Byla e2A-175-479/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinis ir techninis centras ieškinį atsakovei Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Ieškovė nurodė, kad šalys viešojo pirkimo būdu sudarė gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartį dėl dvejų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilinių platformos kopėčių ilgalaikės nuomos 120 mėnesių terminui. Ieškovė paaiškino, kad siekiant įvykdyti šalių sudarytą sutartį, ieškovė užsakė sutartyje numatytų keltuvų gamybą. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, tai yra dėl Turkijoje bandyto įvykdyti karinio perversmo, iki sutartyje nustatyto termino pabaigos, tai yra 2016-12-01, keltuvai nebuvo pristatyti atsakovei. Ieškovė apie šias aplinkybes 2016-11-10 raštu informavo atsakovę ir prašė pakeisti sutartį bei nustatyti vėlesnį ginčo keltuvų pristatymo terminą, tačiau atsakovė nesutiko pakeisti sutartį ir raštu informavo, kad ieškovei bus taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovė apskaičiavo ieškovei sumokėti 1 100 Eur baudą, kurią ieškovė sumokėjo. Ieškinyje nurodoma, kad 2017-02-24 pranešimu atsakovė įspėjo ieškovę apie numatomą sutarties nutraukimą bei nustatė ieškovei 3 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti ir informavo, kad per šį terminą trūkumų nepašalinus, sutartis bus nutraukta nuo 2017-03-10. Ieškovė 2017-03-10 raštu pakartotinai pateikė atsakovei prašymą pakeisti sutartį ir pratęsti keltuvų pristatymo terminą iki 2017-03-22, tačiau atsakovė atsisakė pakeisti sutartį ir vienašališkai ją nutraukė. Ieškovė teigė, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nes kitos priešgaisrinę saugą vykdančios tarnybos Viešųjų pirkimų tarnybos leidimu pagal analogiškas sutartis pratęsė keltuvų pristatymo terminus dėl atsiradusių force majeure aplinkybių. Ieškovė nurodė ir tai, kad sutartyje nėra nustatyta, jog keltuvų pristatymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės nuomone, atsakovės veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, todėl ji privalėjo imtis priemonių sutarčiai išsaugoti. Dėl to ieškovė teismo prašė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-09-22 sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartį Nr. 44-3/21-N bei įpareigojo atsakovę vykdyti šią sutartį, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės

    51 708 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė viešojo pirkimo būdu 2016-05-04 sudarė gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartį Nr. 44-3/21-N dėl dvejų automobilinių platformų kopėčių nuomos 10 metų terminui. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2016-11-10 kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti sutarties 4.2 punktą dėl keltuvų pristatymo termino ir jį pratęsti iki 2017-02-28, nes dėl Turkijoje bandyto įvykdyti karinio perversmo Iveco važiuoklių gamyba buvo sustabdyta keliems mėnesiams, todėl sutartyje nustatytu terminu keltuvų pristatyti nėra galimybės. Šalims nepavyko susitarti dėl sutarties pakeitimo, todėl atsakovė nuo 2017-03-10 vienašališkai nutraukė sutartį. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas sprendė, jog keltuvų pristatymo termino praleidimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė prieš nutraukdama sutartį nepagrįstai nustatė ieškovei itin trumpą trijų dienų terminą sutarčiai įvykdyti bei nemotyvuotai atmetė ieškovės prašymą dėl sutarties pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad tiek šalių sudarytos sutarties, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos leido atsakovei nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tačiau atsakovė nepagrįstai šiomis nuostatomis nesivadovavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartyje šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, todėl teismas sprendė, jog turėdama galimybę tiek nutraukti sutartį, tiek reikalauti netesybų, atsakovė turėjo vadovautis protingumo principu ir savo teises ginti reikalaudama netesybų ir kartu nustatydama ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Teismas įvertino ir tai, kad šiuo atveju viešojo intereso pažeidimą lemia ne tai, kad keltuvai būtų pristatyti po sutartyje nustatyto termino pabaigos, o tai, kad iki šiol atsakovė neturi galimybės šiais keltuvais naudotis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė netinkamai įvertinusi šios sutarties tikslus, pobūdį, todėl teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį yra pagrįsti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai rėmėsi nuo 2017-07-01 įsigaliojusia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, nors nagrinėjant šį ginčą turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01 galiojusi įstatymo redakcija.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nesuteikė ieškovei papildomo termino įsipareigojimams įvykdyti, nes atsakovė savo teise vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudojo tik po 3 mėnesių, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko sutarčiai įvykdyti.
    3. Teismas neįvertino, jog atsakovė negalėjo nutraukti sutarties pagal 17.2.8 papunkčio nuostatas ieškovei pažeidus keltuvų pristatymo terminą, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai bei kitų pirkimu suinteresuotų tiekėjų teisėti interesai, už kurių tinkamą įgyvendinimą buvo atsakinga atsakovė. Apeliantės teigimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes vienašališkas sutarties nutraukimas turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
    4. Teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, nors už viešojo intereso apsaugą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų srityje atsakingas trečiasis asmuo šiuo atveju su ieškiniu nesutiko.
    5. Teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Apeliantės teigimu, šioje byloje kilęs ginčas buvo turtinis, todėl byla buvo teisminga apygardos teismui.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras prašo atsakovės skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-09-22 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą patvirtinančių argumentų, todėl skundas negali būti laikomas pagrįstu. Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčui išspręsti pagrįstai taikė nuo

    62017-07-01 įsigaliojusią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė nėra perkančioji organizacija šalis siejančiuose sutartiniuose santykiuose, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pareigos užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą bei kitų pirkimu suinteresuotų tiekėjų interesų gynimą. Ieškovės teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai atsižvelgė į poreikį apsaugoti viešąjį interesą. Ieškovė taip pat nurodė, jog nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos bylos rūšinio teismingumo taisyklės.

  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad palaiko atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė ginčo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas atmetamas.

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Atsakovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai vadovavosi nuo 2017-07-01 įsigaliojusia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, nors nagrinėjant šį ginčą turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01 galiojusi įstatymo redakcija. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartis sudaryta 2016-05-04. Ši sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-327. Šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017-06-30 sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017-06-30 sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi nors ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta iki naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos įsigaliojimo, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio 8 dalies nuostatas darytina išvada, kad naujosios įstatymo redakcijos nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo gali būti taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms viešojo pirkimo sutartims. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vadovautis nuo 2017-07-01 galiojančia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija.
  5. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nesuteikė ieškovei papildomo termino įsipareigojimams įvykdyti, nes atsakovė savo teise vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudojo tik po 3 mėnesių, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko sutarčiai įvykdyti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
  6. Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje buvo susitarusios dėl sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos ir terminų. Ieškovė ir atsakovė 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutarties 17.5 punkte susitarė, kad šalis, ketinanti vienašališkai nutraukti sutartį, prieš 14 dienų raštu praneša kitai šaliai apie savo ketinimus ir nustato ne trumpesnį nei 3 darbo dienų terminą pranešime nurodytiems trūkumams ištaisyti. Jei kaltoji šalis per pranešime nurodytą terminą nepašalina sutarties pažeidimų, sutartis laikoma nutraukta nuo termino pasibaigimo dienos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2017-02-21 pranešimu Nr. 4-96 įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš terminą ir nustatė 3 darbo dienų terminą pristatyti 2 vienetus automobilinių platformų kopėčių. Šiuo pranešimu atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad per nustatytą terminą nepašalinus sutarties pažeidimo, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2017-03-10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2016-11-10 pranešimu Nr. 05-215 buvo informavusi atsakovę, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių numatomas keltuvų pristatymo terminas yra 2017-02-28, todėl atsakovei 2017-02-21 pranešimo Nr. 4-96 pateikimo metu jau buvo žinoma, kad ieškovė objektyviai neturės galimybės pateikti keltuvų per atsakovės nustatytą 3 darbo dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo sutarties 17.5 punkto nuostata nustatė tik minimalų 3 darbo dienų terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, tačiau neribojo sutarties šalies teisės nustatyti ir ilgesnį terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti. Dėl to įvertinusi sutarties pažeidimo pobūdį, ieškovės nurodytas aplinkybes apie realias galimybes šį pažeidimą pašalinti, atsakovė turėjo galimybę nustatyti ilgesnį terminą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nors atsakovės nustatytas terminas keltuvams pristatyti formaliai atitiko sutarties 17.5 punkto nuostatas, tačiau neužtikrino ieškovei realios galimybės pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, tai yra pristatyti ginčo keltuvus. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pranešime nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti buvo per trumpas ir neatitiko šio termino paskirties bei tikslų. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovei 2017-03-01 pranešimu Nr. 05-38 paprašius atsakovės pratęsti keltuvų pristatymo terminą, atsakovė 2017-03-02 informavo ieškovę apie tai, kad atsakovė kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą su prašymu suteikti teisinę pagalbą dėl ginčo keltuvų įsigijimo. Šio atsakovės pranešimo turinys patvirtina, kad net ir pasibaigus atsakovės nustatytam 3 darbo dienų terminui atsakovė siekė spręsti tolesnį sutarties vykdymo klausimą, todėl įvertinusi šalių susirašinėjimo medžiagą, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis nebus nutraukta ir sutartiniai santykiai bus tęsiami. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-03-09 pranešimu Nr. 4-134 atsakovė informavo ieškovę, kad lieka galioti atsakovės 2017-02-21 pranešime Nr. 4-96 nustatytas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo ir jame numatytas sutarties nutraukimo terminas. Taigi apie tai, kad sutartis bus nutraukta ieškovė galutinai buvo informuota iš esmės likus tik vienai dienai iki

    92017-02-21 pranešime Nr. 4-96 nurodytos sutarties nutraukimo dienos, tai yra 2017-03-10. Kolegijos vertinimu, tokie atsakovės veiksmai nutraukiant sutartį negali būti laikomi atitinkančiais CK 6.200 straipsnyje numatytus sutarčių vykdymo principus, tai yra šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, taip pat CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ieškovės informavimas apie sutarties nutraukimą bei papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas negali būti pripažįstamas tinkamu.

  7. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovė neturėjo teisės keisti sutarties bei jos nenutraukti pagal sutarties 17.2.8 papunkčio nuostatas ieškovei pažeidus keltuvų pristatymo terminą, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai bei kitų pirkimu suinteresuotų tiekėjų teisėti interesai, už kurių tinkamą įgyvendinimą buvo atsakinga atsakovė. Apeliantės teigimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes vienašališkas sutarties nutraukimas turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
  8. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais tuo aspektu, jog viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai turi būti užtikrinti ne tik vykdant viešojo pirkimo procedūras, bet ir viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo procese, kai yra sprendžiami netinkamo sutarties vykdymo, jos pakeitimo ir kiti klausimai. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta absoliutaus draudimo po viešojo pirkimo procedūrų pabaigos pakeisti viešojo pirkimo sutartį, todėl vien tam tikrų sutarties sąlygų pakeitimas savaime nelaikytinas viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principų bei kitų pirkimu suinteresuotų tiekėjų teisėtų interesų pažeidimu, jeigu keičiant sutartį yra laikomasi imperatyviųjų teisės normų nustatytų apribojimų bei viešųjų pirkimų principų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tos, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus (arba pasiūlymus pateikti pirkime nedalyvavusiems tiekėjams); jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.).
