Byla e2S-3093-450/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėjai D. Š. ir V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos, civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėjai D. Š. ir V. M., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam priteisti iš atsakovės 660 Eur turtinės žalos atlyginimą.

52.

6Ieškinį grindė tuo, kad 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi šio teismo nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr.1-18-334/2018 vienam iš proceso dalyvių (J. G.) teismas skyrė procesinės prievartos priemonę – 8 MGL (400 Eur) dydžio baudą už neatvykimą į teismo posėdį. 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo J. G. skundą ir jį tenkino visiškai, panaikino 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį, kuria netenkintas J. G. skundas dėl jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – 8 MGL (400 Eur) dydžio baudos panaikinimo. Teisminė gynyba nuo nepagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės proceso dalyviui kainavo iš viso 660 Eur. Šios išlaidos nėra atlyginamos baudžiamoje byloje, todėl iškilo būtinybė kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo atskiroje civilinėje byloje.

7II.Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pašalino iš civilinės bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, teisėjus D. Š. ir V. M..

104.

11Teismas nustatė, kad ieškovo J. G. ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo nurodyti Panevėžio apygardos teismo teisėjai D. Š. ir V. M.. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovo reikalavimai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo grindžiami galimai neteisėtais nurodytų teisėjų veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“, priimto įgyvendinant CK 6.273 straipsnio 1 dalį, 3.22.2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, yra įgaliota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012).

125.

13Teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovas ieškinyje nekonkretizuoja, neįvardija nurodytų teisėjų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių valstybė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę. Pasak teismo, šiuo metu ginčas dėl to, ar ieškovo kaip neteisėti nurodomi teisėjų veiksmai yra tyčiniai, nevyksta, dėl ko darytina išvada, kad ieškinyje nurodyti teisėjai netiesioginio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pašalino be teisinio pagrindo į nagrinėjamą bylą ieškovo įtrauktus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

156.

16Atskiruoju skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį.

176.1.

18Vien iš gauto ieškinio, t. y. negavus atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir suinteresuotų asmenų nuomonių dėl pareikšto ieškinio, spręsti ar suinteresuotų asmenų atlikti neteisėti veiksmai yra tyčiniai, ar ne, kol kas nėra pagrindo. Tai gali paaiškėti tik bylos nagrinėjimo metu.

196.2.

20Nagrinėjant bylą be trečiųjų asmenų bus pažeidžiamos šių asmenų procesinės teisės (būti išklausytam, pateikti savo nuomonę, paaiškinimus dėl bylos esmės ir bylai reikšmingus dokumentus bei kitus įrodymus), atsiranda absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir proceso atnaujinimo pagrindas.

216.3.

22Jei teisėjai nedalyvaus bylos nagrinėjime, o teismo sprendimas joje įsiteisės, jų galimybės vėliau gintis nuo šioje byloje nustatytų prejudicinių faktų bus ribota (apsunkinta), kas esmingai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Todėl išreikšti savo nuomone (ar neteisėtus sprendimus jie priėmė tyčia, ar dėl neatsargumo) jie turi teisę jau dabar (šioje civilinėje byloje).

237.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

257.1.

26Visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nito civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis ei v. byloje Nr. 2-612/2012. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2032 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.).

277.2.

28Byloje vyksta ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės, galimai kilusios dėl teisėjų atliktų procesinių veiksmų, tačiau ne dėl teisėjų atliktų tyčinių veiksnių, kurie galimai sukėlė neigiamas pasekmes.

297.3.

30Byloje nėra pateikta įrodymų, kad teisėjai būtų nuteisti už padarytas nusikalstamas veikas, todėl argumentas apie galimą regresą yra nepagrįstas.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Atskirasis skundas atmestinas.

338.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

359.

36Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

3710.

38CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pirmiau minėta įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę spręsti ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

3911.

40Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė teisėjus, priėmusius procesinius sprendimus, dėl kurių, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta turtinė žala, tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukdamas teisėjus, apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie jų tyčinius veiksmus, galimai sukėlusius jam žalos atsiradimą. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nito civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis ei v. byloje Nr. 2-612/2012. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2032 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.). Šiuo atveju Valstybei atstovaujanti institucija prieštarauja minėtų trečiųjų asmenų įtraukimui į bylą, neįrodinėja jų tyčinių veiksmų ir galimos atgręžtinio reikalavimo teisės į juos įstatymų numatyta tvarka.

4112.

42Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje iš byloje esančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad teisėjai yra praradę įstatymo jiems garantuotą civilinį imunitetą bei, kad šios bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos jų teisėms bei pareigoms. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis sudaro sąlygas, pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas), tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo kitų subjektų funkcijų vykdymo.

4313.

44Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali patys įstoti į bylą, būti įtraukti dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Esant minėtam įstatyminiam reglamentavimui, neužkertama galimybė bylos nagrinėjimo eigoje pakartotinai svarstyti klausimo dėl teisėjų dalyvavimo bylos nagrinėjime, paaiškėjus aplinkybėms, kad byloje priimtas sprendimas galėti turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Įtraukti į bylą trečiaisiais asmenims turi teisę pareikšti ir patys apelianto nurodyti asmenys, todėl kritiškai vertintini apelianto teiginiai, jog iš proceso pašalinus trečiuosius asmenis, šių asmenų procesinės teisės bus pažeistos.

4514.

46Kiti atskirame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, bei nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.

4715.

48Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas

Nutarė

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam priteisti... 5. 2.... 6. Ieškinį grindė tuo, kad 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teismo... 7. II.Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pašalino iš... 10. 4.... 11. Teismas nustatė, kad ieškovo J. G. ieškinyje trečiaisiais asmenimis,... 12. 5.... 13. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovas ieškinyje nekonkretizuoja,... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. 6.... 16. Atskiruoju skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 17. 6.1.... 18. Vien iš gauto ieškinio, t. y. negavus atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir... 19. 6.2.... 20. Nagrinėjant bylą be trečiųjų asmenų bus pažeidžiamos šių asmenų... 21. 6.3.... 22. Jei teisėjai nedalyvaus bylos nagrinėjime, o teismo sprendimas joje... 23. 7.... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama... 25. 7.1.... 26. Visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje... 27. 7.2.... 28. Byloje vyksta ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės, galimai kilusios... 29. 7.3.... 30. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad teisėjai būtų nuteisti už padarytas... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Atskirasis skundas atmestinas.... 33. 8.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 35. 9.... 36. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų... 37. 10.... 38. CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu... 39. 11.... 40. Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos... 41. 12.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą Civilinio... 43. 13.... 44. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys... 45. 14.... 46. Kiti atskirame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, bei... 47. 15.... 48. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str.,... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti...