Byla e2S-713-565/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos Š. B. pareiškimą dėl iškaitomų lėšų sumažinimo, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Mokilizingas“, AB „Swedbank“ bankas, antstoliai R. V., A. B..

4Pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumažinti vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/01701S ir Nr. 0179/11/00545 išskaitomų lėšų iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų prilyginamų išmokų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų dalį – 475 Eur, o šildymo sezonu – 545 Eur. Nurodė, kad pareiškimo nagrinėjimas užsitęs, o pareiškėjai iš turimų lėšų sunku patenkinti savo ir mažamečio vaiko poreikius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

7Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pareiškė tapatų reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip ir pareiškime – pareiškėja siekia sumažinti išskaitomų iš jos darbo užmokesčio lėšų dydį. Nurodė, kad teismas ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tada, kai teismas nustato, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, kad jų nesiėmus, pareiškėjai galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Pareiškėja Š. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-02 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, tokiu būdu padarydamas procesinės teisės pažeidimmą – apribojo teisę į teisminę gynybą.

11Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl prašymo dalies, susijusios su vaiko teisių gynyba, pagrįstumo ar nepagrįstumo. Nutartyje net neužsiminta nei apie vaiko prioritetinių teisių gynybą, nei dėl argumentų dėl viešojo intereso pozicijų ir daromos žalos vaikui, nei apie teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, įstatymo analogijos taikymo pagrįstumo šiuo konkrečiu atveju. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi (CPK 5 str., 3 d.), nors privalėjo išspręsti ir vaiko teisėtus (prioritetinius) interesus, kadangi jie neatsiejamai susiję šios bylos vykdymo procese.

12Pareiškėjos teigimu, ji prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo CPK 144 str. 2 d. pagrindu, t.y. būtinybe taikyti šias priemones ne tik dėl viešojo intereso, bet ir dėl daromos žalos asmens (vaiko) interesams (CPK 3 str. 1 d. ir 6 d., 144 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. ir 5 p.).

13Teismas jokių motyvų nepateikė ir apie galimą (negalimą) šiuo atveju teismui suteiktą iniciatyvą pačiam imtis šių laikinųjų apsaugos priemonių.

14Teismas nenurodė, kodėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir kokių konkrečių asmenų siekiami teisėti tikslai būtų suvaržyti šioje konkrečioje byloje (pvz., antstolių, kreditorių ar tik vieno jų ir pan.).

15Teismas pateikė tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų kaip motyvų nesusiejo su prašymo dalyku bei argumentais.

16Teismas, nurodydamas motyvus dėl prašymo tapatumo su pagrindiniu pareiškimu, nenurodė, kodėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, t.y. kokioms konkrečioms teisės normoms jis prieštarauja.

17Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti.

18Nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra tapatus pareiškimu teikiamam reikalavimui, t.y. pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašo teismo išspręsti klausimą, kuris turėtų būti sprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu.

19Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, tuo tarpu pareiškėja skunde nurodo, kad teismas netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškime nurodytų argumentų, t.y. pareiškėja nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl vaiko interesų. Pareiškimu teikiamas reikalavimas ir pagrindiniai pareiškimo argumentai yra siejami būtent su vaiko interesais ir jo poreikiais. Teismas, spręsdamas pagrindinį pareiškėjos reikalavimą dėl išskaitomų lėšų sumažinimo, iš esmės turi ištirti ir įvertini su vaiko interesais susijusias aplinkybes, kai tuo tarpu šiuos pagrindinius argumentus ir aplinkybes pareiškėja reikalauja išnagrinėti ir įvertinti dar pasirengimo proceso stadijoje, t.y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20Pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo nurodyti ir argumentuoti aplinkybes, kurios patvirtintų tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas, tačiau tokių duomenų pareiškėja nepateikė.

21Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28243-845/2013 jau buvo nusprendęs sumažinti išskaitomų lėšų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų dalį, lygią 1 250 Lt, o šildymo sezono metu dalį, lygią 1 450 Lt. Visus 2014 m. antstolis taikė teismo nustatytus išieškojimo apribojimus ir tokios sąlygos pareiškėją tenkino, naujų esminių pasikeitimų šiai dienai pareiškėja nenurodo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-24 nutartimi taikyti išieškotinų sumų apribojimai yra pakankami iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių šiuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-02-02 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

25Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos Š. B. pareiškimą dėl iškaitomų lėšų sumažinimo, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Mokilizingas“, AB „Swedbank“ bankas, antstoliai R. V., A. B.. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumažinti vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/01701S ir Nr. 0179/11/00545 išskaitomų lėšų iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų prilyginamų išmokų dydį, paliekant pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų dalį – 475 Eur, o šildymo sezonu – 545 Eur. Nurodė, kad pareiškimo nagrinėjimas užsitęs, o pareiškėjai iš turimų lėšų sunku patenkinti savo ir mažamečio vaiko poreikius.

26Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjos reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tapatus pareiškime nurodytam reikalavimui, t.y. pareiškėja siekia sumažinti išskaitomų iš jos darbo užmokesčio lėšų dydį, taip pat nepagrindė, kaip šių priemonių nesiėmus, pareiškėjai galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

27Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

28Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2014, 2012-08-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011).

29Pareiškėja kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi formaliais motyvais, dėl kurių atmetė prašymą, nors šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant ne tik į viešąjį interesą, tačiau ir į prioritetinius vaiko teisių apsaugos tikslus. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra motyvuota, trumpai išdėstant argumentus, kodėl negali būti patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tik spręsdamas pagrindinį pareiškėjos reikalavimą dėl išskaitomų lėšų sumažinimo, teismas iš esmės turi ištirti ir įvertini su vaiko interesais susijusias aplinkybes, tačiau pareiškėja nepagrįstai reikalauja šiuos pagrindinius argumentus ir aplinkybes išnagrinėti ir įvertinti dar pasirengimo nagrinėti bylą proceso stadijoje, t.y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

31Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kodėl nesiėmus pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ši nuostata yra imperatyvi, ja pareiškėja negalėjo nesivadovauti, kaip teigia skunde, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas nenagrinėjo jos motyvų, susijusių su vaiko interesais, šiuo atveju gali būti nagrinėjami tik sprendžiant klausimą iš esmės.

32Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-10 nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl išieškojimo sumažinimo vykdymo procese. Ši nutartis yra neįsiteisėjusi, nes pareiškėja apskundė nutartį apeliacinės instancijos teismui, kuris gavo bylą 2015-04-14. Manytina, kad teismo procesas neužtruks, todėl dėl šios priežasties yra atmestinas pareiškėjos motyvas, kad jos ir vaiko interesai yra pažeidžiami dėl ilgai trunksiančio teismo proceso nagrinėjant pareiškimą dėl išieškojimo sumažinimo vykdymo procese.

33Kitais atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nėra paneigtas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

34Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2015-02-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal... 4. Pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi pareiškėjos prašymą... 7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pareiškė tapatų reikalavimą dėl... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Pareiškėja Š. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos... 11. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl prašymo dalies,... 12. Pareiškėjos teigimu, ji prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 13. Teismas jokių motyvų nepateikė ir apie galimą (negalimą) šiuo atveju... 14. Teismas nenurodė, kodėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės... 15. Teismas pateikė tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų kaip motyvų... 16. Teismas, nurodydamas motyvus dėl prašymo tapatumo su pagrindiniu pareiškimu,... 17. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo... 18. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes ir sprendžiant laikinųjų... 19. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 20. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo... 21. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutartimi... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Atskirasis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 25. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė... 26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 27. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar... 28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant... 29. Pareiškėja kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdama, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, sprendžiant... 31. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kodėl nesiėmus... 32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės... 33. Kitais atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir... 34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti...