Byla 2-980/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9027-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų ir turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jondras“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. 126 171,21 Lt nesumokėtų mokėjimų, 93 533,73 Lt delspinigių, 100 761,20 Lt palūkanų, 840 350 Lt turto rinkos vertės ir neišpirktos vertės skirtumą, iš viso 1 160 816,14 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas. Padidintą būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškovas grindžia tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje išieškoti skolą gali būti neįmanoma.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, 1 160 816,14 Lt sumai. Nurodė, kad, nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai yra areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Šią nutartį grindė didelė ieškinio suma.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

101. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas, todėl teismas be pagrindo atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

112. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nepagrįstai išspręstas nepranešant apie tai atsakovui ir nepasiūlant jam pateikti savo nuomonę dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

123. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė CPK 148 str. 1 d. nustatytos išimties dėl galimybės nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą egzistavimo, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

134. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „Jondras“ prievolės ieškovui įvykdymas, dėl kurios įvykdymo ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui kaip solidariam skolininkui laidavimo sutarčių pagrindu, yra jau užtikrintas turtu, nepagrįstai neįvertino šio turto rinkos vertės ir su ja nesiejo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto.

145. Skundžiama nutartimi nepagrįstai areštuotas visas atsakovo turtas, jo piniginės lėšos, įskaitant atsakovo gaunamą invalidumo pensiją, nepaliekant atsakovui minimalių išlaidų pragyvenimui.

15Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimų prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia didele ieškinio suma, kuri objektyviai gali padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat grindžia šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo pareigos išspręsti ieškinio pagrįstumo klausimo. Vertinant ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus prima facie, ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

172. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinformavo atsakovo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimą, nes dėl didelės ieškinio sumos egzistavo reali grėsmė, jog atsakovas imsis veiksmų paslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, perduoti jį tretiesiems asmenims ar imtis kitų priemonių, trukdančių ar darančių neįmanomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ta aplinkybė, kad teismas nemotyvavo nepranešimo atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimą, yra formalus skundžiamos nutarties trūkumas, kuris nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, nepagrįstos bei dėl to naikintinos.

183. Ieškinys nėra užtikrintas jokiu turtu. Dėl šios priežasties atsakovo teiginys, neva ieškovas ieškinio reikalavimas yra užtikrintas turtu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

194. Skundžiama nutartis bus vykdoma antstolio CPK nustatyta tvarka. Taigi vykdymo procese bus paisoma teisės aktų reikalavimų, kurie numato, koks turtas gali būti areštuojamas, jog atsakovas turėtų piniginių lėšų pragyvenimui. Taigi atsakovo argumentas, jog skundžiama nutartimi taikytas turto areštas apima visas jo lėšas, skirtas pragyvenimui, yra nepagrįstas.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui J. D. pritaikytos atitinkamo dydžio laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

23Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. 2-428/2008; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. D. 126 171,21 Lt nesumokėtų mokėjimų, 93 533,73 Lt delspinigių, 100 761,20 Lt palūkanų, 840 350 Lt turto rinkos vertės ir neišpirktos vertės skirtumą, iš viso 1 160 816,14 Lt. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo didele reikalavimų suma (b. l. 3, 4). Nurodyto dydžio reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui. Reikalavimų suma yra pakankamai didelė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą atsakovams taip pat siejo su didele pareikštų reikalavimų suma (b. l. 120, 121). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelių reikalavimo sumų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galima teigti, jog atsakovas skundų motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir tikslingumo. Taigi pagal šios bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą teigti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

25CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Siekiant užtikrinti ekonomiškumo principą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Būtent šia Lietuvos apeliacinio teismo praktika apeliantas grindė savo argumentą, jog ieškovo reikalavimas yra užtikrintas turtu ir jog teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, nustatant turto arešto mastą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika nėra taikytina šiuo atveju, nes nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas įkeitimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas buvo užtikrintas tik laidavimu (b. l. 82 – 85). Taigi minėtasis apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

26Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tokia nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis. Kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui (-ams) suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, vien tik nepranešimas jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti išieškoma iš turto, nurodyto CPK 668 str. nuostatose. Šios teisės normos nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius atsakovo poreikius. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovo argumentas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis neturės galimybės patenkinti minimalių savo poreikių, yra nepagrįstas.

28Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei jog nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

29Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 10. 1. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas, todėl teismas be pagrindo... 11. 2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nepagrįstai išspręstas... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė CPK 148... 13. 4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagrindinio... 14. 5. Skundžiama nutartimi nepagrįstai areštuotas visas atsakovo turtas, jo... 15. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimų... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių... 17. 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinformavo atsakovo apie... 18. 3. Ieškinys nėra užtikrintas jokiu turtu. Dėl šios priežasties atsakovo... 19. 4. Skundžiama nutartis bus vykdoma antstolio CPK nustatyta tvarka. Taigi... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 23. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš... 25. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 26. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti išieškoma iš turto, nurodyto... 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios... 29. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....