Byla 2-6-840/2014
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant ieškovei L. S. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovės Z. M. atstovui Aleksandrui Kuznecovui ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, nedalyvaujant atsakovei Z. M. ir trečiųjų asmenų – kredito įstaigos „Swedbank“, AB, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos – atstovams,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovei Z. M. ir tretiesiems asmenims kredito įstaigai „Swedbank“, AB, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:

4Ieškovė L. S. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 94-97) prašo teismo:

5- nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), priklausančio Z. M., schemą (parengta ir patvirtinta 2013-08-27 su numatomu kelio servitutu) 3,44 metrų pločio, bendro 0,0081 ha ploto kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, į L. S. priklausančius žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: ( - );

6- nustatyti, kad L. S. Z. M. moka 195,00 Lt vienkartinę išmoką – dėl servituto nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą.

7Teismo posėdžio metu ieškovė L. S. ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė visiškai palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

8Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas su ieškovės L. S. pareikštu patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

10Trečiųjų asmenų – kredito įstaigos „Swedbank“, AB, Kultūros paveldo departamento prie KM ir Kaišiadorių r. sav. administracijos – atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (t. 2, b.l. 103-105, t. 1, b.l. 111-112, 118, 125-126).

11Ieškovė L. S. patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

12- dar 2000 m. ji kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. įsigijo (pirko) du, greta esančius, žemės sklypus: vieną – esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kuriame yra gyvenamasis namas, ir antrą – esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Po santuokos nutraukimo abu šie žemės sklypai teismo sprendimu 2013 m. vasarą atiteko jai. Nors iki pat gyvenamojo namo ji gali prieiti ir privažiuoti nuo Žaslių gatvės ateinančiu žvyruotu keliu, tačiau, norėdama patekti į žemės sklypo kiemą, kuriame yra gyvenamasis namas, taip pat į gyvenamąjį namą, nes įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės, bei į greta esantį kitą jai priklausantį žemės sklypą, ji turi naudotis ir nuo pat nurodytų žemės sklypų įsigijimo naudojasi šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), dalimi – įvažiavimu/ keliu/ taku. Kito būdo patekti į ieškovei priklausančius žemės sklypus nėra, aplink – aklinai užtvertos kaimynų tvoros, statiniai arba likę labai maži, tačiau kaimynų rakandais uždėti, tarpai. Jokių kitų kelių ar takų į jai priklausančius žemės sklypus nėra, o ir juos padaryti yra nerealu arba reikalautų didžiulių sąnaudų, keltų daug nepatogumų kaimynams. Šiuo atveju atsakovės Z. M. žemės sklype kelias/ takas jau yra, jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Taip jau nutiko, kad ieškovės gyvenamasis namas iš esmės užima visą žemės sklypo dalį, esančią prie nuo Žaslių gatvės ateinančio žvyruoto kelio, t.y. iš esmės ieškovės gyvenamojo namo sienos sutampa su kaimynų žemės sklypų ribomis. Pro kitą gyvenamojo namo pusę patekti į kiemą yra dar sunkiau, ten žymiai mažiau vietos, gal koks 0,5 m, nuo gyvenamojo namo sienos iki kaimynų tvoros negu iki atsakovės Z. M. tvoros. Atsakovė Z. M. nurodytą žemės sklypą (( - ), unikalus Nr. ( - )) įsigijo gerokai vėliau nei ieškovė. Atsakovei buvo žinoma, kad įsigyjamo žemės sklypo dalimi kaip keliu naudojasi ieškovė ir jos šeima, – buvusi atsakovės žemės sklypo savininkė buvo tvora susimažinusi savo sklypą ir leido naudotis ieškovei ir jos šeimai likusia žemės sklypo dalimi. Atsakovė Z. M. taip pat ieškovei ir jos šeimai leido ir leidžia naudotis ta pačia sklypo dalimi kaip keliu – pasistatė naują tvorą senos tvoros vietoje, tačiau kategoriškai atsisako įteisinti kelio servitutą. Nenustačius prašomo kelio servituto, ieškovė apskritai negalėtų naudotis jai priklausančiais daiktais – gyvenamuoju namu, dviem žemės sklypais ir viename iš žemės sklypų esančiu šuliniu. Į nurodytus ieškovės sklypus reikia patekti ne tik pėsčiomis, bet ir transporto priemonėmis, pvz.: įvežti ir išversti malkas, statybines medžiagas, taisyti viename iš žemės sklypų esantį elektros stulpą ir pan. UAB „Geosoma“ sudaryta ir teismui pateikta schema, pagal kurią prašoma nustatyti bendro 0,0081 ha ploto kelio servitutą, iš esmės yra esamos padėties fiksavimas, todėl būtent tokio kelio servituto nustatymas atitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus bei susiformavusį paprotį;

13- atsakovei Z. M. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atitinka visas Lietuvos Respublikos CK 4.128 str. nurodytas daiktui, kuriam gali būti nustatytas servitutas, savybes;

14- kadangi atsakovė Z. M. prieštarauja prašomo kelio servituto nustatymui ir nesileidžia į derybas, ieškovės prašoma atsakovei priteisti 195,00 Lt vienkartinė išmoka – dėl servituto nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimas ? yra paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką – 9.2 p. nustatytą formulę: Nk = 15×Sk×Vk×Kr×Kn, kur Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas (atsakovės žemės sklypo plotas – 0,0632 ha, kuriame žemės ūkio naudmenų nėra, todėl imtas rodiklis 0,0632 ha); Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-12-23 įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221) (atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10300,00 Lt); Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina (jei laikyti, kad vidutinės nuomos pajamos yra 1000,00 Lt per metus, tai nurodytas santykis – 0,02); Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ ar pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.

15Atsakovė Z. M. su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko šiais argumentais:

16- jai priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) nuo 2009 m. yra įkeistas kredito įstaigai „Swedbank“, AB. Ji nežino, ar šis žemės sklypas neatiteks kredito įstaigai, todėl ji negali gera valia apsunkinti įkeisto daikto;

17- šiuo metu ji nurodytame žemės sklype nevykdo jokios veiklos, nes nėra tikra, ar pajėgs atsiskaityti su kredito įstaiga ir nepraras sklypo, todėl leidžia ieškovei L. S. naudotis nurodyto sklypo dalimi, tačiau tai nereiškia, kad vėliau ji nenorės savo reikmėm naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu;

18- pagal teismui pateiktą jai priklausančio žemės sklypo planą ieškovė L. S. prie jai priklausančių žemės sklypų, esančių adresais: ( - ), ir ( - ), gali patekti/ privažiuoti dviem keliais: prie pat gyvenamojo namo – esamu pravažiavimu; o norėdama patekti/ įvažiuoti į kiemą – projektiniu pravažiavimu, kuris šiuo metu nenaudojamas, tačiau per kelias valandas gali būti paruoštas naudoti. Dėl šių priežasčių ieškovei nėra jokio reikalo naudotis būtent jai priklausančio žemės sklypo dalimi;

19- ieškovė L. S. prašo nustatyti 3,44 metrų pločio kelio servitutą, nors atstumas nuo ieškovės namo sienos iki jos tvoros yra mažesnis.

20Ieškovės L. S. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pagal teismui pateiktus žemės sklypų projektus matyti, kad buvo planuojama nustatyti būtent ieškovės L. S. prašomą kelio servitutą, tačiau jis dėl kažkokių priežasčių nebuvo įteisintas, nors realiai buvo suformuotas. Atsakovės Z. M. nurodytas projektinis pravažiavimas žemės sklype, esančiame adresu: ( - ), nebuvo suformuotas ir jokio pravažiavimo ten nėra. Be to, į atsakovės Z. M. nurodyto projektinio pravažiavimo ribas patenka antžeminės elektros perdavimo linijos.

21Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė nesutinka ir negali sutikti su ieškovės L. S. patikslintu ieškiniu dėl to, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai, o kredito įstaiga dėl kelio servituto nustatymo nesutinka – nustačius ieškovės L. S. prašomą kelio servitutą, sumažėtų atsakovei priklausančio ir kredito įstaigai įkeisto žemės sklypo vertė. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė prašo nustatyti servitutą, kai atsakovė ir taip jai leidžia naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Turbūt ieškovė kelia savo žemės sklypų vertę. Nagrinėjamu atveju privažiavimas prie ieškovės gyvenamojo namo yra, o įvažiuoti į kiemą ieškovei nėra būtina. Be to, pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ieškovė turi teisę naudotis apie 0,5 m atsakovės žemės sklypo dalimi – prieiti prie gyvenamojo namo, pvz., atlikti langų keitimą ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad realiai jokia transporto priemonė negali įvažiuoti į ieškovei priklausančius žemės sklypus per ieškovės nurodytą atsakovei priklausančio žemės sklypo vietą – nėra ten tiek vietos, t.y. nėra ten ieškovės prašomų 3,44 m ploto. Ieškovės pateikta UAB „Geosoma“ sudaryta atsakovės ir ieškovės žemės sklypų schema netiksli – nėra nurodyti atstumai tarp ieškovės gyvenamojo namo sienos ir atsakovės tvoros. Patenkinus ieškinį, reikėtų griauti atsakovės tvorą, tačiau tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė. Tokiu būdu, neišsprendus, kas ir kieno lėšomis turėtų nugriauti atsakovės tvorą, teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad privažiavimai prie ieškovei priklausančių žemės sklypų buvo numatyti – planuoti – ir per kitų kaimynų žemės sklypus, pvz. ( - ) Realiai yra galimybė į ieškovės žemės sklypus patekti kitais, žymiai paprastesniais ir pigesniais, būdais. Ieškovės L. S. siūlomos piniginės kompensacijos dydis yra apskritai įžeidžiantis, prasilenkiantis su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

22Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė sutiko su patikslintu ieškiniu ir nurodė, jog iš tiesų būtent ieškovės L. S. prašomas kelio servitutas buvo planuojamas nustatyti šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančiame žemės sklype – būtent toje vietoje. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas kelio servitutas nebuvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, todėl ir nebuvo nustatytas. Be to, planuojamas kelio servitutas pateko į privačią žemę. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM negali administraciniais aktais nustatyti kelio servitutų žemės sklypų savininkams nesutinkant. Atstovė nurodė, kad ieškovei L. S. prašomas kelio servitutas iš tiesų yra būtinas.

23Trečiasis asmuo kredito įstaiga „Swedbank“, AB, atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovės L. S. reikalavimu nustatyti žemės servitutą visiškai nesutiko (t. 1, b.l. 118), nes atsakovei Z. M. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) su jame esančiais statiniais (( - )) yra įkeisti hipotekos lakštu Nr. ( - )kredito įstaigai užtikrinant 2009-05-15 kredito sutarties Nr. ( - )(su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymą. Atsakovei kredito įstaiga suteikė kreditą būtent šiam sklypui ir jame esantiems statiniams įsigyti. Pasirašant kredito sutartį ir hipotekos lakštą, kredito įstaigai nebuvo žinoma apie galimą kelio servitutą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.127 str. 2 d. hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu. Šiuo atveju tokio sutikimo kredito įstaiga nėra davusi. Be to, nustačius kelio servitutą įkeistam žemės sklypui, bus galimai sumažinta įkeisto žemės sklypo vertė.

24Trečiasis asmuo Kaišiadorių r. sav. administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovės L. S. prašomo kelio servituto nustatymo, ir prašė klausimą dėl kelio servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių atlyginimo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 111-112).

25Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškovės L. S. reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 125-126).

26Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

27- ieškovė L. S. kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. (santuoka sudaryta 1992-10-17, nutraukta – 2013-07-18) bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo 0,0266 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - ), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją/ jų apsaugos zoną, taip pat elektros linijų apsaugos zoną bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną), su jame esančiu gyvenamuoju namu (rekonstruotas, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją/ jų apsaugos zoną, 74,53 kv. m bendro ploto, užstatytas plotas – 118,00 kv. m) ir šuliniu bei 0,0683 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - ), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją/ jų apsaugos zoną, taip pat elektros linijų apsaugos zoną bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną). Nurodyti sklypai suformuoti pagal kadastrinius matavimus (kadastro duomenys patvirtinti 2013 m.), yra greta vienas kito, t.y. turi bendrą ribą. Jokie servitutai neregistruoti (t. 1, b.l. 7, 9-20, 45, 102). Po santuokos nutraukimo abu šie žemės sklypai ir statiniai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-837-548/2013) asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei L. S. (t. 1, b.l. 98-101, t. 2, b.l. 72-73);

28- 0,0235 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas 1995 m. (netaisyklingos formos). 1995-11-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo P. J., kuris 1995-11-23 pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą su jame esančiais statiniais pardavė L. K.. Kelių ir servitutų žemės sklype nebuvo. Gyvenamasis namas – 84,06 kv.m bendro ploto. Tuo metu ieškovės L. S. sutuoktinis J. S. savo vardu, tačiau sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šį žemės sklypą kartu su jame esančiais statiniais įsigijo 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis iš L. K.. Gyvenamasis namas – 85,64 kv.m bendro ploto. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane iš Žaslių gatvės numatyti: privažiavimas prie žemės sklypo – gyvenamojo namo – ir pravažiavimas pro žemės sklypą link M. J. žemės sklypo. 2013 m. buvo patikslinti ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys – 0,0266 ha. 2013 m. žemės sklypo plane iš Žaslių gatvės jau nurodytas tik privažiavimas prie žemės sklypo – gyvenamojo namo. Pagal 2012-11-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2013 m. žemės sklypo planą atsakovė Z. M. yra gretimo sklypo (unikalus Nr. ( - )) savininkė – kaimynė, kaip tik iš tos pusės, kur pagal 1995 m. namų valdos žemės sklypo planą buvo numatytas pravažiavimas link M. J. žemės sklypo (t. 2, b.l. 75-83, 87-95, 97-98, t. 1., b.l. 148 ir Žemės teisinės registracijos byla Nr. 49/5168);

29- 0,0683 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas 1995 m. (netaisyklingos formos) M. J.. 1995-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo L. K.. Kelių ir servitutų žemės sklype nebuvo. Tuo metu ieškovės L. S. sutuoktinis J. S. savo vardu, tačiau sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šį žemės sklypą įsigijo 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis iš L. K.. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane numatytas patekimas į žemės sklypą pravažiavimu pro P. J. žemės sklypą. 2013 m. buvo patikslinti ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. 2013 m. žemės sklypo plane jokių privažiavimų/ patekimų į žemės sklypą nenurodyta. Pagal 2012-11-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2013-01-30 žemės sklypo planą atsakovė Z. M. yra gretimo sklypo (unikalus Nr. ( - )) savininkė – kaimynė, kaip tik ten, kur pagal 1995 m. namų valdos žemės sklypo planą buvo numatytas pravažiavimas pro P. J. žemės sklypą link M. J. žemės sklypo (t. 2, b.l. 46-47, 51-60, 62-69, 70-71, t. 1, b.l. 147-148 ir Žemės teisinės registracijos byla Nr. 49/2067);

30- atsakovė Z. M. 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise iš L. D., paveldėjusio iš V. D., įsigijo 0,0632 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (žemės sklypas ir gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją/ jų apsaugos zoną, taip pat elektros linijų apsaugos zoną). Visi šie atsakovei Z. M. priklausantys daiktai įkeisti kredito įstaigai „Swedbank“, AB, užtikrinant 2009-05-15 kredito sutarties Nr. ( - )įvykdymą, – hipoteka registruota 2009-06-08. Nurodytas sklypas suformuotas pagal 1996 m. kadastrinius matavimus ir yra greta nurodytų šiuo metu ieškovei L. S. priklausančių žemės sklypų. Jokie servitutai neregistruoti. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane yra numatytas esamas privažiavimas prie žemės sklypo iš Žaslių gatvės. Šiame plane už atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo, t.y. priešais esamą privažiavimą, nurodytas projektinis pravažiavimas. V. D. šį žemės sklypą su jame esančiais statiniais 1997-06-04 sutartimi buvo įsigijęs iš A. P., o ši 1996-10-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo iš valstybės. Šios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 p. nurodyta – žemės servitutai: bendro naudojimo pravažiavimas, tačiau 1996-10-14 Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjime nurodyta, jog žemės sklypo servitutų nėra, nei šio žemės sklypo, nei šiame žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 1951 m., 1964 m., 1982 m. ir 1993 m. nurodytos namų valdos žemės sklypo planus/ tikslinimus buvo numatytas privažiavimas prie žemės sklypo iš Žaslių gatvės, kuris ties žemės sklypo riba nesustojo, bet tęsėsi palei žemės sklypo ribą ir sukosi palei ją ? susijungė su 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane nurodytu projektiniu pravažiavimu iš Kauno gatvės (t. 1, b.l. 31-34, 45, 102, t. 2, b.l. 6-9, 12-17, 18-24, 25-26, 29, 108 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla inventorinis Nr. 7061 2-u tomai);

31- 1995 m. suderintame šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos žemės sklypo plane nurodytas projektinis pravažiavimas šiuo metu būtų 0,0455 ha žemės sklype, esančiame adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - ), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją/ jų apsaugos zoną, taip pat elektros linijų apsaugos zoną), po 2012-11-05 dovanojimo sutarties lygiomis dalimis priklausančiame R. P. ir D. P.. R. P. šį žemės sklypą su jame esančiais statiniais 2003-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo iš J. K., o ši 2003-07-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą įsigijo iš valstybės. Namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos patvirtintos 2003 m. Jokių žemės servitutų nėra. Rimas ir D. P. yra ieškovės L. S. ir atsakovės Z. M. kaimynai. Pagal 1986 m., 1990 m. ir 2003 m. šiuo metu Rimui ir D. P. priklausančios namų valdos žemės sklypo planus/ tikslinimus buvo numatytas pravažiavimas pro šį žemės sklypą iš Kauno gatvės link žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), šiuo metu priklausančio atsakovei Z. M.. Be to, toks projektinis pravažiavimas, koks nurodytas 1995 m. suderintame šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos žemės sklypo plane, taip pat nurodytas (t. 1, 150, t. 2, b.l., 16, 24, 31-41, 108 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 49/21537);

32- iš ieškovės L. S. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės teismui pateikto 1997 m. parengto Žiežmarių miestelio istorinio centro teritorijos sklypų išplanavimo projekto (jame nurodytų sutartinių ženklų ir žymėjimų) (t. 1, b.l. 144-146) negalima tiksliai atsakyti, kur nagrinėjamu atveju tuo metu buvo išlikę ir kur tuo metu jau nebuvo išlikę istoriniai pravažiavimai, t.y. pateiktame projekte negalima identifikuoti nagrinėjamų žemės sklypų ir jų ribų;

33- iš atsakovės Z. M. atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo teismui pateikto 2013-12-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b.l. 110-111) matyti, jog antstolis kartu su atsakovės Z. M. atstovu advokatu Aleksandru Kuznecovu nuvyko prie ieškovei L. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ), ir atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos žemės sklypo tvoros, esančios adresu: ( - ), tikslu pamatuoti atstumą nuo sienos iki tvoros. Nustatyta, jog tarp gyvenamojo namo ir tvoros yra kelias. Naudojant matavimo prietaisą „JOBI“ (3 m), nustatyta, kad atstumas nuo ieškovės gyvenamojo namo sienos iki atsakovės tvoros yra 282 cm ir 343 cm. Atstumų matavimai nebuvo fiksuoti fotografijose, taip pat nebuvo pažymėti vietovės schemoje, todėl visiškai neaišku, kaip buvo matuojama: nuo kurių iki kurių sienos/ tvoros taškų, kokiu kampu, ar buvo išlaikomas 90o kampas;

34- iš ieškovės L. S. pateiktos teismui 2013-08-27 UAB „Geosoma“ parengtos schemos (t. 1, b.l. 102) matyti, kad prašoma nustatyti atsakovei Z. M. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - )) kelio servitutą ieškovei L. S. priklausantiems dvejiems, esantiems greta vienas kito, žemės sklypams (unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - )). Prašomo nustatyti kelio servituto plotas – 0,0081 ha, kuris nėra taisyklingos geometrinės formos, t.y. suprojektuotas kelias nėra vienodo pločio. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog suprojektuotas kelias yra tarp ieškovės L. S. gyvenamojo namo sienos ir atsakovės Z. M. namų valdos žemės sklypo tvoros. Atstumai nuo ieškovės L. S. gyvenamojo namo sienos ir atsakovės Z. M. namų valdos žemės sklypo tvoros pateiktoje schemoje nenurodyti.

35Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

36Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

37Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-464/2009).

38Nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ir atsakovės Z. M. ginčo esmė – kelio servituto nustatymas, servituto apimtis ir servituto atlygintinumas.

39Dėl servituto nustatymo ir servituto apimties

40Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d. nurodyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

41Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-246/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d. ir 4.126 str. 1 d. nuostatos ir jų bei kitų teisės normų pagrindu formuojama teismų praktika akcentuoja nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, t.y. nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; kt.).

44Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.112 straipsnį tarnaujančiajam daiktui nustatytini apribojimai turi būti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiškiau apibrėžti.

45Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės L. S., jos atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės, atsakovės Z. M. atstovo Aleksandro Kuznecovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės Ernestos Mockutės paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus bei teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, daro išvadą, kad ieškovės L. S. prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės Z. M. žemės sklype objektyvus būtinumas yra įrodytas. Taip pat įrodyta ir prašomo kelio servituto apimtis.

46Ieškovės L. S. nurodyti žemės sklypai (( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ( - ), unikalus Nr. ( - )) yra greta vienas kito, t.y. turi bendrą ribą. Abu šie ieškovės sklypai turi ribą ir su atsakovės Z. M. žemės sklypu (( - ), unikalus Nr. ( - )) bei kitais asmenimis. Nors ieškovė L. S. turi viešą privažiavimą iš Žaslių gatvės – žvyruotą keliuką – prie žemės sklypo, kuriame yra jos gyvenamasis namas ir šulinys (( - )), tačiau tik prie gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas iš esmės užima visą žemės sklypo plotą toje vietoje, t.y. viena gyvenamojo namo siena yra ant atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo ribos, o kita gyvenamojo namo siena yra labai arti kito kaimyno tvoros, apie 0,5 m. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo kiemas ir įėjimas į kiemą yra už gyvenamojo namo, žiūrint nuo privažiavimo iš Žaslių gatvės, ir kad tokia padėtis susidarė ne dėl nuo ieškovės L. S. ir jos šeimos priklausančių subjektyvių aplinkybių – būtent panašaus dydžio gyvenamąjį namą ir būtent toje vietoje ieškovės šeima įsigijo kartu su žemės sklypu. Taip pat nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad nuo pat įsikūrimo – 2000 m. – ieškovė L. S. ir jos šeima, norėdami patekti į šį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir gyvenamojo namo kiemą, kuriame yra šulinys, naudojasi šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo dalimi – keliuku – būtent toje vietoje ir būtent tokiu, kokį ieškovė L. S. prašo nustatyti kelio servitutą. Pažymėtina, kad kitas ieškovei L. S. priklausantis žemės sklypas (( - )) yra už ieškovei L. S. priklausančio žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, žiūrint nuo privažiavimo iš Žaslių gatvės. Nurodytas antrasis ieškovės L. S. žemės sklypas yra apsuptas privačių žemės sklypų ir neturi jokio kito priėjimo prie viešo kelio, išskyrus atsakovei Z. M. priklausančią žemės sklypą dalį – keliuką. Ieškovė L. S. nurodė, jog kito būdo patekti į ieškovei priklausančius žemės sklypus nėra, aplink – aklinai užtvertos kaimynų tvoros, statiniai arba likę labai maži, tačiau kaimynų rakandais uždėti, tarpai. Jokių kitų kelių ar takų į jai priklausančius žemės sklypus nėra, o ir juos padaryti yra nerealu arba reikalautų didžiulių sąnaudų, keltų daug nepatogumų kaimynams. Nagrinėjamu atveju atsakovės Z. M. žemės sklype kelias/ takas jau yra, todėl jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Taip pat nereikia griauti atsakovės Z. M. tvoros. Nors atsakovė Z. M. ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas visiškai nesutiko dėl ieškovės L. S. prašomo kelio servituto nustatymo, tačiau nepaneigė ieškovės L. S. nurodytų aplinkybių. Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu sutiko, jog šiuo metu nėra jokio kito priėjimo prie ieškovei L. S. priklausančių žemės sklypų, išskyrus atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo pareiškimas, jog ieškovė L. S. į jai priklausančius žemės sklypus gali patekti ir iš kitų kaimynų sklypų, pavyzdžiui iš šiuo metu Rimui ir D. P. priklausančio žemės sklypo (( - ), unikalus Nr. ( - )), yra deklaratyvūs, paremti tik oficialiai nepatvirtintais ir 1986-1995 m. projektiniais dokumentais – kažkada, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, buvo planuojamas pravažiavimas pro šiuo metu Rimui ir D. P. ir atsakovei Z. M. priklausančius žemės sklypus link šiuo metu ieškovei L. S. priklausančių žemės sklypų, tačiau taip ir neįrengtas. Nei atsakovė Z. M., nei jos atstovas Aleksandras Kuznecovas nepateikė teismui jokių konkrečių ir realių kitų galimų patekimo į ieškovei L. S. priklausančius žemės sklypus variantų – nenurodyta konkreti galimo privažiavimo vieta ir šiuo metu esama jos aplinka. Teismas nesutinka su atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo teiginiais, kad ieškovei visiškai nereikalingas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti įvairioms transporto priemonėms, kad ieškovė L. S. į savo žemės sklypus gali patekti pėsčiomis, taip pat ir nusinešti malkas, o gyvenamąjį namą nuo atsakovės Z. M. žemės sklypo pusės ieškovė gali remontuotis be servituto nustatymo pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovės L. S. nurodytos prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra visiškai pagrįstos, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises jai priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo teiginys, kad ieškovės L. S. nurodytu keliu, kur prašoma nustatyti kelio servitutą, negali pravažiuoti jokia transporto priemonė, nes ten nėra tiek vietos – 3,44 m, kad tilptų kokia nors transporto priemonė, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonių yra ir gali būti įvairių matmenų, o servituto turėtojas privalo tinkamai naudotis suteiktomis servituto teisėmis, kad niekam nepakenktų ir nepridarytų žalos.

47Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju be ieškovės L. S. prašomo kelio servituto nustatymo nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis ieškovei priklausančiais nurodytais žemės sklypais pagal paskirtį, todėl nustatytinas ieškovės L. S. prašomas kelio servitutas.

48Teismas nesutinka su atsakovės Z. M., jos atstovo Aleksandro Kuznecovo ir trečiojo asmens kredito įstaigos „Swedbank“, AB, teiginiais, kad hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui servituto nustatymas galimas tik kreditoriui sutinkant. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.127 str. 2 d. hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Tokiu atveju kreditoriaus nesutikimas dėl servituto nėra besąlyginis pagrindas nenustatyti servituto hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui.

49Dėl servituto atlygintinumo

50Lietuvos Respublikos CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-390/2013; kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis. Servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-527/2009).

51Nagrinėjamu atveju atsakovė Z. M. ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas visiškai nesutiko su kelio servituto nustatymu, o ieškovės L. S. siūlomą 195,00 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją – galimų nuostolių atlyginimą, laikė įžeidžiančia ir nenurodė pageidaujamos kompensacijos sumos. Tokiu atveju, kai šalys dėl neatlygintinio servituto nesusitaria, teismui privalu pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos CK 4.129 str., taip pat dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų.

52Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir atsakovė Z. M., ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas bei kredito įstaiga „Swedbank“, AB, tvirtino, jog patenkinus ieškovės L. S. reikalavimą dėl servituto nustatytumo galimai sumažėtų atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo vertė, tačiau nei vienas proceso dalyvis nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų – žemės sklypo vertės, esant nustatytam kelio servitutui ir jo nesant. Jokių kitų galimų nuostolių dėl kelio servituto nustatymo nei atsakovė Z. M., nei jos atstovas Aleksandras Kuznecovas teismui nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

53Ieškovė L. S. nurodytą atsakovei Z. M. mokėtiną 195,00 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika – analogiškus teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu, kas nagrinėjamu atveju būtų protinga, sąžininga ir teisinga, tačiau nei ieškovė L. S., nei jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė nepateikė teismų tikslių nurodytoje metodikoje reikalaujamų duomenų. Todėl, atsižvelgus į atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo plotą – 0,0632 ha, vidutinę rinkos vertę (pagal VĮ Registrų centro bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus duomenis – 10300,00 Lt), nustatytino kelio servituto plotą – 0,0081 ha, darytina išvada, jog protinga, sąžininga ir teisinga kompensacija atsakovei Z. M. už jos teisių suvaržymą dėl kelio servituto nustatymo yra 1320,00 Lt (10300,00 Lt × 0,0081 ha / 0,0632 ha).

54Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 70 proc.) iš atsakovės Z. M. priteistinos ieškovės L. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 100,10 Lt žyminio mokesčio, taip pat pašto išlaidos valstybei – 105,73 Lt, o iš ieškovės L. S. priteistinos atsakovės Z. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 390,00 Lt išlaidų advokato ir antstolio pagalbai, taip pat pašto išlaidos valstybei – 45,31 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., t. 1, b.l. 2, 6, 63, 86, t. 2, b.l. 2, 112).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

56Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

57Nustatyti Z. M., a.k. ( - ) priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 0,0081 ha ploto kelio servitutą pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) schemą (parengta ir patvirtinta 2013-08-27 su numatomu kelio servitutu), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, patekimui į L. S., a.k. ( - ) priklausančius žemės sklypus: 1) esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 2) esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

58Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) Z. M., a.k. ( - ) 1320,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų 00 ct) vienkartinę kompensaciją.

59Priteisti iš Z. M., a.k. ( - ) L. S., a.k. ( - ) 100,10 Lt (vieną šimtą litų 10 ct) žyminio mokesčio.

60Priteisti iš Z. M., a.k. ( - ) 105,73 Lt (vieną šimtą penkis litus 73 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo išlaidos ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

61Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) Z. M., a.k. ( - ) 390,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų 00 ct) išlaidų advokato ir antstolio pagalbai.

62Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) 45,31 Lt (keturiasdešimt penkis litus 31 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo išlaidos ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

63Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S.... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:... 4. Ieškovė L. S. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 94-97) prašo teismo:... 5. - nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310),... 6. - nustatyti, kad L. S. Z. M. moka 195,00 Lt vienkartinę išmoką – dėl... 7. Teismo posėdžio metu ieškovė L. S. ir jos atstovė advokatė Jurgita... 8. Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas su ieškovės L. S. pareikštu... 9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta... 10. Trečiųjų asmenų – kredito įstaigos „Swedbank“, AB, Kultūros paveldo... 11. Ieškovė L. S. patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:... 12. - dar 2000 m. ji kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. įsigijo (pirko)... 13. - atsakovei Z. M. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: ( - )... 14. - kadangi atsakovė Z. M. prieštarauja prašomo kelio servituto nustatymui ir... 15. Atsakovė Z. M. su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko šiais argumentais:... 16. - jai priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - ))... 17. - šiuo metu ji nurodytame žemės sklype nevykdo jokios veiklos, nes nėra... 18. - pagal teismui pateiktą jai priklausančio žemės sklypo planą ieškovė L.... 19. - ieškovė L. S. prašo nustatyti 3,44 metrų pločio kelio servitutą, nors... 20. Ieškovės L. S. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė teismo posėdžio metu... 21. Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu... 22. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta... 23. Trečiasis asmuo kredito įstaiga „Swedbank“, AB, atsiliepime į... 24. Trečiasis asmuo Kaišiadorių r. sav. administracija atsiliepime į... 25. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į... 26. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:... 27. - ieškovė L. S. kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. (santuoka... 28. - 0,0235 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo... 29. - 0,0683 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo... 30. - atsakovė Z. M. 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės... 31. - 1995 m. suderintame šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos... 32. - iš ieškovės L. S. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės teismui... 33. - iš atsakovės Z. M. atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo teismui pateikto... 34. - iš ieškovės L. S. pateiktos teismui 2013-08-27 UAB „Geosoma“ parengtos... 35. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 36. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas... 37. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ir atsakovės Z. M. ginčo esmė – kelio... 39. Dėl servituto nustatymo ir servituto apimties... 40. Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d. nurodyta, jog servitutas – tai teisė... 41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką servitutas priverstinai gali... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos CK 4.111 str.... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos... 44. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.112 straipsnį tarnaujančiajam daiktui... 45. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės L. S., jos atstovės... 46. Ieškovės L. S. nurodyti žemės sklypai (( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ( - ),... 47. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis... 48. Teismas nesutinka su atsakovės Z. M., jos atstovo Aleksandro Kuznecovo ir... 49. Dėl servituto atlygintinumo... 50. Lietuvos Respublikos CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo... 51. Nagrinėjamu atveju atsakovė Z. M. ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas... 52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir atsakovė Z. M., ir jos atstovas... 53. Ieškovė L. S. nurodytą atsakovei Z. M. mokėtiną 195,00 Lt dydžio... 54. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas... 56. Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Nustatyti Z. M., a.k. ( - ) priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu:... 58. Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) Z. M., a.k. ( - ) 1320,00 Lt (vieną... 59. Priteisti iš Z. M., a.k. ( - ) L. S., a.k. ( - ) 100,10 Lt (vieną šimtą... 60. Priteisti iš Z. M., a.k. ( - ) 105,73 Lt (vieną šimtą penkis litus 73 ct)... 61. Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) Z. M., a.k. ( - ) 390,00 Lt (tris šimtus... 62. Priteisti iš L. S., a.k. ( - ) 45,31 Lt (keturiasdešimt penkis litus 31 ct)... 63. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...