavo 5310 Lt, vidaus dujotiekio montavimo darbai – 17 251,86 Lt, dujinių katilų įrengimo ir šildymo sistemos demontavimo bei montavimo darbai – 85 343,31 Lt. Bendrija sumokėjo už dalį atliktų darbų 7720 Lt.

11Ieškovas teigė, kad iš Sutarties negavo naudos, bet patyrė 100 184,86 Lt nuostolių, o Bendrijos nariai, pakeitus ir pagerinus dujotiekio ir šildymo sistemą, gavo tiesioginę asmeninę materialinę naudą, todėl yra asmeniškai atsakingi savo turtu už visus Bendrijos vardu prisiimtus įsipareigojimus ir jų neįvykdymą. Pagal Sutarties 5.1 punktą Bendrija, tyčiniais veiksmais sudariusi tokias sąlygas, dėl kurių Sutartį neįmanoma vykdyti, turi sumokėti ieškovui 50 000 Lt baudą. Kadangi ieškovas su 7 butų savininkais sudarė taikos sutartis, tai proporcinga likusių 3 butų savininkams tenkanti baudos dalis yra 15 000 Lt. Kadangi atsakovė J. K. pardavė savo butą I. B., taigi jos solidariai turi atlyginti ieškovo nuostolius, nes abi naudojosi atliktu butuose pagerinimu.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. ir J. K. po 3033,34 Lt (iš viso 9100,02 Lt) už sieninius dujinius katilus ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalį dėl atsakovės I. B. atmetė.

14Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, nes atsakovai turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų dengimo.

15Jungtinės veiklos sutartyje ir darbų grafike nurodyta, kad ieškovas šildymo sistemos pakeitimą pradeda tik gavęs nustatytus institucijų ir gyventojų sutikimus, tačiau senos šildymo sistemos demontavimo darbus atliko nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Bendrijos narių 2004 m. spalio 24 d. susirinkime, įvykusiame prieš Sutarties pasirašymą dviejų iš dešimties butų savininkai nepritarė bendrijos įsipareigojimams pagal Sutartį, todėl sudarymo metu ieškovas negalėjo objektyviai tikėtis 100 proc. butų savininkų pritarimo ir nepagrįstai teigia negavęs to, ko tikėjosi. Be to, detaliojo plano parengimas priklauso nuo viso gyvenamojo kvartalo gyventojų, ieškovas tai žinojo ir prisiėmė didelę riziką, susijusią su Sutarties įvykdymu. Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano projektas Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo suderintas ir patvirtintas. Teismas konstatavo, kad Sutartis nutrūko dėl abiejų sutarties šalių kaltės, joms neįvykdžius savo įsipareigojimų, todėl pagal CK 6.259 straipsnį yra pagrindas sumažinti atsakovų civilinę atsakomybę, ieškovui iš atsakovų priteisiant tik jų naudojamų dujinių katilų kainą – 3033,34 Lt. Teismas atmetė ieškinį atsakovei I. B. , butą iš J. K. įsigijusiai 2008 m., nes jį įsigyjant ginčo jungtinės veiklos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Buto pagerinimus 2005 m. priėmė ir už juos 700 Lt sumokėjo buvusi savininkė, garantavusi, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą butą. Reikalavimą priteisti 15 000 Lt baudą teismas atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria iš N. T. ir D. T. , L. K. ir J. K. priteista po 3033,34 Lt (iš viso 9100,02 Lt) už sieninius dujinius katilus, 5 proc. metinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bendrija, įgyvendindama Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) nustatytus tikslus, su ieškovu sudarė jungtinės veiklos sutartį, prisiėmė teises ir pareigas, nustatytas šioje sutartyje, todėl ieškovas reikalauti įvykdyti sutartines prievoles turi iš asmens, su kuriuo sudarė Sutartį, t. y. iš Bendrijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prievolių pagal Sutartį vykdymą perkėlė gyvenamojo namo butų savininkams. Bendrijos nariai, balsavę už Sutarties sudarymą su ieškovu, kurioje numatyta apmokėti išlaidas įrengiant naują šildymo sistemą, šias išlaidas pagal DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu turėtų atlyginti bendrijai, nes tiesioginių butų savininkų atsiskaitymas su ieškovu Sutartyje nenustatytas.

18Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Sutarties 8.1 punktą, jos tikslas turėjo būti pasiektas 2006 m. rugsėjo 15 d. Sutartis nebuvo pratęsta, o ieškinys teismui dėl baudos sumokėjimo pareikštas 2010 m. birželio 21 d. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad reikalavimui dėl 15 000 Lt baudos pareikšti praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja taip:

211. Už namo savininkų bendrijos prisiimtus įsipareigojimus ir bendrijos sukeltą žalą materialinė atsakomybė tenka ne tik bendrijai, bet ir asmeniškai bendrijos nariams, atsakantiems savo asmeniniu turtu. Bendrijos steigėjai, nariai, panaudoję Bendrijos teisinę formą kaip priemonę savo komercinei–ūkinei veiklai vykdyti, turi būti solidariai atsakingi su bendrija už šios prievoles tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. 553-ioji Gyvenamųjų namų statybos bendrija, UAB „Biveka“; bylos Nr. 3K-7-1156/2002). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrijos nariai jungtinės veiklos sutarties pagrindu gavo tiesioginę asmeninę materialinę naudą, nes jų asmeninių butų dujotiekio ir šildymo sistema buvo pagerinta, todėl jie yra solidariai asmeniškai atsakingi savo turtu už visus bendrijos vardu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Bendrija kaip juridinis asmuo negavo jokio turto ar finansinės naudos, o ją gavo butų savininkai, todėl atsakovų su bendrija atsakomybė tretiesiems asmenims yra solidari.

222. Kadangi jungtinės veiklos sutartis pasibaigė ją nutraukus dėl to, kad Bendrija ją iš esmės pažeidė, tai laikytina, kad atsakovų turtas buvo pagerintas be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.237 straipsnį, reglamentuojantį pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

233. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinų išlaidų atlyginimą. Šios bylos ieškinio dalykas yra ieškovo išlaidų atsakovų turtui pagerinti atlyginimas. Atsakovų dujotiekio sistema pertvarkyta, dėl šių darbų šalių ginčo nėra. Pagal CK 4.76 straipsnį atsakovams (1, 3 ir 10 butų savininkams) proporcingai turimo turto daliai tenka pareiga padengti ieškovo prašomą atlyginti išlaidų dalį.

244. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido senatį dėl baudos priteisimo. Senatis netesyboms pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai joms atsiranda pagrindas. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl netesybų kildina iš Sutarties 5.1 punkto, pagal kurį, Bendrijai tyčiniais veiksmais sudarius tokias sąlygas, kad Sutartį tapo neįmanoma vykdyti, ji privalo sumokėti partneriui 50 000 Lt baudą. Tai, kad šalys nesutarė nuo 2007 m., dar nereiškia, kad nuo 2007 m. atsirado pagrindas reikalauti netesybų. Ieškovas pažymi, kad jis su ieškiniu kreipėsi į teismą dar galiojant sutarčiai, tikėdamasis, kad pagal teismo sprendimą Sutartį galės įvykdyti be atsakovų susitikimo, vadinasi, senatis netesyboms dar nebuvo prasidėjusi. Atsakovai savo atsiliepimais ir pozicija kategoriškai užkirtus galimybę įvykdyti Sutartį, ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti netesybas. Be to, tai, kad šalys net bylos nagrinėjimo metu derėjosi dėl galimybių tęsti Sutartį arba sudaryti taikos sutartį, sudaro teisinį pagrindą atnaujinti senaties terminą, net jeigu jis yra praleistas.

25Atsakovai 867-oji daugiabučių namų savininkų bendrija ir L. K. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, savo prašymą motyvuodami iš esmės vienodais argumentais:

261. Šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus ginčui, išspręstam ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nes joje nurodyta gyvenamųjų namų statybos bendrija vykdė komercinę–ūkinę veiklą, užsiimdama gyvenamųjų namų statyba, o šioje byloje nustatyta, kad 867-oji daugiabučių namų savininkų bendrija jokios komercinės–ūkinės veiklos nevykdė.

272. Ieškovo atlikti šildymo sistemos įrengimo darbai atlikti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, be nustatyta tvarka parengto ir su Energetikos inspekcijos atstovais suderinto projekto, negavus statybos leidimo, neperdavus atliktų statybos darbų eksploatuoti ir neįforminus statybos baigimo akto bei neįregistravus padarytos šildymo sistemos rekonstrukcijos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nesant išduoto statybos leidimo, ieškovo atliktas šildymo sistemos pertvarkymas yra neteisėtas, todėl šie ieškovo veiksmai ir jų rezultatai negali būti vertinami kaip Bendrijai ar jos nariams sukurta nauda. Šildymo sistemos pakeitimas buvo reikalingas būtent ieškovui, nes senas katilas buvo įrengtas ant stogo ir trukdė numatomoms statyboms, todėl namo rekonstrukciją galima buvo atlikti tik pakeitus šildymo sistemą.

283. Atliktiems dujotiekio ir šildymo sistemos montavimo darbams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangą. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Negali kilti pareigos sumokėti už netinkamai ir neteisėtai įrengtą dujinio šildymo sistemą.

294. Šildymo sistema savininko bute nėra nei Bendrijos nuosavybės objektas, nei jos administruojamas bendrojo naudojimo objektas, todėl Bendrija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis turi teisę reikalauti iš atsakovų išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu.

30Atsakovė J. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo prašymą motyvuodama taip:

311. Jungtinės veiklos sutartį sudarė Bendrija ir ieškovas, joje nustatyti tik Bendrijos įsipareigojimai, o solidariosios bendrijos narių atsakomybės nenumatyta, todėl kasatorius neturi pagrindo jos reikalauti. Kasatorius turi teisę spręsti dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių tiesiogiai su Bendrija, kuri galėtų reikalauti Bendrijos narių atsakomybės.

322. Verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Kasatorius turėjo įvertinti visas aplinkybes dėl detaliųjų planų, gyventojų sutikimų ir kitų reikalingų statyboms leidimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad kasatorius turi prisiimti atsakomybę dėl Sutarties nevykdymo.

333. Pagal Sutarties priedą kasatorius darbus turėjo baigti 2006 m. rugsėjo 15 d., todėl, kilus bet kokių Sutarties vykdymo sunkumų, jau 2006 m. turėjo būti išspręstas Sutarties terminų pratęsimo arba nutraukimo klausimas. Taigi kasatoriaus reikalavimas priteisti iš atsakovų netesybas pagrįstai atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

34Atsakovai D. T. ir N Tarabilda atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti D. T. iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, savo prašymą motyvuodami šiais argumentais:

351. Ginčo jungtinės veiklos sutarties šalys yra tik kasatorius ir Bendrija. Bendrijos nariai (butų savininkai) nėra šios dvišalės jungtinės veiklos sutarties šalys. Sutarties galią tretiesiems asmenims reglamentuoja CK 6.190 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad kai viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, jog prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Be to, nagrinėjamoje byloje aktualioje DNSBĮ 29 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kasatoriaus atlikti darbai nebuvo susiję su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Taigi bendrijos sprendimas atsakovams N. T. ir D. T. , Bendrijos narių 2004 m. spalio 24 d. susirinkime balsavusiems prieš Sutartį, neatsirado teisinių pareigų, tarp jų – ir pareigos atlyginti nuostolius, susidariusius netinkamai vykdant Sutartį.

362. Kasatorius, nesilaikęs Sutartyje nustatyto darbų eiliškumo ir jų sekos, neįvykdęs savo įsipareigojimų suderinti detalųjį planą su viso gyvenamojo kvartalo gyventojais, pažeidė Sutartį. Neteisėtai išardęs gerai funkcionavusią senąją šildymo sistemą, netinkamai įrengęs naująją ir sugadinęs namo stogą, padarė atsakovams didesnę žalą, nei jo reikalaujama atlyginti.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39Dėl daugiabučio namo butų savininkų pareigos atsakyti pagal iš daugiabučio namo butų savininkų bendrijos sudarytos sutarties kylančias prievoles

40Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (čia ir toliau – CK ketvirtosios knygos redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o visais šiais klausimais kylančius bendraturčių nesutarimus sprendžia teismas. Tačiau daugiabučiuose namuose bendraturčių paprastai yra daug, o butų savininkams, be jų turimų butų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalyje (čia ir toliau – redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 5 d.), pateiktoje bendrojo naudojimo objektų sąvokoje nurodyta, kad tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

41Bendraturčių – butų savininkų daugetas ir bendrojo naudojimo objektų specifika bei gausa bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą ir bendro sutarimo priėmimą vadovaujantis vien CK 4.75 straipsnio nuostatomis galėtų padaryti sunkesnį ir neoperatyvų, todėl CK 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka, pagal kurią sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (o nuo 2013 m. sausio 1 d. – ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų) priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Su tuo susijusias išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. bendraturčiai, privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

42Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba nustatyta tvarka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apibūdinant vieną nurodytų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų – daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau – bendrija), pažymėtina, kad pagal įstatymą bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio, kaip civilinės atsakomybės subjekto, ypatumus lėmė tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, bet butų savininkai. Savininkai (o ne bendrija) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas ir privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, įgyvendinant nurodytas teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Nurodytų vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę, kurią, skirtingai nei valdymo ir naudojimo teises, įgyvendinti gali ne bendraturčių balsų dauguma, bet tik bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; kt.).

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 867-oji daugiabučių namų savininkų bendrija su ieškovu 2004 m. spalio 29 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios sudarymui ir sąlygoms bendrijos nariai susirinkime, įvykusiame tų pačių metų spalio 24 d., pritarė, bet ne vienbalsiai. Iš sutarties teksto ir jos turinio aiškinimo darytina išvada, kad susitarta tiek dėl klausimų, kurie reiškia disponavimą nuosavybės teise (pvz., pastatyti name ketvirtąjį aukštą su mansarda, po to šią pastato dalį perduodant ieškovui nuosavybės teise), tiek dėl klausimų, kurie reiškia nuosavybės valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimą (pvz., pastato laiptinės remontas, įėjimo durų pakeitimas, autonominių dujinių šildymo katilų įrengimas pastate). Minėta, kad bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi dėl dalies klausimų Bendrija turėjo tiek kompetenciją, tiek savininkų įgaliojimus (balsų dauguma priimtą sprendimą) sudaryti jungtinės veiklos sutartį (laiptinės remonto, pastato įėjimo durų keitimo, šildymo sistemos rekonstrukcijos), tačiau susitarti dėl pastatymo name ketvirtojo aukšto su mansarda, juolab – parduoti tai nuosavybėn ieškovui, nesant visų bendraturčių sutikimo, kompetencijos neturėjo. Tokia situacija įgalino pirmosios instancijos teismą pagrįstai pripažinti, kad sutartis buvo įvykdyta ne visiškai ir nutrūko dėl abiejų sutarties šalių kaltės. Kita vertus, sutarties nuostatų, kuriomis buvo siekiama prižiūrėti ir tvarkyti namą, atžvilgiu už atitinkamus darbus, atliktus namo savininkų interesais ir naudai, pareiga atsiskaityti su darbus atlikusiu asmeniu tenka ne tik Bendrijai, bet ir butų savininkams, kartu ir tiems, kurie nedavė sutikimo tokias išlaidas atlyginti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad, tvarkant namo šildymo sistemą, kuri priskirtina prie bendrojo naudojimo objekto kaip bendroji inžinerinė įranga, kiekviename bute buvo įrengtas autonominis šildymo katilas, kuris tampa konkretaus buto, kuriame yra sumontuotas, priklausiniu. Vis dėlto tai yra tik namo šilumos tinklų sistemos rekonstrukcijos ypatumas, įrengiant name vietoje buvusio naują – dujinį šildymą. Kartu tai reiškia, kad bendrija šią sutarties dalį sudarė dėl bendrojo naudojimo objekto – bendrosios inžinerinės įrangos, t. y. butų šildymo sistemos rekonstrukcijos, kurios metu buvo pakeistas butų šildymas. Taigi kiekvieno buto savininkui (savininkams) kilo atitinkama pareiga atsakyti pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytą sutartį kilusias prievoles, juolab, kad Bendrija pati tiesiogiai neturėtų galimybių atsakyti pagal sutartį, nes nedisponuoja pakankamomis lėšomis ir turtu. Aplinkybė, kad pagal DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, nereiškia, kad egzistuoja draudimas atitinkamą išlaidų dalį suinteresuotam tokių išlaidų atlyginimu asmeniui pareikalauti, kad tokios išlaidos būtų atlyginamos ne per tarpininką, šiuo atveju – bendriją, bet kad jas atlygintų privalantis apmokėti šias išlaidas (arba jų dalį proporcingą daliai bendrojoje nuosavybėje) tiesiogiai bendraturtis. Kitoks šios normos aiškinimas (ypač nagrinėjamos bylos atveju) Bendrijai ieškinio nepripažįstant, taigi ir atitinkamo Bendrijos nariui tenkančio mokėti išlaidų dydžio nenustatant, reikštų asmens, siekiančio tokių išlaidų atlyginimo, teisės paneigimą bei būtų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo išvadą apie negalimumą prievolių vykdymą pagal Bendrijos sudarytą sutartį perkelti butų savininkams pripažįsta neteisėta, kaip prieštaraujančia šioje nutartyje pateiktam materialiosios teisės normų aiškinimui bei byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai.

44Dėl skolininko atsakomybės mažinimo

45Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, įstatyme nustatyta galimybė skolininko atsakomybę atitinkamai sumažinti arba net skolininką visiškai atleisti nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių sudaryta ir tik iš dalies įvykdyta sutartis nutrūko dėl abiejų sutarties šalių kaltės. Ši teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Taigi buvo konstatuotas pagrindas, sudarantis galimybę sutartinės atsakomybės atveju skolininko atsakomybę sumažinti. Konkretus jos sumažinimo dydis yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

46Dėl sutartinių netesybų – baudos

47Įstatymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti dvejopos – bauda ir delspinigiai, t. y. arba nurodytos konkrečia pinigų suma, arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius) savo teisę į netesybas baudos forma kildina iš šalių sudarytos sutarties 5.1 punkte įtvirtinto susitarimo, nustatančio, kad Bendrijai nepagrįstai nusprendus nutraukti sutartį, jeigu partneris jau pradėjo ją vykdyti arba tyčiniais veiksmais sudarius tokias sąlygas, kad sutartį tapo neįmanoma vykdyti, ji privalo apmokėti partneriui visas jo faktiškai patirtas išlaidas bei sumokėti 50 000 Lt baudą. Kadangi su 7 iš 10 bendraturčių ieškovas sudarė taikos sutartis, tai proporcingai baudos dydį sumažino ir prašė priteisti iš visų atsakovų solidariai 15 000 Lt.

48Šioje nutartyje minėta, kad CK 6.259 straipsnyje nustatyta, jog jeigu dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo yra abiejų šalių kaltė, tai sudaro teisinį pagrindą skolininko atsakomybę sumažinti ar jį net visai atleisti nuo atsakomybės. Šios nuostatos taikomos ne tik reikalavimams dėl pagrindinės prievolės, bet ir reikalavimui, kuris kildinamas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo, taigi ir dėl baudos mokėjimo. Šios bylos atveju šalių sutartis nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Kita vertus, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo įstatymų nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo atveju, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai nustatė, kad šalių sudaryta sutartimi susitarta, jog joje nurodytus darbus ieškovas turėjo pabaigti 2006 m. rugsėjo 15 d. Sutartis nebuvo pratęsta. Ginčas dėl sutarties vykdymo kilo dar 2007 m., o ieškinys dėl baudos sumokėjimo pareikštas 2010 m. birželio 21 d. Pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad klausimą dėl baudos priteisimo teismai sprendė tinkamai.

49Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kasacinio skundo argumentams iš dalies pasitvirtinus, yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš N. T. ir D. T., L. K. ir J. K. priteista po 3033,34 Lt (iš viso 9100,02 Lt) už sieninius dujinius katilus ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atitinkamai perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, paliekant dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat panaikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovo UAB „In vino veritas“ priteistos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms D. T. ir L. K. , nes apeliaciniais skundais jų reikšti reikalavimai lieka nepatenkinti. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

52Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda, jog iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos solidariai, yra nepagrįsta, nes proceso teisės normos nenustato solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Taip pat negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo 867-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios atžvilgiu ieškinys yra netenkintas. Dėl to atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys pakeistinos, bylinėjimosi išlaidas perskirstant kiekvienam atsakovui individualiai.

53Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Dėl to nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydis, paskirsčius jas bylos šalims, neviršija 10 Lt sumos.

54Ieškovas sumokėjo 1321 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą. Iš atsakovų ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus 20,66 proc. pareikštų reikalavimų ((3033,34 x 3=9100,02 Lt) x 100 proc. ÷ 44030,46 Lt=20,66) atitinkama dalis – 272,92 Lt (1321 Lt x 20,66 proc.) žyminio mokesčio išlaidų priteistina iš atsakovų ieškovui.

55Atsakovė D. T. sumokėjo 2250 Lt už advokato pagalbą jai ir N. T. kasaciniame teisme, todėl atsakovei iš ieškovo UAB „In vino veritas“ priteistina 1785,15 Lt (2250 Lt x 79,34 proc.) patirtų išlaidų.

56Atsakovė L. K. sumokėjo 1000 Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme, todėl jai iš ieškovo UAB „In vino veritas“ priteistina 793,40 Lt (1000 Lt x 79,34 proc.) patirtų išlaidų.

57Ieškovo UAB „In vino veritas“ reikalavimo priteisti 15 000 Lt baudos iš atsakovo 867-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos netenkinant, šiam atsakovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme – 500 Lt už advokato pagalbą.

58Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė išlaidų už advokato pagalbą patvirtinančių įrodymų, todėl tokių išlaidų atlyginimas jiems negali būti priteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 114,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš šalių proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovo UAB „In vino veritas“ priteistina 90,88 Lt (114,55 Lt x 79,34 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. , ir J. K. priteistina 23,66 Lt (114,55 Lt x 20,66 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Kadangi iš kiekvieno atsakovo tektų priteisti į valstybės biudžetą mažiau nei po 10 Lt, tai šios sumos, vadovaujantis jau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nepriteisiamos.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

61Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria nutarta:

62„Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti:

63panaikinti sprendimo dalį, kuria iš N. T. ir D. T. , L. K. ir J. K. priteista po 3063,34 Lt (iš viso 9100,02 Lt) už sieninius dujinius katilus Buderus Logomax U012-24K ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo civilinės bylos dėl pažeistų teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo priėmimo teisme dienos (2009-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

64panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „In vino veritas“ solidariai iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. , ir J. K. priteista 1316,00 Lt patirtų išlaidų už advokato pagalbą ir 826,13 Lt žyminio mokesčio;

65panaikinti sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. priteista 52,57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

66Priteisti atsakovei D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ (j. a. k. 126016265) 91 Lt (devyniasdešimt vieną litą) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

67Priteisti atsakovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ (j. a. k. 126016265) Lt 91 Lt (devyniasdešimt vieną litą) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.“

68Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria nutarta:

69„Priteisti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ (j. a. k. 126016265) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.“

70Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta:

71„Priteisti ieškovui UAB „In vino veritas“ solidariai iš atsakovų N. T. 357,02 ir D. T. , L. K. , ir J. K. , 867-osios namų savininkų bendrijos (į.k. 2588836) 1316,00 Lt patirtų išlaidų už advokato pagalbą ir 826,13 Lt žyminio mokesčio“, nustatant, kad ieškovui UAB „In vino veritas“ iš atsakovų N. T. priteisiama 357,02 Lt (trys šimtai penkiasdešimt septyni litai 2 ct), D. T. – 357,02 Lt (trys šimtai penkiasdešimt septyni litai 2 ct), L. K. – 714,04 Lt (septyni šimtai keturiolika litų 4 ct), J. K. – 714,04 Lt (septyni šimtai keturiolika litų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų;

72„Priteisti solidariai iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. , ir J. K. , 867-osios namų savininkų bendrijos 52,57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą“, nustatant, kad iš atsakovės L. K. priteisiama 17,52 Lt (septyniolika litų 52 ct), J. K. – 17,52 Lt (septyniolika litų 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

73Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

74Priteisti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In vino veritas“ (j. a. k. 126016265) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

75Priteisti ieškovui UAB „In vino veritas“ iš atsakovų L. K. 90,97 Lt (devyniasdešimt litų 97 ct), J. K. – 90,97 Lt (devyniasdešimt litų 97 ct), N. T. – 45,48 Lt (keturiasdešimt penkis litus 48 ct) ir D. T. – 45,48 Lt (keturiasdešimt penkis litus 48 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

76Priteisti atsakovei D. T. iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 1785,15 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 15 ct) išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

77Priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 793,40 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt tris litus 40 ct) išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

78Priteisti atsakovui 867-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k. 2588836) iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

79Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 90,88 Lt (devyniasdešimt litų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

80Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos partnerio (rangovo) teisės į... 5. Ieškovas UAB „In vino veritas“ prašė priteisti:... 6. nuostolių atlyginimą solidariai iš N. T. ir D. T. – 11 164,46 Lt, iš L.... 7. priteisti solidariai iš išvardytų atsakovų ir 867-osios daugiabučių namų... 8. Priešieškinį pareiškusi atsakovė L. K. bylos nagrinėjimo metu jo... 9. Ieškovas nurodė, kad su 867-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija... 10. Vykdydamas sutartį ieškovas suprojektavo ir įrengė vidaus dujotiekį,... 11. Ieškovas teigė, kad iš Sutarties negavo naudos, bet patyrė 100 184,86 Lt... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu priteisė... 14. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena... 15. Jungtinės veiklos sutartyje ir darbų grafike nurodyta, kad ieškovas šildymo... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bendrija, įgyvendindama Daugiabučių namų... 18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Sutarties 8.1 punktą, jos tikslas... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 21. 1. Už namo savininkų bendrijos prisiimtus įsipareigojimus ir bendrijos... 22. 2. Kadangi jungtinės veiklos sutartis pasibaigė ją nutraukus dėl to, kad... 23. 3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinų... 24. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido senatį dėl baudos... 25. Atsakovai 867-oji daugiabučių namų savininkų bendrija ir L. K.... 26. 1. Šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus ginčui, išspręstam ieškovo... 27. 2. Ieškovo atlikti šildymo sistemos įrengimo darbai atlikti neteisėtai,... 28. 3. Atliktiems dujotiekio ir šildymo sistemos montavimo darbams taikytinos CK... 29. 4. Šildymo sistema savininko bute nėra nei Bendrijos nuosavybės objektas,... 30. Atsakovė J. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 31. 1. Jungtinės veiklos sutartį sudarė Bendrija ir ieškovas, joje nustatyti... 32. 2. Verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Kasatorius... 33. 3. Pagal Sutarties priedą kasatorius darbus turėjo baigti 2006 m. rugsėjo 15... 34. Atsakovai D. T. ir N Tarabilda atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį... 35. 1. Ginčo jungtinės veiklos sutarties šalys yra tik kasatorius ir Bendrija.... 36. 2. Kasatorius, nesilaikęs Sutartyje nustatyto darbų eiliškumo ir jų sekos,... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. Dėl daugiabučio namo butų savininkų pareigos atsakyti pagal iš... 40. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (čia ir... 41. Bendraturčių – butų savininkų daugetas ir bendrojo naudojimo objektų... 42. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 867-oji daugiabučių namų savininkų... 44. Dėl skolininko atsakomybės mažinimo... 45. Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų... 46. Dėl sutartinių netesybų – baudos... 47. Įstatymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo... 48. Šioje nutartyje minėta, kad CK 6.259 straipsnyje nustatyta, jog jeigu dėl... 49. Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kasacinio... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda, jog iš... 53. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 54. Ieškovas sumokėjo 1321 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą. Iš... 55. Atsakovė D. T. sumokėjo 2250 Lt už advokato pagalbą jai ir N. T.... 56. Atsakovė L. K. sumokėjo 1000 Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme,... 57. Ieškovo UAB „In vino veritas“ reikalavimo priteisti 15 000 Lt baudos iš... 58. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė išlaidų už advokato pagalbą... 59. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 114,55 Lt bylinėjimosi... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 62. „Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti:... 63. panaikinti sprendimo dalį, kuria iš N. T. ir D. T. , L. K. ir J. K. priteista... 64. panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „In vino veritas“... 65. panaikinti sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų N. T. ir D. T. , L.... 66. Priteisti atsakovei D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo... 67. Priteisti atsakovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo... 68. Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 69. „Priteisti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios... 70. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo dalis,... 71. „Priteisti ieškovui UAB „In vino veritas“ solidariai iš atsakovų N. T.... 72. „Priteisti solidariai iš atsakovų N. T. ir D. T. , L. K. , ir J. K. ,... 73. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti... 74. Priteisti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės... 75. Priteisti ieškovui UAB „In vino veritas“ iš atsakovų L. K. 90,97 Lt... 76. Priteisti atsakovei D. T. iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 1785,15 Lt... 77. Priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 793,40 Lt... 78. Priteisti atsakovui 867-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k.... 79. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „In vino veritas“ 90,88 Lt... 80. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...