Byla 2A-368-658/2017
Dėl žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-737/2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei I. T., trečiajam asmeniui Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., dėl žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo.

3Teismas,

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas kilęs dėl dovanojimo sutarties, teigiant, kad ji buvo sudaryta suklydimo ir apgaulės įtakoje, pripažinimo negaliojančia bei dovanojimo panaikinimo dėl veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu. Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 1 d. Jonavos rajono 4 – jame notaro biuro notarės V. P. patvirtintą žemės sklypo bei pastatų dovanojimo su uzufruktu sutartį, notarinio registro Nr. VP 3806, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovei I. T. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 3,1001 ha ploto, gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, viralinę, ūkio pastatą, pastatą tvartą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), esančius ( - ) Prašo panaikinti minėto turto teisinę registraciją atsakovės I. T. vardu ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti nekilnojamąjį turtą ieškovei, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad yra senyvo amžiaus, gyvena viena, neturi kas ja pasirūpintų, todėl 2012 m. lapkričio 6 d. sudarė testamentą, pagal kurį visą savo turtą nurodė paliekanti dukterėčiai D. R.. Vėliau persigalvojo ir turimą turtą nusprendė padovanoti atsakovei I. T., o atsakovė atsidėkodama pažadėjo padėti ieškovei tvarkyti gyvenamąjį namą, prižiūrėti ieškovę ligos atveju, padėti tvarkyti kitus buitinius ir ūkinius reikalus. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį sudarė suklydimo ir apgaulės įtakoje, patikėjusi atsakovės pažadais, o dėl menko išsilavinimo, susilpnėjusio suvokimo ir atminties, nesuprato ir nesuvokė, kad atsakovė gali ją apgauti. Po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ieškovei niekuo nepadėjo, nelankė, neskambino telefonu, jokios pagalbos neteikė. Atsakovė I. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio pradėjo lankyti ieškovę, padėjo jai buityje, vežė ieškovę į medicininių tyrimų laboratoriją, polikliniką. Ieškovė pati pasiūlė už pagalbą ir rūpestį padovanoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dovanojimo sutarties sudarymo procesas nebuvo greitas, nes reikėjo atlikti žemės matavimus, informuoti žemės nuomininką. Po sandorio G. K. persigalvojo, nes nepaliko turto dalies savo sūnui, ir pati pradėjo vengti bendrauti. Ieškovė sunkaus charakterio, permainingos nuotaikos, ją prižiūrėti sudėtinga. Nepaisant to, atsakovė vis tiek stengiasi padėti ieškovei. Trečiasis asmuo Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, nes sandoris buvo patvirtintas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, pateikus visus reikalingus dokumentus ir atitiko tikrąją šalių valią. Iki sandorio patvirtinimo dienos ieškovė ne kartą lankėsi notarės biure, buvo tvirtai apsisprendusi padovanoti nekilnojamąjį turtą atsakovei, motyvuodama tuo, kad turto jai nereikia, nes ji neturi sveikatos. Ieškovei sudarant sandorį buvo išaiškintos jo sudarymo pasekmės, sutarties tekstas garsiai perskaitytas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. K. 260 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. T., sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais: Dėl suklydimo ir apgaulės. Ieškovė neįrodė nei atsakovės veiksmų įtakojusių klaidingą ieškovės valios susiformavimą sudarant sandorį, nei aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovė neteisingai suvokė sandorio turinį arba, kad jos valia sudaryti sandorį būtų neteisingai išreikšta. Priešingai, nustatyta, kad ieškovė buvo tvirtai apsisprendusi padovanoti savo turimą nekilnojamąjį turtą atsakovei, ką ji ir padarė, pasirašydama sutartį pas notarą, o savo valią pakeitė po sandorio sudarymo, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apdovanotosios elgesio, tai yra dėl to, kad pakeitė savo poziciją, gailėdama sūnaus. Dėl dovanojimo panaikinimo. Materialinės naudos, sudarius dovanojimo sandorį, negavimas nesudaro prielaidų dovanojimo sandoriui ginčyti, juolab kad atsakovė net ir neįsipareigojusi dovanojimo sutartimi teikti pagalbos ieškovei, po šios sutarties sudarymo lankė ieškovę, vežė ją pas daktarus ir kt. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus griežtai smerktinais moralės požiūriu. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovei suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, ji nėra atleista nuo išlaidų atsakovės advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepasisakė, ar byloje nustatytos aplinkybės ir susiklostę santykiai atitiko CK 6.465 straipsnyje įvardytą dovanojimo teisinių santykių sampratą. Ieškovė tikėjosi, kad sudarytu sandoriu bus užtikrinamas rūpestis ja. Sudaryta sutartis neatitiko tikrųjų šalių ketinimų. Todėl sudarant sandorį buvo tiek suklydimas, tiek apgaulė. Atsakovė po sutarties sudarymo nevykdė pažado rūpintis ieškove, todėl buvo pagrindas sutartį pripažinti ir kaip prieštaraujančią geros moralės principams. Naudos gavėjas išvengė tam tikrų pareigų, o tai dovanojimo sutartį daro niekine. Ieškovė prarado nekilnojamą turtą, jos gaunamos pajamos yra minimalios, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė I. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė suvokė savo veiksmus ir tą patvirtina ekspertizės išvada, todėl jos argumentai dėl valios trūkumo sandorio sudarymo metu vertintini kritiškai. Teismas įvertino faktines aplinkybes, kad ieškovės sprendimas padovanoti turtą atsakovei nebuvo spontaniškas, visas procesas truko kelis mėnesius, todėl ta aplinkybė, jog ieškovė vėliau persigalvojo, negali būti pagrindu naikinti sandorį.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė siekia pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto dovanojimo su uzufruktu sutartį, nurodydama, kad sudaryta sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, joje neatsispindi apdovanotosios įsipareigojimas rūpintis ieškove, todėl sutartis naikintina remiantis Civilinio kodekso (CK) 1.90 straipsniu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 1.91 straipsniu (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 6.472 straipsnio 1 dalimi (dovanojimo panaikinimas kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad dovanojimo sutartis atitiko tikruosius šalių ketinimus, jai buvo pasiruošta, ieškovė pasirašė sutartį nieko neverčiama, todėl ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Iš ieškovės reiškiamo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė su teismo sprendimu nesutinka dėl šių priežasčių: 1) teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad sandoris buvo sudarytas suklydimo ir apgaulės įtakoje; 2) dovanojimo sutartis su uzufrukto teise neatitiko tikrųjų šalies ketinimų – apdovanotojo pareigos rūpintis dovanotoju, todėl naikintina kaip neatitinkanti geros moralės principų; 3) teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas atsakovei, neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą. Po to, kuomet apeliacinis skundas buvo priimtas ir su bylos medžiaga perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantė Kauno apygardos teismui pateikė rašytinius prašymus, kuriais prašo sugrąžinti jai nekilnojamąjį turtą nurodydama, kad dovanojimo sutartis naikintina ir dėl to, kad jos sūnus, neturintis savo gyvenamojo būsto ir šeimos, liko be gyvenamosios vietos; atsakovė aferistė; turtą iš jos išviliojo; ieškovė buvo prigėrusi tablečių. Iš šių paaiškinimų turinio spręstina, kad apeliantė siekia papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais, o įstatymas tokios teisės nesuteikta. Teisėjų kolegija nurodo, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 str., 323 str.), todėl teisėjų kolegija pateiktais paaiškinimais priimdama procesinį sprendimą nesiremia.

12Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.90 str., CK 1.91 str.) Apeliantė skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad dovanojimo sutartis sudaryta suklydimo ir apgaulės įtaikoje, t. y. tikintis, jog atsakovė, dovanojimo sutartimi gavusi ieškovės nekilnojamąjį turtą, padės jai rūpintis buitimi, tačiau atsakovė ją apgavusi, nes po dovanojimo sutarties sudarymo jos veiksmai pasikeitė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos faktines aplinkybes suklydimo bei atsakovės tyčinių veiksmų nenustatė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl žemiau nurodomų priežasčių. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Pažymėtina, kad sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik nustačius, kad sandorį sudariusi šalis suklydo iš esmės (CK 1.90 str.). Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti teismo pripažintas negaliojančiu ir tada, kai jis sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.). Šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais kasacinis teismas yra nurodęs, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pati pasiūlė padovanoti atsakovei savo turtą už rūpestį. Tai patvirtina ne tik atsakovės, jos vyro A. T., motinos liudytojos J. Z. ir tėvo liudytojo M. Z. parodymai, tačiau ir pačios ieškovės parodymai, ieškovės sūnaus liudytojo L. K. bei ieškovės kaimyno liudytojo P. P. parodymai (2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžių garso įrašai). Tai, kad ieškovė aiškiai suvokė sudaromo sandorio tikslą ir to siekė, patvirtina ir trečiojo asmens notarės V. P. nurodytos faktinės aplinkybės (atsiliepimas, paaiškinimai teismo posėdžio metu – 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžių garso įrašas nuo 07:50). Nustatyta, kad atsakovė prašymo padovanoti jai turtą neišreiškė žodžiu, tiesiog ieškovė iš atsakovės veiksmų ir pažadų padėti buityje supratusi, jog už tai reikia atsakovei padovanoti turimą turtą (2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 27:30). Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pati patvirtino, jog suprato, kad turtą atsakovei dovanoja (2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30:00). Notarė savo paaiškinimuose teismui patvirtino, kad notaro biure keletą kartų individualiai kalbėjosi su ieškove, išsiaiškino tikrąją jos valią, kuri buvo atsakovei palikti turtą ne testamentu, o būtent dovanojimo sutartimi (2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 18:38, 34:30). Sutarties sudarymo procesas truko keletą mėnesių, per tą laiką ieškovės valia ir pozicija nesikeitė. Tai, kad atsakovė padėjo ieškovei kada tik buvo paprašyta, patvirtino tiek pati ieškovė, tiek kaimynas, tiek ir sūnus, nurodęs, kad po dovanojimo sutarties jokių atsakovės veiksmuose pasikeitimų nepastebėjęs, nors ieškovė pradėjo teigti, kad atsakovė jai nebepadeda. Ieškovė patvirtino, kad dėl sutarties apsigalvojo po trijų savaičių, nes suprato, kad perleisdama visą savo turtą atsakovei, nepagalvojo apie Latvijoje gyvenantį sūnų (2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 23:00). Santykiai su atsakove pablogėjo taip pat tik tada, kai ieškovė pareikalavo grąžinti dovanotą turtą, o ši atsisakė tai padaryti (2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26:00, 31:30). Atsakovė nurodė, kad ieškovė po sutarties pati pradėjo vengti bendrauti, nieko neprašo, neatsiliepia į skambučius. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pagalbos iš atsakovės neprašanti, nes jos kol kas nereikia (2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 33:00, 36:30). Taigi, pasirašydama dovanojimo sutartį ieškovė aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to neklydo (suvokė sandorio turinį, tinkamai išreiškė savo valią: norėjo ir siekė neatlygintinai perleisti turtą atsakovei). Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, notarė šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties. Byloje buvo įvertinta ir tai, kad ieškovė pagal savo amžių (sandorio sudarymo metu buvo 77 metai), menką išsilavinimą (baigusi dvi klases), sveikatos būklę (serga lėtinėmis ligomis: senatvine katarakta, pirmine hipertenzija su širdies pakenkimu, lėtiniu klausos nervo neuritu, ir kt., 1 t. b. l. 13, tačiau geba iš dalies savimi pasirūpinti su kitų asmenų pagalba, 1 t. b. l. 128-129, ieškovei konstatuotas lengvas kognityvinis sutrikimas 2 t. b. l. 133-136) sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Ieškovės argumentus apie tai, kad ji galėjo netinkamai išreikšti savo valią dėl sutarties (nesuprato pasirašomos sutarties turinio) paneigia nurodyti ieškovės sveikatą atspindintys duomenys bei notarės paaiškinimai apie ieškovės sveikatos būklę. Notarė nurodė, kad apie tai, jog ieškovė neprigirdi, ieškovė notarei nesakė, tačiau patvirtino, kad su ieškove puikiai susikalbėjo (2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6:40, 23:10). Ieškovė taip pat aiškiai suprato klausimus ir į juos atsakė ir dalyvaudama teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (2016 m. vasario 18 d., 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžių garso įrašai). Apeliantės aktyvus dalyvavimas bylos nagrinėjime, ieškovės veiksmai prieš sandorio sudarymą ir po to, ginant savo galbūt pažeistas teises, paneigia amžiaus, išsilavinimo ar kitų galimų faktorių įtaką suklydimui (CPK 185 str.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės apsisprendimą ginčyti sutartį lėmė jau po sandorio atsiradusios aplinkybės, t. y. jos suvokimas, kad nuskriaudė savo sūnų, o ne atsakovės pasikeitęs elgesys. Tą pripažino ir pati ieškovė, jog dėl sandorio apsigalvojo praėjus trims savaitėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovės valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Kartu nurodytina ir tai, jog aplinkybė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi žodinį susitarimą rūpintis ieškove, ir tai lėmė jos apsisprendimą padovanoti atsakovei savo turimą turtą (t. y. sandorio sudarymo motyvas), taip pat nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad sandoris sudarytas iš esmės suklydus, juolab, kad byloje neįrodinėjama, jog ieškovė ginčo sandoriu siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius. Vadovaujantis sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principais, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012). Apeliantė skunde nurodo, kad dovanojimo sutarties pasirašymas jai buvo nenaudingas, ir nesant apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas. Sutarties sudarymą dėl atsakovės apgaulės ieškovė byloje grindė atsakovės ir jos šeimos aktyviais veiksmais, t. y. pagalba ieškovei buitiniuose ir ūkiniuose darbuose prieš ginčo sandorio sudarymą, dėl kurios ieškovė įgijo pasitikėjimą atsakove bei jos šeima, atsakovės pažadu ir įtikinimu, kad atsakovė rūpinsis ja. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, jog ieškovės valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo susiformavo nuosekliai. Tai, kad ieškovės valia buvo kryptinga siekiant padovanoti turimą turtą už rūpestį atsakovei įrodo ir tai, kad ji iki dovanojimo sutarties buvo sudariusi testamentą palikti visą turtą kitai dukterėčiai, tačiau atsakovei padėjus jai buities darbuose, sutvarkė visus dokumentus, kad būtų galima padovanoti turtą būtent atsakovei, nes jokių kitų artimų žmonių, kurie galėtų ja rūpintis neturėjusi (vienintelis sūnus gyvena ir dirba Latvijoje). Ieškovė neįrodė buvus klaidinama atsakovės, nes tokiais klaidinamais veiksmais ieškovė nurodė tik pažadą (įsipareigojimą) jai padėti, kurio atsakovė po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir laikėsi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek jos sūnus pripažino, jog atsakovė padėjo buityje tiek, kiek ieškovė prašiusi (tvarkė šulinį, pjūklą, anteną, vežė ieškovę kraujo tyrimams, į polikliniką ir t. t.). Byloje patvirtinama, kad atsakovė nenustojo rūpintis ieškove ir po dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau pagalbos pradėjusi vengti pati ieškovė. Taigi, byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovės tyčinių klaidinančių veiksmų, dėl kurių ieškovė galėjo būti suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, tyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieškovės valia buvo sudarant dovanojimo sandorį, kokios buvo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgė į šalių asmenines savybes.

13Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl atsakovės veiksmų, atliktų ieškovės atžvilgiu, kurie yra griežtai smerktini moralės požiūriu. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį kaip prieštaraujančią gerai moralei dėl griežtai smerktino moralės požiūriu atsakovės elgesio ieškovės atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad sutartyje nenurodžius atsakovės pareigų ieškovei, šis pažeidimas laikytinas esminiu ir darančiu sutartį prieštaraujančia gerai moralei, todėl sutartis tuo pačiu laikytina ir niekine. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei. Teismų praktikoje išaiškinta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Teismas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Sprendžiant dėl dovanojimo panaikinimo 23 punkte nurodytais pagrindais turi būti vertinamos konkrečios situacijos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ištyrus bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio turto dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 straipsnį. Byloje nustatyta, kad ieškovė laisva valia, savo iniciatyva, neatlygintinai padovanojo atsakovei jai priklausantį turtą. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei atsakovė, nei kas nors iš jos šeimos narių sudaryti dovanojimo sutarties nevertė, turtas perrašytas pačios ieškovės noru (2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:00). Kaip jau nurodyta, po sutarties sudarymo atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu nepakito, ji siekė padėti ieškovei buityje, teiravosi ieškovės sveikatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktus, sprendžia, kad teismas ginčo atveju teisėtai netaikė CK 6.472 straipsnio 1 dalies, o sprendė, jog jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, elgesį ieškovės atžvilgiu nebuvo pateikta. Vien tas faktas, kad apeliantė persigalvojo ir pati pradėjusi vengti pagalbos nenori su atsakove bendrauti, nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl dovanojimo panaikinimo, priešingu atveju – panaikinus sandorį nesant tam pakankamo teisinio pagrindo – būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011).

14Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo Apeliantė teigia, kad jai skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, ji neturi jokio turto, o gaunamos pajamos yra minimalios, todėl tai sudarė teismui prielaidas mažinti iš jos priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau šios priteistinos išlaidos gali būti ir mažesnės, negu nurodytos Rekomendacijose. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistinų pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Įvertindamas bylos pobūdį, proceso trukmę, advokato (advokato padėjėjo) darbo sąnaudas ir kitus objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad atsakovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 260 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovė advokatė byloje dalyvavo trijuose 6 valandų bendros trukmės teismo posėdžiuose. Įvertinus Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.19. punktus nustatytina, kad maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma byloje sudaro 1 992,89 Eur (už atsiliepimo parengimą 1 929,75 Eur (2.5 indeksas x 771,9 Eur užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir 463,14 už dalyvavimą teismo posėdžiuose (0,1 indeksas x 6 val. x 771,9 Eur). Įvertinus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (260 Eur), byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš ieškovės priteistinas atsakovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nenumatyta galimybė mažinti priešingai šaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidas dėl kitos šalies turtinės padėties.

15Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytą dydį. Kadangi apeliantė laikoma bylą pralošusia šalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliantei iš atsakovės nėra priteisiamos.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17apeliacinį skundą atmesti.

18Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovei I. T., a. k. ( - ) gyv. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai