Byla 2A-1481/2012
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., V. B. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1175-71/2011 pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Videlena“ kreditorių V. B., V. B. ir V. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Videlena“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai bankrutuojančios UAB „Videlena“ kreditoriai V. B., V. B. ir V. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti 2008-08-29 paprastąjį vekselį, kurį atsakovui išdavė UAB „Videlena“, o laidavo ieškovai, negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2002-05-02 UAB „Videlena“ su buvusiu UAB „Hansa lizingas“, o dabar „Swedbank lizingas“ UAB pasirašė faktoringo sutartį UAB „Videlena“ pateiktai produkcijai Prancūzijos firmai Francodim apmokėti. Sutartis buvo sudaroma metams laiko ir kiekvienais metais pratęsiama. UAB „Videlena“ 2008-05-09 iš UAB „Hansą lizingas“ gavo raštą, kad 2008-05-29 dieną baigiasi 2002-05-02 pasirašyta šalių faktoringo sutartis Nr. 50297/1, pagal kurią UAB „Videlenai“ buvo suteiktas 800000 Lt limitas. Faktoringo sutartis buvo pratęsta mėnesiui laiko, o po to visai nutraukta. Atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB reikalavimu UAB „Videlena“ 2008-08-29 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo UAB „Videlena“ įsipareigojo atsakovui iki 2008-09-05 dienos sumokėti 473098,67 Lt. Už šio įsipareigojimo įvykdymą, pagal paprastąjį vekselį laidavo ieškovai ir akcininkai V. B., V. B., V. S., nes to reikalavo atsakovas. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. 2008-10-07 išdavė vykdomąjį įrašą pagal aukščiau minėtą paprastąjį vekselį, ir nurodė, kad reikalauja iš skolininko UAB „Videlena“ ir laiduotojų V. B., V. B. ir V. S., vekselio turėtojo UAB „Hansa lizingas“ naudai, per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 332606,34 Lt su priklausančiomis šešių procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo. Vykdomojo įrašo sudarymo metu, UAB „Videlena“ skola atsakovui buvo tik 213938,57 Lt ir tai patvirtina atsakovo siųsta faksograma UAB „Videlena“, iš kurios matyti sąskaitos limitai 2008-10-23 dienai, banko laikomas rezervas sudaro 101662,85 Lt, limitas 315601,39 Lt, ši suma sutampa ir su Lietuvos banko aprobuotais duomenimis 2009-10-08 dienai, todėl reali bankui skola buvo 213938,57 Lt. Vekselyje nurodyta suma 473098,67 Lt neatitiko tuo metu realios UAB „Videlena“ skolos atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB. Vekselyje nurodyta suma apėmė ne tik realią UAB „Videlena“ skolą, bet ir rezervo pagal faktoringo sutartį su atsakovu sumą. Tai reiškia, kad vekselio suma apėmė ir skolą ir rezervą, kurio pagal faktoringo sutartį UAB „Videlena“ niekada iš atsakovo jokia forma negavo ir negalėjo gauti. Vekselio tekstą paruošė atsakovas, o UAB „Videlena“ direktorė ir ieškovai neturėjo galimybių atsisakyti pasirašyti vekselį, kadangi tikėjosi, kad pavyks dar susitarti su atsakovu dėl finansavimo, be to buvo daromas didelis ekonominis spaudimas. Ieškovai mano, kad nurodytos aplinkybės įrodo vekselio gavėjo ir atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB nesąžiningumą ir ekonominį spaudimą ir tai sudaro galimybę reikalauti pripažinti vekselį (kaip vienašalį sandorį) negaliojančiu.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkintinas. Vekselis buvo pasirašytas tik dėl to, kad UAB „Videlena“ bei jos akcininkai nepagrįstai gavo finansavimą iš atsakovo, o vekselio sumą sudarė sąskaitos, kurias atsakovas finansavo ir būtent tos sumos atsakovas turėjo teisę reikalauti iš UAB „Videlena“. Nurodė, kad 2002 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Videlena“ ir atsakovo buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 50297/1, pagal kurią UAB „Videlena“ įsipareigojo atlygintinai perleisti atsakovui reikalavimo teises į UAB „Videlena“ pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Minėta faktoringo sutartimi atsakovas ir UAB „Videlena“ susitarė, jog pastaroji perleis reikalavimus į pirkėjus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o atsakovas šių sąskaitų pagrindu suteiks UAB „Videlena“ tam tikrą finansavimą. UAB „Videlena“ įsipareigojo užtikrinti, kad atsakovui bus pateiktos tikros sąskaitos už realiai parduotas prekes. Vykdant sutartį, atsakovui tapo žinoma, kad UAB „Videlena“ finansavimui pateikė fiktyvias pirkėjui Francodim išrašytas sąskaitas, t.y. prekių pirkimas – pardavimas pagal šias prekes nebuvo vykdomas. Ši aplinkybė tapo žinoma gavus 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkėjo Francodim raštą. Atsakovui, sužinojus tai, kad UAB „Videlena“ pateikė fiktyvias PVM sąskaitas – faktūras ir apgaulės būdu gavo finansavimą iš atsakovo, atsakovas ketino kreiptis į atsakingas institucijas su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl tokių UAB „Videlena“ veiksmų, tačiau UAB „Videlena“ geranoriškai sutiko atlyginti padarytą žalą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Videlena“ atstovai pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį visai fiktyviai išrašytų sąskaitų sumai, o vekselio apmokėjimas buvo užtikrintas ieškovų laidavimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų V. B., V. B., V. S. po 10,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovai ginčija vekselį motyvuodami tuo, kad buvo priversti jį pasirašyti dėl atsakovo grasinimų bei ekonominio spaudimo. Grasinimai ieškovų teigimu pasireiškė tuo, kad atsakovas nurodė, jog neapsirašius vekselio, atsakovas kreipsis į teismą ar teisėsaugos institucijas, o ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, kad buvo atsisakyta pratęsti faktoringo sutarties galiojimą. Teismo vertinimu, šie ieškovo, argumentai yra nepagristi ir neįrodyti, todėl nesudaro pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu.

8Teismo vertinimu iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieškovai ieškinio reikalavimų neįrodė. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Lietuvos CK 1.91 straipsniu, t.y. bendra civilinės teisės norma ir nurodo, kad atsakovas prieš ieškovus panaudojo ekonominį spaudimą. Nurodė, kad vekselio apmokėjimo laikas buvo tik 7 dienos, nors suma buvo pakankamai didelė. Pagal LR CK 1.91 straipsnio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo kalbama apie LR CK 1.91 str. įtvirtintos teisės normos taikymo praktiką ir pažymėta, jog tam, kad būtų ginčijama laidavimo sutartis pripažinta negaliojančia LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ar buvo grasinama; 2) ar grasinimas buvo realus; 3) ir ar sutartį asmuo sudarė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta LR CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Teismas nurodė, kad grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovai (LR CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų ieškovai nepateikė, todėl ieškovų teiginį, kad vekselį ir laidavimą ieškovai pasirašė dėl atsakovo ekonominio grasinimo, byloje teismas laikė neįrodytu. Atsakovo darbuotojų ketinimas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl UAB „Videlenos“ darbuotojų neteisėtų veiksmų, fiktyvių sąskaitų pateikimo, negali būti pripažįstamas ekonominiu ar net psichologiniu spaudimu ar grasinimu, nes toks kreipimasis yra teisėta priemonė, kuria siekiama išsiaiškinti, ar skolininkas ir jo akcininkas savo veiksmais nedaro kreditoriui žalos.

9Teismas pažymėjo, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas tik dėl to, jog UAB „Videlena“ bei jos akcininkai pripažino, kad nepagristai gavo finansavimą iš atsakovo. Vekselio sumą sudaro sąskaitų suma, kurią atsakovas finansavo. Būtent tokią sumą atsakovas turėjo teisę reikalauti iš UAB „Videlena“. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog didžioji dalis vekselio sumos jau yra apmokėta. UAB „Videlena“ iš dalies sumokėdama vekselio sumą, patvirtino savo prievolę sumokėti vekselio sumą ir ją iš dalies įvykdė. Kadangi vekselio suma iš dalies įvykdyta, ieškovai netenka teisės ginčyti vekselį (b.l. 119, LR CK 1.79 str. 1 d.). Išdėstytų argumentų pagrindu teismas laikė, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, jog vekselis buvo pasirašytas ir už jį laiduota, buvus realaus ekonominio spaudimo įtakoje.

10Teismas pažymėjo, jog priešingai nei teigia ieškovai, faktoringo sutarties terminas nebuvo pratęstas ne remiantis AB „Lietuvos bankas“ „Paskolų rizikos duomenų bazėje“ esančia informacija, o tai kad atsakovas prarado pasitikėjimą UAB „Videlena“, nes pastaroji pateikė atsakovui fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu ir gavo iš atsakovo finansavimą. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas draudžia versti civilinių teisinių santykių subjektus sudaryti tam tikras sutartis. Remiantis šiuo teisės principu, atsakovas negali būti įpareigotas ar priverstas prieš savo valią sudaryti tam tikrą sutartį ar pratęsti atitinkamos sutarties galiojimo terminą, taigi atsisakymas pratęsti sutarties galiojimo terminą nėra ir negali būti laikomas neteisėtais veiksmais ar ekonominiu spaudimu.

11Teismas nurodė, kad ieškovai yra verslininkai, akcininkai, kuriems žinomos akcininkų įstatyminės teisės ir pareigos. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad bankas kaip vekselio turėtojas būtų tyčia (atlikęs kokius neteisėtus veiksmus prieš ieškovus ar įmonę) dėl vekselio ir laidavimo pasirašymo. Jokių vekselio rekvizitų trūkumų nėra, todėl vekselio ir laidavimo nuginčyti taip pat nėra pagrindo (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19, 77 straipsniai).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovai V. B., V. B. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas

152. B

163.

17Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra nepagrįsti ir neįrodyti byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. UAB „Videlena“ iškėlė bankroto bylą. Byloje nustatyta, kad UAB „Videlena“ ir Swedbank lizingas UAB 2002 m. gegužės 2 d. sudarė faktoringo sutartį, kuria UAB „Videlena“ įsipareigojo atlygintinai perleisti atsakovui reikalavimo teises į UAB „Videlena“ pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o atsakovas šių sąskaitų pagrindu suteiks UAB „Videlena“ finansavimą. UAB „Videlena“ įsipareigojo atsakovui, kad bus pateiktos tikros sąskaitos už realiai parduotas prekes, tačiau paaiškėjo, kad UAB „Videlena“ finansavimui pateikė fiktyvias sąskaitas. Atsakovo teigimu, paaiškėjus šioms aplinkybėms, UAB „Videlena“ sutiko atlyginti padarytą žalą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį visai fiktyviai išrašytų sąskaitų sumai. Vekselio apmokėjimas buvo užtikrintas ieškovų laidavimu (117 b.l.).

22Ieškovai ginčija vekselį motyvuodami tuo, kad buvo priversti jį pasirašyti dėl atsakovo grasinimų ir ekonominio spaudimo. Jų teigimu grasinimai pasireiškė tuo, kad atsakovas nurodė jog nepasirašius vekselio jis kreipsis į teisėsaugos institucijas, o ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, kad atsisakyta pratęsti faktoringo sutarties galiojimą.

23Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, grasinimas buvo realus; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).

24Nors ieškovai nurodo, kad ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, kad atsisakyta pratęsti faktoringo sutarties galiojimą, tačiau CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Antrojoje šio straipsnio dalyje reglamentuota, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nagrinėjamos bylos atveju, atsakovo atsisakymas pratęsti faktoringo sutarties galiojimą, negali būti laikoma ekonominiu spaudimu pasirašyti vekselį ar už jį laiduoti.

25Apeliantų teiginys, kad jiems atsakovas grasino nepasirašius vekselio jis kreipsis į teisėsaugos institucijas nėra pagrįstas. Ieškovai byloje nėra pateikę įrodymų nei dėl atsakovo grasinimų, nei dėl ekonominio spaudimo. Atsakovo kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų veiksmų negali būti vertinamas kaip grasinimas CK 1.91 straipsnio prasme, nes pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra teisėtas veiksmas.

26Apeliantai skunde nurodo, kad t b ekselio sumą sudaro sąskaitų suma, kurią finansavo atsakovas ir būtent tokią sumą atsakovas turėjo teisę reikalauti iš UAB „Videlena“.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B., M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008).

28Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

29Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį, šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Kaip teisingai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, UAB „Videlena“ iš dalies sumokėdamas vekselio sumą, patvirtino savo prievolę sumokėti vekselio sumą ir ją iš dalies įvykdė, todėl ieškovai neteko teisės ginčyti vekselį.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai atsižvelgė į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, vertino šalių pasirašytą paprastąjį vekselį ir pagrįstai nekonstatavo pagrindo jį panaikinti remiantis CK 1.91 straipsniu.

31Apeliantai skunde nurodo, kad t

32ylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdis įvyko 2011 m. lapkričio 23 d. Teismo posėdžio protokole (124-126 b.l.) nėra užfiksuota, kad ieškovai būtų prašę atidėti bylos nagrinėjimą. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti medicininių dokumentų išrašai (140-142 b.l.) patvirtina, kad advokato padėjėjas V. D. nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2011 m. spalio 26 d. buvo hospitalizuotas ir tolimesnis gydymas truko nuo 2011 m. spalio 28 d. 18 dienų. Byloje nėra pateikta įrodymų pateisinančių advokato padėjėjo neatvykimą į teismo posėdį, o kaip jau buvo minėta, paprastai neatvykimas dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tais išdėstyta, bei į tai, kad patys ieškovai dalyvavo nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija laiko, kad nebuvo jokių procesinių kliūčių nagrinėti bylą.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai bankrutuojančios UAB „Videlena“ kreditoriai V. B., V. B. ir V.... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Teismo vertinimu iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų visumos... 9. Teismas pažymėjo, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas tik dėl to, jog UAB... 10. Teismas pažymėjo, jog priešingai nei teigia ieškovai, faktoringo sutarties... 11. Teismas nurodė, kad ieškovai yra verslininkai, akcininkai, kuriems žinomos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovai V. B., V. B. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas... 15. 2. B... 16. 3.... 17. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Swedbank lizingas“... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17... 22. Ieškovai ginčija vekselį motyvuodami tuo, kad buvo priversti jį pasirašyti... 23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl... 24. Nors ieškovai nurodo, kad ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, kad... 25. Apeliantų teiginys, kad jiems atsakovas grasino nepasirašius vekselio jis... 26. Apeliantai skunde nurodo, kad t b ekselio sumą sudaro sąskaitų suma, kurią... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis,... 28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 29. Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį, šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti,... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai... 31. Apeliantai skunde nurodo, kad t... 32. ylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti...