Byla 1A-169-462/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

2teisėjų Arvydo Daugėlos ir Eduardo Maškevičiaus,

3sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

4dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieškovei T. G.,

5nuteistajai G. K.,

6gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. K. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9Iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, bei 13,32 Eur proceso išlaidų T. G..

10G. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11Teisėjų kolegija,

Nustatė

12G. K. nuteista už tai, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 11 val., Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, esančiose Oginskių g. 10, Rietave, pirmo aukšto koridoriuje, tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu ir pastūmė į sieną T. G., taip nukentėjusiajai T. G. padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

13Nuteistosios G. K. gynėja advokatė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. K. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 13,32 Eur proceso išlaidų T. G.; iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priimti naują nuosprendį – G. K. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; G. K. patirtas 1 890,80 Eur dydžio gynybos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš T. G..

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistosios G. K. kaltė buvo įrodinėjama išimtinai nukentėjusiosios T. G. ir jos sūnaus, buvusio G. K. sugyventinio ir bendro vaiko tėvo A. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais bei paaiškinimais taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. G 1049/15(03). Kitaip tariant, visos G. K. tariamai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje buvo grindžiamos privačiam kaltinimui palankių, asmeninį suinteresuotumą turinčių asmenų parodymais. Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neanalizavo G. K. ir jos gynėjo pateiktos nuoseklios ir argumentuotos 2015 m. birželio 12 d. įvykių versijos, be to, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. nukentėjusiosios sūnaus ir nuteistosios nuolatinius ginčus, vykstančius teisminius procesus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. G. nustatymo, bei dėl šių priežasčių susiklosčiusius tarpusavio nesutarimus ir galimą nukentėjusiosios suinteresuotumą apkalbėti sūnaus buvusią sugyventinę G. K., siekiant bet kokia kaina jai pakenkti ir atkeršyti dėl nesėkmingai susiklosčiusių sūnaus šeimyninių santykių, tokiu būdu galėjo būti siekiama paveikti ir vykstančios civilinės bylos eigą bei rezultatą.

15Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir visiškai neargumentuotai atmetė G. K. parodymus, nors baudžiamojo proceso metu jie išliko nuoseklūs, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios priežastys lėmė tai, kad jis atsisakė vertinti šiuos parodymus, ar įvertino juo kaip nepatikimus. Nuosprendyje tik pažymima, kad G. K. iš dalies prisipažino dėl buvusio konflikto, tačiau teisiamojo posėdžio metu G. K. tik patvirtino, kad tądien buvo Rietavo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, kur, grįžtant iš tualeto, nukentėjusioji pradėjo ją stumdyti, kilo triukšmas, tada išėjo moteris iš kabineto ir klausė ar nereikia pagalbos, kadangi tuo metui ji buvo viena, o nukentėjusioji su sūnumi dviese, ji laikė atkišusi rankas, kad jos neliestų, tačiau jos tyčia nemušė ir kitokio smurto nenaudojo, tik bandė prisidengti, kad išvengtų T. G. smūgių ir puolimo. Nuteistoji nurodė, jog T. G. ją stūmė pati, stūmė ir A. G., jie abu stengėsi pulti, nurodė, kad bijo T. G. ir A. G.. Kaltinamoji parodė, jog nestūmė nukentėjusiosios, kumščiais nemušė ir į sieną trenktis T. G. tikrai negalėjo. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas G. K. parodymus netinkamai įvertino kaip dalinį prisipažinimą, kuris, esą, iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

16Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios bei liudytojo A. G. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir tai, kad šių asmenų, kurie betarpiškai dalyvavo bei matė tariamą nusikalstamos veikos padarymą, parodymai dėl esminių inkriminuojamų faktinių aplinkybių išsiskyrė. Prieštaringi nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai kelia abejonių dėl nurodomų faktinių aplinkybių teisingumo. Nukentėjusioji nurodo, kad smūgio kontaktas ir kontaktas susidūrus su siena buvo į skirtingas puses, t. y. smūgiavo į kairę ranką, o atsitrenkė dešiniąją; liudytojas nurodo, kad smūgis ir kontaktas su siena abu buvo nukreipti į kairiąją nukentėjusiosios ranką. Dar daugiau, liudytojas nurodo, kad mama trenkėsi į aštrų sienos kampą, o nukentėjusioji, kad stipriai trenkėsi į lygią sienos dalį, o ne į kampą. Be to, nukentėjusioji nurodo buvus visą eilę smūgių į ranką, į petį ir pastūmimą, o liudytojas teigia buvus vienam smūgiui ir vienam stūmimo veiksmui.

17Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad liudytojų Ž. M. ir R. S. parodymai taip pat iš esmės neprieštarauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms, nors liudytojos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė, kad kažkas kažką stumtų ar naudotų fizinį smurtą, kad nebuvo matyti, jog kažkas buvo sumuštas, ar laikytųsi skaudamą vietą.

18Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad nukentėjusioji nurodo, jog vilkėjo plono audinio palaidinę, taigi, sudavus visus nukentėjusiosios nurodytus smūgius bei susidūrus su siena, ant nukentėjusiosios T. G. kūno turėjo likti bent jau trys ar daugiau mėlynių, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, ant kūno buvo nustatyta tik viena vos įžiūrima 5x4,5 cm dydžio melsva poodine kraujosruva neryškiomis ribomis.

19Apeliantas išreiškia nuomonę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš G. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui priteisti 413,99 Eur proceso išlaidų pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju Plungės rajono apylinkės teismas neįvertino nuteistosios G. K. turtinės padėties, kad ji viena augina mažametį vaiką, gauna nedideles pajamas. Be to, T. G. pareiškimo pagrindu pradėtas baudžiamasis procesas buvo baigtas G. K. išteisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., todėl priteista 413,99 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos suma yra neprotingai didelė ir turėjo būti ženkliai sumažinta arba iš viso nepriteista. Taip pat pažymima, kad 105 str. 6 d. nuostata suponuoja tai, kad dalis proceso išlaidų turėjo būti priteista ir iš nukentėjusiosios T. G., nes G. K. dėl vienos iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo išteisinta.

20Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

21Privati kaltintoja ir civilinė ieškovė T. G. prašė apeliacinį skundą atmesti.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., iš esmės ginčijama nukentėjusiosios T. G. ir liudytojo A. G. parodymų nepatikimumu bei tarpusavio neatitikimu.

24Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiosios T. G. sūnų, įvykį mačiusį liudytoją A. G. ir nuteistąją G. K. anksčiau siejo artimi ryšiai, tačiau jie nutrūko ir A. G. bei jo motinos nukentėjusiosios T. G. santykiai su nuteistąja G. K. yra įtemti – jie konfliktuoja dėl bendravimo su liudytojo A. G. ir nuteistosios G. K. mažamečio sūnaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (kasacinė byla Nr. 2K-299/2013). Liudytojo A. G. ir nukentėjusiosios T. G. santykių su nuteistąja G. K. pobūdis panašus iš pateiktą kasacinio teismo nutarties citatoje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistosios G. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką grindžiama ne tik nukentėjusiosios T. G. bei liudytojo A. G. parodymais, o taip pat liudytojos R. S. parodymais, specialisto išvada Nr. G 1049/15(03) bei kitais įrodymais.

25Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K–539/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006 ir kt.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.).

26Liudytoja Rietavo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. S., kurios objektyvumu ir nešališkumu abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog, tik atvykus nuteistajai G. K. bei nukentėjusiajai T. G. su liudytoju A. G., įvyko nedidelis incidentas – G. K. nestipriai stumtelėjo T. G.. Vėliau jie nusiramino, tačiau T. G. ir A. G. išvedus vaiką į koridorių, ji išgirdo, jog vyksta konfliktas, išėjus į koridorių matė kaip visi mojuoja rankomis, šaukia (b. l. 75). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistoji G. K. nuo pat susitikimo pradžios buvo agresyviai nusiteikusi nukentėjusiosios T. G. atžvilgiu. Nukentėjusioji T. G. ir liudytojas A. G. parodė, jog išvedus vaiką į tualetą koridoriuje G. K. stūmė T. G. į sieną bei kumščiu smūgiavo jai į ranką (b. l. 57-58). Specialisto išvadoje Nr. G 1049/15(03) be kita ko konstatuota, kad T. G. sužalojimas įgautas bukos traumos pasekoje, paveikus ranką kietu buku daiktu paros bėgyje iki objektyvios apžiūros (apžiūra atlikta 2015-06-12 13.45 – 13.55 val.).

27Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. už tai, kad tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu ir pastūmė į sieną T. G., taip nukentėjusiajai T. G. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

28Apeliaciniame skunde keliamas ir T. G. bei liudytojo A. G. parodymų neatitikimo klausimas – teigiama, kad nukentėjusioji nurodo buvus visą eilę smūgių į ranką, į petį ir pastūmimą, o liudytojas teigia buvus vienam smūgiui ir vienam stūmimo veiksmui. Teisėjų kolegija sutinka, kad tarp nukentėjusiosios T. G. bei liudytojo A. G. parodymų yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jie nesuponuoja esminių loginių prieštaravimų bei nepaneigia skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuoto įvykio mechanizmo – to, kad G. K. tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu ir pastūmė į sieną T. G.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau pateiktą įrodymų analizę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas privataus kaltinimo bylos įrodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. pažeidimų nepadarė.

29Skundžiamu nuosprendžiu iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, bei 13,32 Eur proceso išlaidų T. G.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. be kita ko numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiosios T. G. pareiškimą, G. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., tačiau išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis proporcingumo principu, pirmosios instancijos teisme patirtos proceso išlaidos nepriteistinos nei iš nuteistosios G. K. nei iš nukentėjusiosios T. G.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistosios G. K. priteisdamas 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, bei 13,32 Eur proceso išlaidų T. G., padarė teisės taikymo klaidą, kurią ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

30Privataus kaltinimo byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. DEP16247, iš kurios matyti, jog nuteistajai G. K. advokato Artūro Andriukaičio teisines paslaugos apeliacinio proceso metu kainavo 1 109,96 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-322/2014). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkina tik labai mažą dalį G. K. gynėjos advokatės I. B. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantės G. K. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti nepriteistinos.

31Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

32Nuteistosios G. K. gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

33Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti.

34Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, bei 13,32 Eur proceso išlaidų T. G..

35Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Arvydo Daugėlos ir Eduardo Maškevičiaus,... 3. sekretoriaujant Aušrai Čybienei,... 4. dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieškovei T. G.,... 5. nuteistajai G. K.,... 6. gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 8. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. K. priteista 200 Eur... 9. Iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos... 10. G. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1... 11. Teisėjų kolegija,... 12. G. K. nuteista už tai, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 11 val., Rietavo... 13. Nuteistosios G. K. gynėja advokatė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 15. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios bei liudytojo A. G.... 17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad... 18. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad nukentėjusioji nurodo, jog vilkėjo... 19. Apeliantas išreiškia nuomonę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 20. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį... 21. Privati kaltintoja ir civilinė ieškovė T. G. prašė apeliacinį skundą... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numato baudžiamąją... 24. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiosios T. G. sūnų, įvykį... 25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numato, kad... 26. Liudytoja Rietavo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R.... 27. Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės sujungtos nuoseklia ir logiška... 28. Apeliaciniame skunde keliamas ir T. G. bei liudytojo A. G. parodymų... 29. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. K. priteista 413,99 Eur proceso išlaidų... 30. Privataus kaltinimo byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr.... 31. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 32. Nuteistosios G. K. gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš... 33. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti.... 34. Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d.... 35. Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio...