Byla 2A-1009-340/2014
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., A. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Gatvių statyba“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai, patikslinę reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydami subsidiariai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM ir atsakovo UAB „Gatvių statyba“ priteisti 4 100 Lt žalos atlyginimo ieškovės A. R. naudai, 100 Lt neturtinės žalos bei 14 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo A. R. naudai, taip pat prašė priteisti abiejų ieškovų naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-02, vairuodamas ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. ( - ) Vilniuje, Rinktinės g. ir Šeimyniškių g. sankryžoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ieškovas A. R. įvažiavo į duobę ir sugadino automobilį. Teigė, jog žala padaryta dėl kelio dangos trūkumų, todėl prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Nurodė, jog šį sklypą patikėjimo teise valdo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM. Nurodė ir tai, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra gatvės infrastruktūros dalis ir joje organizuoti saugų eismą privalo savivaldybė. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Gatvių statyba“ 2011-05-27 sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37-(3.10.21-UK) 16.5 punktą, UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Teigė, jog atsakovas UAB „Gatvių statyba“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, todėl taip pat privalo atlyginti atsiradusią žalą. Nurodė, jog negalėdamas naudotis transporto priemone, ieškovas A. R. patyrė 14 Lt nuostolių, nes buvo priverstas naudotis viešuoju transportu, taip pat šis eismo įvykis pastarajam sukėlė neigiamus išgyvenimus, moralines kančias, šią neturtinę žalą ieškovas įvertino 100 Lt.

5Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės faktinis valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, tuo tarpu UAB „Gatvių statyba“ su Nacionaline žemės tarnyba prie LR ŽŪM jokių darbų vykdymo sutarčių nėra pasirašiusi. Pagal darbų atlikimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija darbus atsakovas vykdo tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog kaip viešasis juridinis asmuo, vykdantis įstatyme nustatytas funkcijas, neturi pareigos vykdyti kelių, gatvių ir transporto priemonių stovėjimo vietų priežiūros ir remonto darbų. Teigė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2011-05-27 sudarytos darbų atlikimo sutartį, pastarasis yra atsakingas už ginčo aikštelės priežiūrą.

7Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykio vieta yra teritorijoje žemės sklypo, kurį panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir šioje teritorijoje UAB „Grinda“ neturi pareigos prižiūrėti kelius, užtikrinti jų saugumą ir pan.

8Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypas, kurį ieškovai įvardija eismo įvykio, lėmusio žalos jiems atsiradimą, vieta, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, todėl pastaroji, kaip teisėta valdytoja, ir turi užtikrinti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Rinktinės g. ir Šeimyniškių g. sankirtoje, tinkamą priežiūrą, remontą ir eksploatavimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ieškovų naudai 4 100 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 182,67 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. R. naudai; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ 58, 23 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

11Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, kadastro žemėlapio ištraukos, žemės sklypo plano bei Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis yra valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2194-7571, adresas Šeimyniškių g. 28, Vilnius, ir kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijos yra priskirtos savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, sprendė ginčo automobilių stovėjimo aikštelė yra viešo naudojimo. Sprendė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, įgyvendinanti Lietuvos valstybės nuosavybės teises į valdomą žemę, negali būti laikoma miesto teritorijoje esančios viešo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės valdytoja, atsakinga už šios aikštelės dangos priežiūrą ir remontą. Konstatavo, jog minėta institucija nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl ieškinio reikalavimus Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmetė.

12Nustatė, kad ginčo eismo įvykio metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ 2011-05-27 sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37-(3.10.21-UK), pagal kurią UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (sutarties 1 p.), tarp jų ir gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą, kelio dangos remontą, gatvių defektavimą (sutarties 1 priedo (techninė specifikacija) 3 p.), taip pat įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 16.5 p.). Sprendė, jog šiuo atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo UAB „Gatvių statyba“ deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamojoje dalyje buvo kelio trūkumas – duobė, kurios dėl meteorologinių sąlygų nebuvo įmanoma pamatyti. Ieškovas A. R., įvažiavęs į šią duobę, sugadino ieškovei A. R. priklausantį automobilį, tokiu būdu ieškovei buvo padaryta turtinė žala. Tarp nurodyto kelio trūkumo ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodė, jog ieškovei A. R. padarytą turtinę žalą patvirtina byloje pateikta UAB „Agrotech“ 2012-09-19 automobilio Nissan Vanette, valst. Nr. ( - ) po avarinės būklės apžiūros ir remonto sąmata, kurioje nurodyta bendra detalių ir remonto darbų kaina – 4100 Lt. Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo už automobilio sugadinimus yra pakankamai pagrįstas, todėl iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ priteisė 4 100 Lt žalos atlyginimo ieškovės A. R. naudai. Ieškovo A. R. reikalavimus dėl 14 Lt nuostolių ir 100 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.

13III. Apeliacinio skundo argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nurodo, jog prie ieškinio pridėtoje 2012-03-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje draudimo bendrovei UAB „IF draudimas“ nurodyti transporto priemonės sugadinimai, tačiau šioje pažymoje nenurodyta, kad automobilis sugadintas taip, jog nebūtų galima jo eksploatuoti, teismui taip pat nebuvo pateikta kompetentingo eksperto išvada apie tai, kad po ginčo eismo įvykio automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas, tuo tarpu skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis po eisimo įvykio nebegalėjo važiuoti. Teigia, jog ieškovų pateikta UAB „Agrotech“ automobilio remonto sąmata neįrodo, jog žala automobiliui buvo padaryta būtent dėl ginčo eisimo įvykio. Abejonių kelia ir tai, kad su pradiniu ieškiniu ieškovai pateikė jų pačių paskaičiuotą 4 670 Lt dydžio sąmatą, tačiau patikslintu ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydį sumažino iki 4 100 Lt, pateikdami minėtos bendrovės sąmatą. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog remonto sąmata sudaryta praėjus daugiau nei pusei metų nuo eisimo įvykio, tuo tarpu ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad po eisimo įvykio automobilis nebuvo eksploatuojamas. Nurodo, jog ieškovai nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsi į ekspertus dėl žalos atsiradimo būdo ir dydžio nustatymo, kurį numato teisės aktų reikalavimai. Pažymi, jog teismas nevertino ieškovų automobilio būklės ir vertės iki ginčo eismo įvykio, neįvertino, kad ginčo eisimo įvykis įvyko praėjus metams laiko nuo automobilio techninės patikros, todėl, anot apelianto, techninės apžiūros kortelė neginčijamai neįrodo aplinkybės, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir būtent 2013-03-02 įvykis lėmė jo sugadinimus, kurių remonto išlaidos – 4 100 Lt.
  2. Vilniaus miesto gatvių savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, ji atsakinga už miesto gatvių priežiūrą. Teigia, jog 2011-05-27 sudarytos darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo atlikti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, t.y. tik gavęs užsakymą per užsakyme nustatytą terminą (sutarties 16.6 p.). Teismas neatsižvelgė, kad konkretaus užsakymo dėl ginčo aikštelės remonto atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavęs. Apelianto teigimu, automobilių stovėjimo aikštelė nelaikoma nei gatve, nei kiemu, ji nėra Sutarties objektas. Pažymi, jog po eismo įvykio, ginčo automobilių stovėjimo aikštelėje esančią duobę atvyko sutvarkyti trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuri, anot apelianto, yra atsakinga už Vilniaus miesto šiaurinės dalies automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą ir remontą.
  3. Iš prie ieškinio pridėtų priedų nėra aišku, ar automobilio vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines sąlygas, nėra informacijos apie automobilio stabdymą. Teigia, jog vairuotojas galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių, kurios numato, jog stovėjimo aikštelėje leidžiamas automobilio važiavimo greitis yra 20 km/h, tuo tarpu važiuojant tokiu greičiu abejotina, jog automobiliui būtų padaryta 4 100 Lt žala.

15Atsiliepimu ieškovai prašo atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinio skundo nenagrinėti, nes jis paduotas pažeidžiant procesinį įstatymą ir nesikreipus į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; jei teismas manytų, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog byla buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, todėl jis negali pareikšti apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimo, o gali tik prašyti teismo peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Pažymi, jog eismo įvykio metu nebuvo ieškovo A. R. kaltės, atsakovai neginčijo policijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šis individualaus pobūdžio aktas yra prejudicinis sprendžiant klausimą dėl žalos atsiradimo pagrindo. Pažymi, jog 2012-09-19 UAB „Agrotech“ automobilio remonto sąmatoje aiškiai išvardinti autoįvykio pašalinimo padariniai, kurie atitinka policijos išduotoje pažymoje nurodytus pažeidimus.

16Atsiliepimu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog darbų atlikimo sutartimi atsakovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jau perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, nedelsiant šalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, todėl būtent UAB „Gatvių statyba“ yra ginčo aikštelės valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad duobė, lėmusi eismo įvykį, turėjo būti šalinama pagal Sutarties 16.5 p., todėl apelianto argumentai dėl sutarties numatytų skirtingos gatvių ir kiemų defektų šalinimo tvarkos yra nepagrįsti.

17Atsiliepimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo apeliacinį skundą tenkinti. Iš esmės pakartoja atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinio skundo argumentus, jiems pritaria. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas yra ginčo aikštelės valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

19Apeliacinis skundas atmetamas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų.

21Šioje byloje kilo ginčas dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės taikymo.

22Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami deliktinės atsakomybės atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir UAB „Gatvių statyba“ atsakomybės CK 6.266 straipsnių pagrindu. Teigė, jog dėl eismo įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šeimyniškių g. 28, Vilniuje, kuomet ieškovo A. R. valdomas automobilis įvažiavo į aikštelėje buvusią duobę, kalta tiek šį objektą valstybės vardu patikėjimo teise valdžiusi Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, tiek ir UAB „Gatvių statyba“, kuri 2011-05-27 sudarytos darbų atlikimo sutarties pagrindu įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybei vesti minėto objekto priežiūrą bei stebėseną. Reikalavo atsakovų, kaip objektų valdytojų, atsakomybės taikymo priteisiant patirtą turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo, taip pat neturinę žalą. Pirmos instancijos teismas ieškovų reikalavimus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM atmetė tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Sprendė, jog ginčo aikštelė priskirtina vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, už kurių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą yra atsakinga savivaldybė. Kadangi pastaroji ir atsakovas UAB „Gatvių statyba“ 2011-05-27 sudarė darbų atlikimo sutartį, kurios 16.5 p. numatė, kad UAB „Gatvių statyba“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant, sprendė, jog UAB „Gatvių statyba“ yra ginčo objekto valdytojas, nustatė šio atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinį iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu tenkino, priteisė iš jo 4100 Lt žalos atlyginimo ieškovės A. R. naudai.

23Nesutikdamas su skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo argumentus dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kaip pagrindžiančius apelianto deliktinės atsakomybės sąlygas. Anot apelianto, ieškovų pateikti į bylą įrodymai – 2012-03-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, 2012-09-19 UAB „Agrotech“ automobilio remonto sąmata nepagrindžia ieškovų reikalaujamos priteisti žalos dydžio, neįrodo, jog žala automobiliui buvo padaryta būtent dėl 2012-03-02 eismo įvykio. Pažymi ir tai, jog ieškovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog dėl kilusios žalos kreipėsi į ekspertus dėl žalos atsiradimo būdo ir dydžio nustatymo, kaip tai numato Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/2000-04-14 Nr.101 (toliau – Tvarka), 2 p., kuris numato, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tuo tarpu ieškovų patirta žala grindžiama tik 2012-09-19 UAB „Agrotech“ remonto sąmata, kuri neturi juridinės galios.

24Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

25Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatant ieškovams kilusios žalos priežastį bei žalos dydį. Išvadą, jog automobilis buvo apgadintas įvažiavus į stovėjimo aikštelėje, adresu Šeimyniškių g. 28, Vilnius, buvusią duobę, pirmos instancijos teismas padarė iš visų byloje esančių įrodymų, o būtent iš ieškovo A. R. paaiškinimų, pateiktų eismo įvykio nuotraukų, 2012-03-02 Vilniaus apskirties policijos komisariato pažymos, tarnybinių pranešimų apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemos. Minėtų įrodymų pagrindu buvo nustatyta ir ieškovų automobiliui padaryta žala. Policijos pažymoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas (b.l.46). Šių automobilio dalių sugadinimai matyti ir ieškovų pateiktose nuotraukose (b.l.51, 2 t.). Byloje esanti UAB „Agrotech“ 2012-09-19 automobilio po avarinės būklės apžiūros ir remonto sąmata patvirtina, jog būtent šios automobilio dalys ir buvo remontuojamos, nurodyta bendra detalių ir remonto darbų kaina (b.l.5, 2 t.). Šioje sąmatoje nurodytos bendros detalių ir remonto darbų kainos apeliantas nepaneigė. Argumentai, jog sąmata išrašyta 2012-09-19, t.y. praėjus pusei metų nuo ginčo eismo įvykio, ir tai, jog ieškovas proceso metu tikslino reikalavimą dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, jog UAB „Agrotech“ įvertino būtent ginčo eismo įvykio padarinius ieškovų automobiliui. Šios aplinkybės bei ieškovų patirtos žalos remontuojant apgadintą automobilį dydžio nepaneigia ir tai, jog žala buvo paskaičiuota minėtos sąmatos pagrindu, nesilaikant apelianto nurodytos Tvarkos reikalavimų. Kaip jau buvo pažymėta, nustatinėdamas faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui išspręsti, teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, jų visuma, tuo tarpu įrodinėjimo priemones, galimas civiliniame procese, nustato CPK 177 straipsnis. Ieškovai reikalavimą dėl prašomos priteisti žalos, padarytos transporto priemonei eismo įvykio metu, įrodinėjo UAB „Agrotech” sąmata, kurią įvertinęs kartu su kitais byloje surinktais įrodymais – automobilio techninės apžiūros, policijos pažymomis, iš kurių nustatė, jog automobilis iki ginčo eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, tuo tarpu po eisimo įvykio buvo apgadintas automobilio bamperis, dešinysis ratas, būtent šių automobilio dalių remonto kaštai nurodyti UAB „Agrotech” sąmatoje, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovų patirtos žalos dydį. Įstatymas nenumato pareigos žalą dėl automobilio sugadinimo eismo įvykio metu įrodinėti išimtinai Tvarkoje numatyto transporto priemonės vertinimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Tvarkoje nurodytas vertinimas padėtų tiksliau apskaičuoti ieškovų patiros žalos dydį, tačiau, kaip minėta, tai nėra vienintelis įrodymas, kurio pagrindu gali būti įrodinėjamas patirtos žalos dydis tokio pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog apeliantas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme net neginčijo ieškovams padarytos žalos dydžio.

26Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju būtent jam teko pareiga atsakyti už ginčo aikštelės priežiūrą. Nurodo, jog 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties 16.1 p. numato, kad rangovas įsipareigoja gavęs užsakymą atlikti darbus per užsakyme nurodytą terminą, tuo tarpu priimdamas skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog konkretaus užsakymo dėl ginčo aikštelės remonto atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Atsižvelgdamas į 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties 16.5 p., kuriuo apeliantas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, nedelsiant šalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas turi pareigą atlyginti ieškovų patirtą žalą. Minėtas sutarties punktas taip pat nustato, jog būtent apeliantas nuo minėtos sutarties pasirašymo momento iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis kėlė grėsmę, todėl šis defektas turėjo būti taisomas nedelsiant, o ne laukiant atskiro Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavedimo atlikti šį darbą, t.y. ginčo aikštelėje buvusi duobė turėjo būti tvarkoma pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties 16.5 p. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl to, jog automobilių stovėjimo aikštelė nelaikoma nei gatve, nei kiemu, ji nėra 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties objektas atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas taip pat nurodo, jog po eismo įvykio, ginčo automobilių stovėjimo aikštelėje esančią duobę atvyko sutvarkyti trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuris, anot apelianto, yra atsakingas už Vilniaus miesto šiaurinės dalies automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą ir remontą, tačiau šio deklaratyvaus teiginio nepagrindė jokiais įrodymais.

27Dėl apelianto argumentų, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo A. R. elgesiu eisimo įvykio metu ir jo, kaip rūpestingo ir atidaus vairuotojo, galimybės išvengti žalos, pažymėtina, jog iš byloje esančios policijos pažymos apie eismo įvykį nustatyta, jog ieškovo kaltė dėl eismo įvykio nebuvo nurodyta, Kelių eisimo taisyklių pažeidimų neužfiksuota, todėl apelianto argumentai dėl to, kad ieškovas galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių, viršijo leidžiamą važiavimo greitį automobilių stovėjimo aikštelėje atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo prastos meteorologinės sąlygos, t.y. nors buvo dienos metas, tačiau buvo apsiniaukę, kelio danga buvo šlapia, duobė dalinai užpildyta vandeniu, nepagrindžia ieškovo didelio neatsargumo aplinkybės. Priešingai, dėl tokių meteorologinių sąlygų pastarojo galimybės pastebėti ir įvertinti ginčo aikštelėje buvusią duobę, jos dydį, gylį bei dėl įvažiavimo į ją galimus padarinius objektyviai sumažėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš policijos pateiktos eismo įvykio schemos (b.l.47) matyti, kad tuo metu ginčo aikštelėje buvo nemažai kitų stovinčių automobilių, todėl tikėtina, jog galimybės manevruoti, nesukeliant žalos kitoms aikštelėje buvusioms transporto priemonėms ar žmonėms, siekiant išvengti duobės ieškovas neturėjo.

28Atmestinas ieškovų atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentas, jog šiuo atveju apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundą yra negalimas. CPK 246 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejai, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ar jo atstovas, kuriems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir pagrįsto šių asmenų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, baiga nagrinėta 2013-03-18 teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atstovas L. C. buvo pasirašytinai informuotas pasibaigus 2013-01-25 vykusiam teismo posėdžiui (b.l.82). Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atsakovas UAB „Gatvių statyba“ buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, tuo tarpu iš 2013-03-18 protokolo matyti, jog prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje neatvykus atsakovui UAB „Gatvių statyba“ ir trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nei ieškovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė, atidėti bylos nagrinėjimą ar priimti teismo sprendimą atsakovui UAB „Gatvių statyba“ už akių neprašė, todėl pirmos instancijos teismas nepažeisdamas proceso teisės normų išnagrinėjo bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

29Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

30Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai, patikslinę reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydami... 5. Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM su ieškovų reikalavimais... 7. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį... 8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 11. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, kadastro žemėlapio... 12. Nustatė, kad ginčo eismo įvykio metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės... 13. III. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ prašo panaikinti... 15. Atsiliepimu ieškovai prašo atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinio... 16. Atsiliepimu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 17. Atsiliepimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 19. Apeliacinis skundas atmetamas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Šioje byloje kilo ginčas dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės... 22. Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami... 23. Nesutikdamas su skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu apeliantas... 24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo... 25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ taip pat nesutinka su... 27. Dėl apelianto argumentų, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino... 28. Atmestinas ieškovų atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentas, jog šiuo... 29. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.... 30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti...