Byla 1A-298-290/2015
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam V. Š., jo atstovui advokatui P. O.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.

4V. Š. iš AB ( - ) priteista 1679,20 litai (486,33 Eur) turtinei žalai atlyginti, o iš R. Š. priteista 1600 litai (463,39 Eur) teisinei pagalbai atlyginti.

5Teisėjų kolegija,

Nustatė

6kad R. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 28 d., apie 10.35 val., ( - ) ribose, kelio ( - ) kilometre, vairuodamas UAB „G.“ priklausantį automobilį ,,SCANIA/ G480“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 str. reikalavimus- sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, t. y. sukdamas į kairę, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį priešpriešais važiuojančiam automobiliui „Ford Fiesta“, valstybinis numeris ( - ) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Ford Fiesta“ vairuotojui V. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio intrasąnarinio skeveldrinio ir kairio alkūnkaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

7Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniu skundu nesitinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendžio dalimi, kurioje jo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir prašo papildomai priteisti iš civilinių atsakovų UAB „G.“ ir AB ( - ) 22463,41 Lt turtinei žalai atlyginti ir 72 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 23 d. nustato, kad eismo įvykio žala — tai per eismo įvykį padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Prašydamas priteisti V. Š. neatlygintą turtinę žalą, teismui jis nurodė, kad dėl sveikatai padaryto sužalojimo eismo įvykio metu, terapinio baseino paslaugoms medicinos centre „L.“ išleido 1024 Lt, VšĮ ( - ) reabilitacijos ligoninė paslaugoms išleido 1100 Lt. Be to, gydydamasis avarijoje patirtus sužalojimus privalėjo vartoti daug vaistų, dėl to atsirado skausmai kepenų srityje. Teko kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašė receptą vaistams. Už vaistus sumokėjo 129,98 Lt. Be to, šeimos gydytojas išrašė siuntimą pas gastroenterologą, kreipėsi į UAB „M.“, ten buvo konsultuojamas, už gastroenterologo konsultaciją sumokėjo 80 Lt, o išrašytus vaistus 127,20 Lt. Taip pat teko patirti išlaidas Klaipėdos miesto savivaldybės vietinei rinkliavai sumokėti už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (vietinės rinkliavos išlaidos už automobilio statymą prie medicinos centro „L.“) bei UAB „M.“ - kuriai išleido 192 Lt. Taip pat V. Š. daug kartų teko vykti pas gydytojus į VšĮ Kauno klinikas ir iš ten grįžti, jį nuvežti į ( - ) reabilitacinę ligoninę ir iš ten parsivežti, vykti į ( - ) rajono ligoninę, iš ten grįžti, vykti į medicinos centrą „L.“ Klaipėdoje ir iš ten grįžti, dėl to patirta 7811,66 Lt išlaidų. AB ( - ) atlygino tik 995,28 Lt šių išlaidų, neatlyginta ir nepriteista suma - 6816,38 Lt. Patirtos išlaidos yra pagrįstos medicininiais dokumentais, patirtų išlaidų kvitais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

8Apeliaciniame skunde paminėta, kad teismas nepagrįstai sprendimą argumentavo tuo, kad terapinio baseino paslaugos medicinos centre „L.“ buvo tik rekomenduotos, bet ne privalomos. Baseino lankymas nėra apelianto išsigalvojimas ar papildomas komforto siekimas, kaip tai įvardijama teismo sprendime. Teismui pateikė medicininius išrašus iš sveikatos storijos, kurie patvirtina, kad baseino lankymas gydytojo rekomenduotas. Lankyti terapinį baseiną rekomendavo gydytojas reabilitologas ir šeimos gydytojas. Paminėtina, kad net ir teisės doktrina, pasisakydama dėl medicinoje naudojamų rekomendacijų privalomumo, yra pažymėjusi, kad: „Ta pati medicinos rekomendacija gali būti suprantama ir kaip imperatyvinis paliepimas (imperatyvinė norma), ir kaip rekomendacinis pageidaujamo elgesio nurodymas (rekomendacinė norma), ir kaip leidimas elgtis tam tikru būdu (dispozicinė norma)“ . Medicinos rekomendacijų terminijoje yra vartojami terminai: „indikuojama“, „rekomenduojama“, „panaudotina“, „yra naudinga“, „yra veiksminga“ ir kt. Tai rodo, kad nė vienas nėra formuluojamas kaip privalomas, tai kiekvieno asmens laisvo pasirinkimo reikalas, kaip jam, gydytojų rekomendacijų pagalba, gydytis. Nepagrįstai teismo sprendime teigiama, kad išgijimo sėkmei įtakos tokios procedūros neturėjo, nes tokie sprendimo argumentai grindžiami vien tik teismo nuomone.

9Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas gyvena vienas, ir nėra pratęs gyventi kartu su kitais žmonėmis, juo labiau, vienoje ir bendroje patalpoje. Todėl V. Š., būnant reabilitacijos ligoninėje, kaip ir gyvenant namuose, norėjosi privatumo. Atsižvelgiant į tai, kad vienvietis kambarys yra skiriamas tik už papildomą mokestį, privalėjo susimokėti, kad gautų tokį kambarį. Sumokėjus mokestį už vienvietį kambarį yra skiriamas ir pagerintas maitinimas, galimybės rinktis vienvietį kambarį be tokio maitinimo nėra. Teismas nepagrįstai nepriteisė patirtų 1100 Lt VšĮ ( - ) reabilitacijos ligonins paslaugoms, nes sumokėdamas minėtą mokestį, siekė realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, kaip tai daro įprastinėje savo gyvenamojoje aplinkoje.

10Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti 2778 Lt už eismo įvykio metu sugadintą automobilį. AB ( - ) bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino 2740 Lt, liko neatlyginta ir nepriteista 38 Lt. Taip pat nepagrįstai teismo nuosprendžiu nepriteistos patirtos išlaidos UAB „K“ turto vertinimo ataskaitai Nr. ( - ) atlikti tam, kad sužinotų dėl transporto priemonės ,,Ford Fiesta“ sužalojimo padarytą žalą - 400 Lt.

11Skundo autoriaus teigimu, visiškai nepagrįstai teismas nuosprendį dėl patirtų išlaidų nepriteisimo už neįvykusios kelionės į ( - ) datos keitimą argumentuoja tuo, kad kelionės sutartis buvo sudaryta jau po įvykio. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2013-12-13 10:47 val. kelionių agentės rašyto el. laiško matyti, kad V. Š. informuojamas, kad sausio mėnesio kelionė sėkmingai perkelta į kitų metų spalio 25 d. Datos keitimas kainuos 40 Eur (139 Lt, o bauda už anuliuotą bilietą ( - ) yra 208 Lt. Tuo tarpu derinamas kelionės laikas elektroniniais laiškais buvo nuo 2013-11-20 (dar prieš eismo įvykį 2013-11-28). Kelionė turėjo įvykti 2014 m. sausio mėn. Tai, kad neįvykusios kelionės į ( - ) bilieto keitimas ir bauda kainavo 347 Lt patvirtina byloje pateiktas 2014-12-20 pinigų priėmimo kvitas BLB Nr. 5557138.

12CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostoliai - ne vien tik su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, bet ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų už pieną ir jo produkciją. Būtent dėl patirto eismo įvykio, netekto darbingumo ir negalėjimo vaikščioti, taip pat dėl to, kad gyvena vienas, neteko galimybės tinkamai rūpintis savu ūkiu ir ūkyje auginamais gyvuliais (karvėmis). 2014-01-15 ir 2014-02-25, teko parduoti 2 karves, tokiu būdu buvo priverstas prarasti iš ūkio gaunamas pajamas. Prieš eismo įvykį, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 gaunamos pajamos už pieną sudarė 4568,74 Lt, arba vidutiniškai 1522,91 Lt per mėnesį. Įvykus avarijai, negalėjo ūkiu tinkamai rūpintis, teko parduoti 2 karves. Sumažinus ūkį, gaunamos pajamos už pieną ženkliai sumažėjo, laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-10-01 gavo 4678,58 Lt pajamų. Todėl negautos pajamos per šį laikotarpį sudaro 12 073,43 Lt (11 mėn. x 1522,91 Lt - 4678,58 Lt) (šiuos duomenis patirtinantys įrodymai - pažyma dėl šeimos sudėties, gyvulių apskaitos žurnalo, AB „P.“ sąskaitų faktūrų už pieną kopijos byloje pateiktos).

13Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad anksčiau už gyvybės draudimą metams laiko mokėjo 179,84 (2011 metais -179,83) Lt (draudimo liudijimų kopijos pateiktos). 2014-09-29 draudimo kompanijai ( - ), veikiančiai per Lietuvos filialą, privalėjo sumokėti 315,26 Lt gyvybės draudimo mokestį. Ten sužinojo, jog dėl to, kad turėjo draudiminį įvykį, draudimo įmoka padidėjo 135,42 Lt. Draudimo įmokos padidėjimas atsirado kaip eismo įvykio pasekmė. Todėl šis skirtumas turėjo būti priteistas kaip patirti nuostoliai.j Tai rodo, kad teismas nesivadovavo įstatymais (CK 6.249 str. 1 d.) Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 23 d., CK 6.283 str. 2 d.) ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

14Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos priteisimo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien tik tuo, kad AB ( - ) išmokėjo 8000 Lt, pažeisdamas CK 6.250 str. 1 ir 2 d., nesivadovavo padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Teismas, spręsdamas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi tuo, kad V. Š. kentė skausmą, turėjo nepatogumų darbe ir moksluose, patyrė išgyvenimų. Tačiau spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tuo, kad kad AB ( - ) išmokėta 8000 Lt neturtinė žala yra beveik maksimali suma pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ir todėl daugiau nepriteistina. Teismas netenkindamas ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai nustatė žalos dydį. Nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio sumos tokios kategorijos bylose ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

15Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis sausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

16Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Transporto priemonė įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje AB ( - ). Draudimo įmonė AB ( - ) iš nukentėjusiojo, ieškinyje prašytos 80 000 Lt sumos atlygino tik 8000 Lt neturtinę žalą. Tokio dydžio kompensacija, neatitinka padarytos veikos pavojingumo, kaltinamojo kaltės laipsnio, teismų praktikos tendencijų, suma yra per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant ar V. Š. buvo padaryta neturtinė žala, turėjo būti atsižvelgiama į specialisto išvadoje nustatytą, dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų - dėl kairio šlaunikaulio intrasąnarinio skeveldrinio ir kairio alkūnkaulio lūžimo, nesunkiai sutrikdytą sveikatą. Be to, laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2013-12-16 apeliantui teko gydytis Kauno medicinos universiteto klinikos mišrių traumų skyriuje. Baigus gydymą nurodyta neminti kaire koja 6 mėnesius, riboti aktyvius rotacinius kairio dilbio judesius 4 savaites, vartoti vaistus, pradėti reabilitacinį gydymą nuo 2014-02-24. Laikotarpiu nuo 2014-02-24 iki 2014-03-16, pagal operavusio gydytojo rekomendaciją tolimesniam gydymui ir reabilitacijai, man buvo taikoma reabilitacija VšĮ „( - ) reabilitacijos ligoninė“. Teko ilgai gydytis tiek ligoninėje, tiek reabilitacijos įstaigoje, tiek namuose, taip pat privalėjo ištverti daug skausmo. Laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-02-23, taip pat nuo 2014-03-17 iki 2014-10-01 dienos teko gydytis ambulatoriškai, vaikščioti tik ramento pagalba. Iki šiol negali pilnai vaikščioti, šlubuoja. Pakankamai ilgą laiko tarpą buvo nemobilus ligonis, kuriam buvo būtina kitų asmenų pagalba atnešant maisto, apsitarnaujant, judant. Dėl traumos teko nuolat jausti skausmus, vartoti medikamentus nuo skausmo, patirti daug fizinių ir psichologinių išgyvenimų, nepatogumų ne tik namuose, gydymo įstaigose, bet ir darbe, moksluose, kurie plačiau yra nurodyti patektame ieškinyje teismui. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina byloje nurodytas aplinkybes dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patirtas dideles fizines kančias, kęstus skausmus, patirtą didelį emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sužaloto kūno bei likusius po sužalojimo nemalonius fizinius pokyčius. To iš esmės neginčijo ir civiliniai atsakovai. Įvykio aplinkybių ir su juo susijusių įrodymų visuma patvirtina, kad eismo įvykyje patirti pakankamai sunkūs sveikatos sužalojimai (atsižvelgiant ir į tai, kad iki eismo įvykio buvo geros sveikatos, neturėjo sveikatos problemų, neteko lankytis pas gydytojus) ir praradimai yra reikšmingi. Ilgai negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, turėjo rūpintis kiti asmenys, o ir šiuo metu nėra atsistačiusi sveikata, kojoje tebėra įmontuota metalinė plokštelė. Visa tai patvirtina, kad man neturtinė žala buvo padaryta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu, apeliantas buvo nesunkiai sužalotas, dėl to beveik metus laiko buvo nedarbingas. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkią atsakovų padėtį, be to, pareigą atlyginti žalą atsakovas AB ( - ) prisiėmė sudarydamas draudimo sutartį. Pagal CK 6.282 str. 1 d. įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Spęsdamas apie padarytą neturtinę žalą teismas neįvertino, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiojo elgesį kelyje vertinti kaip labai (didelis neatsargumas) neatsargų, kas eliminuoja bet kokią galimybę civilinio ieškinio dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo atmetimui, taip pat būtent tuo pagrindu neleistų teismui ir ieškinio sumažinti.

17Teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra bylų, kuriose įvykus eismo įvykiui, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteista 15 000 Lt (2013-03-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-131/2013),) ir kt. Išanalizavus LAT teisminę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kai eismo įvykio metu sužalojamas asmuo nesunkiai, matyti, kad tokia žala yra nuo 2000 Lt iki 40 000 Lt (kasacinės nutartys 2K-551/2013, 2K-586/2010, 2K-186/2010, 2K-20/2011, 2K- 179/2010, 2K-321/2010, 2K-352/2010, 2K-55/2007, 2K-268/2007). Aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad draudimo įmonės nustatyta ir išmokėta 8000 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio. Teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų.

18Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo V. Š., jo atstovo advokato P. Orlovo ir prokuroro, prašymus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato V. Gineikos prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

19Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo R. Š. kaltės ir jam paskirtos bausmės klausimai. Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde nesutinka tik su civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20Aukštesniojo teismo nuomone, apelianto prašymas padidinti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, jam papildomai iš civilinių atsakovų AB ( - ) ir UAB „G.“ priteisiant 22463,41 Lt (6505,85 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 72000 Lt (20852,64 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

21Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo R. Š. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata. Nukentėjusysis V. Š. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos, grindžia tuo, kad po patirtų sužalojimų terapinio baseino paslaugoms, reabilitacijos ligoninės paslaugoms, išrašytiems vaistams, gastroenterologo konsultacijai ir vaistams išleido – 2653,18 Lt, kelionėms pas gydytojus (kurui ir automobilio stovėjimui apmokėti) išleista ir neapmokėta suma yra 6816,38 Lt, taip pat dėl automobilio sugadinimo vertinimo ataskaitos neatlyginta 400 Lt žala, o už sugadintą automobilį nepriteista 38 Lt, taip pat padidėjo draudimo įmoka 135,42 Lt, kelionės į ( - ) datos pakeitimas kainavo 347 Lt. Taip pat apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis negavo 12073,43 Lt pajamų. Taigi iš viso anot apelianto jam neatlyginta turtinė žala yra 22463,41 Lt. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas jokių naujų, pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių nenurodo, bei naujų dokumentų paneigiančių skundžiamo nuosprendžio motyvus ir pagrindžiančių turtinę žalą nepateikia.

22Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog AB ( - ) išmokėjo draudimo išmoką tiek turtinei, tiek ir neturtinei žalai atlyginti, kurios yra patvirtintos turėtų nuostolių faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, bei kurios yra būtinos ir protingos.

23Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta.

24Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada susijusi su civilinio ieškinio atmetimu dalyje dėl VšĮ ( - ) reabilitacinės ligoninės papildomų paslaugų, nesusijusių su gydymu, bei apsilankymų UAB „L.“ baseine, nes šios nebuvo būtinos paslaugos. Pažymėtina, jog būtiną reabilitaciją bei gyvenimo sąlygas, maitinimą apmoka Valstybinės ligonių kasos. Nebuvo pateikta duomenų, kad nukentėjusysis privalėjo būti apgyvendintas būtent atskirame vienviečiame kambaryje, ar gauti pagerintą maitinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirame kambaryje nukentėjusysis nusprendė būti apgyvendintas, bei gauti pagerintą maitinimą savo subjektyviu pasirinkimu, kaip jis nurodė apeliaciniame skunde, dėl įpročio gyventi vienam, taigi dėl patogumo, o ne dėl būtinybės. Taip pat nukentėjusiojo papildomi apsilankymai baseine, buvo subjektyvus jo pasirinkimas, rekomendacija, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde yra galima, tačiau neprivaloma. Būtina reabilitacija VšĮ ( - ) reabilitacinėje ligoninėje buvo suteikta nukentėjusiajam nemokamai. Draudimo bendrovės, gydytojo eksperto 2014-11-20 išvadoje Nr. 1487276/915068 (t. 2, b. l. 41-43), nurodyta, kad VšĮ ( - ) rajono ligoninės reabilitacijos/ fizioterapeuto paskirtos povandeninio masažo kojai procedūros bei kitos reabilitacijos priemonės kompensuotos TLK. Iš to galima daryti išvadą, kad būtinos reabilitacijos priemonės apeliantui buvo suteiktos nemokamai. Taigi esant būtinumui nukentėjusiajam ir toliau atlikti procedūras, jos taip pat būtų suteiktos nemokamai. Teisėjų kolegija laiko, jog šiuo atveju nukentėjusiojo turėtos išlaidos VšĮ ( - ) reabilitacinės ligoninės ir UAB „L.“ ne medicininėms paslaugoms nebuvo būtinos, todėl pagrįstai jos nebuvo priteistos.

25Apeliantas taip pat nurodo, kad šeimos gydytojas dėl skausmų kepenų srityje išrašė vaistų, bei siuntimą gastroenterologo konsultacijai, kas kartu su gydytojų paskirtais vaistais kainavo 337,18 Lt. Viena vertus, byloje nenustatyta, jog šie negalavimai susiję su eismo įvykiu, Draudimo bendrovės 2014-11-20 gydytojo eksperto išvadoje Nr. 1487276/915068 (t. 2, b. l. 41-43), nurodyta, kad dalis paskirtų vaistų yra kompensuojami pagal lėtinę ligą – hipertenziją, o ši liga nustatyta dar iki eismo įvykio ir nėra siejama su kaulų lūžiais ar kitais patirtais sužalojimais. Įvertinus išvados duomenis, sprendžiama, kad konsultacijos ir vaistų išlaidos susijusios su kepenų funkcijomis negali būti pripažįstamos, kaip eismo įvykio pasekmė. Kita vertus, apeliantas pats savo valia pasirinko gydymą privačioje medicinos įstaigoje t. y. UAB „M.“, tačiau su gydytojo siuntimu, kurį ir turėjo nukentėjusysis jam tokia konsultacija valstybės gydymo įstaigose būtų suteikta nemokamai.

26Nustačius, jog UAB „L.“ ir UAB „M.“ paslaugos nebuvo būtinos, pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaidų už automobilio sunaudotą kurą, vykstant į šias įstaigas bei vietinės rinkliavos išlaidų už automobilio statymą prie minėtų įstaigų. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad byloje kuro sąnaudas patvirtinančių kvitų, ar sąskaitų – faktūrų nėra. Tačiau iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, jog draudimo bendrovė už automobilio kurą atlygino 995 Lt, t. y. atsižvelgė į medicininius duomenis patvirtinančius lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose, atlygino už keliones į VšĮ Kauno klinikas, VšĮ ( - ) reabilitaciją, VšĮ ( - )rajono ligoninę. Draudimo bendrovės apmokėtos kuro sąnaudos yra teisingos, atitinka protingumo kriterijų. Abejoti draudimo bendrovės ekspertų gebėjimu apskaičiuoti automobilio, kuris varomas dyzelinu, vidutines kuro sąnaudas nėra pagrindo.

27Atmetami, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, dėl turtinės žalos susijusios su automobilio sugadinimų vertinimo ataskaitos atlikimu, kuri kainavo 400 Lt, bei šios ataskaitos pagrindu grindžiamo automobilio sugadinimo įvertinto pinigais, skirtumo t. y. 38 Lt, kurių nepadengė AB ( - ). Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad 2013-11-28 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Ford Fiesta“ valstybinis Nr. ( - ) sugadintas nepataisomai, smulkiai aprašyti sugadinimai, iš nuotraukų esančių prie šio protokolo matyti, jog automobilio sugadinimai labai dideli, automobilis sugadintas nepataisomai. Todėl akivaizdu, jog nukentėjusysis atliko turto vertinimą savo iniciatyva, savo lėšomis, kuris nebuvo būtinas, juo labiau byloje dar nebuvo duomenų iš draudimo bendrovės, kuri įvykus eismo įvykiui kiekvienu atveju pateikia apskaičiuotos žalos dydį. Nukentėjusysis dar neturėdamas duomenų, t.y. draudimo kompanijai neatlikus transporto priemonės vertinimo ir nenustačius atlygintinos žalos dydžio, kurio apeliantas galbūt net nebūtų ginčijęs, savanoriškai kreipėsi į UAB „K“ dėl automobilio sugadinimų įvertinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad turtinė žala dėl nepataisomo automobilio sugadinimo apskaičiuota AB ( - ) yra 2740 Lt, tuo tarpu privačios bendrovės nustatyta suma yra 2778 Lt. Apygardos teismo vertinimu privačios bendrovės atliktas vertinimas, kuris yra didesnis tik 38 Lt nepaneigia AB ( - ) išvados apie transporto priemonės vertę bei likutinę vertę. Priešingai rodo, kad pateiktas vertinimas iš esmės atitinka ir tik nežymiai išvadose nustatytos sumos skiriasi. Nustatyti tikslią automobilio likutinę vertę, kurios skirtumas iš esmės ir sudarė išvadose apskaičiuotos žalos dydžių skirtumą, nėra galimybių, apeliantas nepateikė duomenų pagrindžiančių po eismo įvykio likusių automobilių dalių pardavimo ar kitokio realizavimo pagrindu gautų lėšų dydį. Pagrindo netikėti AB ( - ) apskaičiuota draudimo išmoka už sugadintą automobilį nėra. Pažymima ir tai, kad preliminarią automobilio vertę nesunkiai galima nustatyti naudojantis bet kuriuo internetiniu automobilių skelbimų puslapiu, tuo tarpu įvertinat automobilio vertę nukentėjusysis būdamas pakankamai apdairus ir protingas, įvertinus jo aukštąjį išsilavinimą, bei prieš atliekant vertinimą privačioje bendrovėje negavus draudimo kompanijos apskaičiuoto žalos įvertinimo, galima daryti išvadą, kad automobilio, kurio vertė apie 3000 Lt, sugadinimų vertinimui, esant akivaizdiems duomenims jog jis sugadintas nepataisomai, išleisti 400 Lt buvo neprotinga, nebūtina, netikslinga.

28Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė už poilsinės kelionės bilietų pakeitimą kitai datai ir baudos. Iš esmės apeliantas nurodytą argumentą grindžia susirašinėjimu elektroniniais laiškais su UAB „M.“ kelionių konsultante L. K.. Su kelione susijusios aplinkybės buvo pradėtos derinti 2013-11-20, tačiau 2013-11-22 kompanijos atstovei pasiūlius kelionės galutinį variantą, duomenų, kad V. Š. pasiūlymą patvirtino, nėra. Tą pačią dieną V. Š. atsiųstas patvirtinimas apie lėktuvo bilietų bei viešbučio rezervaciją, rezervacijos patvirtinimas pateiktų elektroninių laiškų susirašinėjime taip pat neatsisipindi, o įmonės rekvizitus V. Š. elektroniniu paštu gavo 2013-11-27 13.56 val., duomenų, kad V. Š. prieš eismo įvykį patvirtino sutinkantis su siūlomomis kelionės sąlygomis, nėra. Be to, susirašinėjimo elektroniniais laiškais autentiškumas kelia pagrįstų abejonių. Pateiktas susirašinėjimas nėra tinkamai patvirtintas, nurodyta, jog tai kopija, tačiau jos tikrumas nepatvirtintas. Pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 61) patvirtina, kad avansas už kelionę buvo sumokėtas 2013-12-20, jame duomenų, kad į šią sumą įeina lėktuvo bilietų pakeitimo mokestis bei bauda nėra. Nesant kitų lėktuvo bilieto pakeitimą bei su tuo susijusios baudos (dėl 2013-11-28 eismo įvykio) sumokėjimą patvirtinančių duomenų, ar kitokio rašytinio susitarimo patvirtinančio nukentėjusiojo įsipareigojimus kelionių organizatoriui atlyginti nuostolius, dėl neįvykusios kelionės, keičiamų bilietų ir kt., nėra pagrindo remtis vien tik abejonių keliančiu susirašinėjimu elektroniniais laiškais.

29Taip pat apeliantas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad dėl eismo įvykio jam gyvybės draudimo įmoka padidėjo 135,42 Lt, tačiau byloje teiginius, jog būtent ši aplinkybė nulėmė draudimo įmokos padidėjimą, pagrindžiantys duomenys nepateikti. Be to, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, bei draudimo kompanijai naujos sutarties sudarymui pasiūlius netinkamas, nepriimtinas sąlygas, dėl kainos ar kitų priežasčių, nukentėjusysis buvo laisvas pasirinkti kitą draudimo kompaniją. Įvertinus išdėstytus argumentus nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir šioje dalyje.

30Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos nuosprendis kritikuojamas ir dėl nepriteistų negautų pajamų. Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio negalėjo pasirūpinti ūkiu, teko parduoti dvi karves, dėl ko sumažėjo gaunamos pajamos už pieną. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pateikti dokumentai patvirtina gautą užmokestį už pieną iki eismo įvykio bei po jo, kai užmokestis žymiai sumažėjo. Tačiau pateikti dokumentai neatspindi pelno gauto iki eismo įvykio bei po jo, nepaskaičiuotos išlaidos, neįvertinta pieno supirkimo kainų kaita. Daroma išvada, kad nesant nurodytų duomenų pagrindžiančių negautas pajamas, teismas neturi galimybės nustatyti jų dydžio. Sutiktina su draudimo kompanijos atstovo teisiamajame posėdyje išsakyta pozicija, kad nuostolio dydis neįrodytas. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Šioje byloje nukentėjusysis savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė. Apeliantas turėjo pakankamai laiko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pateikti pagrindžiančius duomenis, tačiau net ir skundžiamame nuosprendyje nurodžius civilinio ieškinio dėl negautų pajamų netenkinimo motyvus, apeliantas su apeliaciniu skundu tokių duomenų taip pat nepateikė. Atsiradus papildomai žalai dėl patirtos avarijos ir sveikatos sutrikdymo, apeliantui neužkirstas kelias įrodinėti tai civilinio proceso tvarka.

31Nukentėjusysis V. Š. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos padidinimo grindžia tuo, kad po patirtų sužalojimų jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kuris buvo iki eismo įvykio, ilgai negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dėl traumos ilgą laiką buvo nemobilus ligonis, kuriam būtina kitų asmenų pagalba, be to, kentė skausmus, patyrė fizinių ir psichologinių išgyvenimų, nepatogumų darbe, moksluose, gydymo įstaigose, ilgą laiką gydėsi, patyrė ne vieną medicininę intervenciją, iki šiol apelianto kojoje yra metalinė plokštelė, iki šiol negali pilnai vaikščioti, šlubuoja.

32Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

33Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

34Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – nustatyta kairio šlaunikaulio intrasąnarinis skeveldrinis ir kairio alkūnkaulio lūžimai.

35Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl R. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, turėjo nepatogumų darbe ir moksluose, patyrė išgyvenimus, teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, bei pažymėjo, kad prašoma priteisti 80000 Lt žala yra aiškiai per didelė. Pažymėtina, kad apeliantas neteisus, jog jo patirti sužalojimai pakankamai sunkūs, įvertinus tai, kad jis iki įvykio buvo visiškai sveikas. Nors neabejotinai nustatyta, kad apeliantas po eismo įvykio, dėl jo pasekmių gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikos ( - )skyriuje, kad baigus gydymą jam nurodyta 6 mėnesius neminti kojos, riboti aktyvius rotacinius kairio dilbio judesius 4 savaites, kad toliau sekė reabilitacija ir ambulatorinis gydymas, tačiau taip pat apeliantas yra gana jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu gyvenantis savarankišką ir socialiai aktyvų gyvenimą, tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog buvo atidėta kelionė į ( - ) 2014 metų spalio mėnesiui, duomenų jog ši kelionė dėl sveikatos būklės neįvyko byloje nėra. Objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje taip pat nepateikta. Byloje esanti Draudimo bendrovės 2014-11-20 Gydytojo eksperto išvada Nr. 1487276/915068, kurios patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, patvirtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į VšĮ Kauno klinikų radiologo išvadą, jog 2014-02-12 – alkūnkaulio matomas kaulinis rumbas, fiksacija stabili, 2014-04-09 traumatologo vertinimas, kad leista pilna alkūnės apkrova, įvertintos ir VšĮ Kauno klinikų traumatologo ir rentgenologo išvados, 2014-07-28 stebimas besiformuojantis kaulinis rumbas, vaikščioti ramentų pagalba, minant 80 procentų kūno svorio apkrovimu.

36Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajam iš viso atlygintas 8000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo. Apeliantas nepakankamai motyvuotai ir pagrįstai prašo priteisti be jau priteistų 8000 Lt, papildomai 72000 Lt. Priteista 8000 litų neturinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteistinų sumų dydį panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas teismo nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatytas 8000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris buvo išmokėtas draudimo bendrovės atitinka neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Būtent dėl to kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

37Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.).

38Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudiko pareigos apimtis dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudarė 5 000 Eur neviršijančią neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui atlyginimo sumą. Taigi šiuo atveju draudimo bendrovė AB ( - ) eismo įvykio metu galiojusios sutarties Nr. ( - ) pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, neviršijančią neturtinės 5000 Eur sumos ir žalos turtui neviršijančią 1 000 000 eurų sumos. Nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos minėto įstatymo nustatytų žalos atlyginimo sumų neviršija, todėl teismas nesprendžia žalos atlyginimo klausimo iš UAB „G.“.

39Apeliantas V. Š. prašė priteisti jo turėtas proceso išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 82), prašoma 1500 Lt suma yra už dokumento surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagal apelianto V. Š. apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teisme laiką (vienas posėdis trukęs dešimt minučių, bei antras posėdis trukęs nepilną valandą), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto V. Š. prašymą jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Nutarė

41nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 straipsnio 1... 4. V. Š. iš AB ( - ) priteista 1679,20 litai (486,33 Eur) turtinei žalai... 5. Teisėjų kolegija,... 6. kad R. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2013 m.... 7. Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniu skundu nesitinka su Jurbarko rajono... 8. Apeliaciniame skunde paminėta, kad teismas nepagrįstai sprendimą argumentavo... 9. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas... 10. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir... 11. Skundo autoriaus teigimu, visiškai nepagrįstai teismas nuosprendį dėl... 12. CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostoliai - ne vien tik su sveikatos... 13. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai nevertino,... 14. Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos priteisimo nurodoma, kad pirmosios... 15. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 16. Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto... 17. Teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad... 18. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo V. Š., jo atstovo... 19. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo... 20. Aukštesniojo teismo nuomone, apelianto prašymas padidinti prašomos priteisti... 21. Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo R.... 22. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog AB ( - ) išmokėjo draudimo... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 24. Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada susijusi su... 25. Apeliantas taip pat nurodo, kad šeimos gydytojas dėl skausmų kepenų srityje... 26. Nustačius, jog UAB „L.“ ir UAB „M.“ paslaugos nebuvo būtinos,... 27. Atmetami, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, dėl turtinės žalos... 28. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos... 29. Taip pat apeliantas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad dėl eismo įvykio... 30. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos nuosprendis kritikuojamas ir dėl... 31. Nukentėjusysis V. Š. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl... 32. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 33. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį... 34. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos... 35. Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės... 36. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir... 37. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo... 38. Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų... 39. Apeliantas V. Š. prašė priteisti jo turėtas proceso išlaidas, t.y.... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 41. nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti....