Byla 1A-108-383/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant A. S., dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, nuteistajam V. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

3- pagal LR BK 189 str. 2 d. (didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas) – 60 MGL dydžio, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) bauda;

4- pagal LR BK 224 str. 1 d. (netikrų oficialių žymėjimo ženklų laikymas) – 10 MGL dydžio, tai yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) bauda.

5Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 65 MGL dydžio, tai yra 2447,90 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 90 ct) bauda.

6Vadovaujantis LR BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas V. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2012-07-25 iki 2012-08-09, vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyti, kad V. J. paskirta bausmė – 35 MGL dydžio, tai yra 1318,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų 10 ct) bauda.

7V. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 2 d., dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, ir paskirta jam bausmė - 60 MGL dydžio, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) bauda.

8Vadovaujantis LR BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas V. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2012-07-25 iki 2012-08-09, vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyti, kad V. M. paskirta bausmė – 30 MGL dydžio, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10V. J. ir V. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 189 str. 2 d. už tai, kad įgijo didelės vertės turtą žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: jie laikotarpiu nuo 2012-07-21 8 val. iki 2012-07-25, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 203000 litų vertės vilkiką „Volvo FHA 3C“, VIN kodas ( - ) , ir 66500 litų vertės puspriekabę „Krone SDP27“, VIN kodas ( - ), ir jais pagrobtais laikotarpiu nuo 2012-07-20 16 val. iki 2012-07-21 8 val., adresu ( - ), naudojosi bei laikė šį turtą „Vakoil“ degalinės teritorijoje, esančioje ( - ), iki 2012-07-25, 02.15 val., kuomet nusikalstamu būdu gautas vilkikas „Volvo FHA 3C“, VIN kodas ( - ), ir puspriekabė „Krone SDP27“, VIN kodas ( - ), buvo surasti ir paimti Kauno apsk. VPK NTV APGTS pareigūnų.

11Be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 224 str.1 d. už tai, kad įgijo ir laikė netikrus oficialius žymėjimo ženklus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo 34 netikrus oficialius žymėjimo ženklus – techninės apžiūros lipdukus Nr. M416823, atspausdintus ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, kuriuos laikė adresu ( - ) iki 2012-07-30, 14.10 val., kai kratos metu netikri techninės apžiūros lipdukai buvo rasti ir paimti Kauno apsk. VPK NTV APGTS pareigūnų.

12Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodė, jog išvada skundžiamame nuosprendyje dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, padaryta remiantis vien policijos pareigūnų parodymais dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų sekimo veiksmų bei remiantis policijos pareigūnų iškeltomis prielaidomis, taip pat telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais tarp V. J. ir kito kaltinamojo V. M., pagal kuriuos, teismo nuomone, neva tai galima suprasti, kad nuteistieji kalbasi apie vilkiką ir apie tai, kad paduoti ne tie raktai. Nuteistojo manymu toks teismo vertinimas yra neobjektyvus visų byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi nuosprendyje selektyviai nurodytos tik asmenį kaltinančios aplinkybės ir visiškai neanalizuojamos asmenį teisinančios aplinkybės. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog atlikus pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo veiksmus, ant pagrobto turto nerasta jokių, jo biologinių, kvapo ar kitokių pėdsakų, jokių jo pėdsakų nerasta ir ant vilkiko raktų. Nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad V. J. turėjo kokį nors kontaktą su pagrobtu turtu. Iš „Vakoil" degalinės byloje pateiktos vaizdo stebėjimo medžiagos matyti, kad nei karto iki sulaikymo inkriminuojamu laikotarpiu V. J. nesilankė degalinės teritorijoje. Nuteistojo teigimu, liudytojai J. M. ir J. G. nuosekliai tvirtino, kad V. J. neatpažįsta kaip asmens galimai dalyvavusio perduodant vilkiko raktus. Nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad V. J. galimai rūpinosi pagrobtu turtu. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie J. M. ir J. G. sąsajumą su juo, kad kartu su jais būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus.

13Skunde taip pat teigiama, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai patvirtino, kad konkrečios informacijos apie tai, kad V. J. vienas ar kartu su kitu kaltinamuoju pagrobė ar įgijo inkriminuojamą turtą nebuvo ir kad tokią išvadą policijos pareigūnai padarė remdamiesi tam tikromis prielaidomis (cituoja G. B. ir M. V. parodymus). Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog atlikus telefoninių pokalbių ekspertizę ir ekspertams pateikus išvadas buvo nustatyta, kad didžiojoje dalyje telefoninių pokalbių nebuvo V. J. balso. Tuo tarpu dėl dalies telefoninių pokalbių, kurių metu galimai buvo nustatytas nuteistojo balsas, ekspertas davė tik tikėtinas išvadas ir nurodė, kad tiriamuosiuose įrašuose užfiksuoti tikėtina daugiau nei du vyriški balsai. Be to, lyginant pokalbių suvestines ir ekspertų sudarytas stenogramas, akivaizdžiai matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ekspertui tyrimui pateikė iškraipytas, ne pilnas pokalbių suvestines. Nuteistojo įsitikinimu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas visiškai neobjektyviai, neišsamiai, net gi šališkai, kas galimai lėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo neteisingumą.

14Dėl LR BK 224 str. numatytos nusikalstamos veikos, nuteistasis skunde atkreipė dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai tvirtino, kad atšviestus lapus su žymėjimo ženklais, kurie buvo jam inkriminuoti kaip nusikalstamos veikos dalykas, rado turguje ir vėliau juos išmetė kaip visiškai nereikalingus pas savo motiną namuose prie malkų sukūrenimui. Šios jo pozicijos nepaneigė jokie byloje esantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistojo motina liudytoja A. V. patvirtino, kad pas ją namuose ant malkų yra metami įvairūs popieriai, kuriuos ji sudegina prokurorams. Nuteistojo teigimu, jo veiksmuose nebuvo jokių savanaudiškų paskatų, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis turėjo tikslą dokumentus panaudoti ateityje, antra, jo veiksmuose nebuvo suvokimo, kad atlieka neteisėtus veiksmus ir kad dėl to jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Nuteistojo manymu, atšviestos lapų kopijos apskritai neturėtų būti laikomos netikrais žymėjimo ženklais, kadangi netikri ar suklastoti oficialūs žymėjimo ženklai, kurie turi būti laikomi LR BK 224 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku, gali būti laikomi tik tuo atveju, jeigu jie atitinka du požymius: pirma, padirbinėjami ar klastojami oficialūs žymėjimo ženklai turi būti bent vienos šalies apyvartoje; antra, netikri ar suklastoti oficialūs žymėjimo ženklai turi būti panašūs į tikruosius, t. y. jų kokybė turi būti tokia, kad eilinis žmogus juo galėtų priimti kaip tikrus. Jeigu oficialių žymėjimo ženklų kokybė yra prasta (juos bet kas galėtų atskirti nuo tikrų), tai nuteistojo manymu, asmeniui negali būti inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju oficialūs žymėjimo ženklai, kurie buvo inkriminuoti V. J. kaip nusikalstamos veikos dalykas, akivaizdžiai atrodė kaip netikri ir kiekvienas asmuo, tai būtų taip pat supratęs. Nuteistojo teigimu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 224 str. 1 d. sudėties požymių, dėl to jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

15Be to, nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo išvados skundžiamame nuosprendyje dėl bendrininkų grupės požymio inkriminavimo yra visiškai nepagrįstos, toks teismo vertinimas yra paremtas vien prielaidomis ir tam tikra įvykių sekos interpretacija, o ne objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą dėl V. J. kaltės pagal LR BK 189 str. 2 d., dėl to atitinkamai nėra ir bendrininkavimo požymių.

16Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs teismas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl jo, kaip kaltinamojo kaltumo pagal LR BK 189 str. 2 d. dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas iš esmės pateikė galimą įvykių versiją dėl vilkiko ir puspriekabės nusikalstamo disponavimo. Tačiau teismo nurodytoje įvykių sekoje, nuteistojo manymu, liko nepašalinta daugelis abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, be to, teismo išvados daugiausia paremtos prielaidomis, o ne neginčijamais ir neabejotinais bylos duomenimis. V. M. įsitikinimu, teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų G. B., A. J. ir M. V. parodymams, tuo tarpu liudytojų V. G. ir J. M. parodymus vertindamas vien kritiškai, tačiau tokia teismo išvada yra formali ir nevisiškai atitinka byloje esančius duomenis.

17Nuteistojo teigimu, teismas neturėjo pagrįsto pagrindo visiškai atmesti V. G. parodymų kaip nereikšmingų bylai, kadangi šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog vairuotojo darbui jį samdė visai kitas asmuo, kuris ir organizavo visus veiksmus dėl pagrobto turto pervežimo į kitą vietą ir kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje apskritai nebuvo nustatytas. Tuo tarpu kaip patvirtino liudytojas V. G., V. M. vaidmuo pasireiškė tik tuo, kad perdavė jam vilkiko raktus, jokių papildomų nurodymų dėl vilkiko disponavimo jam nedavė ir vilkiko perkėlimu iš vienos vietos į kitą nesirūpino.

18Nuteistojo teigimu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jo veiksmai apsiribojo tik tuo, kad atvežė vilkiko raktą į „Vakoil“ degalinę, jį perdavė kitam asmeniui, po ko visiškai nebedalyvavo jokiuose veiksmuose. Byloje nėra jokios konkrečios informacijos apie tai, kokiu būdu vilkikas su puspriekabe iš Austrijos teritorijos pateko į Lietuvos teritoriją, nėra jokių duomenų apie tai, kas ir kokiomis aplinkybės pagrobė minėtą turtą, antra, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pagrobtas turtas buvo perduotas tretiesiems asmenims ir jeigu taip, tai kokiomis aplinkybėmis tas turtas buvo perduotas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas pagrobtą turtą laikė „Vakoil“ degalinės teritorijoje. Šiame kontekste skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas išvadą, būtent dėl naudojimosi pagrobtu turtu, faktiškai padarė remiantis vien telefoniniais pokalbiais, kuriuos teismas, kaip įrodymus, nepagrįstai vertino atsietai nuo kitų įrodymų ir suteikdamas jiems prioritetinę reikšmę.

19Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai duomenis apie Austrijoje pagrobtą turtą gavo 2012-07-23, tuo tarpu 2012-07-24 ir 25 d. buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu nustatyta, kad V. M. vienintelį kartą buvo atvažiavęs į „Vakoil“ degalinę, tuo metu, kai perdavė vilkiko raktą kitam asmeniui. Visi slaptą sekimą atlikę pareigūnai patvirtintino, kad tą kartą prie paties vilkiko visiškai V. M. nebuvo prisiartinęs, nebuvo nei įsėdęs į vilkiką, nei juo faktiškai disponavo. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo tyrimai iš esmės patvirtino aplinkybę, kad V. M. neturėjo jokio kontakto su pagrobtu turtu Be to, „Vakoil“ degalinės stebėjimo kamerose užfiksuota medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos inkriminavimo laikotarpiu V. M. nesilankė šioje degalinėje, į šią degalinę buvo nuvažiavęs tik tada, kai perdavė vilkiko raktą vairuotojui, todėl akivaizdu kad jis visiškai nesirūpino pagrobtu turtu, nei jo pristatymu, nei laikymu, nei perkėlimu į kitą vietą.

20Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neįrodyta ne tik nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, tačiau ir subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. žinojo kokias nors aplinkybes apie tai, kad turtas yra pagrobtas ar, kad žinodamas šį faktą siekė įgyti ar naudotis pagrobtu turtu ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus.

21Atsikirtimų į apeliacinius nuteistųjų V. J. ir V. M. skundus negauta.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. J. ir V. M. bei jų gynėjai A. Fominienė ir T. Kaminskas apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti. Prokuroras, nuteistųjų skundus prašė atmesti.

23Nuteistojo V. J. ir V. M. apeliaciniai skundai atmetami.

24Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

25Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo V. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d. ir nuteistojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 189 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas V. J. ir V. M. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. J. veikos pagal LR BK 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d. ir V. M. veika pagal LR BK 189 str. 2 d. kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. J. ir V. M. kaltės

26Pagal LR BK 189 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Įstatymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013 ir kt.).

27Nenukrypdamas nuo aptartos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas V. J. ir V. M. kaltę LR BK 189 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme nustatė, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą –vilkiką „Volvo FHA 3C“ ir puspriekabę „Krone SDP27“, ir jais pagrobtais laikotarpiu nuo 2012-07-20 16 val. iki 2012-07-21 8 val., Austrijoje, naudojosi bei laikė šį turtą „Vakoil“ degalinės teritorijoje iki 2012-07-25, 02.15 val., kuomet nusikalstamu būdu gautas vilkikas ir puspriekabė buvo surasti ir paimti pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai visiškai atitinka tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų komentuojamos nusikalstamos veikos požymių visumą. Ir nors nuteistieji savo kaltės nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei apeliaciniuose skunduose nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl jų kaltės neturi jokio objektyvaus pagrindo.

28Kadangi nuteistieji apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 189 str. 2 d. padarymo, dalis apeliacinių skundų argumentų yra analogiški, be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai dėl kiekvieno nuteistojo nėra išskirti, viskas aprašyta bendrai, nusikalstama veika padaryta nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupėje, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti besikartojančių frazių ir motyvų, dėl nuteistųjų apeliacinių skundų teiginių pasisako bendrai.

29Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d., o V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 189 str. 2 d. bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors V. J. ir V. M. savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jų parodymus paneigia ir kaltę patvirtina kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga. Teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2012-07-25 Kauno apskrities VPK NTV APGTS tyrėjo M. V. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 1); 2012-07-25 įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolais (1 t., b. l. 10-18); 2012-08-17 specialisto išvada Nr. 140-(4275)-IS-4927 (1 t., b. l. 53-55); 2012-07-27 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1093 (1 t., b. l. 65-67); 2012-07-27 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1092 (1 t., b. l. 71-73); 2012-08-14 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešimu (1 t., b. l. 96); 2012-10-14 nutarimu, kuriuo vilkikas „Volvo FHA“, VIN ( - ), ir puspriekabė „KRONE“, VIN ( - ), grąžinti teisėtam savininkui (1 t., b. l. 117-118); 2014-07-28 slapto sekimo suvestine nurodyta, kad 2012-07-24 ir 2012-07-25 įtariamojo V. J. atžvilgiu buvo atliktas slaptas sekimas, nustatyta, kad 2012-07-24 23.02 val. prie degalinės „Vakoil“, esančios ( - ), automobiliu „BMW X6“ atvyko V. M., o automobiliu „Mitsubichi Lancer“ atvyko J. M. ir V. G., 23.30 val. V. G. išlipo iš „Mitsubichi Lancer“ ir degalinės vilkikų saugojimo aikštelėje įlipo į vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. ( - ), 23.32 val. V. M. ir J. M. išvažiavo iš degalinės. Liepos 25 d. 1.11 val. į minėtos degalinės teritoriją automobiliu „BPM X6“ atvyko V. M. su V. J., o automobiliu „Mitsubichi Lancer“ atvyko J. M., pastarasis pakalbėjo su kaltinamaisiais ir nuėjo prie vilkike buvusio V. G., o 1.18 val. tiek J. M., tiek V. M. ir V. J. išvyko iš degalinės teritorijos (1 t., b. l. 201-202); 2012-07-30 kratos protokolu (2 t., b. l. 76-80); 2012-08-24 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1179 (2 t., b. l. 93); 2012-09-25 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1325 (2 t., b. l. 179-180). Elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuoti abonento Nr ( - ), kuriuo naudojosi V. M., pokalbiais tarp V. M. ir V. J. (3 t., b. l. 91-99); 2012-07-25 V. M. asmens kratos protokolu (4 t., b. l. 2); apklaustų liudytojų G. B., M. V., A. J. parodymais.

30Liudytojo G. B. parodymais nustatyta, kad 2012 m. vasarą buvo gautas pranešimas iš Austrijos, kad dingo du vilkikai, buvo atsiųstos jų nuotraukos, po ko vienas iš vilkikų su valstybiniais lietuviškais padirbtais numeriais buvo rastas vakariniame lankste esančioje degalinėje, todėl buvo surengta pasala, kurioje dalyvavo jis pats su A. J. ir S. K.. Po poros dienų, vakare į degalinę atvažiavo „BMW X6“ ir susitiko su „Mitsubichi“ iš Alytaus, viso susitikime dalyvavo du asmenys. Automobilyje „BMW X6“ buvo V. M., o „Mitsubichi“ buvusio asmens jis nepažinojo ir nepamena, kas toks jame buvo. Po kurio laiko minėti asmenys išsiskyrė, vėliau nuėjo iki vilkiko, vėl susitiko. Kai V. M. su „BMW X6“ jau išvažinėjo, jam (G. B.) paskambino kolega M. V., kuris kontroliavo pokalbius, ir pasakė, kad V. M. skambino V. J. ir pasakė, kad netinka raktas nuo „penkišimtinio“, reikia kito rakto. Kad tai buvo V. J. numeris, pareigūnai žinojo, nes pastarasis šiuo numeriu naudojosi jau apie penkis metus ir visi jį žino, kadangi anksčiau V. J. taip pat lankėsi policijos skyriuje, buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu. „Penkišimtinis“ reiškia ant vilkiko užrašytą galingumą, įvykio vietoje kaip tik ir buvo tas „penkišimtinis“. Pokalbio metu, telefono duomenimis, V. J. turėjo būti savo namuose, Savanorių pr. gale. V. M. išvažiavus, policijos pareigūnas liko pasalos vietoje ir jis savo kolegai A. J. pranešė apie gautus duomenis, jog V. M. važiuoja pas V. J.. Po kurio laiko „BMW X6“ grįžo, jame sėdėjo V. J. su V. M.. V. M. vėl susitiko su „Mitsubichi“ automobilio vairuotoju, padavė šiam vairuotojui raktą, o pastarasis priėjo prie vilkiko ir padavė jame buvusiam vaikinui raktą, kuriuo iš karto buvo užvestas vilkiko variklis, todėl buvo nutarta visus minėtus asmenis sulaikyti. Prieš vilkiko sulaikymą, jis buvo su A. J., o S. K. buvo toliau nuo degalinės. Automobilio „Mitsubichi“ vairuotojas buvo sulaikytas važiuojantis link Alytaus puses, o „BMW X6“ automobiliu važiavę V. M. ir V. J. buvo sulaikyti Islandijos plente. Kai austrai informavo apie dingusius automobilius, V. J. mobilaus ryšio telefonas buvo kontroliuojamas kitame ikiteisminiame tyrime dėl analogiškų vilkikų vagystės, kuris buvo sustabdytas pritrūkus įrodymų, ir jis tomis dienomis nekėlė ragelio, todėl galima buvo daryti išvadą, kad jo nebuvo Lietuvoje. Dėl to buvo nuspręsta, kad šie įvykiai gali būti susiję, o per V. M. automobilius buvo galima realizuoti. Viso pasalos pirmo epizodo metu jis matė „Mitsubichi“ automobilyje du asmenis, o antrą kartą jis matė vieną asmenį vilkike, vieną asmenį „Mitsubichi“ automobilyje ir iš „BMW X6“ buvo išlipęs vienas asmuo. Kaip atrodė asmuo, buvęs vilkike, neprisimena, nes praėjo pakankamai daug laiko. Prisimena, kad V. M. nebuvo įsėdęs ar prisiartinęs prie vilkiko „Volvo“, tačiau jis priėjo prie „Mitsubichi“ automobilyje buvusiu asmeniu.

31Liudytojo M. V. parodymais nustatyta, kad 2012 m. liepos mėn. buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl vagysčių, kurio metu buvo vykdoma V. M. ir V. J. telefonų kontrolė. Minėti asmenys tarpusavyje bendravo. Liepos mėn. buvo gauta informacija iš Austrijos, kad buvo pagrobti vilkikai. Kolegos rado vieną iš vogtų vilkikų ir surengė pasalą, o jis pats vykdė telefonų kontrolę, kurios metu gauta informacija jis telefonu dalinosi su kolega A. J. ir buvusiu kolega G. B.. Pokalbių metu kolegos pranešė, kad ten, kur rado vilkiką, atvyko „BMW X6“ ir „Mitsubichi“. „BMW X6“ sustojo šalia aikštelės, vienas asmuo nuėjo prie vilkiko ir į jį atsisėdo, o po kelių minučių per telefonų kontrolę atėjo pokalbis, kad kažkas netinka. Apie šį pokalbį jis žodis į žodį pranešė kolegai G. B.. Iš šio pokalbio buvo galima suprasti, kad netiko raktas, nes, kaip jam sakė kolega, asmuo, buvęs vilkike, iš jo išlipo ir atsisėdo į automobilį. Po to, išsiaiškinus, kad netiko raktas, V. J. ir V. M. susitarė susitikti. Kad kaltinamieji susitiko, buvo galima matyti pagal telefonų celes, nes jie susitiko, judėjo kartu į Kėdainius, kažkur sustojo ir patraukė atgal. Pagal celes jis (M. V.) matė, kad jie susitiko ir patraukė link Kėdainių. Nuvažiavus ten ir grįžtant atgal, netoli Kauno, abiejų jų telefonai išsijungė, todėl jų kontroliuoti jis negalėjo. Vėliau jis sužinojo, kad jie buvo sulaikyti. Kad kaltinamiesiems reikėjo vilkiko „Volvo“ rakto, jis suprato, kadangi pokalbio metu buvo minėta, kad reikia „penkišimtojo“, o minėtas „Volvo“ ir buvo „penkišimtasis“, o, kadangi vilkikas nepajudėjo, pareigūnai padarė išvadą, kad netiko raktas. Kaip jis suprato, kad minėtas pokalbis buvo tarp V. M. ir V. J., tai jam kolega G. B. buvo nurodęs V. M. telefoną, be to, jam buvo duota perklausyti jų balsus. Pokalbio, apie kurį buvo pranešta, metu apie vilkikus ir raktus kalbėta nebuvo, kadangi tiesiogiai niekada nėra kalbama, nes visi žino, kad telefonų galima klausyti, todėl visada daromos prielaidos. V. M. su žinomu jo automobiliu „BMW X6“ atvažiavo į tą pačią aikštelę, kurioje buvo vilkikas, žmogus įsėdo į vilkiką ir iš jo išlipo, todėl buvo galima suprasti, kad kažkas netiko, visi įvykiai taip susidėliojo, tačiau iš pokalbių turinio nebuvo galima suprasti, kad V. M. nori pirkti ar parduoti vilkiką.

32Liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamuosius žino, kadangi jam anksčiau dirbant 2012 m. liepos mėnesį jie buvo sulaikyti, buvo susiję su vogtų automobilių vagystėmis ir realizavimu. 2012 m. liepos mėn. ( - ) buvo rastas vogtas automobilis ir surengta pasala, stebint minėtą automobilį – vilkiką, o M. V. vykdė telefoninių pokalbių kontrolę. Stebint prie degalinės atvažiavo V. M. „BMW“ markės automobiliu, o po kurio laiko atvažiavo „Mitsubichi Lancer“, vairuojamas J. M., automobiliuose buvę asmenys pasikalbėjo, vienas nuėjo į aikštelę link pavogto vilkiko ir po kurio laiko grįžo. Pareigūnai po to gavo papildomos informacijos, kurią suteikė pokalbių kontrolę vykdęs M. V., kad buvo paduoti ne tie raktai nuo vilkiko. Po to visi stebėti asmenys išvažiavo iš aikštelės, tačiau po kurio laiko grįžo. Vienas asmuo nuėjo, atsirakino vilkiko vairuotojo pusės duris ir atsisėdo, o V. M. ir J. M. išvažiavo. Jie buvo sulaikyti vėliau, o įvykio vietoje buvo sulaikytas vairuotojas, kuris buvo vilkiko viduje. Po įvykio bendraujant su kaltinamaisiais, jie melavo, klaidino pareigūnus. V. M. ir V. J. pareigūnams buvo žinomi iš ankstesnių tyrimų, kaip asmenys, susiję su automobilių grobimu užsienyje. Įvykio metu V. M. buvo aikštelėje, jis nebuvo priėjęs prie vilkiko, tačiau pagal esamą situaciją mano, kad abu kaltinamieji pardavinėjo tą vilkiką, jis buvo jų žinioje, jie disponavo šiuo automobiliu, kadangi jie apie vilkiką žinojo visas aplinkybes, pardavinėjo jį, planavo gauti atlygį, o kiti asmenys, J. M. ir V. G., turimais duomenimis, buvo pirkėjai, ketino pirkti iš V. M. ir V. J. vilkiką. Jie turėjo žinoti, kad vilkikas buvo vogtas. Vilkiko vairuotojas buvo V. G., pirmojo pasalos epizodo metu jam nepavyko užvesti vilkiko, jis grįžo, pasikalbėjo su asmenimis, kurie susitiko su V. M. ir automobiliu „Mitsubischi Lancer“, jie visi tarpusavyje kalbėjosi, ir vėl nuėjo prie vilkiko. Į vilkiką įsėsti jis galėjo, kadangi jo spynelės, kaip vėliau nustatė apžiūrėję ekspertai, buvo sugadintos. Jis stebėdamas įvykio vietą suprato, kad visi jo minėti aikštelėje buvę asmenys bendravo tarpusavyje, automobiliai stovėjo greta vienas kito. Kitų asmenų, kurie būtų netoliese, jis nematė, be tų, kurie bendravo, kitų asmenų nebuvo. V. G. buvo sulaikytas vilkike, tai tas asmuo, kuris turėjo vairuoti įsigytą vilkiką.

33Liudytojų G. B., M. V. ir A. J. nurodytą esminę faktinę aplinkybę – dėl vilkiko užvedimo rakto sumaišymo, patvirtino liudytojas V. G., kuris yra parodęs, kad perduotu raktu vilkiko neužvedė, nes buvo sumaišytas raktas, o antrą raktą galimai atvežė V. M..

34Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. ir V. J. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

35Tiek nuteistasis V. J., tiek V. M. apeliaciniuose skunduose nurodė, jog išvada skundžiamame nuosprendyje dėl jų kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 189 str. 2 d., padaryta remiantis vien policijos pareigūnų parodymais dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų sekimo veiksmų bei remiantis policijos pareigūnų iškeltomis prielaidomis, taip pat telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais tarp V. J. ir V. M.. V. M. įsitikinimu, teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų G. B., A. J. ir M. V. parodymams.

36Su šiais nuteistųjų skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų G. B., A. J. ir M. V. parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, apklausti policijos pareigūnai, atlikę proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir išsamiai pasakojo V. J. ir V. M. pasalos ir telefoninių pokalbių pasiklausimo aplinkybes, jų parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir buvo nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje jokių duomenų apie tai, jog minėti pareigūnai asmeniškai pažįsta nuteistuosius, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia juos melagingai apkalbėti, nėra. Tokių aplinkybių nuteistasis V. J. nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo.

37Apklausti liudytojais, tiek G. B., tiek A. J. patvirtino tas aplinkybes, jog 2012 m. vasarą buvo gautas pranešimas iš Austrijos, kad dingo du vilkikai, buvo atsiųstos jų nuotraukos, po ko vienas iš vilkikų su valstybiniais lietuviškais padirbtais numeriais buvo rastas vakariniame lankste esančioje degalinėje, todėl buvo surengta pasala, kurioje dalyvavo G. B., A. J. ir S. K.. Tai, kad kolegos rado vieną iš vogtų vilkikų ir surengė pasalą, o pats vykdė telefonų kontrolę, kurios metu gauta informacija jis telefonu dalinosi su kolega A. J. ir buvusiu kolega G. B., nurodė ir liudytojas M. V.. Kad vilkikas ir puspriekabė yra vogti patvirtina ir 2012-08-14 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kad buvo gautas SIRENE Austrijos nacionalinio skyriaus pranešimas dėl vilkiko „Volvo FHA“, , ir puspriekabės „KRONE“, t. y., kad minėtos transporto priemonės buvo pagrobtos laikotarpiu nuo 2012-07-20 16 val. iki 2012-07-21 8 val., Austrijoje.

38Nors nuteistieji V. M. ir V. J. apeliaciniuose skunduose kategoriškai neigia savo kaltę bei teigia, jog nėra nustatyti jokie reikšmingi ryšiai, kurie galimai sietų juos su J. M. ir J. G., tačiau šiuos jų argumentus paneigia liudytojų G. B. ir A. J. parodymai. Liudytojas G. B. patvirtino tas aplinkybes, jog jam vykdant slaptą sekimą „Vakoil“ degalinėje ir būnant įvykio vietoje, būtent V. M. du kartus atvyko į aikštelę, kur stovėjo vogtas vilkikas, ir puspriekabė. V. M. ir J. M., du kartus atvykę į minėtą aikštelę tuo pačiu metu, tuo pačiu metu iš jos ir išvyko. Be to, antrą kartą atvykus aikštelėje V. M. bendravo su J. M., kol, kartu su J. M. atvykęs V. G. laukė vilkike, kol bus surastas tinkamas vilkiko raktas. J. M., būdamas aikštelėje, bendravo tiek su V. M., tiek su V. G., kas rodo visų šių asmenų susietumą. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, jog stebint įvykio vietą prie degalinės atvažiavo V. M., o po kurio laiko atvažiavo J. M., automobiliuose buvę asmenys pasikalbėjo, vienas nuėjo į aikštelę link pavogto vilkiko ir po kurio laiko grįžo. Pareigūnai po to gavo papildomos informacijos, kurią suteikė pokalbių kontrolę vykdęs M. V., kad buvo paduoti ne tie raktai nuo vilkiko. Po to visi stebėti asmenys išvažiavo iš aikštelės, tačiau po kurio laiko grįžo. Vienas asmuo nuėjo, atsirakino vilkiko vairuotojo pusės duris ir atsisėdo, o V. M. ir J. M. išvažiavo. Liudytojo teigimu, įvykio metu V. M. buvo aikštelėje, jis nebuvo priėjęs prie vilkiko, tačiau pagal esamą situaciją mano, kad V. J. ir V. M. pardavinėjo tą vilkiką, jis buvo jų žinioje. Jis stebėdamas įvykio vietą suprato, kad visi jo minėti aikštelėje buvę asmenys bendravo tarpusavyje, automobiliai stovėjo greta vienas kito.

39Nuteistojo V. M. teigimu, apeliaciniame skunde, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo veiksmai apsiribojo tik tuo, kad atvežė vilkiko raktą į „Vakoil“ degalinę, jį perdavė kitam asmeniui, po ko visiškai nebedalyvavo jokiuose veiksmuose. Aukštesniojo teismo vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tai, kad V. M. ir V. J. veiksmai buvo ne padėties nežinančių tarpininkų, perduodant raktą, o asmenų, kurie suvokė, kad vilkikas ir puspriekabė yra vogti ir disponavo šiomis transporto priemonėmis patvirtina byloje esanti V. M. ir V. J. pokalbių išklotinė, iš kurios matyti loginė įvykių seka. Tai, kad užfiksuoti pokalbiai yra būtent tarp V. M. ir V. J. , patvirtino byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad šio pokalbio metu dalyvavę asmenys, tikėtina, yra V. M. ir V. J.. Nors kaltinamasis V. M. tvirtino pats raktų perdavimu nesirūpinęs, jam dėl to paskambino nenustatyti asmenys ir prašė pagalbos, tačiau iš esmės pripažino, kad nuo 2012-07-24 vakaro iki 2012-07-25 jis rūpinosi tinkamų raktų pristatymu. Būtent pats V. M. du kartus per trumpą laiko tarpą skambino V. J., bandydamas išspręsti susidariusią akivaizdžiai jam nepalankią situaciją, o V. J., nors ir neminint konkrečių daiktų, o tik juos apibūdinančius žodžius, suprato pokalbio prasmę ir stengėsi kartu su V. M. rasti situacijos sprendimo būdą. Pirmasis pokalbis tarp V. M. ir V. J. dėl netinkamo objekto nuo „penkišimtojo“ prasidėjo iš karto jam išvykstant iš degalinės teritorijos, tai yra 23:31:31 val., pokalbio iniciatorius buvo būtent V. M..

40Nors nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojas M. V. nurodė, jog jis nežinojo ir negalėjo pasakyti, kad netinka būtent vilikiko raktas, kadangi pokalbio metu girdėjo kaip buvo sakoma, jog kažkas netinka, dėl to su kitais policijos pareigūnais padarė prielaidą, kad galimai netinka vilkiko raktas, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, jog kontroliuojant pokalbius įtariamieji niekada nieko nesako tiesiogiai, nes visi žino, kad telefonus galima klausyti, todėl visada daromos prielaidos. Taip pat liudytojas M. V. patvirtino, jog iš šio pokalbio buvo galima suprasti, kad netiko raktas, nes, kaip jam sakė kolega, asmuo, buvęs vilkike, iš jo išlipo ir atsisėdo į automobilį. Po to, išsiaiškinus, kad netiko raktas, V. J. ir V. M. susitarė susitikti. Kad kaltinamiesiems reikėjo vilkiko „Volvo“ rakto, jis suprato, kadangi pokalbio metu buvo minėta, kad reikia „penkišimtojo“, o minėtas „Volvo“ ir buvo „penkišimtasis“, o, kadangi vilkikas nepajudėjo, pareigūnai padarė prielaidą, kad netiko raktas. Atkreiptinas dėmesys, jog elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuoti abonento Nr. ( - ), kuriuo naudojosi V. M., pokalbiai tarp V. M. ir V. J. taip pat patvirtina, kad 2012-07-24 nuo 23:31:31 val. užfiksuota kaip V. M. sako V. J., kad „nuo „pidsoto“ netinka man tas. Pakabuku buvo, ane?“, o V. J. atsako, kad vadinasi kitas, ne pakabuku, atvirkščiai, o V. M. nurodo, kad padavė su pakabuku, kaip ir sakė V. J., o V. J. sako, kad buvo kitas. V. M. susitaria atvažiuoti pas V. J.. 23:42:05 val. pokalbis tarp kaltinamųjų patvirtina, kad V. M. V. J. sako, kad jam reikia tų, kur liko vidury Lietuvoj, klausia, kaip jam juos paimti, nes jie susimaišė, teigia, kad „prie tų, kur kabojo, vienas iš tų buvo“. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos V. M. ir V. J. pokalbius, padarė pagrįstą išvadą, jog nors pokalbio metu nėra aiškiai nurodomi žodžiai „vilkikas“, „raktai“, tačiau, vertinant šį pokalbį kitų nurodytų aplinkybių visumoje, nustačius V. M. ir V. J. pokalbio metu minimus „penkišimtąjį“, „pakabuką“, „prie tų, kur kabojo, vienas jų buvo“, akivaizdu, jog jie kalbėjo ir rūpinosi tinkamų Austrijoje pavogto vilkiko „Volvo FHA 3C“ raktų suradimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pareigūnų padaryta prielaidą pagal nuteistųjų pokalbių turinį, kad netiko raktas, patvirtino liudytojas V. G., ir ta prielaida tapo nenuginčijama faktine aplinkybe – vilkiko užvedimo raktas buvo sumaišytas, ir jį atvežė antrą kartą.

41Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog byloje nėra jokios konkrečios informacijos apie tai, kokiu būdu vilkikas su puspriekabe iš Austrijos teritorijos pateko į Lietuvos teritoriją, nėra jokių duomenų apie tai, kas ir kokiomis aplinkybės pagrobė minėtą turtą, antra, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pagrobtas turtas buvo perduotas tretiesiems asmenims ir jeigu taip, tai kokiomis aplinkybėmis tas turtas buvo perduotas.

42Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog veikai kvalifikuoti pagal LR BK 189 straipsnį svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jis įsigyja, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Kaip jau buvo minėta, tą pagrindžia ir vieningai formuojama teismų praktika, įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

43Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neturėjo pagrįsto pagrindo visiškai atmesti V. G. ir J. M. parodymų kaip nereikšmingų bylai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų V. G. ir J. M. parodymus dėl V. J. ir V. M. veiksmų vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, nesutampa su pačių nuteistųjų V. M. ir V. J. parodymais, yra paneigti liudytojų G. B., M. V., A. J. parodymais bei paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

44Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigė, jog teismo išvados skundžiamame nuosprendyje dėl bendrininkų grupės požymio inkriminavimo yra visiškai nepagrįstos, toks teismo vertinimas yra paremtas vien prielaidomis ir tam tikra įvykių sekos interpretacija, o ne objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Su šias nuteistojo skundo argumentais nesutiktina.

45Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

46Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamųjų V. M. ir V. J. veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. J. aktyviai dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, kai V. M. jam paskambino ir pranešė apie sumanymo kliūtis. V. J. aktyviai patarė jam, abu kartu diskutavo dėl tinkamo objekto, reikiamo jų sumanymui atlikti, parinkimo, gavimo, jie kartu vyko iki sutartos vietos, abu dalyvavo perduodant tinkamą raktą, antrą kartą atvykus į degalinės „Vakoil“ teritoriją. Tokius V. J. veiksmus pirmosios instancijos teismas traktavo kaip dalyvavimą bendroje jo su V. M. daromoje veikoje, jie abu suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo siekimą, o V. M., paskambinęs V. J., tokių jo veiksmų tikėjosi ir prašė. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir disponavo žinomai neteisėtu būdu gautu didelės vertės svetimu turtu.

47Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde, taip pat teigia, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 224 str. 1 d. sudėties požymių, Nuteistojo įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo jokių savanaudiškų paskatų, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis turėjo tikslą dokumentus panaudoti ateityje, be to, jo veiksmuose nebuvo suvokimo, kad atlieka neteisėtus veiksmus ir kad dėl to jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju oficialūs žymėjimo ženklai, akivaizdžiai atrodė kaip netikri ir kiekvienas asmuo, tai būtų taip pat supratęs.

48Nors nuteistasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos numatytos LR BK 224 str. 1 d. sudėties požymių bei jo veiksmuose nebuvo suvokimo, kad atlieka neteisėtus veiksmus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. parodymus vertino kritiškai. Nuteistojo V. J. versija, jog jis radęs jam nesuprantamo turinio dokumentus vietoje, kurioje vykdoma prekyba, pagalvojo, jog segtuve yra sudėti paprasti lapai su šviestu tekstu, aukštesniojo teismo taip pat neįtikina ir tai vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina ir tai, jog nors V. J. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog tarp šviestų lapų jis nematęs segtuve esančių spalvotų nestandartinio dydžio dokumentinių lapų su techninės apžiūros lipdukais, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 146) jis pripažino, jog lipdukai apie transporto priemonių techninę apžiūrą buvo įmautėje, tačiau tų lipdukų jis niekur nenaudojo. Tai, kad techniniai apžiūros lipdukai buvo padirbti, patvirtino ir 2012-09-25 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1325 kurioje nurodyta, kad tirti pateikti techninės apžiūros lipdukai Nr. M416823 (34 vnt.), Nr. Ž726662 (18 vnt.) ir Nr. Ž761327 yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie netikri (2 t., b. l. 179-180). Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog V. J. turėjo ir galėjo suprasti apie tai, kad jo rastame segtuve buvę lipdukai buvo netikri, todėl V. J. įgijęs minėtus netikrus techninės apžiūros lipdukus, veikė tiesiogine tyčia.

49Atsakant į kitus V. J. ir V. M. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 189 str. 2 d. ir 224 str. 1 d., o V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 189 str. 2 d.. Taigi, nors nuteistieji ir jų gynėjai prašo juos išteisinti nepadarius jiems inkriminuotų nusikalstamą veiką, V. J. ir V. M. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus jame nurodytais motyvais.

50Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. J. ir V. M. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus ir jų kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistųjų V. J. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

53Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

54Kolegijos primininkas

55Valdas Vitunskas

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal LR BK 189 str. 2 d. (didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto... 4. - pagal LR BK 224 str. 1 d. (netikrų oficialių žymėjimo ženklų laikymas)... 5. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos... 6. Vadovaujantis LR BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas V. J.... 7. V. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 2 d., dėl didelės vertės... 8. Vadovaujantis LR BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas V. J.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. V. J. ir V. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 189 str. 2 d. už tai,... 11. Be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 224 str.1 d. už tai, kad... 12. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Kauno apylinkės... 13. Skunde taip pat teigiama, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti... 14. Dėl LR BK 224 str. numatytos nusikalstamos veikos, nuteistasis skunde... 15. Be to, nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo išvados... 16. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamą teismo... 17. Nuteistojo teigimu, teismas neturėjo pagrįsto pagrindo visiškai atmesti V.... 18. Nuteistojo teigimu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jo veiksmai... 19. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisėsaugos... 20. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neįrodyta ne tik nusikalstamos... 21. Atsikirtimų į apeliacinius nuteistųjų V. J. ir V. M. skundus negauta.... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. J. ir V. M. bei jų... 23. Nuteistojo V. J. ir V. M. apeliaciniai skundai atmetami.... 24. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje... 25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su... 26. Pagal LR BK 189 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo,... 27. Nenukrypdamas nuo aptartos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas... 28. Kadangi nuteistieji apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl jiems... 29. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. J. kaltu padarius... 30. Liudytojo G. B. parodymais nustatyta, kad 2012 m. vasarą buvo gautas... 31. Liudytojo M. V. parodymais nustatyta, kad 2012 m. liepos mėn. buvo vykdomas... 32. Liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamuosius žino, kadangi jam... 33. Liudytojų G. B., M. V. ir A. J. nurodytą esminę faktinę aplinkybę – dėl... 34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. ir V. J. kaltės turinį... 35. Tiek nuteistasis V. J., tiek V. M. apeliaciniuose skunduose nurodė, jog... 36. Su šiais nuteistųjų skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir... 37. Apklausti liudytojais, tiek G. B., tiek A. J. patvirtino tas aplinkybes, jog... 38. Nors nuteistieji V. M. ir V. J. apeliaciniuose skunduose kategoriškai neigia... 39. Nuteistojo V. M. teigimu, apeliaciniame skunde, iš byloje esančių duomenų... 40. Nors nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojas M. V.... 41. Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog byloje nėra... 42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog veikai kvalifikuoti pagal LR BK... 43. Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neturėjo... 44. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigė, jog teismo išvados... 45. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau... 46. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis,... 47. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde, taip pat teigia, jog jo veiksmuose... 48. Nors nuteistasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 49. Atsakant į kitus V. J. ir V. M. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Nuteistųjų V. J. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.... 53. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.... 54. Kolegijos primininkas... 55. Valdas Vitunskas...