  9. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pakeisti 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutarties 4.2 punkto nuostatas, pagal kurias parengti nuomai keltuvai atsakovei turėjo būti pristatyti iki 2016-12-01, ir dėl to nepagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį ieškovei pažeidus minėtą sutarties nuostatą. Atsakovė šioje byloje iš esmės laikėsi nuostatos, kad ieškovei pažeidus nuomos sutarties 4.2 punkte nustatytą keltuvų pristatymo terminą, ši sutarties nuostata negalėjo būti keičiama ir joje numatytas terminas negalėjo būti pratęstas, todėl vienašališkas sutarties nutraukimas buvo būtina atsakovės teisinės gynybos priemonė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principams įgyvendinti bei kitų pirkimu suinteresuotų tiekėjų teisėtų interesų apsaugai užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutarties 18.1 punkte šalys susitarė, kad esminės sutarties sąlygos, nustatytos 2.1, 3.1, 3.2, 3.4.2, 3.5.1, 3.6, 4.1, 6.1, 7.1, 7.2, 7.5, 7.8, 7.9, 7.11, 7.12, 7.15, 8.1, 8.2, 12.2 punktuose, sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Sutarties 18.2 punkte nurodyta, kad visos kitos sutarties sąlygos gali būti keičiamos laikantis šiame sutarties punkte nustatytų sąlygų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarties 4.2 punkte numatyta sąlyga dėl keltuvų pristatymo termino sutartyje nėra nurodyta kaip esminė sutarties sąlyga, kuri negalėtų būti keičiama dėl sutarties 18.1 punkte nustatytų apribojimų. Taigi nei šalių sudarytoje sutartyje, nei Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta absoliutaus draudimo pakeisti sutarties įvykdymo terminą. Akivaizdu, kad šios aplinkybės turėjo ir galėjo būti žinomos kitiems viešuoju pirkimu suinteresuotiems tiekėjams, todėl negalima daryti išvados, jog sutartyje nustatytas keltuvų pristatymo terminas galėjo iš esmės nulemti tiekėjų apsisprendimą dalyvauti konkurse bei jų pasiūlymo kainos dydį. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sutarties įvykdymo termino pratęsimas šiuo atveju būtų pažeidęs viešųjų pirkimų principus bei kitų galimų tiekėjų teisėtus interesus. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė analogiškas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartis dėl keltuvų nuomos buvo sudariusi ir su kitomis priešgaisrinėmis gelbėjimo valdybomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus, Kauno ir Utenos apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sutiko pakeisti sutarties sąlygą dėl keltuvų pristatymo termino ir šiuo tikslu gavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Šios aplinkybės taip pat paneigia atsakovės argumentus, jog nebuvo galimybės pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vienašališkas sutarties nutraukimas dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo šiuo atveju vertintinas kaip išimtinis sutarties šalies teisių gynybos būdas, kuris taikytinas tuo atveju, kai termino praleidimas lemtų neišvengiamai didelius atsakovės nuostolius ar perkančiajai organizacijai padarytų tolesnį sutarties vykdymą beprasmiu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalių sutarties sąlygos pakeitimas dėl ginčo keltuvų pristatymo termino teisiškai nebūtų galimas. Vertinant sudarytos sutarties pobūdį ir tikslus akivaizdu, jog šiuo atveju esminę reikšmę atsakovei turėjo ne pats keltuvų pristatymo terminas, o atsakovės galimybė 10 metų šiuos keltuvus nuomotis bei naudoti juos savo veikloje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė iš kito tiekėjo būtų išsinuomojusi kitus keltuvus ar būtų pradėjusi naujas viešojo pirkimo procedūras dėl to paties objekto įsigijimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo keltuvų poreikis atsakovei yra išnykęs, todėl akivaizdu, jog nutraukus ginčo sutartį, iš naujo turėtų būti organizuojamos viešųjų pirkimų procedūros tiems patiems objektams įsigyti, todėl tai pareikalautų papildomų laiko ir piniginių lėšų sąnaudų bei neatitiktų viešojo intereso apsaugos poreikių. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad už termino praleidimą ieškovė moka atsakovei sutartyje numatytas netesybas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šiuo metu ieškovė gali perduoti atsakovei valdyti ir naudoti sutartyje nustatytus keltuvus. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sudarytos sutarties objektas yra specifinis, tai yra gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių platformos kopėčios, todėl jų realizavimas gali būti itin apsunkintas, o tai reikštų didelius turtinius praradimus ieškovei. Kolegijos vertinimu, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms vienašališkas sutarties nutraukimas šiuo atveju neatitinka sutarties šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai taikė išimtinį savo teisių gynybos būdą ir vienašališkai nutraukė ginčo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienašališką sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.
  10. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, nors už viešojo intereso apsaugą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų srityje atsakingas trečiasis asmuo šiuo atveju su ieškiniu nesutiko. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta.
  11. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešasis interesas yra užtikrinamas be kita ko teismams įgyvendinant savo pareigą rūpintis teisingu, sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu. Kasacinio teismo formuojamoje viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo aiškinimo praktikoje yra nurodoma, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Nors nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra susiję su viešųjų pirkimų metu kylančiais ginčais, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymu bei jos nutraukimo teisėtumu, todėl akivaizdu, jog šiame šalių sutartinių santykių etape taip pat egzistuoja viešasis interesas bei poreikis jį apginti. Dėl to šioje byloje spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo teismas turėjo teisę ir pareigą atsakovės veiksmus vertinti ir viešojo intereso apsaugos kontekste. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutarties tikslus, tai yra užtikrinti atsakovei galimybę kokybiškai atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus dideliame aukštyje, nes šiuo metu net du Tauragės apskrities rajonai neturi nė vieno kokybiško keltuvo tokiems darbams atlikti. Akivaizdu, kad vykdant naują viešąjį pirkimą reikalingos įrangos įsigijimas užtruktų, todėl atsakovė dar ilgiau negalėtų nuomotis jos veiklai būtinų keltuvų. Įvertinusi šios bylos aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo intereso pažeidimą šiuo atveju lemtų ne tai, kad ginčo keltuvai būtų pristatyti po sutartyje nustatyto termino, o tai, kad iki šiol atsakovė negali tinkamai jais naudotis. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į būtinybę apsaugoti viešąjį interesą.
  12. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Apeliantės teigimu, šioje byloje kilęs ginčas buvo turtinis, todėl byla buvo teisminga apygardos teismui. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.
  13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 26 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, pagal kurią visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, kurios yra nurodytos CPK 27 ir 28 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad byloje kilęs ginčas yra turtinis, ieškinio suma sudaro 194 974,56 Eur, todėl byla pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatas turėjo būti nagrinėjama apygardos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, tai yra ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2016-05-04 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį. Iš ieškovės reikalavimo pobūdžio matyti, kad juo iš esmės yra siekiama ne įgyti konkretų turtą, pinigines lėšas, turtinę teisę ar panaikinti turtinę prievolę, o tęsti šalių sutartinius santykius. Nors sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ir šalių sutartinių santykių tęsimas ieškovei būtų ekonomiškai naudingas, tačiau konkrečią turtinę naudą ieškovė įgytų ne teismo sprendimo, o šalis siejančios nuomos sutarties pagrindu. Dėl to šioje byloje kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo negali būti kvalifikuojamas kaip turtinis, todėl CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatos šio ginčo atveju netaikytinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1102-479/2017 buvo atsisakyta priimti iš esmės analogišką ieškovės ieškinį bei išaiškinta, kad ieškinys gali būti pateikiamas Tauragės rajono apylinkės teismui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinys buvo teismingas apylinkės teismui, todėl byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant bylos rūšinio teismingumo taisyklių.
  14. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  15. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kolegija įvertina tai, kad prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytą maksimalų išlaidų dydį (1 106 Eur), todėl ši suma mažinama ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybinis ir techninis centras iš atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai