Byla 2A-1106-622/2011
Dėl išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė L. D. kreipėsi su ieškiniu atsakovui V. D. ir nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno nuo 2000 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. pabaigos ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Iki 2009 m. kovo mėn. atsakovas dar grįždavo namo, tačiau jų bendras gyvenimas faktiškai nutrūko nuo 2008 m. pabaigos. Atsakovas, gyvendamas su ieškove, dirbo, gaudavo nedideles pajamas, tačiau pinigus taupydavo. Atsakovas yra pirkęs namų apyvokos daiktų, prisidėjęs keičiant langus, tačiau už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius gyvenimo kartu metu mokėdavo tik ieškovė, atsakovas faktiškai gyveno iš ieškovės lėšų. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias dienas. 2004 m. spalio mėn. paėmė 36 000 Lt paskolą savo būsto remontui ir prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė butą. Paskolą paėmė atsakovo įkalbėta, paskola buvo panaudota automobilių įsigijimui ir pardavimui, automobiliai buvo registruoti atsakovo motinos vardu. 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovei ir atsakovui gimė duktė I. D.. Atsakovas dukra nebesirūpina, nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, visai neskiria lėšų, reikalingų vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėm bei kitų vaiko poreikių tenkinimui. Tik keletą kartų atsakovas yra sumokėjęs už vaiko darželį po 200 Lt, nupirkęs vaikui batus, kurie nėra tinkami nešioti, daugiau vaikui nėra pirkęs drabužių ar kitų daiktų, su vaiku nebendrauja. Atsakovas iš pradžių mokėdavo paskolą, tačiau jau pusę metų nepadeda ieškovei jos grąžinti, todėl ieškovė kas mėnesį bankui moka 300 Lt įmokas. Ieškovės pajamos nėra didelės – 1 300 Lt per mėnesį, jei vaikai serga, pajamos būna dar mažesnės, mokosi Klaipėdos universiteto magistrantūros studijose, dieniniame skyriuje, mokslas yra mokamas, augina dvi dukteris G. D., gimusią 1994-02-20, kurios tėvas yra miręs, ir I. D., gimusią 2004-12-31. I. D. papildomai lanko anglų kalbos būrelį, darželyje dailės pamokėles. Vaiko ugdymui išleidžia 400 Lt per mėnesį, o dar papildomai maistui, aprangai ir kitiems būtiniems dalykams, viso ieškovė išleidžia apie 600 Lt, todėl mano, kad ir atsakovas turėtų vaiko išlaikymui skirti tiek pat. Atsakovas yra darbingas ir sveikas, turi vieną vaiką iš ankstesnių santykių su kita moterimi, kuriam ieškovės žiniomis, taip pat neteikia išlaikymo, teismo sprendimu išlaikymas nėra priteistas. Kadangi atsakovas turi visas sąlygas teikti išlaikymą, būdamas esamo amžiaus ir sveikatos, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 600 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. nuo 2007-08-01, iki ieškinio pareiškimo teisme po 200 Lt kas mėnesį, viso 21 600 Lt.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. D. dukros I. D., gimusios 2004-12-31, išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos

5(2010-08-20) iki jos pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei L. D.. Šią sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo V. D. nepilnamečiui vaikui I. D. 13 900 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2010-08-19 ir L. D. paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo V. D. į valstybės biudžetą priteisė 525 Lt bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis bylos įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, jog šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga 600 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma. Abiejų tėvų turtinė padėtis šiuo metu neleidžia dukrai teikti didesnio nei 600 Lt išlaikymo. Tai, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra 315 Lt per mėnesį, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas, ginčydamas vaiko išlaikymui būtiną sumą, nepateikė nei aiškinimų, nei įrodymų, kokio dydžio išlaikymas būtų pakankamas mergaitei išlaikyti. Atsakovas, būdamas darbingas, žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, neįrodė, kad deda visas pastangas susirasti darbą. Įvertinęs byloje rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos prie vaiko išlaikymo prisidėjo labai nežymiai. Sumokėjo 208,46 Lt už vaiko darželį, 2010 m. balandžio mėnesį, 159,54 Lt – už vaiko darželį, 2010 m. kovo mėnesį, 132 Lt už vaiko darželį, 2010 m. gegužės mėnesį, viso – 500 Lt. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2007-08-01 iki ieškinio padavimo dienos buvo geresnė, jo gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 800, todėl, ieškovei įrodžius savo reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismas tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iš dalies, pripažįstant, kad tėvo turtinė padėtis leido teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-01 iki kreipimosi į teismą dienos, viso 14 400 Lt (400 Lt x 36 = 14 400 Lt). Gauta suma mažintina ieškovo sumokėta 500 Lt suma už vaiko darželį, t.y. iš atsakovo priteistinas 13 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.

6Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72011 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisiant iš jo 200 Lt išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas neteisingai paskirstė išlaikymo sumą tarp tėvų. Ieškovė gauna stabilias 1 300 Lt mėnesines pajamas, turi savo butą. Tuo tarpu jis gyvena iš valstybės teikiamos 315 Lt socialinės pašalpos. Turtinė tėvų padėtis nėra vienoda, todėl ir teikiamas išlaikymas negalėtų būti paskirstomas vienodai. Teismas be pagrindo konstatavo, kad už įsiskolinimo laikotarpį išlaikymo dydis, tenkantis atsakovui, turi būti 400 Lt. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų atsakovo paaiškinimus dėl bendro ūkio vedimo su ieškove iki 2010 m. rugpjūčio. Teismas priėmė sprendimą be privalomos institucijos išvados, o tai sudaro pagrindą manyti, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo

92011 m. sausio 10 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės I. D., gim. 2004-12-31, tėvai. Tarp šalių kilo ginčas, kokia apimtimi ir nuo kada atsakovas turi prisidėti prie savo nepilnametės dukters išlaikymo.

12Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

13Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

15Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Iš atsakovo priteista 300 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma nėra didelė, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo gaunamas nedideles pajamas. Tačiau nedidelių pajamų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nors ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau ji turi išlaikyti dar vieną nepilnametę dukrą G. D., kurios tėvas yra miręs. Nustatydamas vienodą išlaikymo dydį abiems tėvams, pirmosios instancijos teismas CK 3.192 straipsnyje nustatyto proporcingumo principo nepažeidė. Tai, kad atsakovas pateikė teismui bankinius išrašus, savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovas tinkamai būtų vykdęs pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Dėl minėtų bankinių išrašų pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų atsakovo įvardintas aplinkybes. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant ginčus dėl vaikų (CK 3.178 straipsnis). Tokie ginčai paprastai yra suprantami kaip ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau šioje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius byloje dalyvavo ir teismui nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo (b. l. 85). Taigi apelianto argumentas dėl sprendimo priėmimo nesant vaiko teisių apsaugos institucijos išvados yra nepagrįstas.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, tiek įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantui Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atidėjo 453 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki jo išnagrinėjimo. Kadangi skundas yra atmetamas, minėtas mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš apelianto (CPK 96 straipsnis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš apelianto V. D. 453 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Ryšiai