Byla 3K-3-493/2014
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Zita Rimkuvienė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Zita Rimkuvienė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo.

6Ieškovas prašė pripažinti 2011 m. sausio 21 d. išduotą vekselį negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujama ieškovo, ir atsakovė UAB „Šebsta“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, taip pat Laidavimo sutartį, kuria ieškovas laidavo už UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį. 2011 m. sausio 21 d. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo nustatyta UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ prievolė atlyginti atsakovei 1 310 000 Lt žalą dėl netinkamo Jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Tą pačią dieną ieškovas išrašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo atsakovei sumokėti 1 310 000 Lt. Tenkindama atsakovės prašymą, notarė 2011 m. kovo 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 764 078 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo. Ieškovo nuomone, vekselį jis išrašė iš esmės suklydęs, nes vekselio išrašymo metu nebuvo žinomas atsakovės realiai patirtų nuostolių dydis; vėliau paaiškėjo, kad nuostolių dydis yra daug mažesnis nei vekselio suma. Atsakovė yra nesąžininga, nes žinojo, kad nėra pagrindo vekselyje įrašyti tokią sumą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujama bendrovės direktoriaus (ieškovo), ir atsakovė UAB „Šebsta“ 2010 m. lapkričio 22 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. MFF 2010-11-22/01. 2010 m. lapkričio 22 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovas (laiduotojas) įsipareigojo neatlygintinai atsakyti atsakovei, jeigu UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ tinkamai nevykdys savo prievolių pagal 2010 m. lapkričio 22 d. Jungtinės veikos sutartį MFF 2010-11-22/01. 2011 m. sausio 21 d. papildomu susitarimu Nr. 1 UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujama ieškovo, ir UAB „Šebsta“, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ savo neveiklumu bei sutartyje Nr. MFF 2010-11-22/01 numatytų sąlygų nevykdymu padarė UAB „Šebsta“ tiesioginę žalą, susitarė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ atlygins UAB „Šebsta“ 1 310 000 Lt žalą. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. sausio 21 d., ieškovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 1 310 000 Lt atsakovei UAB „Šebsta“, kurio pagrindu notarė 2011 m. kovo 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš ieškovo 764 078 Lt. Teismo vertinimu, ginčijamas vekselis atitinka įstatymo reikalavimus. Vekselis trumpas, jo turinys aiškus ir akivaizdu, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti bei įvertinti vekselyje nurodytas sąlygas. Mokėtina prievolės suma vekselyje yra įrašyta žodžiais, ieškovas vekselyje savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir vekselį pasirašė, tai patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su turiniu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra patyręs verslininkas, turėjo vekselių išdavimo patirties, todėl turėjo suprasti vekselio išdavimo esmę ir pasekmes. Ieškovas pripažįsta, kad, nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį ir nustatant žalos dydį, tarp šalių vyko derybos, kurių metu pasiekto susitarimo pagrindu buvo išrašytas vekselis. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog jis buvo suklaidintas, nes vėlesniuose susitarimuose buvo patikslintas UAB „Šebsta“ padarytos žalos dydis, kuris daug mažesnis nei ginčo vekselyje nurodyta suma, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad šalys 2011 m. sausio 25 d. susitarimu ir 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo aktu tikslino atsakovei UAB „Šebsta“ padarytos tiesioginės žalos dydį, nurodė patirtų ir jau žinomų nuostolių dydį, kurį ieškovas iš esmės pripažino, taip pat sutarė, kad UAB „Šebsta“ turi teisę iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ reikalauti atlyginti ateityje išaiškėjusius nuostolius (tretiesiems asmenims pareiškus pretenzijas, kylančias dėl netinkamo Jungtinės veiklos sutarties vykdymo). Atsakovė nurodė, kad po 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo akto sudarymo UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ dėl sustabdytų ir nebevykdomų darbų buvo pateikta UAB „Baltijos verslo ir paslaugų grupė“ pretenzija dėl nuostolių, kurių dydis 361 255 Lt. Šios aplinkybės neneigė ir ieškovas. Ieškovas neįrodinėjo, kad pretenzijos dėl žalos yra nepagrįstos ar nesusijusios su Jungtinės veiklos sutartimi. Teismas pažymėjo, kad atsakovės sąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo tik dėl dalies vekselyje nurodytos sumos, t. y. įvertino ieškovo sumokėtas sumas ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ realiai padarytos žalos dydį. Teismas konstatavo, kad ieškovas suvokė vekselio pasirašymo pasekmes, tiek jį pasirašydamas, tiek vėliau.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas ginčijamą vekselį išrašė siekdamas garantuoti atsakovės patirtų nuostolių, UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ pažeidus Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtas prievoles, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ne tik suvokė išrašomo vekselio prasmę ir pasekmes, bet pats jų siekė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vekselį ieškovas išrašė 2011 m. sausio 21 d., o vykdomasis įrašas atsakovei buvo išduotas 2011 m. kovo 28 d., antstolis 2011 m. balandžio 13 d. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo turto. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui buvo išsiųstas tik 2012 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po vekselio išrašymo, jau esant išieškotai daliai skolos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011). Teisėjų kolegija sprendė, kad vekselio išrašymo aplinkybės, dalinis vekselyje nurodytos sumos sumokėjimas, vekselio ginčijimas praėjus daugiau nei vieniems metams po jo išrašymo paneigia ieškovo argumentus, kad jis išrašė vekselį dėl esminio suklydimo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovas ginčijo išduotą vekselį, nes jame nurodytas įsipareigojimas sumokėti 1 310 000 Lt sumą neatitiko ieškovo valios dėl sumos dydžio. Ieškovas sutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad ginčo vekselį išdavė atsakovei garantuoti jos patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovas siekė atlyginti atsakovei padarytą žalą, suprato išduoto ginčijamo vekselio bei UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovės sudaryto 2011 m. sausio 21 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties sąlygų turinį, jų sukeliamas pasekmes, tačiau suklydo dėl sandorio (vekselio) sumos ir tas suklydimas laikytinas esminiu. Teismai neįvertino UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovės 2011 m. sausio 25 d. sudaryto susitarimo „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“. Šio susitarimo pagrindu šalys nutraukė pagrindinę Jungtines veiklos sutartį bei visus jos priedus (taip pat ir 2011 m. sausio 21 d. papildomą susitarimą Nr. 1, kuriame buvo nustatytas atsakovei padarytos žalos dydis – 1 310 000 Lt) ir iš naujo susitarė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ grąžina atsakovei 300 000 Lt įnašą, 100 000 Lt administravimo mokestį ir sumoka 500 Lt baudą iki 2011 m. sausio 31 d. Šio susitarimo 2 punktu šalys konstatavo, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ turi atlyginti atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu, kurių dydis bus nustatomas iki 2011 m. sausio 31 d. Vykdydamos šį susitarimą, 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo aktu šalys galutinai suderino ir konstatavo, kad atsakovės papildomi nuostoliai, susiję su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu, yra 50 000 Lt atpirkimo mokestis pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 1645 Lt dydžio atlyginimą notarui už šios sutarties įforminimą. Šie susitarimai, kuriais konstatuotas konkretus žalos dydis, patvirtina, kad 2011 m. sausio 21 d. papildomame susitarime Nr. 1 žalos dydis buvo konstatuotas šalims suklydus. Ieškovo nuomone, šie susitarimai patvirtina, kad nebuvo pagrindo išduoti nurodytos sumos vekselį, kad ši suma neatitiko ieškovo vidinės valios ir ieškovas vekselyje nurodydamas sumą suklydo. Atsakovei kaip vekselio įgijėjai viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi, nes ji žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus), todėl ieškovas, kaip vekselio davėjas, atsakovei kaip pirmajai vekselio turėtojai turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais (šalių asmeniniais santykiais). Teismai, vertindami nurodytus sandorius, turėjo vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

152. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas vekselį, kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo vekselio išrašymo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pirmą kartą su ieškiniu ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą 2011 m. gegužės 11 d., tačiau teismui netenkinus ieškovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti, o ieškovui neturint lėšų sumokėti žyminį mokestį, Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas 2012 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Be to, byloje yra pateiktas ieškovo advokato 2011 m. vasario 28 d. prašymas atsakovei, kuriuo buvo prašoma grąžinti vekselį, nes jis buvo sudarytas nurodant neteisingą sumą. Taigi, ieškovas vekselį ginčijo dar iki vekselio pateikimo jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17Teismai įvertino UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovės 2011 m. sausio 25 d. sudarytą susitarimą „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“ ir konstatavo, kad jis sudarytas po ginčo vekselio pasirašymo, susitarime nurodyta žalos suma yra mažesnė už vekselyje nurodytą sumą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo suklydimo fakto. Ginčo vekselis 2011 m. sausio 21 d. išduotas ieškovo iniciatyva, po šalių derybų, kurių metu šalys susitarė dėl atsakovei padarytos žalos dydžio ir šio dydžio patikslinimo ateityje. Vekselio pasirašymo dieną ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, dėl kokio žalos dydžio su atsakove susitars ateityje. Taigi vekselyje nurodytas skolos dydis vekselio pasirašymo metu atitiko kasatoriaus valią atlyginti atsakovei 1 310 000 Lt žalą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo akto 3 punkte nurodyta, kad iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ pateiktų dokumentų neįmanoma objektyviai nustatyti, kokie nuostoliai atsakovei gali atsirasti ateityje, todėl UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ įsipareigojo atsakovei atlyginti visus ateityje atsirasiančius nuostolius dėl netinkamo Jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Tokia sąlyga, atsakovės nuomone, reiškia, kad skolų suderinimo akto pasirašymo metu šalys susitarė, kad atsakovės patirtų nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo dydis nėra galutinis. Esant tokiai sąlygai, kasatoriaus skundo teiginiai, kad 2011 m. sausio 25 d. susitarimu „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“ ir 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo aktu šalys nutraukė Jungtinės veiklos sutartį ir visus jos priedus (taip pat 2011 m. sausio 21 d. papildomą susitarimą Nr. 1, kuriame buvo nustatytas atsakovei padarytos žalos dydis – 1 310 000 Lt) ir iš naujo susitarė, kad skolos dydis yra mažesnis, prieštarauja šalių susitarimo esmei – nutraukti Jungtinės veiklos sutartį ir susitarti dėl galimų nuostolių atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad teismai jos elgesį po ginčo vekselio pasirašymo – kreipimąsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ne dėl visos vekselio sumos – pripažino sąžiningu. Atsakovės nuomone, vekselio pagrindas neišnyko, ieškovo sutartinė prievolė atlyginti atsakovei žalą tinkamu įvykdymu nepasibaigė, todėl teismai nenukrypo nuo kasatoriaus nurodytos teismų praktikos.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – jų iš naujo nenustatinėja, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas prašo pripažinti vekselį negaliojančiu, nes jį pasirašydamas suklydo. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK 1.90 straipsnio, reglamentuojančio dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, taikymu ir aiškinimu.

21Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis)

22Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įtvirtinančias dėl suklydimo sudaryto sandorio (vekselio) pripažinimo negaliojančiu sąlygas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl vekselio negaliojimą CK 1.90 straipsnio pagrindu reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo sandoriui ir jų aiškinimo.

23Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 22 d. ieškovo atstovaujama UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovė UAB „Šebsta“ pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. MFF 2010-11-22/01. 2010 m. lapkričio 22 d. ieškovas ir atsakovė UAB „Šebsta“ pasirašė Laidavimo sutartį. Šia sutartimi ieškovas (laiduotojas) įsipareigojo neatlygintinai atsakyti atsakovei, jeigu UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal 2010 m. lapkričio 22 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. MFF 2010-11-22/01. 2011 m. sausio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame inter alia susitarė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ neprotestuotinai, neginčijamai, be papildomų įrodymų pripažįsta, jog atsakovei UAB „Šebsta“ padaryta 1 310 000 Lt dydžio nuostolių; šio papildomo susitarimo įvykdymui užtikrinti pasirašomas neprotestuotinas, neginčijamas paprastasis 1 310 000 Lt vertės vekselis. 2011 m. sausio 21 d. ieškovas paprastuoju vekseliu įsipareigojo UAB „Šebsta“ sumokėti 1 310 000 Lt. 2011 m. sausio 25 d. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovė pasirašė susitarimą „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“, kuriame inter alia susitarė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ privalo grąžinti atsakovei 300 000 Lt dydžio įnašą, 100 000 Lt dydžio administravimo mokestį ir 500 Lt dydžio baudą; UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ padengia visus tiesioginius sutarties nutraukimo nuostolius; žalos dydis bus nustatomas iki 2011 m. sausio 31 d. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, UAB „Šebsta“ ir laiduotojas (ieškovas) 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą Nr. 2011-02, kuriame konstatuota, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ besąlygiškai pripažino ir įsipareigojo atlyginti atsakovės žalą ir nuostolius, patirtus dėl UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ netinkamo Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 vykdymo, taip pat tuos nuostolius, kurie gali atsirasti ateityje. Įvertinusi Skolų suderinimo akte Nr. 2011-02 šalių sulygtus nuostolius bei dėl sustabdytų ir nevykdomų darbų su UAB „Baltijos verslo paslaugų grupė“ atsiradusius nuostolius, atsakovė 2011 m. kovo 28 d. kreipėsi į notarę dėl 764 078 Lt vykdomojo įrašo sudarymo pagal ieškovo 2011 m. sausio 21 d. pasirašytą vekselį.

24Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad jis 2011 m. sausio 21 d. vekselį pasirašė dėl suklydimo, ir prašo pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).

25Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008). Šioje byloje reikšmingas antrasis pagrindas, nes vekselis ginčijamas tuo pagrindu, kad ieškovas suklydo ar buvo suklaidintas.

26Kasaciniame skunde teigiama, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jame nurodyta pinigų suma neatitiko kasatoriaus tikrosios valios ir šis suklydimas laikytinas esminiu; vekselyje įrašydamas 1 310 000 Lt dydžio sumą kasatorius suklydo, nes jo pasirašymo momentu nebuvo objektyvių duomenų apie padarytos žalos dydį; teismai neįvertino, kad 2011 m. sausio 25 d. susitarime „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“, 2011 m. vasario 3 d. skolų suderinimo akte Nr. 2011-02 šalys susitarė dėl konkretaus nuostolio dydžio, kuris mažesnis nei vekselio suma.

27Įvertinus pirmiau paminėtas teismų byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio, pasirašyto dėl suklydimo, negaliojimo, su kasaciniame skunde patektais argumentais sutikti nėra pagrindo. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi pati, arba atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes būtent jai tenka rizika suklysti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į sandorio aplinkybes, kasatorius nebuvo atsargus, o būtent jam ir tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties vekselį pripažinti negaliojančiu dėl esminio suklydimo nėra pagrindo, be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovas neįrodė esminio suklydimo aplinkybės.

28Iš teismų byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad išduodamas 1 310 000 Lt vertės vekselį, kasatorius suprato ar turėjo suprasti, kad tai maksimali jo prisiimama rizika pagal Laidavimo sutartį. Sudarant Jungtinės veiklos sutartį bei Laidavimo sutartį galimų nuostolių suma nebuvo nurodyta, todėl vertintina, kad šalys prisiėmė riziką, kad žalos dydis nebus iš anksto ribojamas. Apeliacinis teismas nustatė aplinkybę, kad šalys žinojo ir sutiko, kad nuostolių suma dėl netinkamai įvykdytos Jungtinės veiklos sutarties yra iš anksto neapibrėžta, o bus šalių nustatinėjama ateityje. 2011 m. sausio 25 d. susitarimo „Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. MFF 2010-11-22/01 ir jos priedų nutraukimo“ 2 punkte šalys susitarė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ turi atlyginti sutarties nutraukimo tiesioginius nuostolius, kurie paaiškės po šio susitarimo pasirašymo. Analogiškai ir 2011 m. vasario 3 d. Skolų suderinimo akto Nr. 2011-02 3 punkte nurodyta, kad iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ pateiktų dokumentų neįmanoma objektyviai nustatyti, kokie nuostoliai atsakovei gali atsirasti ateityje, todėl UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ įsipareigojo atsakovei atlyginti visus ateityje atsirasiančius nuostolius dėl netinkamo Jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Taigi, kaip minėta, tokia sąlyga reiškia, kad Skolų suderinimo akto Nr. 2011-02 pasirašymo metu jo šalys sutarė, jog atsakovės patirtų nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo dydis nėra galutinis.

29Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojamas suklydimo faktas ir jo esmingumas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014). Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas buvo bendrovės vadovas ir pagrindinis akcininkas, užsiimantis finansavimo projektų administravimu, ne kartą yra išdavęs vekselį kaip finansavimo schemos dalį, todėl išduodamas vekselį turėjo suprasti, kokią riziką prisiima. Minėta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

30Antrasis kasacinio skundo argumentas, kad kasatorius iš karto kreipėsi dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismai netinkamai vertino jo elgesį kaip neatidų ir nerūpestingą, nėra reikšmingas įvertinus faktines aplinkybes, nes ieškovas ginčija vekselio, kuris nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, išdavimą.

31Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kasacinis teismas patyrė 36,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. lapkričio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatoriaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nutartimi kasatoriui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (8000 Lt) už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacinio skundo netenkinant, šis 8000 Lt žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš kasatoriaus. Iš viso iš kasatoriaus valstybės naudai priteistina 8036,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš G. M. ( - ) 8036,70 Lt (aštuonis tūkstančius trisdešimt šešis Lt 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo.... 6. Ieškovas prašė pripažinti 2011 m. sausio 21 d. išduotą vekselį... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujama... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti.... 17. Teismai įvertino UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ ir atsakovės... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis)... 22. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,... 23. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 22 d. ieškovo... 24. Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad jis 2011 m. sausio 21 d. vekselį... 25. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus... 26. Kasaciniame skunde teigiama, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes... 27. Įvertinus pirmiau paminėtas teismų byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos... 28. Iš teismų byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad išduodamas 1... 29. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris... 30. Antrasis kasacinio skundo argumentas, kad kasatorius iš karto kreipėsi dėl... 31. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Kasacinis teismas patyrė 36,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 36. Priteisti iš G. M. ( - ) 8036,70 Lt (aštuonis tūkstančius trisdešimt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...