Byla 2A-25-619/2016
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams V. B., K. Š., R. Š., trečiasis asmuo B. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu M. G. 2010 m. sausio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taikyti vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394/TEIK atlikto išieškojimo atgręžimą, priteisti M. G. nuosavybės teisę į 1,85 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) , bei priteisti iš atsakovo V. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. pradžioje ieškovas ir atsakovas V. B. susitarė, kad atsakovas paskolins ieškovui apie 8000 Lt, kurie buvo reikalingi ieškovui buto, esančio Karvio g. Maišiagalos sen. Vilniaus raj., privatizavimui, atidedant paskolos grąžinimą 10 m. Vykdant šį susitarimą atsakovas sumokėjo ieškovui 8378 Lt ir ieškovas tapo minėto buto savininku. Taip pat atsakovas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui iš ieškovo pareikalavo vekselio 35000 Lt sumai, apimančio 8378 Lt paskolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 10 m. ir baudą. Ieškovas su tokiu reikalavimu sutiko. 2010 m. sausio 21 d. atsakovas pareikalavo iš ieškovo pasirašyti vekselį 60000 Lt sumai, kadangi ieškovas palūkanų nemokėjo ir nutarė padidinti palūkanas ir baudą. Ieškovas su tokiu reikalavimu sutiko ir pasirašė vekselį, o ankstesnis 35000 Lt vekselis buvo sunaikintas. Ieškovas dėl savo neišprusimo nepastebėjo, kad vekselyje buvo įrašyta sąlyga 60000 Lt sumą sumokėti iki 2010 m. kovo 25 d. Atsakovas nesąžiningai pasinaudojo minėtu vekseliu ir pradėjo vykdomąją bylą dėl 60000 Lt išieškojimo. Vykdymo eigoje buvo areštuotas ir po neįvykusių varžytinių perduotas atsakovo nuosavybėn ieškovui priklausantis žemės sklypas, kurį atsakovas dovanojimo sutartimi perleido atsakovams, savo vaikams – Kristinai ir R. Š.. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad vekselyje nurodyta data neatitinka tikrovės, todėl taikytinas vykdomosios bylos atgręžimas.

4Atsakovai V. B., R. Š. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas R. Š. yra sąžiningas 1,85 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) įgijėjas, ieškovo nepažįsta, į bylą įtrauktas yra nepagrįstai, todėl teismas negali atimti jam priklausančio žemės sklypo. Paaiškino, kad ieškovas dar 2013 m. pradžioje siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už atsakovui V. B. padarytą smurtą kreipėsi į prokuratūrą melagingai teigdamas, kad V. B. sukčiavo jo atžvilgiu. Tačiau ikiteisminis tyrimas įvertinus ieškovo melą buvo nutrauktas. Be šių 60000 Lt, kuriuos ieškovas yra skolingas V. B., ieškovas yra skolingas dar 30696,35 Lt, kuriuos jam iš ieškovo priteisė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu.

5Atsakovė K. Š. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra sąžininga žemės sklypo įgijėją, todėl teismas negali atimti jai priklausančios žemės sklypo. Minėtą žemės sklypą atsakovė gavo dovanų, jokių turtinių ar neturtinių santykių su ieškovu neturėjo, todėl ieškinys nepagrįstas.

6Trečiasis asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2010 m. birželio 11 d. išieškotojas pateikė vykdyti 2010 m. sausio 25 d. paprasto neprotestuotino vekselio pagrindu išduotą 2010 m. birželio 11 d. Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. JS-4221, dėl 60352 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai. Antstolė nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė. Skolininkui per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos, pradėjo priverstinį išieškojimą ir areštavo ieškovo turtą, tame tarpe iš ginčo sklypą. Vadovaujantis CPK 664 str. pradėta ginčo sklypo priverstinio realizavimo procedūra, tačiau varžytinėms neįvykus kreditoriams buvo pasiūlyta perimti turtą už pradinę turto pardavimo kainą. Pažymėjo, kad jeigu vykdomasis įrašas nėra panaikintas tai jis antstoliui privalomas vykdyti, todėl antstolė pagrįstai atliko visus procesinius išieškojimo veiksmus.

7II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 39,9 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka šio vykdomojo įrašo neginčijo, taip pat neginčija, kad vekselį nurodytai pinigų sumai pasirašė būtent jis. Nepagrįstais laikė ieškovo dėstomus argumentus, dėl suklydimo, t.y. kad pasirašydamas vekselį jis nepastebėjo, jog vekselyje nurodytą sumą jis turi sumokėti iki 2010 m. kovo 25 d., nepareikalavo, kad į vekselį būtų įrašytos visos pinigų skolinimosi aplinkybės, tikrasis skolos grąžinimo terminas. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pasirašydamas vekselį negalėjo nežinoti tikrosios reikalų padėties, pasirašydamas vekselį privalėjo matyti iki kada privalo apmokėti vekselį. Jo pasirašyto paprastojo vekselio tekstas yra paprastas, aiškiai suprantamas, mažos apimties. Ieškovas iš karto po vekselio pasirašymo nereiškė jokių pretenzijų dėl jo turinio, o susirūpino tik pradėjus išieškojimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

        1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog vekselyje nurodytos sumos, t.y. 60000 Lt apeliantas nėra gavęs ir tai, kad Apelianto įsipareigojimo grąžinti 8378 Lt paskolą įvykdymo terminas nėra suėjęs. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas V. B. vekselio pasirašymo metu galėjo disponuoti 60000 Lt suma, taip pat nėra įrodymų, kad tokia suma perduota apeliantui. Apelianto nurodytas vekselio išdavimo aplinkybes, patvirtina faktas, kad atsakovas V. B. sumokėjo už buto privatizavimą 8378 Lt, taip pat aplinkybė, jog ginčo vekselis prieštarauja sveikam protui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo tirti teisinius santykius, kurių pagrindu buvo išduotas ginčo vekselis, turėjo pareigą aiškintis kiek atsakovas V. B. iš tikrųjų perdavė pinigų apeliantui. Kokią dalį iš vekselio sumos sudaro palūkanos ir bauda, o kokią pati skola.
        2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto asmenines savybes, t.y. vidurinis išsilavinimas, ekonominių ir teisinių žinių neturėjimas, kad apeliantas niekada nėra sudarinėjęs tokio pobūdžio sandorių. Tokiomis ieškovo savybėmis pasinaudojo atsakovas inicijuodamas neatitinkančio apelianto valiai vekselio išdavimą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. B., K. Š. ir R. Š. prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai K. Š. ir R. Š. yra sąžiningi žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) įgijėjai, todėl teismas negali jo atimti. Paaiškino, jog atsakovui V. B. be 60000 Lt pagal vekselį, ieškovas yra dar skolingas 30696,35 Lt, kuriuos priteisė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Pažymėjo, kad ieškovas vekselį pasirašė savo noru, neverčiamas, pasirašymo metu suprato ką pasirašo, vekselio tekstas buvo išvertas į ieškovui suprantamą kalbą. Vekselio ieškovui laiku neapmokėjus atsakovas pagrįstai kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

14Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip pasirašyto dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, kad vekselį pasirašė suklydimo įtakoje.

15Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, neatsižvelgta į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad vekselyje nurodytą sumą ieškovas yra gavęs, kad atsakovas vekselio pasirašymo metu galėjo disponuoti tokia suma, taip pat neįvertintos apelianto asmeninės savybės, kuriomis pasinaudojo atsakovas inicijuodamas vekselio pasirašymą.

16Kolegija nesutikdama su šiais apelianto argumentais pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumui vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

17Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą pripažinti 2010 m. sausio 21 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu grindė suklydimu.

18Pažymėtina, jog CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. c.b. Nr. 3K-3-23-248/2015).

19Nagrinėjamu atveju ieškovas savo suklydimą grindė tuo, jog pasirašydamas vekselį nepastebėjo įrašo, kad jame nurodytą sumą jis turi sumokėti 2010 m. kovo 25 d., nereikalavo, kad į vekselį būtų įrašytos visos pinigų skolinimosi aplinkybės, tikrasis skolos grąžinimo terminas. Nurodė, kad atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovas yra vidurinio išsilavinimo, neturi ekonominių ir teisinių žinių. Kolegijos vertinimu, tokios ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti teisinis pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovas būdamas atidus rūpestingas ir apdairus pasirašydamas vekselį privalėjo įvertinti kokias pasekmes jis sukelia. Be kita ko teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas pasirašė vekselį nežiūrėdamas ką pasirašo. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas vekselio tekstas nėra didelės apimties, paprastas. Kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas turi tik vidurinį išsilavinimą, tekstas „besąlygiškai įsipareigoju sumokėti 60000 Lt“ laikytinas aiškiai suprantamu nei teisinių, nei ekonominių žinių neturinčiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas 2010 m. sausio 21 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu kaip pasirašytą dėl suklydimo.

20Apeliantas kvestionuoja skundžiamą sprendimą ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nėra gavęs vekselyje nurodytos sumos, kad nėra įrodymų, jog atsakovas galėjo disponuoti tokia suma vekselio pasirašymo metu. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

21Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB ,,Šebsta“, bylos Nr. 3K-3-493/2014 ir joje nurodyta praktika). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. c.b. Nr. 3K-3-23-248/2015).

22Taigi, šiuo atveju būtent apeliantui teko pareiga įrodyti, kad vekselyje nurodytos sumos jis negavo. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes ex officio ir kad atsakovas turėjo įrodyti, kad tokia suma galėjo disponuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus bylos medžiagą yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nuoseklios pozicijos įrodinėdamas kokią sumą gavo iš atsakovo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad gavo 8378 Lt paskolą, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas dėl šios aplinkybės aiškiai nepasisakė, kalbėjo apie 35000 Lt. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, kad vekselyje nurodyta 60000 Lt suma susidaro iš ieškovo įsipareigojimo iki 2020 m. kovo 25 d. grąžinti atsakovui V. B. gautus 8378 Lt bei įsipareigojimo iki paskolos grąžinimo mokėti palūkanas ir sumokėti baudą jeigu 2020 m. kovo 25 d. nebus grąžinta skola. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog įrodymų pagrindžiančių jo dėstomas aplinkybes ieškovas nepateikė. Vienintelis į bylą pateiktas įrodymas – mokėjimo nurodymas 8378 Lt sumai, nėra pakankamas paneigti teisėto vekselio turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą. Taigi, apeliantas be teisinio pagrindo jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl teisinių santykių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti atsakovui ir teismui.

23Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimo pagrindu ir byloje surinktų įrodymų visumą remdamasis vidiniu įsitikinimu, priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, t. y. kad vekselį pasirašė dėl suklydimo. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    3. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 4. Atsakovai V. B., R. Š. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė... 5. Atsakovė K. Š. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko prašė jį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. B., K. Š. ir R. Š. prašė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl paprastojo neprotestuotino vekselio... 15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas... 16. Kolegija nesutikdama su šiais apelianto argumentais pažymi, kad Lietuvos... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą pripažinti 2010 m. sausio 21 d.... 18. Pažymėtina, jog CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta galimybė sandorį... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo suklydimą grindė tuo, jog pasirašydamas... 20. Apeliantas kvestionuoja skundžiamą sprendimą ir tuo pagrindu, jog pirmosios... 21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio... 22. Taigi, šiuo atveju būtent apeliantui teko pareiga įrodyti, kad vekselyje... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti...