Byla 2S-619-823/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko UAB „Vilkonda group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Eibis“ pareiškimą skolininkui dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4Kreditorius UAB „Eibis“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Vilkonda group“ 37 481,60 EUR skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 260 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 37 481,60 EUR sumai areštuoti atsakovo sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nesant pakankamai lėšų, areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad skolinis įsipareigojimas viršija 37 000 EUR sumą, skolininkas gera valia neatsiskaito, nesiima jokių priemonių skolai bent iš dalies padengti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Eibis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – neviršijant 37 481,60 EUR sumos areštavo skolininkui UAB „Vilkonda group“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto nepakankant, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose bankų sąskaitose.

6Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma laikytina didele, todėl tikėtina, kad skolininkas gali imtis priemonių paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo turimą turtą. Teismas sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Vilkonda group“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį; atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu; priteisti iš kreditoriaus skolininko naudai 28 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81) Kreditoriaus reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, o kreditoriaus reikalavimo nepagrindžia prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti vienašališki dokumentai. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų dėl darbų atlikimo ir tinkamo perdavimo, o skolininkas niekada negavo ir nepripažino nei kreditoriaus vienašališkų sąskaitų, nei jokių tariamai atliktų darbų, be to, įvertinus tai, kad sutartys tarp šalių buvo nutrauktos 2015 m. kovo 31 d., akivaizdu, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko pinigines sumas, susidariusias nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d., yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu neturi būti taikomos, nes šiuo atveju nėra būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – kreditoriaus reikalavimų tikėtino pagrįstumo.

92) Kreditorius tik pateikė poziciją, kad jo reikalaujama suma yra didelė, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų ir argumentų apie skolininko nemokumą, slapstymąsi ir panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad skolininkas siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant teismo sprendimą, taip pat kad skolininko atžvilgiu reikalaujama suma yra didelė. Skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito, nes jokių kreditoriaus tariamai atliktų darbų nėra gavęs ir priėmęs, taip pat nėra gavęs jokių kreditoriaus išrašytų sąskaitų, o kreditorius jokių darbų skolininko naudai nėra atlikęs. Kreditorius reikalauja piniginės sumos, kuri nėra pagrįsta įrodymais, todėl kreditorius, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai neturi teisės remtis pareiškimo sumos dydžiu. Kreditorius nepateikė jokių faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, kad skolininkas vengs įvykdyti teismo sprendimą ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas nagrinėjamoje byloje.

103) Šiuo atveju teismo sprendimo vykdymas, net jei kreditoriaus pareiškimas būtų patenkintas, nepasunkės ir dėl to, kad skolininkas pats turi net 119 143,08 EUR kreditorinį reikalavimą kreditoriaus atžvilgiu, nors kreditorius iš jo reikalauja žymiai mažesnės tariamos 37 481,60 EUR pagrindinės skolos sumos. Skolininko reikalavimas kreditoriaus atžvilgiu kelis kartus viršija tariamą kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu, dėl ko nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes teismo sprendimą bus galima vykdyti ir iš kreditoriaus skolininkui mokėtinų sumų ir šios kreditoriaus skolininkui mokėtinos sumos yra garantija, kad būsimas teismo sprendimas bus vykdomas. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu.

114) Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriui būtų leidžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, būtų nepagrįstai varžomos skolininko teisės ir ūkinė veikla. Akivaizdu ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visai 37 481,60 EUR sumai neproporcingai pažeistų skolininko interesus, šalių pusiausvyrą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininko atžvilgiu būtų nepagrįstas ir pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus.

125) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, peržengė kreditoriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribas, t. y. kreditorius teismo prašė areštuoti tik pinigines lėšas sąskaitose, taip pat skolininkui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o teismas, visiškai nemotyvuodamas, areštavo ir skolininkui priklausančias turtines teises.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo nustatyti tik tikimybę, kad priimtas teismo sprendimas bus palankus ieškovui (kreditoriui), t. y. ieškinio pagrįstumą nustatyti preliminariai, įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, iš kurių teismas turi susidaryti nuomonę ar ieškovui (kreditoriui) palankus sprendimas galėtų ar negalėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo (kreditoriaus) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Toks vertinimas neturi prejudicinės galios kitiems teismo sprendimams nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertini ieškinio tikėtiną pagrįstumą savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015). Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kaip minėta, preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, atliekamo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones negalima sutapatinti su ieškovo reikalavimų vertinimu, atliekamu teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Šioje proceso stadijoje, įvertinus kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negalima konstatuoti, kad pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumas yra akivaizdus.

16Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Taikant nurodytą prezumpciją, teismo turi būti vertinama, ar konkreti suma laikytina didele konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

17Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas (skolininkas), siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas, sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią skolininko turtinę padėtį procesinio sprendimo priėmimo metu. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, atspindinčių tikrąją jo turtinę padėtį ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo momentu, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad pareikštų reikalavimų suma jam kaip juridiniam asmeniui yra didelė. Iš Juridinių asmenų registro duomenų taip pat matyti, kad skolininkas registrui nėra teikęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.

18Apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad skolininkas pats turi net 119 143,08 EUR kreditorinį reikalavimą kreditoriaus atžvilgiu, nėra reikšminga vertinant ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, kadangi, pirma, šie įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomi priimant ginčijamą nutartį, antra, nėra aišku, ar dėl nurodyto reikalavimo tarp bylos šalių nėra ginčo. Pažymėtina, kad skolininkas (atsakovas) bet kurioje proceso stadijoje turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

19Atskirąjį skundą apeliantas taip pat grindžia argumentu, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, peržengė kreditoriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribas, kadangi areštavo ir skolininkui priklausančias turtines teises. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra saistomas ieškovo prašyme suformuluoto reikalavimo ir savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali tik įstatyme numatytais atvejais. CPK 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iniciatyvos teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali naudotis tik išimties tvarka ir tik motyvuotai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl, jo manymu, yra tikslinga išplėsti arešto mastą, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su minėtu atskirojo skundo argumentu t. y., kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas. Tačiau apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog jo turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turimų piniginių lėšų yra pakankamai, kad būtų užtikrinti byloje reiškiami reikalavimai, taip pat įrodymų, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo kokias nors apelianto turtines teises. Be to, atskirajame skunde apeliantas nepateikia jokių paaiškinimų, kokias neigiamas pasekmes apeliantui sukėlė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jo turimoms turtinėms teisėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog skundžiama teismo nutartimi nutarus kartu su nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis areštuoti ir turtines skolininko teises, nebuvo pažeista šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

20Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.

21Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

22Atskirąjį skundą atmesti.

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė -... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.... 4. Kreditorius UAB „Eibis“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi... 6. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio,... 7. Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Vilkonda group“ prašo teismo panaikinti... 8. 1) Kreditoriaus reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, o... 9. 2) Kreditorius tik pateikė poziciją, kad jo reikalaujama suma yra didelė,... 10. 3) Šiuo atveju teismo sprendimo vykdymas, net jei kreditoriaus pareiškimas... 11. 4) Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriui būtų leidžiama... 12. 5) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, peržengė kreditoriaus... 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir... 14. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias... 16. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti... 17. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko)... 18. Apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad skolininkas pats turi net... 19. Atskirąjį skundą apeliantas taip pat grindžia argumentu, kad teismas,... 20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios... 21. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338... 22. Atskirąjį skundą atmesti.... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti...