Byla 2-612/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pašalinti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai V. P. bei D. K. iš civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių į teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės teisės apsaugą ir veiksmingą teisinę gynybą gynimo bei dėl to patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių teismo prerogatyvą spręsti dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš civilinės bylos.

7Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

  1. pripažinti, kad tretieji asmenys Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai V. P. bei D. K. diskriminavo ieškovą bei pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės teisės apsaugą ir veiksmingą teisinę gynybą;
  2. priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš viso 200 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ieškinio pirmame reikalavime nurodytų trečiųjų asmenų padarytų pažeidimų;
  3. priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 650 Lt turtinės žalos.

8Ieškovas A. B. pirmus du ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad trečiasis asmuo Jonavos rajono apylinkės teismas neišnagrinėjo per įmanomai trumpiausią laiką ieškovo skundo dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo panaikinimo. Ieškovo teigimu, minėtas pažeidimas pasireiškė tuo, kad skundo nagrinėjimas vyko šališkai ir priklausomai nuo trečiajam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui perduotos baudžiamosios bylos Nr. 61-2-0004-07 arba Nr. I-15-831/2009 nagrinėjimo eigos. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimis panaikino trečiojo asmens Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo D. K. 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuriomis atitinkamai buvo paliktas nenagrinėtas ieškovo skundas bei atsisakyta priimti ieškovo skundą, patvirtina, kad panaikintomis nutartimis buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. 2009 m. sausio 7 d. nutartimi sumažino ieškovui Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirtą baudą iki 650 Lt bei neteisėtai netyrė ir neišreikalavo ieškovo nurodytų įrodymų, kas laikytina ieškovo diskriminavimu.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė pašalinti iš civilinės bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėjus V. P. bei D. K.. Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad ieškovo reikalavimai Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo grindžiami galimai neteisėtais teismų ir teisėjų veiksmais. Tokiose bylose valstybę yra įgaliota atstovauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 p.). Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje tik esant nustatytiems jų tyčiniams veiksmams. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas nurodė trečiųjų asmenų priimtus procesinius sprendimus, abstrakčiai paaiškindamas, kad šie teisėjai bei teismas neteisėtais veiksmais pažeidė jo konstitucines. Ieškovas neįvardino teisėjų bei teismų veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių valstybė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl šios priežasties teismas nusprendė pašalinti be teisinio pagrindo į nagrinėjamą bylą ieškovo įtrauktus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad teismo pareiga užtikrinti, jog byla nebūtų vilkinama (CPK 7 str. 1 d.), tuo tarpu bylos „apsunkinimas“ trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, kurių dalyvavimas byloje nėra pagrįstas, sąlygotų nepagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų laiko ir lėšų sąnaudas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ši naujo. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, draudžiančia ieškinio priėmimo stadijoje reikalauti įrodyti ieškinį, tai yra tyčinius trečiųjų asmenų veiksmus, dėl ko pažeidė CPK 259-260 str., 263 str., 270 str.;
  2. skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos atliktas įrodymų vertinimas ieškinio priėmimo stadijoje patvirtina teisėjos šališkumą, todėl dėl šios teisėjos bei kitų teisėjų, nagrinėjusių šią bylą veiksmų ieškovas iškėlė kitą civilinę bylą;
  3. pašalinus iš bylos trečiuosius asmenis bei nepateikus šiems asmenims atsiliepimų, nebus įmanoma visapusiškai išnagrinėti ieškinio ir įrodyti pirmąjį ieškinio reikalavimą. Tokiu būdu pažeidžiama ieškovo teisė į įrodinėjimą, šalių lygiateisiškumą, teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą.

13Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Tuo tarpu dėl teisėjų nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintiną turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo. Šiuo atveju teisėjų subjektinių teisių teismo sprendimas nepalies, nes teisėjų kaltė (tyčia) nėra konstatuota jokiu procesiniu sprendimu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkinamas.

16CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos, jei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismui prerogatyvą jau ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio reikalavimo (dalyko) ir faktinio pagrindo ex officio nuspręsti, ar ieškinyje tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, atsižvelgęs į ieškinio dalyko pobūdį bei faktinio pagrindo turinį, vertinti, ar pagrįstai ieškovas tam tikrus asmenis ieškinyje nurodė kaip trauktinus į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 12 ir 178 str.).

17Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 p.). Valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CPK 6.272 str. 4 d.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, šis valstybės pareigūnas turės netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi tik tuo atveju, jei iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas įrodinėja valstybės pareigūno tyčinius neteisėtus veiksmus. Vadinasi, į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė konkrečių bylų nagrinėjimo metu, atliekant teisėjams procesinius veiksmus bei priimant procesinius sprendimus, pavyzdžiui, teisėjai neišreikalavo ieškovo prašomų įrodymų, neišnagrinėjo ieškovo skundo per įmanomai trumpiausią laiką, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus ir pan. Ieškovas ieškinio faktiniame pagrinde nenurodė jokių argumentų apie aplinkybes, kad teisėjai šiuos, pasak ieškovo, neteisėtus veiksmus atliko dėl kokių nors nepateisinamų, išskirtinai nuo teisėjų valios priklausančių neteisėtų priežasčių, turint neteisėtų tikslų ir pan. Taigi, iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas vardina neteisėtus teisėjų veiksmus, tačiau nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis šiuos neteisėtus veiksmus laiko tyčiniais. Vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį, šiuo metu ginčas dėl to, ar neteisėti pareigūnų veiksmai yra tyčiniai, nevyksta, dėl ko darytina išvada, kad ieškinyje nurodyti valstybės pareigūnai netiesioginio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje neturi bei atitinkamai jie nėra trauktini į šią bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš civilinės bylos teismą ir teisėjus, kurie ieškinyje buvo nurodyti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CK 6.272 str. 4 d., CPK 12 ir 178 str.). Vadovaujantis tais pačiais motyvais teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir kitus atskirojo skundo išvestinius argumentus, jog teismas vien dėl to, kad pašalino ieškovo nurodytus trečiuosius asmenimis, elgėsi šališkai bei pažeidė ieškovo procesines teises (CPK 12 ir 178 str.).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali patys įstoti į bylą, būti įtraukti dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Vadinasi, aplinkybė, kad šiuo metu į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra įtraukti teismas ir teisėjai, neužkerta galimybės bylos nagrinėjimo eigoje dar kartą svarstyti klausimo dėl šių asmenų dalyvavimo bylos nagrinėjime, paaiškėjus aplinkybėms, kad byloje priimtas sprendimas galėti turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

20Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis teismo prerogatyvą spręsti dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos, dėl ko pagrįstai ieškovo ieškinyje nurodytus konkrečius trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, pašalino iš bylos (CPK 47 str. 1 d., 5 d.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų,... 7. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
    8. Ieškovas A. B. pirmus du ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad trečiasis... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė pašalinti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas netenkinamas.... 16. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi... 17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylose dėl žalos... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys... 20. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....