Byla 2K-652/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai, nukentėjusiajam J. A. , teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Antanas A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3J. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

5Advokato Albino Miliausko skundo nagrinėjimas nutrauktas ir jis paliktas nenagrinėtas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio grąžinti jam automobilį, paaiškinimų,

Nustatė

7A. A. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaltintas tuo, kad žinodamas, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, 2008 m. gegužės 25 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo violetinės spalvos 2008 m. gegužės 13 d. Ispanijoje pavogtą 2006 m. laidos (kėbulo Nr. duomenys neskelbtini) automobilį „Audi A6“ ( - ) ir 2008 m. gegužės 26 d. apie 12 val. Kaune, Raudondvario pl. 275, šį automobilį už 60 000 Lt pardavė J. A. , taip jį realizavo.

8Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu A. A. V. , vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Kasaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Prokuroras pažymi, kad BPK 1 straipsnis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, o BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą, kad įrodymų vertinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

11Skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų išvadų apie įrodymų vertinimą negalima pripažinti išsamiomis bei kategoriškomis, nes buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas apskritai neįvertino tų faktinių aplinkybių, kurios susijusios su A. A. V. elgesiu dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir po pardavimo, taip pat nevertino J. A. duomenų atsiradimo automobilio pirkimo–pardavimo dokumentuose, legalizuotų firmos „Scorpio“ atstovo pateiktų dokumentų, kurie susiję su nuosavybės teisėmis į automobilį bei automobilio vagyste Ispanijoje (T 3, b l. 124–129), nors pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį tai atlikti privalo, o visos teismų išvados dėl A. A. V. išteisinimo yra grindžiamos tuo, kad automobilio vagystės Ispanijoje aplinkybė yra neginčytinai nepatvirtinta, dėl to A. A. V. , įgydamas automobilį, elgėsi teisingai ir teisėtai. A. V. kaltė dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimo ir realizavimo J. A. grindžiama nuoseklia duomenų grandine, kuri laikytina ir pripažintina įrodymais: 1) skundžiamuose teismų sprendimuose teismai neatmetė nė vieno liudytojo parodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nenustatė, kad juose yra prieštaravimų ar kad jie yra prieštaringi, nevertino šių parodymų visų duomenų visumos kontekste; 2) teismai iš esmės rėmėsi tik kaltinamojo A. A. V. parodymais, kurie yra nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tris kartus: 2008 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. spalio 23 d., 2009 m. birželio 19 d.); pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. A. V. darė psichologinį spaudimą, tačiau tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas; apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nėra išteisintojo parodymus paneigiančių duomenų, tačiau nevertino, kad patys parodymai yra nenuoseklūs ir dėl to gali būti vertintini kritiškai; 3) teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. A. V. visais būdais siekė išvengti atsakomybės dėl automobilio pardavimo: vengė parodyti, kokiomis aplinkybėmis įgijo automobilį, jo parodymų, jog automobilį įgijo turguje iš asmenų, kurių nurodyti negali, nepatvirtina jokie kiti duomenys, savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ne kartą keitė, šie yra nenuoseklūs; jis nesugebėjo iš karto nurodyti, kiek už automobilį tariamai mokėjo turgaus prekeiviams (ikiteisminio tyrimo metu šią kainą nurodė eurais, teisminio nagrinėjimo metu apie 70 000 Lt (T 4, b. l. 122), po to, kad mokėjo 57 000 Lt, o J. A. pardavė už 60 000 Lt), teigė, kad automobilis turguje buvo pardavinėjamas du mėnesius, nors nuo automobilio vagystės Ispanijoje buvo praėjusios tik dvi savaitės ir tai fiziškai buvo neįmanoma. Nukentėjusysis J. A. parodė, kad apie tai, jog automobilį jam pardavė A. A. V. , sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą; A. A. V. nukentėjusiajam vengė atskleisti savo tapatybę, automobilį pardavinėjo viešose vietose, ne namuose, neprisistatydamas; dokumentams įforminti prašė J. A. duomenų, tačiau savo anketinių duomenų automobilio pardavimo dokumentuose neatskleidė. A. A. V. nepaaiškino, kas ir kokiomis aplinkybėmis parengė automobilio pardavimo dokumentus, įrašydamas J. A. anketinius duomenis rankraščiu, nors J. A. teigė, kad būtent A. A. V. jam pateikė tokius parengtus pasirašyti dokumentus. Telefoną, kuriuo bendravo su J. Arciškevičiumi iki automobilio pardavimo, po sandorio A. A. V. iš karto išjungė. Jis parodė, kad įvykio metu naudojo du telefono abonentus: Nr. ( - ) naudojosi nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. gegužės 26 d., o Nr. ( - ) naudojosi nuolat. Tai patvirtina telekomunikacinių įvykių suvestinė informacija. Šie abu abonentų numeriai, kuriais jį surado ikiteisminio tyrimo pareigūnai, J. A. nebuvo žinomi, nes J. A. su A. A. V. bendravo tik vienu abonento numeriu, kurio A. A. V. vengė J. A. po automobilio pardavimo. A. A. V. negalėjo parodyti, kaip automobilio pirkimo–pardavimo dokumentuose buvo įrašyti J. A. duomenys, dėl kokių priežasčių A. A. V. organizavo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties įforminimą vokiečių kalba svetimais vardais ir trečiąja kalba, nors žinojo ir matė, kad automobilio registracijos dokumentai yra ispaniški. A. A. V. klaidino pirkėją J. A. jam sakydamas netiesą apie automobilio kilmę (nukentėjusiajam aiškino, kad pats atvarė automobilį iš užsienio, o ne perpardavinėjo), taip siekdamas paveikti J. A. apsisprendimą pirkti automobilį. Tokios aplinkybės nepatvirtina A. A. V. automobilio sąžiningo įgijimo fakto; tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nevertino A. A. V. organizuoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo vokiečių kalba, nors tai buvo apeliacinio skundo vienas pagrindinių argumentų, taip buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos; 4) A. A. V. elgėsi nesąžiningai parduodamas automobilį J. A. , siekdamas neatskleisti savo tapatybės, įgydamas J. A. pasitikėjimą, nes tarp automobilio vagystės Ispanijoje ir jo pardavimo J. A. Lietuvoje buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas ir nebuvo spėta paskelbti automobilio tarptautinės paieškos. Tokių aplinkybių palankumu savo naudai naudojosi A. A. V. .

12Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. A. V. žinojo, jog automobilis gautas nusikalstamu būdu, nes neginčytinai neįrodyta, kad automobilis buvo pagrobtas Ispanijoje, pagrobimo aplinkybės neginčytinai nenustatytos, taip pat nenustatyti asmenys, kurie A. A. V. pardavė automobilį. Iš esmės tą patį pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokios teismų išvados yra neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos ikiteisminiam tyrimui pateikti 2008 m. liepos 10 d., 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 17 d., 2009 m. sausio 6 d., 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. pranešimai patvirtina, kad automobilis 2008 m. gegužės 13 d. buvo pavogtas Barselonoje, vagystės metu jis priklausė kompanijai „Bansalease S. A. Y anc. De kredito“, apie vagystę pranešęs asmuo yra E. M. C., automobilis pavogtas iš J. C. M. namų, kai visa šeima miegojo, įsilaužus į gyvenamąsias patalpas. 2008 m. gruodžio 12 d. pranešime pažymima, kad nėra jokių požymių, jog galėjo būti įvykdytas sukčiavimas. Automobilis buvo pavogtas ne iš savininko. Apie automobilio savininką nuo pat pradžios buvo vieninga informacija — tai kompanija „Bansalease”, kuri buvo informuota apie automobilio suradimą. Būtent ši kompanija pateikė legalizuotus dokumentus ikiteisminiam tyrimui, dėl šių dokumentų turinio abejonių teismas nepateikė, jų formos ir turinio neatitikimo įstatymų reikalavimams teismai taip pat nenustatė (T. 3, b. l. 124–129). Būtent dėl šių aplinkybių nepagrįstai buvo nutrauktas ir advokato Albino Miliausko apeliacinio skundo nagrinėjimas, nes teismas nenurodė, kodėl atstovo pateikti legalizuoti dokumentai yra netinkami ir nepripažįstami įrodymais, o remiamasi informacinio pobūdžio informacija, kuri operatyviai buvo teikiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2008 m. liepos 10 d., 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 17 d., 2009 m. sausio 6 d., 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. pranešimais, kurie yra daugiau operatyvinio pobūdžio (T. 3, b. l. 124-129). Be to, nuosavybės teisėms pagrįsti negali turėti reikšmės draudimo sutarčių duomenys, nes draudimo sutarties sudarymo faktui turi reikšmės draudžiamo daikto duomenys, bet ne draudėjo ir savininko tapatumas, be to, nežinoma, kokiu būdu ir kaip draudimo sutartys sudaromos Ispanijos Karalystėje, kokie yra automobilių draudimo ypatumai. Taip iš bylos proceso neteisėtai buvo pašalintas kompanijos „Bansalease“ atstovas ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, lėmusiu neteisingo sprendimo priėmimą, t. y. byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, turinčiam suinteresuotumą bylos baigtimi (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

13Taip pat pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nesprendė ir kito nuosprendžio klausimo, susijusio su A. A. V. laikinu nuosavybės teisių apribojimu, nes laikinas jo nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas būtent pareikštam J. A. civilinio ieškinio užtikrinimui (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir prašymas dėl automobilio grąžinimo spręstini baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0577-08, nustačius kaltus asmenis ir žalą patyrusius nukentėjusiuosius, nes antrą kartą J. A. ir A. A. V. santykiai BPK nustatyta tvarka negalės būti vertinami. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0577-08 tiriama analogiška nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje, nenustatytų asmenų atžvilgiu tiek, kiek tai susiję su automobilio įgijimu ir perdavimu A. A. V. , o A. A. V. veiksmai, kiek jie susiję su automobilio įgijimu ir realizavimu J. A. , sprendžiami šioje baudžiamojoje byloje, kuri buvo atskirta nuo baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0577-08. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta skunde, prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių bei neatsakęs į esminius apeliaciniame skunde keliamus klausimus, pažeidė BK 320 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

16Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo A. A. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, įvertino bylos įrodymus pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. tinkamai nepatikrino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir nepateikė motyvuotos išvados dėl A. A. V. išteisinimo.

17Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir realizavimu, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

18BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltintas A. A. V. , objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Minėtame straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan.

19Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. A. V. dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas šį sprendimą nepakeistą, iš esmės rėmėsi subjektyviaisiais požymiais, teigdami, jog nėra pakankamai faktinių duomenų pagrįsti išvadai, kad A. A. V. įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

20Apeliacinės instancijos teismas be išsamesnio visų byloje esančių aplinkybių ištyrimo apsiribojo konstatavimu, kad prokuroro nurodytos aplinkybės: A. A. V. duotų parodymų nenuoseklumas, jo buvimas baustu baudžiamuoju įsakymu už jam žinomai vogto automobilio laikymą, kaskart vis kitokių sumokėtų sumų už pirktą automobilį nurodymas, vengimas nurodyti asmenis, iš kurių jis nusipirko automobilį, siekimas išvengti atsakomybės už automobilio realizavimą, tai, kad dokumentus automobilio pardavimui įforminti, tą atlikusiam asmeniui pateikė A. A. V. , ir kt., kurias prokuroras laikė faktinių duomenų, grindžiančių

21A. A. V. kaltę įgijus bei realizavus žinomai vogtą automobilį, nepatvirtintos. Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės, priešingai, leidžia tik spėti, daryti prielaidą, kad jis galbūt įgijo ir pardavė jam žinomai vogtą automobilį, o spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymai draudžia, tad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas A. A. V. išteisino pagrįstai ir pagrindo naikinti tokį teismo nuosprendį nėra.

22Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kurios įpareigoja teismą, kad įrodymų vertinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atkreiptinas dėmesys į automobilio įsigijimo aplinkybes – A. A. V. negalėjo parodyti, kokiomis aplinkybėmis įgijo automobilį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis visą bylos nagrinėjimo procesą vengė atskleisti asmenis, iš kurių įgijo automobilį, o nenuoseklių, neišsamių parodymų, jog automobilį įsigijo turguje iš asmenų, kurių nurodyti negali, nepatvirtina jokie kiti duomenys. A. A. V. parodymai dėl minėtų aplinkybių yra nenuoseklūs ne kartą keitėsi. Iš paties išteisintojo parodymų galima padaryti išvadą, kad 2006 m. laidos automobilis „Audi A6“, buvo įgytas už gerokai mažesnę tuometinę rinkos kainą, tai asmneniui, užsiimančiam automobilių perpardavinėjimu ir šioje srityje turinčiam patirties, yra pakankamas pagrindas abejoti, ar turtas nėra gautas nusikalstamu būdu. Pastebėtina ir tai, kad A. A. V. nepateikė jokių iš nenustatytų asmenų automobilio įgyjimą patvirtinančių dokumentų, tai vėl suponuoja pagrindą abejoti teisėto turto įgyjimu.

23Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu reikėjo nustatyti, kada, kokiomis aplinkybėmis pavogtas minėtas automobilis, kas buvo automobilio savininkas, kokia draudimo kompanija atlygino nuostolius ir ar ji ketina susigrąžinti ikiteisminio tyrimo metu sulaikytą automobilį. 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo parengtas teisinės pagalbos prašymas Nr. 20-S-2618, kuris 2010 m. sausio 21 d. buvo išsiųstas į Kauno apygardos prokuratūrą, prašant tarpininkauti kreipiantis dėl teisnės pagalbos suteikimo į Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijas. Iki bylos išnagrinėjimo pirmosiosios instancijos teisme atsakymas nebuvo gautas.

24Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nurodyta, kad duomenimis neginčijamai nustatytas ir patvirtintas tik faktas, jog automobilis 2008 m. gegužės 13 d. pavogtas Ispanijoje. Tuo tarpu duomenys apie automobilio savininkus yra prieštaringi, o duomenų apie šio automobilio vagystę, jo savininkui padarytos žalos dydį, byloje iš viso nėra. Kasacinės instancijos teisme, nagrinėjant šią bylą, teismo posėdyje prokurorė O. Zabelina pateikė ir paprašė pridėti prie bylos dokumentą Nr. 223/2012 A (Ispanijos delegacija Eurojust ID 8298), kuris, pasak prokurorės, gautas 2012 m. lapkričio 27 d., jame išdėstytas atsakymas į minėtą 2010 m. sausio 21 d. Lietuvos teisinės pagalbos prašymą dėl pavogto automobilio.

25Apeliacinės instancijos teismas privalo tinkamai išnagrinėti kiekvieną BPK nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą.

26BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas įrodymų tyrimas. Tirti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtina, jei kitaip negali būti nustatytas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Apygardos teismas nusprendė byloje atlikti įrodymų tyrimą, todėl teismas privalo vadovautis pirmosios instancijos teismui nustatytomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, įskaitant ir BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią įrodymus vertinti remiantis išsamių aplinkybių ištyrimų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atlikta tik liudytojų A. S. ir A. R. apklausa, nors teismas iš esmės pripažino, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų gali būti patikrinti tik papildomai ištyrus reikšmingas bylai aplinkybes.

27Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis), sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymai vertintini kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, nepatikrinti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir dėl jų nepateiktos motyvuotos išvados.

28Nurodyti BPK normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Antanas A. V.... 3. J. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 5. Advokato Albino Miliausko skundo nagrinėjimas nutrauktas ir jis paliktas... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro,... 7. A. A. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaltintas tuo, kad žinodamas, jog... 8. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu A. A. V. ,... 9. Kasaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra... 11. Skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų išvadų apie įrodymų... 12. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 13. Taip pat pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nesprendė ir kito... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo... 16. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas... 17. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 18. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu... 19. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. A. V. dėl veikos, numatytos... 20. Apeliacinės instancijos teismas be išsamesnio visų byloje esančių... 21. A. A. V. kaltę įgijus bei realizavus žinomai vogtą automobilį,... 22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios apeliacinės... 23. Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir nusikalstamos... 24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nurodyta, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismas privalo tinkamai išnagrinėti kiekvieną BPK... 26. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės... 27. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes,... 28. Nurodyti BPK normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, o... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012...