Byla e2-11058-433/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei J. B., trečiojo asmens atstovei A. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui O. V., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją į butą adresu ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas O. V. nuo 2010-11-02 iki 2017-02-02 buvo šio buto nuomininkas (tai įrodo pridedama Creditinfo Detali NRT ataskaita apie objektą), kuris vartojo tiekiamą elektros energiją bute, tačiau už suvartotą elektros energiją pilnai neatsiskaitė. Šalių santykius reglamentuoja LR Civilinio kodekso 6.383, 6.388 str., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas (toliau tekste – Aprašas) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. LR Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur rašoma, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad „<...> Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-60/2006, kat. 44.5.1.,45.2 (S)). Atsakovas su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-13 pasirašytos Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N10/1127 9 p. pagrindu privalėjo su ieškovu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau rašytinė sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovas buvo informuotas apie socialinio būsto nuomos sutarties sudarymą, todėl faktiniu elektros energijos Objekte vartotoju nuo 2010-10-19 laikytinas O. V.. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju (ieškovu), tačiau jam tiekiama elektros energija (LR CK 6.384 str. 1 d. atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatos. LR Elektros energetikos įstatyme numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur rašoma, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju Objekto nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu, buvo išviešinta viešame registre, apie faktinį vartotoją Objekte ieškovas buvo tinkamai informuotas, todėl atsakovui kaip faktiniam elektros energijos vartotojui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Atsakovas privalo atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją į Objektą, taip pat už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms. LR CK 4.76 str. nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Vadovaujantis nurodytų LR CK straipsnių nuostatomis bei kitais teisės aktais, gyvenamajame name suvartotą elektros energijos kiekį bendroms reikmėms visiems namo bendrasavininkams paskirsto namo administratorius, kuris pateikia duomenis apie mokėtinas sumas tiek vartotojams, tiek ieškovui, o vartotojai už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją atsiskaito tiesiogiai ieškovui. Laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-02-02 buvo tiekiama elektros energija, už kurią atsakovas mokėjo nereguliariai, todėl patikslinto ieškinio pateikimo dienai susidarė 248,87 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro: 181,81 Eur skola už suvartotą elektros energiją (skola susidarė laikotarpiu nuo 2014-08-23 iki 2015-05-11, t. y. elektros energijos atjungimo dienos) ir 67,06 Eur skola už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją (skola susidarė laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-02-01). Skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš vartotojų duomenų bazės „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013-01-31 iki 2017-05-10“. Prievolės, kaip numato LR CK 6.2 str., atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal LR CK 6.388 str. 1 d. bei kitus teisės aktus, reguliuojančius vartotojo ir elektros energijos tiekėjo santykius, vartotojas moka už faktiškai sunaudotą elektros energiją pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Vartotojo pareiga tinkamai ir laiku apmokėti už sunaudotą elektros energiją yra įtvirtinta Taisyklių 56.5 p., 90 p., 93 p., 97 p., 100 p., 103 p.; Aprašo 2 p., 20.2 p., 25 p., 27 p., 29 p. Vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 str.). Prašo priteisti iš atsakovo O. V. 248,87 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčo butas, ieškovo įvardijamu skolos susidarymo laikotarpiu nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas nuomininkui, o į nuomos mokestį, mokestis už elektros energiją nebuvo įtrauktas. Tai patvirtina 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kurio 6 p. numatė, jog į patalpų nuomos mokestį įeina kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms atnaujinti ir remontuoti bei išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės objekto valdymu, bei 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas, kurio 30 p. numato, kad asmenys, numojantys socialinį būstą mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas moka atskirai nuo nuomos mokesčio tiesiogiai paslaugų tiekėjams. 2010 m. spalio 13 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39- N10/1127, sudaryta tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. V., pastarajam buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ). Šios Sutarties 1, 11, 33 p. aiškiai įpareigojo nuomininką mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus, t. y. komunalinius ir kitus susijusius mokesčius, įskaitant mokesčius už elektros energiją. Aplinkybę, jog į ginčo buto nuomos mokestį nebuvo įtrauktas mokestis už elektros energiją pagrindžia šios Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties 29 p. numatantis, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto dydžio nuomos mokestį. Kaip jau buvo minėta anksčiau, skolos susidarymo laikotarpiu galiojo 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas ir 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas, kurie nenumatė, jog į gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį yra įtraukiamas mokestis už komunalines ar kitas paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.583 str. 2 d. nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Analogišką nuostatą įtvirtina ir LR CK 6.584 str. 1 d.: „mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas <...>, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių“. Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 12 p. numato, jog asmenys ir šeimos, nuomojantys socialinį būstą <..>, mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) moka vadovaudamiesi Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, numato, jog už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui (3.3 p.). Taigi darytina išvada, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas tiesiogiai paslaugų tiekėjams apmoka nuomininkai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad išlaidas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo administravimu ir eksploatavimu bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. LR CK 6.579 str. 1 d. dalis numato, jog „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu“. To paties straipsnio 4 d. įtvirtina, jog „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre “. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo butas, ieškovo nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomotas rašytinės, Nekilnojamojo turto registre išviešintos nuomos sutarties, aiškiai numatančios pareigą nuomininkui mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalinius bei kitus susijusius mokesčius, įskaitant mokėjimus už elektros energiją bei bendrojo naudojimo objektų administravimą, pagrindu, aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasinaudojo aptartuose teises akluose įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta teise į Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį neįtraukti mokesčio už administravimo ir komunalines paslaugas, pareigą atlikti šiuos mokėjimus numatant patalpų nuomininkams, laikytina įrodyta. LR CK 6.493 str. 1 d. numato, jog „nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas <...>, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis“. Pabrėžtina, kad dėl ginčo patalpų sudaryta nuomos sutartis įtvirtina, jog patalpų nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Faktinis ginčo buto naudotojas skolos susidarymo laikotarpiu buvo šios patalpos nuomininkas O. V., kuriam tiek aptartų teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutartyse įtvirtintų nuostatų pagrindu, tenka pareiga rūpintis patalpomis, atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti ne tik nuomos, bet ir komunalinius bei kitus susijusius mokesčius. Prašo nustačius, kad skolos dydis yra pagrįstas, ieškinį tenkinti.

5Atsakovui O. V. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2017-05-11 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją į butą adresu ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei. 2010 m. spalio 13 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. V. buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N10/1127 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovui O. V. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ). Pagal šios Sutarties 1, 11, 33 p. atsakovas O. V. įpareigojo laiku mokėti Sutartyje numatytus mokesčius, kitus Sutartimi nustatytus mokėjimus, t. y. komunalinius ir kitus susijusius mokesčius, įskaitant mokesčius už elektros energiją. 2017 m. vasario 2 d. atsakovas iš buto adresu ( - ), buvo iškeldintas. Atsakovas O. V. už suvartotą elektros energiją mokėjo nereguliariai, todėl susidarė 248,87 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro: 181,81 Eur skola už suvartotą elektros energiją (skola susidarė laikotarpiu nuo 2014-08-23 iki 2015-05-11, t. y. elektros energijos atjungimo dienos) ir 67,06 Eur skola už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją (skola susidarė laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-02-01). Skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš vartotojų duomenų bazės „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013-01-31 iki 2017-05-10“. Teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą sumokėjo (CPK 178 str.).

8Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

9Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Vadovaujantis CK 6.383 str. 1 d., pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad atsakovas O. V. pažeidė sutartinę prievolę ir neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo naudai priteistina iš atsakovo 248,87 Eur skola už patiektą elektros energiją, o būtent: 181,81 Eur dydžio skola už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2014-08-23 iki 2015-05-11, t. y. elektros energijos atjungimo dienos bei 67,06 Eur dydžio skola už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-02-01 (CK 6.38 str., 6.383 str. 1 d.).

10CK 6.37 str. 2 dal. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 248,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo O. V. ieškovui priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

12Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 7,19 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį patenkinti visiškai.

15Priteisti iš atsakovo O. V., a. k. ( - ) ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 248,87 Eur (du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 87 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 248,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

16Priteisti iš atsakovo O. V., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 7,19 (septyni eurai 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

18Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai