Byla 2S-1540-527/2011
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Nerijaus Meilučio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Procentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10200-615/2011 pagal ieškovės UAB „Procentas“ ieškinį atsakovei UAB „Net Frequency“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės ieškinys (b. l. 2-9), kuriuo ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 16.281,38 Lt (16.260 Lt skola ir 21,28 Lt palūkanos), 8,05 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovei juos bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovei juos saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovė tokio turto neturi ar turi nepakankamai, areštuoti ir jos pinigines lėšas, esančias pats atsakovę ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Minėtų priemonių nesiėmus, ieškovės nuomone, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė vengia geranoriškai atsiskaityti su ieškove, ignoruoja ieškovės rašytinius pranešimus, o, be to, ieškinio suma pakankamai didelė.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmetė. Teismas nurodė, kad taikant didelės ieškinio sumos prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Todėl, teismo nuomone, reikalavimo sumos dydis, vertinant jį vien tiktai absoliučiu dydžiu, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą atsakovės turtui (Kauno apygardos teismo 2009-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1878-254/2009). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė visiškai jokių objektyvių duomenų ir teismui nepateikė visiškai jokių (netgi minimalių) įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės, kaip ūkinės komercinės veiklos subjekto, turtinė ir finansinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki. Teismas taip pat pabrėžė, kad teismas savo iniciatyva turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ir rinkti įrodymus dėl jų taikymo pagrindo tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 2 d.). Kitais atvejais taikytini bendrieji civilinio proceso principai, tame tarpe, ir rungimosi bei dispozityviškumo (CPK 12 str., 13 str.). Tai, kad atsakovė, ieškovės nuomone, nepagrįstai nesumoka jai didelės piniginių sumos, yra pagrindas ieškovei pareikšti ginčo sumos dydžio ieškinį ir išspręsti tarp ūkinės veiklos subjektų kilusį civilinį - teisinį ginčą teisme, tačiau vien šios aplinkybės savaime, nesant jokių kitų ieškovo nurodytų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždėti areštą atsakovės turtui. Ieškovės nurodomi atsakovės prievolių nevykdymo atvejai patvirtina tiktai galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jie neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-586-555/2009). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei teismui nepateikė jokių (netgi minimalių) jas patvirtinančių įrodymų, kad atsakovė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar panašiai (CPK 114 str. 1 d.).

4Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 31-36) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad didelė reikalavimo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsiranda dėl didelės pinigų sumos, preziumuojama objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1539/2010). Be to, didelis atsakovui pareikštų reikalavimų mastas, net ir neturint jokių duomenų apie atsakovo turtą bei finansines galimybes, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010). Ši prezumpcija gali būti paneigiama tik tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-980/2011). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y., kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1539/2010). Taigi įrodyti aplinkybę, jog arešto masto suma atsakovui nėra didelė, atsižvelgiant į jo turimo turto vertę, yra atsakovo, o ne ieškovo pareiga (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-07-16 nutartis c. b. Nr. 2-774/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai atsakovui nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jam suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu (Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr.2-980/2011). Ieškovui pateikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, įstatymai nereikalauja pateikti duomenis apie atsakovo turtą, jeigu tokie duomenys ieškovui yra nežinomi, o teismas gali atsakovo turtui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir nesant jokių duomenų apie atsakovo turtą. Be to, teismų praktika formuoja poziciją, kad net ir tuo atveju, kai atsakovo turtinė padėtis ieškinio pareiškimo metu yra gera, nereiškia, kad ši padėtis negali pasikeisti po ieškinio pareiškimo, o juo labiau iki teismo sprendimo vykdymo momento, todėl būtent laikinosios apsaugos priemonės gali padėti užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo realumą. Pažymėtina, jog ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakankamai didelė ieškinio suma yra tik viena iš ieškovo nurodytų aplinkybių, motyvuojančių laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą. Prašyme taikyti atsakovės turto areštą ieškovė nurodė, kad atsakovė, nors ir paraginta, negrąžina ieškovei sumokėtos kainos dalies, ignoruoja ieškovės rašytinius pranešimus. Tai suteikia pagrindo ieškovei manyti, kad atsakovė piktybiškai vengia įvykdyti savo prievoles jai. Todėl panašaus atsakovės elgesio, ieškovės nuomone, galima tikėtis ir teismui priėmus sprendimą. Ieškovei nežinoma apie atsakovės finansinę būklę, todėl egzistuoja reali galimybė ginčo turtui paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar atlikti kitus panašius veiksmus ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba jį padaryti nebeįmanomą. Šios aplinkybės objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik galimybės, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą bus pažeistos ieškovės teisės, t. y., kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės pareikštą ieškinį, imsis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-25 nutartis c. b. Nr. 2-81/2007).

5Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą (b. l. 40-41) prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį. Atsakovė nurodo, kad, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, jokios grėsmės sprendimo vykdymo kontekste nėra ir negali būti. Visų pirma, ieškinio suma (16.281,38 Lt) teismų praktikoje nėra vertinama kaip didelė suma atsakovės (juridinio asmens) atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netaikė didelės ieškinio sumos prezumpcijos. Antra, atsakovė yra sėkmingai veikianti kompiuterių programų kūrimo, elektroninių parduotuvių diegimo bendrovė. Atsakovė veikia pelningai, neturi jokių pradelstų įsiskolinimų ar finansinių sunkumų. Kaip matyti iš 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentų (pateiktų iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės), bendrovės turtas 2010 m. pabaigoje buvo 1.327.801 Lt. Nepaskirstyto pelno bendrovėje yra sukaupta net 1.099.418 Lt. Tuo tarpu einamųjų (per vienerius metus) mokėjimų buvo tik 215.066 Lt. 2010 metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė 2.651.188 Lt (t. y. 0,5 mln. daugiau nei per 2009 m.), o grynasis pelnas buvo 24.951 Lt. Pažymėtina, jog 2010 m. pabaigoje bendrovėje dirbo net 58 darbuotojai. Trečia, šiuo metu atsakovės atžvilgiu nėra taikomas nei vienas turto areštas, o ekspertai bendrovės patikimumą ir mokumą vertina aukštu reitingu. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog mažai tikėtina, kad dėl 16.281,38 Lt atsakovė atleistų 60 darbuotojų, nutrauktų pelningą verslą ar kitais būdais pradėtų vengti minėtos sumos grąžinimo.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

9Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu netaikė, nes ieškovė nepagrindė jų taikymo objektyviais duomenimis. Ieškovės motyvas, kad atsakovė yra jai skolinga ir skolos geruoju nesumoka, pats savaime, teismo nuomone, negali sudaryti pagrindo taikyti atsakovės turto areštą, o ir ieškinio suma (16.281,38 Lt), vertinant ją vien tiktai absoliučiu dydžiu, negali būti pagrindas uždėti areštą atsakovės turtui.

10Ieškovė su tokiais teismo teiginiais nesutinka, ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra grėsmė, kad netaikius arešto atsakovės atžvilgiu galimai ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes teismų praktikoje preziumuojama, kad ieškinio suma yra didelė, iki neįrodyta priešingai, o tą turi padaryti atsakovė, t. y. ji atsiliepime į atskirąjį skundą turėtų pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurios būtų pagrindas paneigti objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos. Kita vertus, atsakovė ignoruoja ieškovo rašytinius pranešimus, o tai suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė piktybiškai vengia įvykdyti savo prievoles ieškovei. Todėl panašaus atsakovės elgesio, ieškovės nuomone, galima tikėtis ir teismui priėmus sprendimą.

11Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Pasitaikantis teismų praktikos nevienodumas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti sprendžiamas vadovaujantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis.

12Nagrinėjamu atveju, susiklosčius situacijai, kada laikinosios apsaugos priemonės netaikytos, tačiau atskiruoju skundu vis tiek prašoma jas taikyti, kaip teisingai nurodo ir pati ieškovė, atsakovė, siekdama vis tik išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pagrįsti savo gerą turinę padėtį apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis.

13Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (LR Konstitucijos 109 str.). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

14Kolegijos nuomone, ieškinio suma (16.281,38 Lt) atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, pagal jos turto vertę, nėra didelė. Teismas įvertino atsakovės 2010-01-01 iki 2010-12-31 atskaitinio laikotarpio balansą, iš kurio matyti, kad atsakovės turtas sudaro 1.327.801 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 215.066 Lt, o po vienerių metų – tik 2.209 Lt. Nors trumpalaikis turtas, kurio vertė 984.652 Lt, dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, tačiau be trumpalaikio turto atsakovė turi ir ilgalaikio turto, kurio vertė 343.149 Lt, be to, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 218.590 Lt viso trumpalaikio turto. Minėto ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė tiek praėjusiais 2009 m. veikė pelningai ir turėjo 110.719 Lt pelno, tiek 2010 m. metais veikė pelningai ir turėjo 24.951 Lt pelno. Tikėtina, kad šiais metais situacija neturėtų būti labai smarkiai pasikeitusi, nes Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kuri įdiegta 2005 m., atsakovės atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėtos ar iškeltos nei vienos civilinės bylos (įmonė įregistruota 2002 m.), atsakovė neįrašyta nė viename turto arešto akte (b. l. 58). Tikėtina, kad pelningai veikiančiai ir didelių pradelstų įsipareigojimų ar finansinių sunkumų neturinčiai įmonei, kurios patikimumą ir mokumą ekspertai vertina gan aukštu reitingu (b. l. 59-62), t. y. 4,76 proc. vėlavimo atsiskaityti reitingas (nuosaiki rizika), 0,42 proc. bankroto reitingas (gera būklė), neturėtų būti keblumų ieškinio patenkinimo atveju sumokėti ieškovei 16.281,38 Lt. Kaip matyti iš pateikto minėto atsakovės mokumo įvertinimo (b. l. 59-62), atsakovė neturi įsiskolinimų nei valstybės, nei VSDF biudžetui, o atsakovės įmonėje 2011-06-08 duomenimis dirba net 59 darbuotojai.

15Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis paneigė objektyvios grėsmės (dėl didelės ieškinio sumos ar dėl to, kad vengia mokėti tariamą skolą ieškovei) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

Nutarė

17atskirąjį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai