Byla 2A-6-267/2014
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės ir Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei A. A., ieškovės atstovui advokatui A. Š., atsakovui P. A. J., atsakovo atstovei advokatei R. V., trečiajam asmeniui notarei L. B., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui P. A. J., trečiajam asmeniui Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarei L. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. A., vadovaudamasi CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 2 d., 5.17 str. 1 d., prašė pripažinti negaliojančiu jos tėvo, A. V. J., gim. ( - ), mirusio ( - ), gyvenusio ( - ), testamentą, kuriuo jis visą turtą paliko atsakovui P. A. J.. Nurodė, kad 2010 m. spalio 3 d. atsakovui pranešus, kad jos tėvui labai pablogėjo sveikata, ieškovės dukra su vyru tėvą parsivežė pas save į namus, kurį laiką vežiojo pas gydytojus, jam buvo nustatyta Parkinsono liga, plaučių tuberkuliozė. Tėvas buvo nuvežtas operuoti į Vilnių. Po operacijos tėvas buvo silpnas, todėl jį paguldė į Šiaulių ligoninę. Tėvas buvo keistas, ligoninėje po pagalve laikė peilį, jam rodėsi, kad aplinkui vagys, ją apkaltino batų, pinigų bei paso vagyste, nesutarė su sanitare, išeidavo be leidimo iš ligoninės. 2011 m. birželio 10 d. tėvas buvo išrašytas iš ligoninės, tačiau su jais atsisakė važiuoti, sakydamas, kad jį nuveš į mišką, sukonfliktavo dėl pas ieškovę esančių jo daiktų, todėl išvažiavo traukiniu į namus. Atsakovas nepranešė ieškovei apie tėvo mirtį. Taip pat A. A. paaiškino, kad ji pati tėvą ( - ) kaime yra aplankiusi gal du kartus, o jis pats atvažiuodavo pas ją į namus savo automobiliu. Manė, kad testamente yra ne tėvo parašas, be to, tėvas žadėjo visą turtą palikti jai ir jos dukrai. Grįžęs iš ligoninės tėvas pas ją daugiau atvažiavęs nebuvo, tačiau kalbėjosi telefonu, tėvas buvo prieš ją nuteiktas, jai sakydavo, kad ji pavogė jo daiktus, mašiną, pistoletą, nors automobilis pas ją buvo paliktas dėl to, kad nebuvo atlikta techninė apžiūra bei buvo nedraustas. Pistoletą buvo atidavęs jos vyrui, automobilį pats ragino važiuoti perrašyti dukrai, t. y. jo anūkei, tačiau vėliau visa tai užmiršo. 2011 m. rugpjūčio 9 d. tėvas su vairuotoju buvo atvažiavęs atsiimti automobilio, jis automobilį vertino 3000 Lt, tačiau jo vairuotojas pasijuokė, kad mašina sena ir tiek nekainuoja, dėl to suderėjo 800 Lt ir už tiek mašiną nupirko ieškovės dukra.

5Atsakovas P. A. J. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad brolis (A. V. J.) jam paskambino ir pranešė, jog ieškovė paėmė jo pinigus iš banko, pasisavino banko kortelę ir pasą, dėl ko kreipėsi į policiją. Pasą ieškovė grąžino, o kortelės – ne, dėl ko brolis nuvažiavo į banką ir blokavo kortelę. Broliui buvo reikalinga speciali priežiūra, todėl jis ir žmona prižiūrėjo brolį, jį palaidojo, sutvarkė kapą. Brolis buvo silpnos sveikatos, tačiau protingas, o už priežiūrą jam paliko savo turtą. Jis brolio nesiekė prižiūrėti, tačiau kitos išeities nebuvo, nes artimieji juo nesirūpino.

6Tečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. A. V. J. kreipėsi dėl testamento surašymo, kuriuo nutarė palikti turtą broliui P. A. J.. Į notarų biurą jie atvyko abu, notarei palikėjas protingai ir aiškiai išdėstė situaciją, nurodė, kad turtą palieka broliui, nes jis jį prižiūri, o dukra juo nesirūpina, sūnus miręs. Pasiūlius turtą palikti vaikams, kategoriškai atsisakė, matėsi, kad žmogus ligotas, tačiau situaciją suprato, buvo perskaitytas testamento projektas, patikrintas neveiksnių asmenų registras. Po kurio laiko vėl buvo abu atvykę ir A. V. J. parašė įgaliojimą broliui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – ieškovės A. A., atsakovo P. A. J. paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, padarė išvadą, kad 2011 m. birželio 14 d. sudarytu testamentu buvo išreikšta testatoriaus A. V. J. valia ir testamentas buvo patvirtintas teisėtai. Teismas nurodė, kad atsakovo dalyvavimas surašant testamentą įstatymo nebuvo draudžiamas. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojos gydytojos S. N. paaiškinimus, kitų liudytojų parodymus, bylos rašytinę medžiagą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, jog A. V. J., kuriam ( - ) metais suėjo 78 metai, galėjo turėti tam tikrų senatvei būdingų sutrikimų, tačiau savo veiksmų esmę jis suprato, galėjo juos valdyti, tai patvirtino notarė L. B., kitų liudytojų parodymai, to iš esmės nepaneigė ir pačios ieškovės A. A. veiksmai ir parodymai, nes su tėvu buvo sudarytas mašinos pirkimo sandoris, pasirašyti pakvitavimai ir pan. Dėl to teismas konstatavo, kad notarė L. B. 2011 m. birželio 14 d. atsisakyti patvirtinti testatoriaus A. V. J. Oficialųjį testamentą neturėjo teisinio pagrindo, notarė tinkamai įvertino testatoriaus veiksmus, patikrino jo veiksnumą, nenustačiusi aplinkybių, kurių pagrindu galėjo suabejoti testatoriaus valia, patvirtino testamentą, kuris neprieštarauja įstatymo reikalavimams, atitinka palikėjo tikrąją valią, todėl nenustatė pagrindo minėtą Oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu (CK 5.15 str., 5.18 str., 5.19 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10Ieškovė A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1282-344/2012 ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad ji 2012-05-15 nuvyko į Telšių 3-ajį notarų biurą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes žinojo, kad tėvas nebuvo surašęs jokio testamento, tačiau jai buvo pranešta, kad jos tėvas testamentu visą savo turtą paliko savo broliui P. A. J.. Apeliantė nurodo, kad pastebėjo, jog tėvo parašas testamente ryškiai skiriasi nuo to, kaip jis pasirašinėdavo anksčiau, t. y. buvo trumpesnis ir netoks aiškus. Todėl jai kilo įtarimai, kad arba tėvo parašas yra suklastotas, arba jis pasirašė sirgdamas psichine liga, nes tuo metu, kai tėvas gyveno ( - ) rajone, apeliantė pastebėjo, kad jo psichinė būklė pablogėjo, jis dažnai kalbėdavo apie nebūtus dalykus, pamiršdavo, apie ką kalbėjo praėjusią dieną.
  2. Taip pat nurodo, kad A. V. J. mirties liudijime nurodyti ligų kodai I50, G20, Al5.2, F03 reiškė širdies nepakankamumą, senatvinę demenciją ir Parkinsono ligą, todėl apeliantės tėvas, sirgdamas psichinėmis ligomis, pasirašydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų, bei jų valdyti, ir toks testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu.
  3. Mano, kad nei notaras, patvirtinęs testamentą, nei atsakovas, nei liudytojai, nei kitų specialybių gydytojai, bei teisėja, neturi tam tikro išsilavinimo, kad galėtų daryti išvadas, ar sirgo A. V. J. testamento sudarymo metu psichine liga ir ar jis galėjo (ar negalėjo) suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Mano, kad šioje byloje teismas buvo šališkas, nes ėmėsi jam nebūdingų veiksmų – spręsti apie mirusio žmogaus veiksnumą testamento sudarymo ir pasirašymo metu.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. A. J. prašo ieškovės A. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad be ieškovės pateiktų dokumentų byloje yra daug kitų rašytinių įrodymų, iš kurių vienareikšmiai galima daryti išvadą, kad 2011 m. birželio 14 d. A. V. J., pasirašydamas testamentą, buvo veiksnus ir abejoti jo veiksnumu nėra jokio pagrindo. Mano, kad teismas, tinkamai ir visapusiškai įvertinęs pateiktus, aukščiau minėtus įrodymus, priėmė atitinkamą sprendimą. Taip pat mano, kad apeliantės motyvas, jog A. V. J. pasirašė testamentą turėdamas rimtus psichikos sutrikimus, neturi jokio teisinio pagrindo ir tai galima būtų vertinti kaip jos nepasitenkinimą tuo, jog jos tėvas testamentu turtą paliko ne jai, o savo broliui, kuris iki pat jo mirties nuolat jį slaugė.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. prašo ieškovės A. A. apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti. Nurodo, kad prieš tvirtinant testamentą, notarė įsitikino, kad A. V. J. yra veiksnus, suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, šį testamentą jis sudarė laisva valia, be prievartos ir be suklydimo. Be to, testamento tvirtinimo metu A. V. J. paaiškino, kad sūnus yra miręs, turi dukrą, bet ji juo nesirūpina, neprižiūri, todėl nusprendęs palikti visą savo turtą tam asmeniui, kuris juo rūpinasi ir jį prižiūri, t. y. broliui P. A. J.. Notarė nurodo, kad testamento pasirašymo metu ji nepastebėjo jokių testatoriaus psichikos sutrikimų, testatorius kalbėjo rišliai, logiškai, jis suprato užduodamus klausimus, teisingai į juos atsakė, todėl jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus veiksnumo, prieš tvirtinant testamentą notarė jį garsiai perskaitė, testatorius testamento turinį suprato ir pasirašė. Taip pat nurodo, kad testatoriaus brolio dalyvavimas sudarant testamentą nekėlė jokių abejonių, kad testatorius testamentą sudaro ne laisva valia, ar būtų prievartaujamas tai padaryti, be to, 2011-06-14 testatorius A. V. J. oficialųjį testamentą, reg. Nr. 3427 pasirašė notarės akivaizdoje, todėl ieškovės teiginys, kad jo parašas yra suklastotas, visiškai nepagrįstas.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė A. A. ir jos atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nurodydami, kad testatoriaus valios trūkumą nagrinėjamu atveju įrodo byloje atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių išvados.

14Atsakovas P. A. J. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas tik apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. A. ginčija jos tėvo, A. V. J., gim. ( - ), mirusio ( - ), testamentą, sudarytą 2011 m. birželio 14 d., kuriuo jis visą turtą paliko broliui, atsakovui šioje byloje, P. A. J.. Ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 5.15 straipsnio 2 dalies, 5.16 straipsnio 2 dalies ir 5.17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ieškovė testamentą ginčija ir pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas. Ieškovė pripažįsta, kad jos tėvo veiksnumas nebuvo apribotas, tačiau teigia, kad testamento sudarymo metu dėl psichinės ligos jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

19CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

20Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas A. V. J. testamentas atitinka testatoriaus tikrąją valią, todėl nėra pagrindo minėtą oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu.

21Apeliacinį skundą pateikusi A. A., prašydama panaikinti 2012 m. lapkričio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą, nurodė, kad teismas buvo šališkas, nes ėmėsi jam nebūdingų veiksmų – spręsti apie mirusio žmogaus veiksnumą testamento sudarymo ir pasirašymo metu.

22Teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip visiškai nepagrįstus, nes apeliantė akivaizdžiai nesupranta, kad pripažinimas neveiksniu – tai teisminė procedūra, lemianti esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalima inicijuoti dėl mirusio žmogaus. Asmens pripažinimas neveiksniu reiškia esminį jo galimybių įgyvendinti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamas prigimtines ir pilietines teises apribojimą: pripažintas neveiksniu asmuo negali sudaryti santuokos (CK 3.15 straipsnio 1 dalis), dalyvauti rinkimuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnis), sudaryti sandorių (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnio 2 dalis), testamento (CK 5.15 straipsnio 2 dalis), būti kito asmens atstovu (CK 2.132 straipsnio 3 dalis), kreiptis į teismą (CPK 38 straipsnio 4 dalis) ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimas (žr., pvz., Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; mutatis mutandis Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Šios bylos kontekste svarbu tai, kad net ir asmens pripažinimo neveiksniu procedūros įgyvendinimas negali būti prilyginamas asmens prigimtinių ir pilietinių teisių atėmimui. Tai reiškia, kad pripažinto neveiksniu, kaip ir bet kurio kito, asmens teisės turi būti saugomos ir ginamos. Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. ir kuri skirta, be kita ko, psichiškai neįgalių asmenų teisiniam statusui reguliuoti, 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais (1 dalis), jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse (2 dalis), valstybės, šios Konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą (3 dalis), įpareigoja valstybes, šios Konvencijos šalis, siekti kaip įmanoma didesnės neįgalių (kartu ir neveiksnių) asmenų teisių apsaugos, sukuriant teisinį mechanizmą, kuris būtų skirtas padėti neįgaliems (neveiksniems) asmenims įgyvendinti savo teises. Lietuvoje neveiksnaus asmens teisės įgyvendinamos ir ginamos per globos institutą (CK 3.238 straipsnis).

23Bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėja teismai CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta, arba priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu (CPK 468 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi tokios pozicijos, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008,2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

24Šioje byloje ieškovė A. A. pripažįsta, kad jos tėvui A. V. J. esant gyvam, nebuvo inicijuotas procesas dėl jo pripažinimo neveiksniu, tačiau ginčija testatoriaus – savo tėvo, valią palikti visą turtą broliui, kuris juo rūpinosi iki mirties, palaidojo ir sutvarkė mirusiojo kapą.

25Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

26Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Taigi ekspertizės aktą teismas turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; ).

27Šiuo konkrečiu atveju apeliacinėje instancijoje buvo paskirtos kelios pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės A. V. J. psichinei būsenai ginčo testamento sudarymo metu nustatyti. Ekspertams buvo pateikta visa civilinėje byloje esanti medžiaga (1 t., 151, 152 b. l., 2 t., 24, 25, 32 b. l.). Ekspertų išvadose vienareikšmiškai nurodoma, kad A. V. J., miręs ( - ), sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – demencija, sergant Parkinsono liga, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti testamento sudarymo dieną, t. y. 2011 m. birželio 14 d. (2 t., 11–14 b. l.).

28Teisėjų kolegija nekvestionuoja teismo psichiatrų – ekspertų išvadų dėl A. V. J. diagnozuoto susirgimo, lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – įgytos silpnaprotystės – demencijos, sergant Parkinsono liga, tačiau antroji išvada, kad A. V. J. dėl turėtos demencijos (silpnaprotystės) 2011-06-14 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šios bylos kontekste teisėjų kolegijos vertinama kaip nepagrįsta, todėl ja nesivadovaujama. Pakartotinės ekspertizės akte yra nurodyta, kad ekspertai su liudytojų parodymais susipažino, tačiau jais ekspertinio tyrimo metu nesiremia dėl akivaizdaus jų prieštaringumo (2 t., 44 b. l.). Teismas nesutinka su ekspertų išvada, nes tik vienas byloje apklaustas liudytojas, ieškovės sutuoktinis A. A., kuris akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, teigė, kad A. V. J. „kartais pašnekėdavo vėjus“. Kiti byloje apklausti liudytojai K. N., D. K., G. J. ir V. J., kurie betarpiškai ir ilgą laiką bendravo su palikėju A. V. J. iki jo mirties, patvirtino teisme, kad šis asmuo psichikos sutrikimų neturėjo, puikiai orientavosi laike ir aplinkoje, o sprendimas surašyti testamentą brolio naudai visiškai atitiko jo valią ir interesus, nes dukra A. A. ne tik juo sergančiu nesirūpino, bet ir nelankė. Pati ieškovė teisme pripažino, kad tėvo nelankė ir nematė jo daugiau kaip puse metų iki mirties, o apie tėvo mirtį sužinojo atsitiktinai. Ilgą laiką A. V. J. gydęs Šiaulių tuberkuliozinės ligoninės gydytojas A. G., apklausiamas teismo posėdyje liudytoju, taip pat patvirtino, kad psichikos sutrikimų nepastebėjo, nurodė, kad „jei nusišnekėtų, būčiau nukreipęs pas kitą gydytoją“. UAB „( - )“ gydytoja S. N., turinti daugiau kaip 20 metų gydytojos psichiatrės darbo stažą, keletą kartų (prieš ir po testamento surašymo) betarpiškai bendravusi su A. V. J., įvertinusi jo psichikos būklę, nenurodė, kad jis nesupranta savo veiksmų, yra nesąmoningas ar pan. Priešingai, gydytoja teisme paaiškino, kad testatoriui buvo diagnozuoti senatviniai pakitimai, tačiau jis puikiai orientavosi aplinkoje, į klausimus atsakė pagal prasmę (1 t., 95, 96 b. l.). Asmens sveikatos istorijoje yra ir gydytojo S. N. 2011-07-22 įrašas: „10 m. turi dujinį ginklą, nori jį įteisinti. Atmintis patenkinama. Pilnai orientuotas. Leidžiama turėti dujinį ginklą“. Po to A. V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 42-9.2/2143, patvirtinantis kad A. V. J. psichiatro ir narkologo įskaitoje nėra (1 t., 19 b. l., 2 t., 6 b. l.). Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad A. V. J. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ir po ginčijamo testamento sudarymo A. V. J. savarankiškai tvarkė asmeninius reikalus ir disponavo savo turtu, 2011 m. liepos 22 d. kreipėsi į UAB „( - )“ gydytoją dėl pažymos ginklui išdavimo, 2011-08-08 atsiėmė turtą iš dukros A. A., pasirašė pakvitavimus, kad pinigus gavo ir pretenzijų dukrai neturi, 2011-08-09 pardavė automobilį anūkei A. M., apie transporto priemonės savininko pasikeitimą pranešė valstybės įmonei „Regitra“, 2011 m. rugsėjo 28 d. atvyko į Telšius pas notarą ir išdavė įgaliojimą broliui P. A. J. (1 t., 18, 20, 21, 101, 102, 104 b. l.).

29Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012,ta pačia).

30Ginčijamą 2011-06-14 testamentą patvirtino notarė L. B.. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš byloje pateiktų notarės parodymų ir įrašo testamente galima spręsti, kad notarė su testatoriumi kalbėjosi, siekdama įsitikinti jo veiksnumu ir tikrąja valia. Jai nekilo abejonių, jog testatorius suprato testamento turinį, jį sudarė laisva valia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei notarei, nei gydytojams, nei kitiems byloje apklaustiems liudytojams, kurie bendravo su A. V. J. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną, ir vėliau nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: jis elgėsi sąmoningai, žinodamas, kad sunkiai serga, iš anksto pasirūpino savo priežiūra ir valią palikti visą turtą juo besirūpinančia atsakovui išreiškė pats.

31Pažymėtina ir tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų ne tik tarp šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vianareikšmis: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės aktų ir testatorių gydžiusio gydytojų darytų įrašų medicininėje dokumentacijoje bei duotų parodymų teisme. Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus, nes testamentinis įpėdinis, mirusiojo brolis P. A. J., suteikė testatoriui visokeriopą pagalbą, rūpinosi ir slaugė jį iki mirties. Būtent to tikėjosi iš atsakovo testamentą surašęs ieškovės tėvas A. V. J. ir jo lūkesčiai, kolegijos vertinimu, visiškai pasiteisino. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir pagrįstai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius A. V. J. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjo valia, todėl, atmesdamas ieškinį, proceso teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo.

32Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti, todėl skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovo P. A. J. rašytinius įrodymus, atsakovas advokatei R. V. už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 800 Lt (1 t., 144–145 b. l., 2 t., 20–21 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovui P. A. J. iš ieškovės A. A. priteisia atsakovo patirtas 800 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Be to, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos ir 1334,50 Lt išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) (2 t., 40 b. l.). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 2134,50 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti atsakovui P. A. J. (a. k. ( - ) iš ieškovės A. A. (a. k. ( - ) 2134,50 Lt (dviejų tūkstančių šimto trisdešimt keturių litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. A., vadovaudamasi CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 2 d., 5.17 str. 1... 5. Atsakovas P. A. J. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad brolis (A. V. J.)... 6. Tečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 10. Ieškovė A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 2 d.... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. A. J. prašo ieškovės A. A.... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė A. A. ir jos atstovas... 14. Atsakovas P. A. J. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. A. ginčija jos tėvo, A. V. J., gim. ( - ),... 19. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių... 20. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas... 21. Apeliacinį skundą pateikusi A. A., prašydama panaikinti 2012 m. lapkričio 2... 22. Teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip visiškai... 23. Bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėja teismai CPK XXVIII... 24. Šioje byloje ieškovė A. A. pripažįsta, kad jos tėvui A. V. J. esant... 25. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 26. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 27. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinėje instancijoje buvo paskirtos kelios... 28. Teisėjų kolegija nekvestionuoja teismo psichiatrų – ekspertų išvadų... 29. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra... 30. Ginčijamą 2011-06-14 testamentą patvirtino notarė L. B.. Notarė, būdama... 31. Pažymėtina ir tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo... 32. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo procesiniam... 33. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti atsakovui P. A. J. (a. k. ( - ) iš ieškovės A. A. (a. k. ( - )...