Byla 2-81/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos taupymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1423-555/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zigstata“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kartreks“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos taupymo centras“ dėl atlyginimo pagal statybos rangos sutartis priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Zigstata“ ieškiniu prašė teismo iš atsakovų UAB „Kartreks“ ir UAB „Energetikos taupymo centras“ solidariai priteisti 642 600 Lt. Nurodė, jog pagal statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB„Energetikos taupymo centras“ įgaliotinis UAB „Kartreks“, kuris veikė pagal pavedimo sutartį, ieškovas atliko sutartus darbus ir juos perdavė, tačiau atsakovai nesumokėjo visos sutartos pinigų sumos. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant reikalavimo sumos. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai nevykdo ir neketina vykdyti prievolinių įsipareigojimų, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

4Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, neviršijant 642 600 Lt. Nutartį motyvavo tuo, jog reikalaujama priteisti suma yra didelė, o atsakovai vengia mokėti už atliktus statybos rangos darbus (CPK 144 str.1 d.).

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB„Energetikos taupymo centras“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti šiais motyvais:

  1. UAB „Kartreks“ nėra UAB„Energetikos taupymo centras“ įgaliotas asmuo;
  2. ieškovas nepateikė įrodymų apie UAB „Energetikos taupymo centras“ pareigą įvykdyti kitos įmonės UAB „Kartreks“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovui;
  3. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės gynė tik vienos šalies – ieškovo interesus ir, nepareikalavęs galimų atsakovų nuostolių užtikrinimo, pažeidė atsakovų teisėtus interesus, apsunkino jų galimybes vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Kartreks“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o apelianto atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, kad atsakovai tarpusavyje nėra sudarę sutarčių, pagal kurias tretieji asmenys įgytų reikalavimo teisę, todėl ieškovas gali reikalauti priteisti nurodytą pinigų sumą tik iš UAB „Kartreks, su kuriuo sudarė statybos rangos sutartį, o ne iš apelianto, nesančio šios sutarties šalimi.

7Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

81) apeliantas atskirajame skunde kelia klausimus, kurie turi būti sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės;

  1. apeliantas nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsiradimo.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), o dispozityvumo principas suteikia ieškovui teisę pareikšti reikalavimą savo nuožiūra pasirinktam vienam ar keliems atsakovams (CPK 12 str.). Taigi ieškovas gali laisvai pasirinkti asmenis, iš kurių reikalaus priteisti pinigų sumą, taip pat turi teisę įrodinėti atsakovais patrauktų asmenų subsidiarią ar solidarią pareigą įvykdyti iš materialios teisės normų atsiradusį reikalavimą.

11Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jis neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovui, su šia įmone nėra sudaręs sutarčių, todėl nepagrįstai byloje patrauktas atsakovu, neteisėtai areštuotas jo turtas. Pažymėtina, jog atsakovo tinkamumo, prievolės rūšies ir skolininko pareigos pobūdžio klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str., CK 6.5 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl apelianto turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, neturi pagrindo analizuoti, ar statybos rangos sutartį su ieškovu sudaręs atsakovas UAB „Kartreks“ veikė kaip UAB„Energetikos taupymo centras“ įgaliotinis pagal pavedimo sutartį, ar apeliantas turi solidariąją pareigą mokėti ieškovui jo reikalaujamą priteisti sumą, ar tokios pareigos neturi.

12CPK 144 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

13Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl didesnės kaip šešių šimtų tūkstančių litų sumos priteisimo. Netgi tarp verslo subjektų tokia pinigų suma yra didelė, juolab, kad apeliantas neįrodė, jog ši suma, lyginant ją su turimu turtu, yra nedidelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

14Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Šioje byloje ieškovas įrodinėja solidariąją atsakovų pareigą. Skolos (pareigos) bendrumo koncepcija pripažįsta, kad reikalavimo teisė arba pareiga yra bendra visiems prievolės kreditoriams ir skolininkams, o vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Atsižvelgiant į dispozityvumo principo ieškovui suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas abiem atsakovams pareikštas kaip solidariems skolininkams, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas areštuoti abiejų atsakovų turtą, neviršijant ieškinio sumos. Areštavus tik vieno atsakovo turtą, galėtų būti neužtikrintos ieškovo teisės ir dėl to gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t.y. būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra. Byloje nėra duomenų apie konkretaus atsakovų turimo turto areštą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu teismo nutartį vykdantis antstolis pažeistų CPK VI dalyje nustatytus reikalavimus, suinteresuotas asmuo CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka apylinkės teismui galėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

15Apelianto nurodomos aplinkybės, kad areštavus turtą pasunkės įmonės veikla, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto sąskaitoje esančios piniginės lėšos būtų areštuotos ir dėl to jis patirtų žymių nuostolių, taip pat negalima daryti išvados, jog dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai.

16Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad atsakovų interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliantui išaiškinama galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu paaiškėtų, jog ieškinio užtikrinimui areštuota pakankamai pagrindinio skolininko turto (CPK 146, 147, 150 str.). Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Kartreks“ teigia, kad pagal ieškinį ieškovas turi teisę reikalauti priteisti pinigų sumą tik iš jo, o ne iš kito atsakovo. Taigi, atsakovams nėra kliūčių susitarti, kad ieškinio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos tik vieno atsakovo turtui ir informuoti apie tai teismą arba teismo nutartį vykdantį antstolį, nurodant kokį ir kuriam atsakovui priklausantį turtą reikėtų areštuoti ieškinio sumos ribose.

17Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą