Byla 2A-213-157/2015
Dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą su delspinigiais priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

2atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3364-590/2014, pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sanmarko“ ir A. Ž. dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą su delspinigiais priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą bei delspinigių priteisimo.

6Ieškovas atsakovui UAB „Sanmarko“ (nuomininkui) pareikštame ieškinyje nurodė, kad, šiam laimėjus konkursą, 2008-09-16 ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. A466-2172 (5.2-TR2) (toliau – Sutartis) jo komercinei veiklai vykdyti laikotarpiui iki 2013-09-15 buvo išnuomota dalis pastato, tai yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0361-4015), esančio ( - ), – pirmame aukšte esančios 181,15 kv. m bendrojo naudingojo ploto patalpos, pažymėtos 12-(1-12) (toliau – Patalpos), ir perduota 2008-09-16 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu. Nuomininkas Sutarties 2 punkte įsipareigojo kas mėnesį mokėti 10 869 Lt nuompinigius (60 Lt per mėnesį už 1 kv. m bendrojo ploto), o Sutarties 11 punkte buvo numatyta, jog skolininkas, nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka delspinigius – 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos nuompinigių sumos. Tvirtino, kad nuomininkas šios prievolės tinkamai nevykdė, todėl 2013-05-24 sutartis buvo nutraukta, turtas buvo jam grąžintas ir užfiksuota 227 606,21 Lt dydžio nuomos mokesčio skola. Teigė, kad iš nuomininko jam priteistini 147 285,11 Lt dydžio delspinigiai, o remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi – 9 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remdamasis prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Sanmarko“ 227 606,21 Lt nuomos mokesčio skolą, 147 285,11 Lt dydžio delspinigius, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-5312-590/2013).

7Atsakovas UAB „Sanmarko“ atsiliepime prašė šį ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad išsinuomotu daiktu negalėjo naudotis pagal paskirtį, negalėjo jo rekonstruoti bei suremontuoti, nes nuo sutarties sudarymo dienos ieškovas su juo nebendradarbiavo ir dėl to patyrė didelę turtinę žalą. Tvirtino, kad ieškovui adresuotais 2008-11-10, 2009-10-23, 2011-03-28, 2012-03-28 raštais buvo pranešęs, kad jam nebuvo perduoti namo, kuriame yra patalpos, laiptinės bei kiemo raktai; kad jam nebuvo žinoma, jog išsinuomotos patalpos nebuvo prijungtos prie elektros tiekimo bei vandentiekio; kad reikalavo, jog AB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“ suderintų prisijungimus su 497–ąja gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – 497–oji GNSB), kuri nereaguodavo į jo prašymus, o ieškovas netarpininkavo šiais klausimais ir su bendrija jų nederino. Atsakovas teigė, kad 2012-03-28 prašė ieškovo pratęsti nuomos sutartis, atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, panaikinti PVM sąskaitas faktūras, perduoti raktus, patvirtinti sąmatas; kad ieškovas 2012-04-26 raštu Nr. A51-25515 (2.14.1.17-EK5) pranešė, jog Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetui svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2012-09-30 bei sutarties galiojimo termino pratęsimo iki 2018-09-17, tačiau apie rezultatus jam nebuvo pranešta.

8Atsakovas nurodė, kad faktas, jog pats ieškovas pažeidė sutartį, nesuteikia jam pagrindo reikalauti nuomos mokesčio ne tik už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2012-09-30, bet ir iki sutarties nutraukimo (CK 6.487 str.). Be to, teigė, kad ieškovas iš reikalaujamos skolos nėra išskaičiavęs trijų mėnesinių dydžių nuomos mokesčio, kuris jam buvo sumokėtas pagal konkurso sąlygas; kad ieškinys dėl delspinigių priteisimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.); kad pagal kasacinio teismo praktiką 0,2 proc. dydžio netesybos pripažįstamos aiškiai per didelėmis, todėl turėtų būti mažinamos iki 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

9Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškė ieškinį atsakovui A. Ž. (civilinė byla Nr. 2-5352-262/2013). Ieškovas nurodė, kad 2008-09-16 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. A466-2171 (5.2- TR2) (toliau – Sutartis) atsakovui jo komercinei veiklai vykdyti iki 2013-09-15 buvo išnuomotos ( - ), pirmame aukšte esančios 121,80 kv. m bendrojo naudingojo ploto patalpos, pažymėtos 1 l-(l-6) (toliau – Patalpos), ir jam perduotos turto perdavimo ir priėmimo aktu.

10Ieškovas tvirtino, kad nuomininkas A. Ž. Sutarties 2 punkte įsipareigojo kas mėnesį mokėti 7 308 Lt nuompinigius (60 Lt per mėnesį už 1 kv. m bendrojo ploto), o Sutarties 11 punkte buvo numatyta, jog skolininkas, nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka delspinigius – 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos nuompinigių sumos. Tvirtino, kad nuomininkas šios prievolės tinkamai nevykdė, todėl 2013-06-21 sutartis buvo nutraukta, turtas buvo jam grąžintas ir užfiksuota 155 904,40 Lt dydžio nuomos mokesčio skola. Teigė, kad iš nuomininko jam priteistini 99 074,81 Lt dydžio delspinigiai, o remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi – 9 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remdamasis ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo A. Ž. 155 904,40 Lt nuomos mokesčio skolą, 99 074,81 Lt dydžio delspinigius, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Atsakovas A. Ž. atsiliepime prašė šį ieškinį atmesti bei priteisti jam turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas savo prieštaravimus grindė analogiškais argumentais bei motyvais, kaip ir atsakovas UAB „Sanmarko“.

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi šias civilines bylas sujungė, civilinę bylą Nr. 2-5352-262/2013 prijungdamas prie civilinės bylos Nr. 2-5312-590/2013.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

15Priteisė iš atsakovo UAB „Sanmarko“ ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 227 606,21 Lt nuomos mokesčio, 14 116,50 Lt delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 241 722,71 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2013-08-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 345,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovo A. Ž. ieškovui priteisė 155 904,40 Lt nuomos mokesčio, 16 134,64 Lt delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 172 039,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2013-08-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovai nevykdė pareigos mokėti ieškovui nuomos mokesčio, o jų argumentai nesuteikia pagrindo šio mokesčio iš jų nepriteisti, jį sumažinti ar visiškai nuo jo atleisti (CPK 178 str., CK 6.156 str., 6.477 str., 6.487 str.). Teismas nustatė, kad ginčo patalpos atsakovams buvo išnuomotos jų komercinei veiklai, turtas buvo perduotos, todėl jiems buvo gerai žinoma patalpų būklė (elektra, vandentiekis); kad nuomos mokestį jie įsipareigojo mokėti nuo patalpų perdavimo dienos, šios prievolės nesiejant su patalpų rekonstrukcija, remontu etc.; kad ieškovas net po kelis kartus buvo atleidęs atsakovus nuo nuomos mokesčio ir nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 bei nuo 2009-04-01 iki 2010-04-01 šio mokesčio jie iš viso nemokėjo; kad atsakovai neįrodė, jog 497–oji GNSB trukdė jiems prisijungti prie komunikacijų, be to, ieškovas nėra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, tai pat neįrodė, jog šiose patalpose negalima buvo įrengti vėdinimo sistemos, o ji galėjo būti įrengta tik ieškovui priklausančio rūsio patalpose R-1, R-2; kad ieškovas neturėjo pareigos pratęsti ginčo sutarčių terminų ir papildomai jiems išnuomoti rūsio patalpas; kad atsakovai neįrodė, jog patalpomis negalėjo naudotis dėl to, jog jiems nebuvo perduoti namo laiptinės bei kiemo raktai, be to, nustatyta, kad ten jie galėjo patekti iš gatvės; kad į nuomos mokesčio skolą neįskaičiuoti 3 mėn. (2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.).

17Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad pritaikius ieškinio senaties terminą iš atsakovo UAB „Sanmarko“ priteistinų delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013-02-20 iki 2013-05-31 sudaro 28 233,01 Lt, o iš atsakovo A. Ž. – už laikotarpį nuo 2013-02-26 iki 2013-06-31 – 32 269,28 Lt (Sutarčių 11 p., CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Kartu teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli – viršija per mėnesį mokėtiną nuomos mokestį, tačiau įvertinęs tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių teisinių santykių, kad atsakovai sutartį sudarė komerciniais tikslais, ilgą laiką buvo atleidžiami nuo nuomos mokesčio, gera valia neatsiskaitė, kad reikalaujamų priteisti lėšų suma yra didelė, o ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, tenkinantis viešuosius interesus, – sprendė, jog atsakovų prašomi priteisti 0,02 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per maži.

18Vadovaudamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnių nuostatomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendė, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ieškovo reikalaujami delspinigiai sumažintini iki 0,1 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, ir iš atsakovo UAB „Sanmarko“ priteistina jų suma mažintina nuo 28 233,01 Lt iki 14 116,50 Lt, o iš atsakovo A. Ž. – nuo 32 269,28 Lt iki 16 134,64 Lt. Ieškinį dėl likusios delspinigių dalies priteisimo teismas atmetė.

19Spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį metų pusmetį, todėl pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį taikytina 2013-07-01 galiojusi 1 procento palūkanų norma (Lietuvos Banko duomenų bazės duomenys interneto puslapyje www.lb.lt); kad šią normą padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovų mokėtina palūkanų suma sudaro 9 procentus per metus, todėl ieškovui priteisė iš atsakovo UAB „Sanmarko“ nuo bylos iškėlimo dienos (2013-08-22), o iš atsakovas A. Ž. nuo 2013-08-28 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo visų iš jų priteistų pinigų sumų (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str., CK 6.37 str. 2 d.).

20Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ieškovui iš atsakovo UAB „Sanmarko“ priteisė 345,74 Lt išlaidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, o į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Sanmarko“ 5 834,45 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo A. Ž. – 4 440,78 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 4 p., 93 str. 1 d.).

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Atsakovai UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – visiškai atmesti Vilniaus miesto savivaldybės ieškininius reikalavimus jų atžvilgiu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas be pagrindo vadovavosi CK 6.156 straipsniu ir nesirėmė atsakovų argumentais, kad jie vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos Nuompinigių už negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turtą nuomą skaičiavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 14, 15 punktais iki 2011-09-11 buvo atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, gi ieškovas neteisėtai reikalauja priteisti nuompinigius už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2012-09-30, nes dėl jo paties vengimo nebuvo išspręstas pagrįstas atsakovų 2012-03-28 prašymas dėl nuomos sutarčių pratęsimo iki 2018-09-28, atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo, PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo, raktų perdavimo ir sąmatų patvirtinimo (CK 6.200 str. 2 d., 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.259 str. 1 d., 6.487 str., Tvarkos 14, 15 p.). Ieškovo ekonomikos bei investicijų departamentui pritarus sutarties pratęsimui, klausimas be pagrindo, pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo perduotas svarstyti Tarybai. Sutartys buvo nepratęstos neteisėtai ir dėl to atsakovai patyrė nuostolių.
  2. Teismas be pagrindo nesirėmė atsakovų argumentais, kad jie negalėjo naudotis išsinuomotu turtu – vykdyti remonto darbus, nes nebuvo patvirtintos su minimu jų 2012-03-28 prašymu pateiktos sąmatos, buvo uždelsta duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, pasirašyti ir teikti prašymus dėl projektavimo sąlygų išdavimo.
  3. Teismas be pagrindo sutiko su ieškovu dėl atsakovų sumokėtų pradinių įnašų – 3 mėnesių nuomos mokesčių, įskaitymo, nes laikotarpiu nuo 2008-09-16 iki 2008-12-31 jie neturėjo pareigos mokėti nuompinigius dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir 2011-03-28 buvo pateikę prašymą dėl 2008 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitos faktūros panaikinimo.
  4. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas A. Ž. neįrodė, jog ieškovas jam neperdavė patalpos Nr. 11-6 (12,24 kv. m), nes tai patvirtina šio asmens 2008-2012 m. reikalavimai perduoti šios patalpos raktus.
  5. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo sprendė, kad ieškovui priteistini delspinigiai mažintini nuo 0,2 procento iki 0,1, o ne iki 0,02 procento nuo laiku nesumokėtų lėšų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (CK 6.210 str., 6.261 str.).
  6. Teismas be pagrindo atsakovo A. Ž. atžvilgiu taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir priteisė iš jo ieškovui 9 procentų dydžio metines procesines palūkanas, nes nepateikta įrodymų, jog jis yra ūkio subjektas, kuriam šis įstatymas gali būti taikomas.

23Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovų UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovai be pagrindo teigia, kad ieškovas buvo priėmęs sprendimą atleisti atsakovus nuo nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpiu nuo 2011-09-11 iki 2012-09-30, nes atsakovas UAB „Sanmarko“ pagal Sutartį privalėjo mokėti šį mokestį laikotarpiais nuo 2008-09-16 iki 2009-01-01 ir nuo 2011-09-12 iki 2013-05-24, o atsakovas A. Ž. laikotarpiu nuo 2011-09-12 iki 2013-06-21, kai jie nebuvo atleisti nuo nuompinigių mokėjimo. Klaidingai interpretuojamos Tvarkos 17 punkto nuostatos, o klausimas teisėtai buvo perduotas tarybai, nes nuomininkai nuo nuompinigių mokėjimo dėl tos pačios priežasties buvo atleidžiami iš eilės daugiau nei dvejus metus (Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d.).
  2. Pagal Sutarčių sąlygas atsakovų pareiga mokėti mokestį nesiejama su patalpų rekonstrukcija, jų pertvarkymu, remontu ir kt., todėl argumentai, jog nuomos mokestis turi būti mažinamas ar atsakovai turi būti nuo jo visai atleisti, yra nepagrįsti. Be to atsakovai reikalavo pratęsti Sutarčių terminą patys nevykdydami savo pareigų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento 2009-04-03 d. rašte Nr. A51-7711 (2.14.1.17-TR2) pažymėta, kad dar nesikreipta ir nepateikta projektinių pasiūlymų dėl patalpų ( - )įrengimo.
  3. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad negalėjo naudotis patalpomis, atlikti remonto darbų, nes ieškovas netvirtino jų pateiktų suvestinių statybos kainos skaičiavimo sąmatų. Tačiau toks tvirtinimas Sutartyse nenumatytas, o sutikimas rengti projektinę dokumentaciją patalpų rekonstravimui jiems buvo suteiktas Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-11-05 posėdyje.
  4. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad jie atleistini nuo nuomos mokesčio mokėjimo dėl ieškovo nebendradarbiavimo su jais (CK 6.487 str., 6.64 str. 1 d. 1 p. ir 6.259 str. 1 d., Tvarkos 14 p., 15 p.). Šį teiginį paneigia faktas, kad jie dėl tos pačios priežasties buvo atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo iš eilės daugiau nei dvejus metus. Be to, ieškovas nėra atsakingas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, o papildomų (rūsio) patalpų išnuomojimas / neišnuomojimas yra jo teisė.
  5. Atmestini atsakovų teiginiai dėl pradinių įnašų įskaitymą į nuompinigių skolą, nes nuomos Sutartys su atsakovais sudarytos 2008-09-16, nuo nuomos mokesčio mokėjimo jie buvo atleisti nuo 2009-01-01. Todėl atsakovų sumokėta trijų nuomos mokesčio dydžio suma pagrįstai įskaityta už laikotarpį iki 2009-01-01 ir nėra išskaičiuota iš prašomos priteisti skolos už laikotarpį nuo 2011-09-12.
  6. Atmestini atsakovų teiginiai, susiję su neperdavimu raktų nuo dalies patalpų, laiptinės, kiemo vartų, nes jiems buvo pranešta, kad pasimetus ar dingus raktui nuo patalpos, nuomininkas, esant poreikiui ir pageidavimui, turi teisę pakeisti durų spyną.
  7. Atmestini atsakovų teiginiai, susiję su delspinigių sumažinimu, nes pagal išaiškinimus teismų praktikoje, šalims susitarus dėl delspinigių, kreditorius neprivalo įrodinėti savo nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai ilgą laiką apskritai buvę atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo ir turėdami ieškovui dideles skolas, šiam nusprendus netenkinti jų prašymo vengia vykdyti sutartines prievoles, o ieškovas dėl to patiria nuostolius.
  8. Atmestini atsakovų teiginiai dėl 9 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo A. Ž. pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes ginčo negyvenamąsias patalpas jis išsinuomojo būtent komercinei veiklai, todėl darytina pagrįsta išvada, jog verčiasi ūkine komercine veikla. Be to, su juo sudaryta sutartis atitinka komercinio sandorio požymius.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja neperžengdamas atsakovų UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes nesustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei aplinkybių, kurioms esant neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai – viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

26Minėta, kad atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje iš dalies patenkinti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškininiai reikalavimai, teigia, jog suklysta vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant aplinkybes, aiškinant bei taikant įstatymus ir be pagrindo spręsta, kad atsakovai – turto nuomininkai, neįrodė ieškovo – turto nuomotojo, kaltės dėl pažeidimo prievolių, kildinamų iš turto nuomos sutarčių.

27Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliantų teiginius, pirmiausiai pažymi tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais, savo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai; jog byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais; jog įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; jog vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; jog išvada dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįsta būtent nagrinėjamos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 etc.); jog pagal CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, tam dėti maksimalias pastangas, kad būtų maksimaliai išvengta galimų nuostolių, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007 etc.).

28Taigi kasacinis teismas nuosekliai reikalauja, kad tik konkrečioje byloje nustatytų įrodymų viseto analize turi būti grindžiama išvada apie įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, nagrinėjamu atveju apie sutartinių nuostatų, bendrųjų principų reikalavimų vykdymą / nevykdymą, materialinės, o taip pat proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas.

29Remdamasi nagrinėjamos bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir itin išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatęs teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškinęs aktualias turto nuomos sutarčių nuostatas, aktualias materialinės teisės normas, – turėjo pagrindą konstatuoti, jog jie neįrodė kreditoriaus – turto nuomotojo, sutartinių įsipareigojimų pažeidimo faktų bei atitinkamų teisinių pagrindų, atleidžiančių juos nuo prievolės atsiskaityti su pirmuoju už turto nuomą (CK 6.200 str. 2 d., 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.259 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos Nuompinigių už negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turtą nuomą skaičiavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 14, 15 punktai). Skundžiamame sprendime teismas aiškiai nustatė teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, paneigiančias atsakovų argumentus bei suformulavo motyvus, kuriais pagrindė savo išvadas (CPK 185 str., 270 str. 4 d.).

30Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų argumentus, visiškai pagrįstai rėmėsi faktais, jog Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2008-09-16 sutartimis ( - ), Vilniuje esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0361-4015) pirmojo aukšto 181,15 kv. m bei 121,80 kv. m bendrojo naudingojo ploto patalpos, atsakovams A. Ž. ir UAB „Sanmarko“, kurio vienintelė akcininkė, o nuo 2008-04-02 ir vadovė yra atsakovo A. Ž. sutuoktinė I. Ž. (Juridinių asmenų registro duomenys) – buvo išsinuomotos ir tą pačią dieną įstatymo nustatyta tvarka perduotos jų komercinei veiklai vykdyti, taigi nuo sutarties sudarymo dienos buvo gerai žinoma jų būklė (elektra, vandentiekis); jog nuomininkai be jokių išlygų, tai yra nesiejant su šio turto rekonstrukcija, pertvarkymu, remontu ar kt., įsipareigojo nuomos mokestį mokėti nuo jo perdavimo dienos; jog ieškovas, bendradarbiaudamas su nuomininkais, ne kartą buvo atleidęs atsakovus nuo nuomos mokesčio; jog atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jų procesiniuose dokumentuose minima Vilniaus m. 497–oji GNSB trukdė prisijungti prie komunikacijų ir kokiu būdu tai darė, kad ginčo patalpose nebuvo galima įrengti vėdinimo sistemos, kad ją buvo galima įrengta tik ieškovui priklausančio rūsio patalpose (R-1, R-2), kad patekti į ginčo patalpas buvo galima tik iš gatvės pusės, kad jomis iš viso nebuvo galima naudotis dėl to, jog nebuvo perduoti namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, laiptinės bei kiemo raktai etc.

31Antra, kaip jau minėta, atsakovai savo verslui iš Vilniaus miesto savivaldybės viešo konkurso būdu dar 2008 m. išsinuomojo ginčo patalpas, kurios yra pačiame Vilniaus m. istorinio senamiesčio centre; iš viešojoje erdvėje esančių duomenų (reklama, atsakovo A. Ž. interviu elektroninėje žiniasklaidoje (http://rekvizitai.vz.lt; http://lrytas.lt ir kt.) etc., matyti, kad atsakovui UAB „Sanmarko“ priklauso taip pat Vilniaus m. senamiestyje veikiantys restoranai ,,San Marco“ (Subačiaus g. 2 / 1, Vilnius), „Divino Trattoria“ (Didžioji g. 19, Vilnius), o pats atsakovas A. Ž. vadovauja VšĮ „Skanių idėjų svetainė“ (Architektų g. 56-101, Vilnius); tiek viešojoje erdvėje (http://rekvizitai.vz.lt), tiek teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys rodo, kad atsakovai UAB „Sanmarko“, o taip pat pats A. Ž. ne kartą patys inicijavo ar buvo įtraukti dalyvauti teisme nagrinėjant civilines, administracines bylas, buvo atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų (CPK 179 str. 3 d.). Taigi tokia informacija, be kita ko, leidžia spręsti, kad šie asmenys, turintys patirtį minėtame versle, žino / turi žinoti nekilnojamojo turto nuomos teisinių santykių ypatumus, tokių sutarčių sudarymo praktiką, vienokių ar kitokių sutartinių nuostatų įtraukimo / neįtraukimo į jų sąlygas tikslus, teisines pasekmes, galimą riziką, be kita ko, įsipareigojimų kas mėnesį mokėti nuomos mokestį (nuomininkas UAB „Sanmarko“ – 10 869 Lt, o nuomininkas A. Ž. – 7 308 Lt), savo teisių įgyvendinimo tvarką, būdus, įrodinėjimo priemones ir kt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visa tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad šiuos asmenis taip pat ir ginčo teisiniuose santykiuose nėra pagrindo laikyti silpnesniąja jų šalimi ir vertinant šalių elgesį atsakovų atžvilgiu taikyti kitokius kriterijus, nei tai darė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).

32Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos argumentais, kuriais remiantis atmesti apeliantų teiginiai, kad ieškovas neteisėtai atsisakė pratęsti ginčo sutartis, jog jos nebuvo / negalėjo būti tinkamai vykdomos būtent dėl pareigos bendradarbiauti pažeidimo iš jo pusės, ir papildydama šiuos argumentus, nurodo, jog pagal bylos medžiagą patys atsakovai ieškovo tarnyboms laiku neteikė reikiamų dokumentų, būtinų ginčo patalpų remonto / rekonstravimo procesams inicijuoti. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas faktas, kad patys atsakovai iškėlė argumentą, jog likus vieneriems metams iki sutarčių termino pabaigos, jiems nebetikslinga remontuoti patalpas, – tuo iš esmės pripažindami, kad iki tol nesiėmė jokių veiksmų jas pritaikyti savo verslui, nors sutikimas rengti projektinius dokumentus rekonstravimui buvo suteiktas ieškovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos dar 2008-11-05 sprendimu. Beje, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atlyginamas nuomininkui už turto pagerinimą nebuvo numatytas (Tvarkos 16 p., 20.2 p.). Ieškovas, atsiliepdamas į skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies, o taip pat Tvarkos 14-17 punktų nuostatomis, taip pat teisingai nurodo, kad nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl nustatytos tvarkos pažeidimo sprendžiant klausimą dėl turto nuomos sutarčių pratęsimo (CPK 178 str., 6.156 str.).

33Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, priešingai nei teigia atsakovai, jie patys nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iš esmės elgėsi nesąžiningai, nes laikydami, jog ieškovas pažeidžia jų teises, teisėtus interesus, nesiėmė teisinių priemonių šiems pažeidimams pašalinti ar, pagaliau, inicijuoti teisinių santykių nutraukimą ir nuostolių atlyginimą, – taip elgiasi apdairūs bei rūpestingi asmenys (lot.: bonus pater familias), o visą minimą laikotarpį nuo 2008 m. naudojosi ginčo turtu, už tai šio turto savininkui nemokėjo ir jo nesugrąžino (CK 6.158 str.).

34Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų, motyvus, susijusius su pradinių įnašų – 3 mėnesių nuomos mokesčių dydžio lėšų, įskaitymu, nes byloje nėra duomenų, kad už laikotarpį nuo sutarčių sudarymo iki 2009-01-01 ieškovas nuo šios pareigos juos būtų buvęs atleidęs. Jų argumentai dėl nepakankamo priteistinų delspinigių dydžio sumažinimo atmetami visų pirma todėl, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies normos nustato tik žemiausiąją netesybų mažinimo ribą, kuri atitinkamai nustato teismo diskrecijos teisės ribas. Antra, įvertinus atsakovų elgesį šių sutarčių galiojimo metu, tai, kad šalys buvo sulygusios 0,2 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtų lėšų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, – teismo nustatytas 0,1 procento šių netesybų dydis atitinka faktinę ginčo teisinių santykių situaciją, neprieštarauja nei materialiosios teisės normoms, nei esminių civilinio proceso ar civilinės teisės principų reikalavimams (CK 6.210 str., 6.261 str., 1.5 str. 1 d., 6.71 str. 1 d., 6.73 str., 6.156 str. 1 d.), nei galiojančiai teismų praktikai šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 etc.).

35Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normų taikymo atsakovo A. Ž. atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, kad jau pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, jog ginčo negyvenamąsias patalpas šis atsakovas išsinuomojo būtent komercinei veiklai, jog pagal viešojoje interneto erdvėje jo paties pateikiamus duomenis – jis užsiima viešojo maitinimo verslu ir byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos faktus. Be to, ieškovas atsiliepime į skundą teisingai nurodo, kad minima sutartis visiškai atitinka komercinio sandorio požymius. Minimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodoma, kad šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o 2 straipsnio 6 dalyje išaiškinta, kad šio įstatymo normų kontekste ūkio subjektu laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais faktais bei vadovaudamasis šiuo įstatymu, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. ieškovui priteistos 9 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, taip pat nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

36Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė šios bylos esmę – teisingai taikė, aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, – todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.), nepasisakant dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes pagal kasacinį skundą pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

37Apeliacinės instancijos teismas apeliantams priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 str.).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į... 6. Ieškovas atsakovui UAB „Sanmarko“ (nuomininkui) pareikštame ieškinyje... 7. Atsakovas UAB „Sanmarko“ atsiliepime prašė šį ieškinį atmesti ir... 8. Atsakovas nurodė, kad faktas, jog pats ieškovas pažeidė sutartį,... 9. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškė... 10. Ieškovas tvirtino, kad nuomininkas A. Ž. Sutarties 2 punkte įsipareigojo kas... 11. Atsakovas A. Ž. atsiliepime prašė šį ieškinį atmesti bei priteisti jam... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi šias civilines... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį... 15. Priteisė iš atsakovo UAB „Sanmarko“ ieškovui Vilniaus miesto... 16. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovai... 17. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo,... 18. Vadovaudamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnių nuostatomis,... 19. Spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo... 20. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ieškovui... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Atsakovai UAB „Sanmarko“ ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 23. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovų UAB... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 26. Minėta, kad atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 27. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliantų teiginius, pirmiausiai pažymi... 28. Taigi kasacinis teismas nuosekliai reikalauja, kad tik konkrečioje byloje... 29. Remdamasi nagrinėjamos bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad,... 30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. Antra, kaip jau minėta, atsakovai savo verslui iš Vilniaus miesto... 32. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos argumentais,... 33. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo... 34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų, motyvus, susijusius su pradinių... 35. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos... 36. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 37. Apeliacinės instancijos teismas apeliantams priėmė nepalankų procesinį... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....