Byla 2KT-119/2012
Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. B. pareiškimu dėl teisėjos Nijolės D. S. ir viso Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-760-252/2012 nagrinėjimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Vilniaus apygardos teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-760-252/2012. Ieškovas A. B. reiškia nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai N. D. S. ir visam Panevėžio apygardos teismui bei prašo bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nušalinimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Teisėja N. D. S., kaip ir teisėja B. V. civilinėje byloje Nr. 2-759-278/2012 neteisėtai tris kartus nutartimis buvo nusprendusi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o po to nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją prašydama išspręsti bylos teismingumo klausimą. Visos trys nutartys buvo panaikintos apeliacine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas, teisėja N. D. S. ir B. V. yra suinteresuoti bylų baigtimi ir padaro bylų nagrinėjimą priklausomą nuo Seimo rinkimų baigties.
  2. Yra aplinkybės, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos N. D. S. ir viso Panevėžio apygardos teismo nešališkumo. Buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N. V. yra pareiškusi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai yra patys korumpuočiausi Lietuvos Respublikoje. Panevėžio apygardos teismo teisėjams Z. M., M. D., B. J., B. V., N. D. S., L. M. ir Panevėžio apygardos teismui yra iškelta eilė civilinių bylų dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurias nagrinėja Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių apygardų teismai ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Todėl Panevėžio apygardos teismas negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos.

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas R. J. 2012 m. spalio 30 d. nutartimi perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

4Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

7Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

8Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

9Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. reiškia nušalinimą teisėjai N. D. S. ir visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams motyvuodamas jam nepalankiais teismo procesiniais sprendimais, kurie, anot pareiškėjo, buvo panaikinti aukštesnės instancijos teisme. Teisėjams reiškiamą nepsitikėjimą grindžia ir kitų asmenų viešai išsakyta, tačiau įrodymais nepagrįsta nuomone apie Panevėžio teisėjų korumpuotumą. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių konkrečių teisėjų galimą šališkumą, pareiškėjas nenurodo.

10Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Ši taisyklė galioja ir tais atvejais, kai teisėjo (teisėjų) priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti aukštesnės instancios teisme. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

11Pareiškėjo argumentas, kad Panevėžio apygardos teismas negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos, kurioje atsakovu yra Vilniaus apygardos teismas, kadangi Panevėžio apygardos teismas ir teisėjai yra patraukti atsakovais kituose teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais, atlyginimo, laikomas nepagrįstu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2KT-159/2011, kuria, pakeisdamas jos esmę, remiasi pareiškėjas, pasisakė, kad formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar teisėjas įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, ir siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo.

12Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. „immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Šių valdžios pareigūnų sutikimas reikalingas ir siekiant patraukti teisėją administracinėn atsakomybėm, jeigu už padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama teisėjo laisvę varžanti nuobauda (Teismų įstatymo 47 str. 4 d.). Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

13Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nušalinimo pareiškimas yra nepagrįstas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos Nr. 2-760-252/2012.

14Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo A. B. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-760-252/2012 nagrinėjimo netenkinamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16netenkinti A. B. Panevėžio apygardos teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-760-252/2012 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai