Byla 2-331/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5763-590/2012 pagal pareiškėjo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos teismo teisėjui J. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai J. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Pareiškėjas A. B. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti, kad Kauno apygardos teismas ir teisėjas J. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir teisėja J. K. panaudojo suklastotus dokumentus, faktus jo politinio persekiojimo bei šantažo suėmimo tikslu ir už šį teisių pažeidimą ir suvaržymą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 150 000 Lt padarytai žalai atlyginti. Sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 25, 28, 29, 30, 109 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. ieškininį pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir nurodė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius, todėl pareiškėjas turi teisę ieškinį pateikti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjo A. B. pateiktame ieškininiame pareiškime nurodoma, kad 650 000 Lt žala patirta dėl to, jog politiniu persekiojimu ir šantažu taikant suėmimą buvo neteisėtai suvaržyta jo teisė dalyvauti teismo posėdžiuose Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamose civilinėje bei administracinėje bylose ir ginti savo bei savo artimųjų teises ir turtinius interesus. Nustatė, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl šių veiksmų būtų patyręs turtinę žalą, todėl įvardytą žalą laikė neturtine. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nurodė patyręs 500 000 Lt neturtinę žalą dėl suėmimo ir paieškos paskelbimo spaudoje, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dvigubų teisingumo standartų taikymo, diskriminacijos ir kt.

9Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu ir 27 straipsnio 1 punktu, teismas nurodė, jog civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nuo ieškinio dydžio pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, pareiškėjo pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra priskirtas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ir tuo remdamasis atsisakė jį priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos adresas yra Vilniuje, Gedimino pr. 30, todėl pareiškėjas A. B. turi teisę ieškinį pateikti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti paminėtą teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl ieškininio pareiškimo priėmimo. Nurodo, kad:

  1. Šia nutartimi pažeistos CPK 27 straipsnio bei CK 6.249 straipsnio nuostatos, nes spręsdamas dėl prašomos priteisti 650 000 Lt žalos rūšies teismas be pagrindo rėmėsi tuo, kad ieškinio pareiškime nebuvo nurodyta, jog tai – turtinės žalos atlyginimas. Jo žodžiais tariant, faktiškai akivaizdu, kad ieškinyje nurodyta ir įrodyta jam padaryta 650 000 Lt žala yra negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų jo atžvilgiu, kas patvirtina negautas pajamas ir turtinę žalą. Taip pat pažeista CPK 141 straipsnyje numatyta ieškovo teisė nustatyti ieškinio pagrindą ir dalyką.
  2. Nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5520-611/2012).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

14Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliantas A. B. teisus teigdamas, jog pagal CPK normas tik pats besikreipiantis į teismą asmuo turi teisę (taip pat ir pareigą) apibrėžti pateikiamo ieškinio pagrindą bei dalyką (CPK 111, 135 str.). Jo nurodomos CPK 141 straipsnio normos iš tiesų numato, kad ieškovas šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 42 str. 1 d., 13 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kaip yra apibrėžtas ieškinio pagrindas bei dalykas būtent tame procesiniame dokumente, tai yra ieškinio pareiškime, kurį siekiama pateikti ir kurio priėmimo klausimas yra nagrinėjamas.

15Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs pareiškėjo pateikiamo ieškininio pareiškimo turinį, teisingai sprendė, jog pareiškėjas nenurodė, kad dėl jo įvardytų atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų būtų patyręs turtinę žalą, todėl pagrįstai laikė, jog šis ieškinys dėl 1 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nėra priskirtas nagrinėti apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ir, pritaikęs CPK 26 straipsnio bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, atsisakė jį priimti, nurodęs, kad pareiškėjas turi teisę ieškinį pateikti pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės vietą – Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

16Atmestinas apelianto A. B. teiginys, kad skundžiama nutartimi yra pažeista minėtame CPK 141 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Ši nutartis neužkerta kelią ieškovui naudotis tiek minimo straipsnio, tiek kitų CPK straipsnių normose įtvirtintomis proceso teisėmis, pateikus teismui ieškinį pagal CPK nustatytas bylų teismingumo taisykles, atitinkantį CPK 111, 113, 114 straipsniuose, o taip pat CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir teismui jį priėmus. Apelianto motyvas, kad Vilniaus apygardos teismas yra ėmęsis nagrinėti civilinę bylą pagal jo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 350 020 Lt neturtinės žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-2423-611/2013, ankstesnis Nr. 2-5520-611/2012), taip pat nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

17Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo A. B. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 29 str., 30 str. 7 d., 329 str.).

18Pirmiau jau buvo paminėta, jog ieškininiame pareiškime, kurį pareiškėjas A. B. siekia paduoti teismui, atsakovais be kitų asmenų nurodyti teismai bei teisėjai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo reikalavimus, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose nagrinėjamu klausimu, taip pat ir pagal pareiškėjo atskiruosius skundus, ne kartą yra nurodęs, jog isais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu, valstybė, o ne teisėjas ar teismas, gali būti traukiama civilinėn atsakomybėn pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl to tokio ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, civilinės bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad siekiama žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje 2-840/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje 2-881/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2013; etc.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai