Byla e2A-558-661/2017
Dėl vienašališkai pasirašyto baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Versina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „LitCon“ ieškinį atsakovui UAB „Versina“ dėl vienašališkai pasirašyto baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas prašė pripažinti atsakovo UAB „Versina“ 2015 m. gegužės 5 d. vienašališkai pasirašytą baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo UAB „Versina“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą ieškovui, kuriuos prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą 2012 m. rugpjūčio 23 d. Subrangos sutartį atsakovas visus statybos (remonto) rangos darbus užbaigė 2014 m. gruodžio 23 d., o 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovui perdavė privalomą statybinę dokumentaciją, po ko atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl statybos rangos darbų rezultato priėmimo - perdavimo. Ieškovas perėmęs darbų rezultatą su tokiu pat prašymu kreipėsi į Statytoją (toliau - trečiasis asmuo), kuris atsisakė priimti darbų rezultatą. Ieškovas su trečiojo asmens pozicija kategoriškai nesutiko ir 2015 m. sausio 5 d. raštu pareiškė pretenzijas nurodydamas, kad statybos rangos darbai atlikti, jie atlikti tinkamai, jų atlikimą patvirtina statinio statybos techninę priežiūra atlikusio asmens (tuo pačiu vykdžiusio FIDIC Inžinieriaus funkcijas) įrašai statybos darbų žurnale, o paaiškėję ar paaiškėsiantys darbų trūkumai neturi įtakos tinkamam atliktų darbų rezultato naudojimui. Ta pačia pretenzija ieškovas įspėjo trečiąjį asmenį, jog atsisakius priimti darbų rezultatą, jis bus perduotas vienašališkai. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į ieškovo pretenzijas, darbų rezultatą 100 procentų apimtimi priėmė 2015 m. sausio 23 d. kartu surašydamas 2015 m. sausio 16 d. aptiktų darbų trūkumų aktą. Ieškovas šį aktą perdavė atsakovui su prašymu pašalinti trūkumus. Atsakovas 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-554 kreipėsi į ieškovą ir pateikė dokumentus patvirtinančius darbų trūkumų pašalinimą, nurodė argumentus, jog dėl kitų trūkumų laikytinas atsakingu pats ieškovas, nes jis taip pat atlikto darbus statybos objekte, kurių Subrangos sutartis atsakovui nenumatė bei paprašė ieškovo pasirašyti baigiamąjį atliktų darbų aktą ir apmokėti paskutinio (2014 metų gruodžio mėnesio) darbų etapo atliktus darbus, kurie iki tol nebuvo apmokėti. Pažymėjo, kad buhalteriniai dokumentai dėl paskutiniojo etapo priimti ir pagal juos sumokėta, tačiau akto ieškovas nepasirašė. Ieškovas 2015 m. kovo 31 d. raštais Nr. SR-15033 1-01DD ir Nr. SR-150033 1-02DD kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu perimti statybos darbų rezultatą ir išduoti statybos objekto perėmimo pažymą. Ieškovas dar kartą patvirtino, kad darbai baigti visa apimtimi, 2015 m. sausio 16 d. darbų trūkumų akte nebuvo nurodyta esminių trūkumų, o nurodyti trūkumai neturėjo įtakos galimybėms naudoti darbų rezultatus. Tuo tarpu trečiasis asmuo 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2R-574 (5.51) atsisakė darbų rezultatą priimti ir atsisakė išduoti perėmimo pažymą. Ieškovas 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. SR-150414-01 L V kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad darbų trūkumai neištaisyti, taip pat teigė, kad darbai pagal Sutartį nėra baigti ir todėl baigiamasis darbų aktas nebus pasirašytas. 2015 m. balandžio 16 d. raštu ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį ir pasirašymui pateikė perėmimo pažymą, kuri buvo pasirašyta ne tik paties ieškovo, tačiau ir trečiojo asmens specialiai paskirto statinio statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens (FIDIC Inžinieriaus). Galiausiai 2015 m. gegužės 5 d. atsakovas baigiamąjį aktą pasirašė vienašališkai ir raštu Nr. S-865 įteikė ieškovui. Atsakovo nuomone, ieškovas iš esmės neturėjo atsisakyti pasirašyti baigiamųjų darbų atlikimo aktą, remdamasis VŠĮ Vilniaus klinikinės ligoninės nepagrįstais veiksmais, su kuriais ir pats ieškovas nesutiko.
  3. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo sudaryta Operacinio bloko remonto darbų priėmimo komisija įvertino atliktų darbų užbaigtumą ir 2015 m. sausio 16 d. surašė defektinį aktą Nr. 15/01/16. Ieškovas nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., šalindamas esminius defektus, rekonstruojamose patalpose vykdė didelės apimties statybos ir ventiliavimo darbus. Trečiasis asmuo teigė, kad šių darbų metu buvo neapsaugota jau sumontuota oro vėdinimo įranga ir ventiliavimo kanalai, todėl trečiajam asmeniui kilo pagrįstų abejonių, ar defektų šalinimo metu nebuvo pakenkta vėdinimo sistemų tinkamam funkcionavimui. FIDIC inžinierius 2015 m. balandžio 22 d. atsitiktine tvarka atlikęs suremontuotų patalpų vėdinimo oro kiekių kontrolinius matavimus, nustatė, kad po defektų šalinimo darbų ženkliai sumažėjo į patalpas tiekiamo oro kiekiai, kurie neatitiko higienos normų keliamų reikalavimų tokios paskirties patalpoms. Taip pat esminių defektų taisymo metu atsirado naujų remonto darbų defektų (grindų deformavimas), kurie užfiksuoti 2015 m. gegužės 19 d. papildomame defektiniame akte Nr. 15/05/19. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Operacinis blokas negalėjo būti perimtas ir naudojamas pagal paskirtį – tai tapo esmine kliūtimi priimti statybos ir remonto darbus ir surašyti statybos užbaigimo deklaraciją. Visi Rangos sutartyje numatyti darbai buvo baigti ir perduoti 2015 m rugsėjo 7 d.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad visi Rangos sutartyje numatyti darbai buvo baigti ir perduoti trečiajam asmeniui 2015 m rugsėjo 7 d. Subrangos sutartyje nėra numatytos nuostatos, kad dėl trečiojo asmens atsisakymo priimti iš ieškovo darbus, atsakovo darbų perdavimas ieškovui yra nukeliamas, atsakovui yra pareiga perrašyti aktą. Dėl to, teismas daro išvadą, kad po 2015 m. rugsėjo 7 d., išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas buvo atsisakęs pasirašyti ginčijamą baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovo pateiktą Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą yra nepagrįstas. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2016 m. vasario 17 d., kada akivaizdžiai, nebeturėjo pagrindo ginčyti atsakovo vienašališkai pasirašyto baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Apeliantas – atsakovas UAB „Versina“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą iš motyvuojamosios dalies pašalinant šiuos sprendimo motyvus:
    1. „Teismas pažymi, kad nustatyti darbų defektai, atsižvelgiant į objekto ypatingą paskirtį ir jam keliamus higieninius reikalavimus, buvo esminiai, trukdantys operacinių bloką eksploatuoti pilna apimtimi“;
    2. „Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad 2015 m. gegužės 5 d. atsakovas baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai pasirašė nepagrįstai“;
    3. „Dėl to, teismas daro išvadą, kad po 2015 m. rugsėjo 7 d., išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas buvo atsisakęs pasirašyti ginčijamą baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovo pateiktą baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą yra nepagrįstas.“
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje yra nurodomi motyvai bei išvados susijusios su UAB „Versina“ atliktų darbų pabaiga ir darbų kokybės trūkumais (defektais), t.y. nurodoma, jog statybos darbai turėjo esminius trūkumus. Apelianto nuomone, dalyje dėl atliktų darbų kokybės trūkumų (defektų) klausimo jau yra išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, nes toje byloje buvo analizuojami absoliučiai tie patys UAB „LitCon“ pateikti darbų defektų aktai ir argumentai, kurie dar kartą buvo pateikti ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-11600-864/2016. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje konstatuojama, jog UAB „LitCon“ neįrodė esminių darbų defektų aplinkybės. Taigi, Apelianto nuomone, dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo motyvų neapgrįsti ir neteisingi, nes prieštarauja prejudicinę galią turinčioms faktinėms aplinkybėms nustatytomis Vilniaus apygardos teismui sprendžiant civilinę bylą Nr. e2-3794-275/2015 ir prieštarauja prejudicinę galią turinčioms išvadoms nurodytoms Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje priimtoje apeliacine tvarka išsprendus civilinę bylą Nr. a2A-286-241/2016.
  3. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendime nurodė, jog nekvestionuoja civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016 nustatytų aplinkybių bei pažymėjo, kad Atsakovas darbus pagal Subrangos sutartį faktiškai atliko, Ieškovas darbus turėjo priimti ir už juos sumokėti. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas pakartojo Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išvadas, jog Ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti Atsakovo atliktus darbus bei pasirašyti Atsakovo pateiktą darbų perdavimo – priėmimo aktą.
  4. Tačiau dalyje dėl atliktų darbų trūkumų vertinimo, Apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados neatitinka civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016 nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dėl Atsakovo atliktų darbų trūkumų vertinimo kaip esminių darbų trūkumų. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje (taip pat ir pirmąja instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas) aiškiai nurodė, kad Ieškovas neįrodė, jog UAB „Versina“ atlikti darbai buvo su defektais dėl kurių darbai negalėjo būti naudojami pagal tikslinę paskirtį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties 13 puslapio 1 pastraipą). Neįrodžius esminių darbų trūkumų ir nenustačius kitų pagrindų atleidžiančių UAB „LitCon“ nuo mokėjimo pareigos už atliktus darbus pagrindus, teismas įpareigojo UAB „LitCon“ sumokėti Apeliantui kainą už atliktus darbus. Pažymėtina, kad toje byloje trečiojo asmens statusu dalyvavo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, todėl civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią tiek UAB „Versina“, tiek UAB „LitCon“ ar VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (CPK 182 str., 279 str. 4 d.).
  5. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendime pateiktomis išvadomis - „Teismas pažymi, kad nustatyti darbų defektai, atsižvelgiant į objekto ypatingą paskirtį ir jam keliamus higieninius reikalavimus, buvo esminiai, trukdantys operacinių bloką eksploatuoti pilna apimtimi“ ir „Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad 2015 m. gegužės 5 d. atsakovas baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai pasirašė nepagrįstai“, ir „Dėl to, teismas daro išvadą, kad po 2015 m. rugsėjo 7 d., išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas buvo atsisakęs pasirašyti ginčijamą baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovo pateiktą baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą yra nepagrįstas“ (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo 10 puslapio 2 pastraipą). Apelianto nuomone, šios teismo išvados ne tik prieštarauja civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016 nustatytoms prejudicinę reikšmę turinčioms aplinkybėms, tačiau taip pat nėra teisiškai pagrįstos (CPK 263 str., 279 str. 4 d.).
  6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą – su juo nesutinka ir paršo atmesti, kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendime nurodė UAB „Versina" ginčijamus motyvus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas šalių ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė atitinkamas materialinės teisės normas. Tuo tarpu UAB „Versina" apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų ir pakankamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.
  7. Ieškovas nesutinka, kad nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi prejudicinę ar kitokią įrodomąją reikšmę šioje byloje. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog 2016 m. birželio 1 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad „atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai buvo su defektais, dėl kurių darbai negalėjo būti naudojami pagal tikslinę paskirtį“, tačiau šios aplinkybės UAB „LitCon" Byloje iš esmės ir neįrodinėjo. Atsisakymą pasirašyti Atliktų darbų (etapo) aktą Nr. 19 UAB „LitCon" grindė kitais motyvais, t. y. kad darbų nebuvo priėmusi RVUL ir kad aktas nebuvo pateiktas iki einamojo mėnesio 15 d.
  8. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje užsiminė, kad UAB „DIVIDIO" 2015 m. sausio 16 d. surašytame defektiniame akte Nr. 15/01/16 užfiksuotus darbų defektus UAB „Versina" ištaisė, tačiau nė vienas teismas Bvloie neanalizavo ir nevertino irodvmu. patvirtinančiu vėliau atsiradusius (nustatytus) defektus, kurie reikšminei sprendžiant dėl 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Versina" vienašališkai pasirašyto Baigiamojo darbu perdavimo-priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad „atsakovės pateikti įrodymai apie po darbų priėmimo [t. y. po 2015 m. sausio 24 d., kada atsirado UAB „LitCon" pareiga priimti darbus ir pasirašyti Atliktų darbų (etapo) aktą Nr. 19] atsiradusius trūkumus, kuriuos net ir šiuo metu ieškovė taiso, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku".
  9. Byloje nebuvo analizuoti ir vertinti jokie vėdinimo sistemos defektai, ypač tie, kurie buvo nustatyti po 2015 m. sausio 24 d., kada atsirado UAB „LitCon" pareiga pasirašyti Atliktų darbų (etapo) aktą Nr. 19. Nei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje nėra nė vienu žodžiu užsiminta konkrečiai apie vėdinimo sistemos defektus, t. y. nėra nei nustatytas, nei paneigtas jų faktas, juo labiau, nėra motyvuotai pasisakyta dėl jų jtakos darbų rezultato naudojimui pagal tiesioginę paskirtį.
  10. Trečiasis asmuo VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė:
  11. Trečiasis asmuo nesutinka, kad nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi prejudicinę ar kitokią įrodomąją reikšmę šioje byloje. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad „akivaizdu, kad tiek Rangos sutarties šalys, tiek ir Subrangos sutarties šalys susitarė dėl dvejopo pobūdžio darbų perdavimo, Subrangos sutartyje net numatė atskiras aktų formas, t. y. dėl faktiškai atliktų darbų perdavimo pagal Atliktų darbų (etapų) perdavimo – priėmimo aktą (F-2 forma) bei Baigiamąjį atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą (Subrangos sutarties priedas Nr. 8), kuriuo fiksuojama visų sutartų darbų įvykdymo faktas“. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada.
  12. išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo sprendžiamas atsiskaitymo už pagal tarpinius atliktų darbų aktus perduotus darbus klausimas, tačiau byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas galutinio (baigiamojo) statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir pagrindų jam pasirašyti klausimas. Papildomai akcentuotina, kad pasisakydamas dėl 2015 m. sausio 8 d. vienašališkai įforminto 2014 m. lapkričio 28 d. akto Nr. 19 galiojimo, Lietuvos apeliacinis teismas jo galiojimo pagrindu nurodė faktą, kad Tretysis asmuo (RVUL) atsakovės (UAB „LitCon“ perduotus darbus priėmė 2015 m. sausio 23d., todėl pareiga atsakovei pasirašyti 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą kilo 2015 m. sausio 24 d . Dėl nurodytų priežasčių trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad Apeliantas nepagrįstai visiškai dėl kito ginčo dalyko ir kitais motyvais priimtą teismo sprendimą laiko turinčiu prejudicinę galią šioje byloje, kurioje bylos nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl statybos rangos ir baigiamojo akto pasirašymo. Apeliantas nors ir sutinka su sprendimu, tačiau prašo pakeisti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį ir mano, jog ginčijamo sprendimo kai kurie motyvai prieštarauja, jau nustatytiems ir konstatuotiems faktams įsiteisėjusioje Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje priimtoje apeliacine tvarka išsprendus Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-286-241/2016.
  2. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; kt.).
  3. Išnagrinėtoje civilinėje byloje e2A-286-241/2016 buvo įrodinėjama tai, kad atsakovas UAB „Versina“ pagal Subrangos sutartį faktiškai atliko darbus, kuriuos kilo pareiga ieškovui - UAB „LitCon“ priimti ir apmokėti. T. y. atsakovas UAB „Versina“ atliko darbus, kuriuos perdavė ieškovui UAB „Litcon“ pagal Subrangos sutarties 4.1 punkte numatytą darbų perdavimo ir priėmimo tvarką, Atliktų darbų aktu F-2 formą. Minėtu teismo sprendimu teismas konstatavo, kad UAB „LitCon“ nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atliktus darbus ir pasirašyti jo pateiktus darbų perdavimo aktus. Pripažino, kad atsakovas UAB „Versina“ teisėtai pasinaudojo įstatymo numatyta teise darbus perduoti pagal 2015 m. sausio 8 d. vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo aktą po to, kai trečiasis asmuo tuos darbus priėmė 2015 m. sausio 25 d.
  4. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo akto pagal Subrangos 4.1 punkte numatytų tarpinių (etapo) darbų perdavimo, bet dėl visiško statybos darbų užbaigimo - galutinio Darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo (Subrangos sutarties priedas Nr. 8), kuris reiškia darbų pagal Subrangos sutartį pabaigą (vykdymą) (Subrangos sutarties 4.9 punktas). Kaip matyti iš sutarties, šalys susitarė, kad Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Užsakovas (šiuo atveju ieškovas) pasirašo tik tuo atveju, kai yra įvykdytos penkios sąlygos, t. y.: 1) yra tinkamai užbaigti visi Subrangos sutartyje numatyti darbai; 2) ištaisyti nustatyti darbų defektai, apie kuriuos ieškovas raštu įspėjo atsakovą; 3) tinkamai užpildytas ir ieškovui perduotas statybos darbų žurnalas; 4) tinkamai sutvarkyti ir ieškovui perduoti su darbų atlikimu susiję dokumentai; 5) kai FIDIC inžinierius bei VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pasirašo baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą ieškovui pagal Rangos sutartį.
  5. Civilinėje byloje e2A-286-241/2016 nustačius, kad atsakovas atliko Subrangos sutartyje numatytus darbus ir juos pagrįstai perdavė ieškovui 2015 m. sausio 8 d. vienašališkai pasirašytu darbų perdavimo aktu, nagrinėjamu atveju vertintinas tik 2-5 sąlygų būvimo faktas atsakovui vienašališkai pasirašius 2015 m. gegužės 5 d. aktą.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje nurodė, kad UAB „DIVIDIO" 2015 m. sausio 16 d. surašytame defektiniame akte Nr. 15/01/16 užfiksuotus darbų defektus UAB „Versina" ištaisė, tačiau iki tol nė vienas teismas neanalizavo ir nevertino įrodvmų, patvirtinančių vėliau atsiradusius (nustatytus) defektus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant dėl 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Versina" vienašališkai pasirašyto Baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
  7. Šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais pagrįstai nustatė, jog ieškovas, pasitelkęs subrangovus, tame tarpe ir atsakovą, nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., šalindamas esminius defektus, rekonstruojamose patalpose vykdė didelės apimties statybos ir ventiliavimo darbus. Trečiojo asmens sudaryta Komisija nustatė, kad šių darbų metu buvo neapsaugota jau sumontuota oro vėdinimo įranga ir ventiliavimo kanalai, todėl trečiajam asmeniui kilo pagrįstų abejonių, ar defektų šalinimo metu nebuvo pakenkta vėdinimo sistemų tinkamam funkcionavimui. FIDIC inžinierius 2015 m. balandžio 22 d. atsitiktine tvarka atlikęs suremontuotų patalpų vėdinimo oro kiekių kontrolinius matavimus, nustatė, kad po defektų šalinimo darbų ženkliai sumažėjo į patalpas tiekiamo oro kiekiai, kurie neatitiko higienos normų keliamų reikalavimų tokios paskirties patalpoms, t. y. operacinių blokui. Kad ginčo objekto defektai trukdė naudoti patalpas pagal paskirtį ir jos neatitiko darbo veiklos pobūdžio patvirtina ir byloje esantis 2015 m. vasario 11 d. Occupational Health&Saflety Ladina specialistų nuomonė dėl fizinių rizikos veiksnių tyrimo. Taip pat esminių defektų taisymo metu atsirado naujų remonto darbų defektų, kurie užfiksuoti 2015 m. gegužės 19 d. papildomame defektiniame akte Nr. 15/05/19. Dėl šių priežasčių Operacinis blokas negalėjo būti perimtas ir naudojamas pagal paskirtį, t. y. vykstant bent menkiausiems statybos ar remonto darbams, nebuvo užtikrinti higienos reikalavimai, sterilumas, todėl vykdyti operacijas nebuvo galima – tai tapo esmine kliūtimi priimti statybos ir remonto darbus ir surašyti statybos užbaigimo deklaraciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas trečiojo asmens ir ieškovo pasirašytų defektinių aktų neginčijo, pats šalino nustatytus defektus ir informuodavo apie jų pašalinimą ieškovą. Iš į bylą pateikto Defektų tvarkymo grafiko nustatyta, kad defektai buvo šalinami iki 2015 m. rugpjūčio pabaigos.
  8. Atliktų darbų (etapo) aktai, kuris buvo ankstesnių bylų įrodinėjimo dalykas ir baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas pagal Subrangos sutartį turėjo skirtingą paskirtį ir jais buvo siekiama sukurti skirtingas teisines pasekmes. Atliktų darbų (etapo) aktais turėjo būti įforminamas tik darbų etapo, tam tikros per ataskaitinį laikotarpį atliktos darbų dalies, perdavimas-priėmimas, juose buvo fiksuojamos atliktų darbų rūšys ir kiekiai, o akto pasirašymas reiškė, kad darbai tam momentui yra atlikti tinkamai (kokybiškai). Baigiamuoju darbų perdavimo-priėmimo aktu turėjo būti įforminamas ne tik viso darbu rezultato, kaip tokio, perdavimas-priėmimas, bet visiškas ir tinkamas darbu užbaigimas. Todėl, logiška, kad Baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymą Subrangos sutarties 4.10 punkte šalys susiejo su griežtesniais kriterijais (sąlygomis).
  9. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog bylos įrodomoji medžiaga, šioje byloje negalėjo būti vertinama kitaip, nei ji įvertinta jau išnagrinėtoje byloje, nes, kaip matyti didžioji dalis šioje nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, patvirtinančių UAB „Versina" atliktų darbų defektus, ypač dokumentai, surašyti po 2015 m. sausio 24 d., ankstesnėse bylose nebuvo analizuoti ir vertinti, be to, kaip jau minėta šioje byloje buvo nagrinėjamas ne tarpinis atliktų darbų aktas, o baigiamasis. Tokiu atveju kolegija konstatuoja, jog nebuvo pažeista prejudicija.
  10. UAB „Versina“ taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, jog ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl dvejopo pobūdžio darbų perdavimo ar kad baigiamojo akto pasirašymas turi būti atliekamas pagal griežtesnes taisykles. Subrangos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad darbų (jų etapų) perdavimas ir priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu, kurį pasirašo abi šalys. Atliktų darbų akto F-2 forma pateikiama Subrangos Sutarties priede Nr. 11. Tuo tarpu Subrangos sutarties 4.9 punkte šalys susitarė, kad galutinis darbų perdavimas atliekamas šalims pasirašant baigiamąjį darbų perdavimo - priėmimo aktą. Be to, Subrangos sutarties 4.10 punkte šalys, kaip jau minėta susitarė, kad baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą UAB „LitCon“ pasirašo tik tuo atveju, kai yra minėtos įvykdytos penkios sąlygos.

9Dėl naujų įrodymų priėmimo

10

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas prašo prie bylos pridėti Techninių parametrų įvertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siekia paneigti apelianto argumentus, o apeliantas – pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes teisėjų kolegija pateiktus nurodytus įrodymus priima į bylą bei vertina.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės pateikė teismui duomenis apie patirtas 630,75 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovės UAB „Versina“ trečiojo asmens VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės naudai priteistinos 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
  1. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimą, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl teismas plačiau jų neargumentuoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentavo skundžiamą sprendimą ir priėmė pagrįstą išvadą.

12Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovės UAB „Versina“ į.k. 180346182, trečiajam asmeniui VŠĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei į.k. 124243848, 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai