Byla 2-838/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1397-360/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordlift“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nordlift“ 2009 m. balandžio 29 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Plienas“ 448 064,50 Lt skolą, 44 806,45 Lt delspinigių, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas pagal vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti AB SEB bankui atlikti mokėjimus atsakovo vardu tretiesiems asmenims ir pačiam atsakovui, leisti išjungti ieškovo sumontuotus pagal atsakovo užsakymą liftus, esančius Klaipėdoje, Kuosų g. 20 ir Kuosų g. 18. Ieškovas nurodė, kad ginčo dalykas yra didelė pinigų suma. Atsakovas vengia bendrauti su ieškovu ir geranoriškai išspręsti skolos sumokėjimo klausimą. Atsakovas turi didelės apimties skolų tretiesiems asmenims, jam priklausančios lėšos yra areštuotos, o nekilnojamasis turtas įkeistas bankui. Atsakovas taip pat vėluoja atlikti mėnesinius mokėjimus už lifto aptarnavimą. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų įmanomas, jeigu atsakovui būtų uždrausta atlikti veiksmus, kurie mažintų atsakovo atsiskaitymo su ieškovu galimybes. Ieškovas siekia įvertinti įrengtų liftų būklę, todėl tam, kad jų vertė nesumažėtų, būtina laikinai sustabdyti jų naudojimą išjungiant.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Nordlift“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo atsakovo UAB „Plienas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba neužtekus – turtines teises bei lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 492 870,95 Lt sumos, uždrausdamas areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.

6Nutartyje rašoma, kad ieškovo reikalavimas turtinio pobūdžio. Pinigų suma, dėl kurios kilo ginčas, yra didelė. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismo manymu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikytas atsakovo turto areštas, neviršijant 492 870,95 Lt dydžio reikalavimų sumos. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principą siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovo teisių, pirmiausia areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – lėšos. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra tik piniginiai, nėra reiškiama reikalavimų, susijusių su liftais, įrengtais Klaipėdoje, Kuosų g. 20 ir Kuosų g. 18. Pagal Liftų tiekimo ir montavimo darbų sutarties Nr. 26/06/06 4.1 punktą liftai, kuriuos prašoma leisti išjungti, įrengti gyvenamųjų namų kvartale. Išjungus liftus nesklandumų patirtų ne atsakovas, o ten gyvenantys asmenys. Teismas nusprendė, kad leidimas išjungti liftus neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl šią prašymo dalį atmetė. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešdamas atsakovui.

7Atsakovas UAB „Plienas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį. Skunde rašoma:

  1. Teismo nutartimi nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės. Ieškovas nenurodė pagrįstų aplinkybių, kodėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Pats ieškovas sutartyje numatytų darbų neatliko kokybiškai ir laiku, sumontavo ne tuos liftus, kokie buvo aptarti sutartyje. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio ieškovas nepagrįstai ėmė reikalauti sumokėti neva jam esančią skolą ir grasinti atjungti sumontuotus liftus, vėliau netgi juos išjungdavo. Atsakovas visada siekė bendrauti su ieškovu.
  2. Nėra įstatymo numatytų sąlygų, kurioms esant turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

8Ieškovas UAB „Nordlift“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Plienas“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad atsakovas skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą įrodinėja tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškinio nepagrįstumą. Atsakovo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra teisiškai nereikšmingi. Teismo nutartis atitinka formuojamą teismų praktiką. Atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Byloje sprendžiamas procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; kt.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).

12Ieškovo pareikštų atsakovui reikalavimų suma sudaro 492 870,95 Lt (b. l. 2-4). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia ieškinio suma laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, balanso, pelno-nuostolių ataskaitos, duomenų apie turimą turtą ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nepaneigė teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismo motyvai, kurių pagrindu atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįsti.

13Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kurie yra susiję su ieškovo pareikšto ieškinio atsakovui nepagrįstumu, nėra bylos, kurioje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Šios apelianto nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, o ne sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.

14Apelianto nurodytos aplinkybės, jog teismo nutartimi nepagrįstai suvaržomos jo teisės, nesudaro pagrindo panaikinti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu – visų pirma areštuojant atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant ar trūkstant – lėšas.

15Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui dėl skolos ir netesybų priteisimo (žr. b. l. 2-4), o ne iki ieškinio padavimo teismui, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis CPK 148 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tvarką.

16Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

17Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo UAB „Plienas“ dėmesį į tai, kad jeigu vykdant teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, konkretūs ribojimai apsunkina jo veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstu atsakovo prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, atsakovas taip pat gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d. nuostatos).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai