Byla 2K-271/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Jono Riepšo ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui D. Miliūtei, gynėjui J. Burneikiui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutarties.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta neatlikta bausmės dalis, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau jis kasacinio skundo nepadavė.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

7R. S. nuteistas už tai, kad realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2004 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bendrabutyje, esančiame Klaipėdoje, ( - ), jis realizavo, t. y. už 15 Lt V. G. pardavė V. G. priklausantį turtą – audiomagnetofoną „Artech“ 400 Lt vertės ir laikrodį 30 Lt vertės, žinodamas, kad šį turtą A. L. slapta pagrobė iš V. G. priklausančio buto.

8Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9Kasatorius skunde teigia, kad teismas neištyrė jo duotų parodymų, neatliko išsamios jų analizės, nesugretino tarpusavyje kitų asmenų duotų parodymų, todėl nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje minėto nusikaltimo sudėties. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusiajai priklausančio turto jis nepardavė, o užstatė (įkeitė), nes vėliau ketino šį turtą grąžinti teisėtam jo savininkui. Tokias savo veiksmais kasatorius siekė išsaugoti nukentėjusiosios turtą, todėl šie veiksmai negali būti pripažinti žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu.

10Nuteistojo R. S. kasacinis skundas netenkintinas.

11Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį

12BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, R. S. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad jis realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Taigi, nuteistasis atliko vieną iš BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų veikos alternatyvių požymių – realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Nuteistasis kasaciniame skunde nepagrįstai ginčija veikos požymio „realizuoti“ prasmę ir teigia, kad jis nusikalstamu būdu gauto turto nepardavė, o tik „užstatė“, nes vėliau ketino grąžinti savininkui.

13Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims. Todėl kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 189 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, ar nuteistasis R. S. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pardavė, ar užstatė, taip pat, ar ketino vėliau grąžinti teisėtam turto savininkui, ar ne. Tiek parduoti, tiek užstatyti (įkeisti) galima tik teisėtai nuosavybėj valdomą daiktą, tuo tarpu bet kokie veiksmai su svetimu turtu užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jeigu kaltininkas gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Tačiau jeigu asmuo gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą neatlieka su šiuo turtu jokių BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų, bet turtą iškart grąžina teisėtam jo savininkui, o nesant galimybės to padaryti – informuoja policijos pareigūnus, jis neatsako pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

14Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. S. gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautus daiktus ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad šie daiktai būtų grąžinti nukentėjusiajai V. G. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. pavogtus daiktus už 15 Lt pardavė V. G., ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats V. G. Nors liudytojai V. M. ir V. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad nuteistasis pavogtus daiktus siūlė ne pirkti, o užstatyti, tai nekeičia veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

15Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, kad R. S. suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu (pavogtas iš nukentėjusiosios V. G. buto) ir tai žinodamas jis šį turtą perleido tretiesiems asmenims. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad R. S. kartu su A. L. buvo nuėjęs prie jau išlaužtų nukentėjusiosios V. G. buto durų, todėl R. S. suprato, kad daiktai, kuriuos A. L. parsinešė iš V. G. buto, yra pavogti. Taigi, R. S. gavęs iš A. L. vogtus daiktus ir perleisdamas žinomai vogtus daiktus kitam asmeniui veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistasis R. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad jis atliko veiksmus su žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.