Byla 2-2620/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ administracijos vadovo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Luidas“, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“ (bylos Nr. B2-5442-516/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Luidas“ administracijos vadovas A. U. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Luidas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 4 straipsnyje įtvirtintas sąlygas: įsteigta 1994 m. liepos 8 d., pagrindinė veikla yra statinių ir pastatų statyba bei remontas, aplinkos tvarkymas, kelių tiesimas ir remontas, inžinerinių tinklų tiesimas ir kt., nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, nutraukusi veiklos ir vykdo sutartis dėl Kvėdarnos miesto tinklų rekonstrukcijos, Vilniaus Židinio mokyklos remonto, Saulės mūšio memorialinio parko įrengimo, Alytaus teatro pastato aplinkinės teritorijos rekonstrukcijos ir kt., 2010 m. birželio 19 d. užbaigė Kauno regiono sąvartynų uždarymo darbus, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Ieškovas pripažįsta, kad nuo 2009 m. įmonė turi laikinų finansinių sunkumų dėl nepalankios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, pagal 2010 m. spalio 25 d. balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 57 400 000 Lt, iš kurių ilgalaikės skolos – 55 400 000 Lt. Ieškovo nuomone, įmonė nėra nemoki pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies požymius.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Teismas nustatė, kad atsakovo turto vertė 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarė 67 976 172,02 Lt, atsakovo įsipareigojimai kreditoriams 2010 m. spalio 25 d. sudarė 57 510 253,81 Lt. Inventorizacijos aprašas patvirtina, kad visi minėti įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje nurodyta, kad kreditorių reikalavimai, lyginant su nurodytais restruktūrizavimo plano metmenyse, padidėjo ir 2011 m. birželio 1 d. sudarė 57 944 146 Lt. Teismas pažymėjo, kad įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų balansas liudija įmonės nemokumo būseną ir tai yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą neturi būti skaičiuojamas kreditoriaus AB SEB banko 38 942 665 Lt reikalavimas, nes dėl šio įsiskolinimo teisme vyksta ginčas. Teismas nesirėmė atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010, nes nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovo įsipareigojimai bankui yra pradelsti, prievolių įvykdymo terminas suėjo dar 2009 m., o atsakovo ieškinys bankui dėl mokėjimų pagal kredito sutartis išdėstymo dalimis teisme pareikštas praėjus beveik dvejiems metams po prievolių įvykdymo termino pabaigos ir po ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo. Dėl šios aplinkybės teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškiniu bankui siekia naudotis kaip teisiniu argumentu sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, tačiau ieškinio pareiškimas, teismo nuomone, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovo įsipareigojimai bankui yra pradelsti ir į juos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant įmonės nemokumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į kreditorių poziciją dėl galimybės restruktūrizuoti įmonę. Nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditorius AB SEB bankas yra išreiškęs kategorišką poziciją dėl atsakovo restruktūrizavimo negalimumo. Šiai pozicijai pritaria ir kiti kreditoriai (AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Laugina“). Kreditorių pozicija grindžiama nepavykusiu ankstesniu atsakovo restruktūrizavimo procesu, kai per įstatyme nustatytą terminą nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, o restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, parengtų restruktūrizavimo plano metmenų nerealumu ir atsakovo nesąžiningumu. Teismo teigimu, kai restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai nepritaria įmonės kreditorių, kurių bendra pradelstų reikalavimų suma yra ženkliai didesnė negu pusė visų pradelstų skolų, neegzistuoja jokia reali galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą ir tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama. Teismas atsižvelgė į tai, kad ankstesnio atsakovo restruktūrizavimo proceso metu atsakovui nepavyko pasiekti teigimo kreditoriaus požiūrio, jų nusiteikimo suteikti įmonei pagalbą, siekiant atkurti įmonės mokumą. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų nurodomais argumentais, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti mechanizmai neužtikrins įmonės mokumo atkūrimo, įmonė jokios pelningos veiklos nevykdo, didina įsipareigojimus kreditoriams, atsakovas viešuosiuose konkursuose priverstas siūlyti labai mažas kainas, todėl jų vykdymas yra nuostolingas. Trečiųjų asmenų pozicija grindžiama ir neproduktyviu ankstesniu įmonės restruktūrizavimo procesu, kuris truko 9 mėnesius, tačiau net ir sudarius palankias sąlygas, įmonė dirbo nuostolingai, neįgyvendino metmenyse nurodytų prognozių, padidino įsipareigojimus kreditoriams, patyrė papildomų kaštų, susijusių su įmonės išlaikymu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atkurti įmonės mokumą trukdo nesąžininga AB SEB banko pozicija, neduodant sutikimo parduoti bankui įkeisto turto, nes įkeisto turto pardavimas negali atkurti įmonės mokumo. Pardavus turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, mažėja įmonės pradelsti įsipareigojimai, tačiau kartu ir turtas, todėl turto ir skolų balansas iš esmės nekinta. Teismo vertinimu, įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas konkrečiu atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus ir nepagrįstai trukdytų kreditoriams įgyvendinti savo reikalavimus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Luidas“ administracijos vadovas A. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl atsakovo nemokumo. Teismas, spręsdamas atsakovo nemokumo klausimą nepagrįstai prie pradelstų įmonės įsipareigojimų priskaičiavo AB SEB banko 38 942 665 Lt reikalavimą ir be pagrindo nesirėmė atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010, kurioje išdėstyti teismo išaiškinimai dėl ginčijamų teisme reikalavimų neįtraukimo į pradelstus įsipareigojimus taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad atsakovas yra nemokus. Byloje esantys duomenys apie atsakovo gautinas sumas iš vykdomų valstybinės reikšmės objektų, atsakovo pagamintą produkciją ir kitas pajamas leidžia pagrįstai tikėtis perspektyvaus įmonės restruktūrizavimo. Nepriklausomas auditorius pateikė išvadą, kad įmonę galima restruktūrizuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo faktinės veiklos rodikliai skiriasi nuo nurodytų metmenyse. Būtina pabrėžti, kad metmenys buvo rengti su perspektyva, kad greitu metu įmonei bus iškelta restruktūrizavimo byla, nes restruktūrizuojamai įmonei yra daug lengviau siekti restruktūrizavimo tikslų. Apelianto nuomone, atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, atsakovas vykdo veiklą, o veiklos rodikliai leidžia tikėtis sėkmingo restruktūrizavimo proceso.

112. Dėl kreditorių pozicijos reikšmės sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Galiojančioje ĮRĮ redakcijoje buvo atsisakyta reikalavimo, kad įmonės vadovo siūlymui restruktūrizuoti įmonę turėtų pritarti jos pagrindiniai kreditoriai. Todėl teismo argumentacija dėl kreditorių pozicijos svarbos prasilenkia su įstatymo leidėjų tikslu apsaugoti norintį restruktūrizuotis asmenį nuo pagrindinių kreditorių. Kita vertus, ne restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje reikia spręsti klausimą, ar kreditoriai pritars restruktūrizavimo planui, ar ne. Pirma, planą patikrina profesionalas – restruktūrizavimo administratorius. Antra, už planą balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimo suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų būtent teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Trečia, kaip galima teigti, kad kreditoriai prieštaraus planui, jeigu jie jo net nematė. Ketvirta, ne visi kreditoriai nepritartų planui. Be to, parengus planą, galimai pasikeistų ir teismo minėtų kreditorių (trečiųjų asmenų) pozicija dėl atsakovo restruktūrizavimo. Ankstesnėje restruktūrizavimo byloje kreditoriai net nesvarstė restruktūrizavimo plano ir nesprendė plano tvirtinimo klausimo kreditorių susirinkime.

123. Dėl AB SEB banko nesąžiningumo. Apelianto nuomone, turto pardavimas padeda įmonės mokumui atkurti. Nepardavus nerealizuoto trumpalaikio turto atsakovas patiria nuostolių dėl tokio turto priežiūros. AB SEB bankas, neleisdamas parduoti tokį turtą, sąmoningai vertė atsakovą patirti papildomas išlaidas. Be to, šis bankas sabotavo restruktūrizavimo plano pateikimą tvirtinti kreditoriams ankstesnėje restruktūrizavimo byloje.

134. Dėl metmenyse nurodytų prognozių. Teismas atkreipė dėmesį, kad metmenyse numatytos pajamos nepasitvirtino. Pažymėtina, kad metmenys nėra ir negali būti restruktūrizavimo planas, pagal kurį galima būtų sekti, ar įmonė sėkmingai restruktūrizuojama, ar ne. Be to, 2011 metai dar nėra pasibaigę, todėl negalima teigti, kad atsakovas neįgyvendins 2011 metų rodiklių, nurodytų metmenyse.

14Atsakovas UAB „Luidas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prisideda prie ieškovo UAB „Luidas“ administracijos vadovo A. U. atskirojo skundo ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl atsakovo ieškinio AB SEB bankui įtakos vertinant atsakovo nemokumą. Atsakovas ieškiniu neginčija AB SEB banko reikalavimo, o tiesiog prašo teismo dalimis atidėti mokėjimus bankui pagal kredito sutartis iki 2016 m., todėl šis ieškinys neturi jokios įtakos vertinant atsakovo nemokumą. Visi mokėjimai jau yra pradelsti. Pats ieškinys buvo pateiktas savaitę prieš restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo posėdį ir po beveik dvejų metų nuo tada, kai suėjo prievolių pagal kredito sutartis terminai. Pats atsakovas pateikė teismui detalų savo kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 57 510 253,81 Lt ir ši suma gerokai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovą nemokiu.

172. Dėl atsakovo galimybių sėkmingai restruktūrizuotis nebuvimo. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėtų būti įvertinta, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus. Šiuo tikslu turėtų būti atliekamas išsamus restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimas. Trečiojo asmens nuomone, metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos, kad galėtų sumažinti bendrovės įsiskolinimus kreditoriams ir atstatyti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą.

183. Dėl kreditorių pozicijos reikšmės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į didžiausią reikalavimą turinčių kreditorių nuomonę. Didžiausi atsakovo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma viršija 2/3 visų kreditorinių reikalavimų sumos, niekada nepritarė ir iki šiol nepritaria atsakovo restruktūrizavimui, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesurinks reikiamo balsų skaičiaus restruktūrizavimo planui patvirtinti.

194. Dėl AB SEB banko tariamo nesąžiningumo. Atsakovo pateiktas prašymas dėl leidimo parduoti įkeistą turtą turinys neatitiko tarp šalių nusistovėjusios praktikos, kadangi jame nebuvo aiškiai nurodyti nei realiai planuojami sudaryti sandoriai, nei jų sąlygos, nei pirkėjai, nei suma, kuri planuojama gauti iš sandorio ir pan. Savaime suprantama, kad AB SEB bankas, kaip didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas, esant nepatikimo atsakovo elgesio požymių, atsisakė išduoti leidimą parduoti įkeistą turtą. Be to, pardavus turtą už tokias kainas, kuriomis butus atsakovas siūlo dabar, neužtektų patenkinti jau vien banko reikalavimų.

205. Dėl pakartotinės restruktūrizavimo bylos kėlimo negalimumo. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas apskritai neturėjo teisės kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes tas kreipimasis jau yra antras. Pirmoji restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes teismui iki nustatyto termino nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Dėl prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

23Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriuo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

24Dėl atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą

25Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1-3 punktus teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro išvadą, kad įmonės neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

26ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 67 976 172,02 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 57 510 253,81 Lt (t. 1, b. l. 194-221, t. 4, b. l. 226). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams nuo 2009 m. ir įvertinus atsakovo finansinius duomenis apie įmonės turtą ir pradelstus įsipareigojimus, darytina išvada, kad atsakovas yra faktiškai nemoki įmonė. Apelianto teigimu, kreditoriaus AB SEB banko 38 942 665 Lt reikalavimas negali būti įskaičiuojamas į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę, nes yra ginčijamas teisme. Iš tiesų, teismų praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai įmonė ginčija kreditoriaus nurodytą įmonės įsiskolinimą kreditoriui, šis įsiskolinimas, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Tačiau ne kiekvienas tokios įmonės pareikštas ieškinys kreditoriui reiškia, kad yra ginčijamas kreditoriaus reikalavimas, dėl ko jis negali būti įskaičiuojamas į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo 41 717 348,29 Lt įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui (toliau – bankas) yra pradelstas (prievolių įvykdymo terminas pagal kredito sutartis yra suėjęs dar 2009 m.), atsakovo ieškinys bankui pareikštas praėjus beveik dvejiems metams po įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos ir jau po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo. Ši aplinkybė vertintina kaip teisinė priemonė, kuria atsakovas siekia dirbtinai sumažinti savo pradelstus įsipareigojimus, atimant iš jų įsipareigojimus bankui. Be to, atsakovas neginčija banko reikalavimo pagrįstumo, o prašo atidėti jau praleistus atsiskaitymo su banku terminus. Nesuprantamas yra tokio atsakovo ieškinio bankui pateikimo tikslas, įvertinant tai, kad teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, atsakovas su banku galės atsiskaityti tik restruktūrizavimo plane numatytais terminas, todėl atsakovo ieškinys bankui dėl atsiskaitymo terminų atidėjimo netenka prasmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo elgesys, pateikiant ieškinį bankui, negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra faktiškai nemokus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, kaip faktinėje nemokumo būsenoje esančiai įmonei, kadangi tokiu atveju teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

27Pirmosios instancijos teismas, šioje konkrečioje byloje spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo pagrindinių kreditorių poziciją šiuo klausimu. Nors dabar galiojančioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės vadovo siūlymui restruktūrizuoti įmonę turėtų pritarti jos pagrindiniai kreditoriai, o užtenka įmonės valdymo organų sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovui vieną kartą jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovui pirmo restruktūrizavimo metu nepavykus gauti kreditorių pagalbos ir pritarimo įmonės restruktūrizavimui, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Tai, kad restruktūrizavimo proceso sėkmė priklauso nuo įmonės kreditorių suteiktos pagalbos, išplaukia iš ĮRĮ 2 straipsnio 1 ir 2 dalių. Be abejo, pagrindinių kreditorių neigiama pozicija dėl atsakovo restruktūrizavimo galimumo negali būti pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu teismo išvadą dėl atsisakymo atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau, nustačius kitus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, į ją turėtų būti atsižvelgiama. Šioje byloje tretieji asmenys (atsakovo kreditoriai), kurių bendras kreditorinis reikalavimas atsakovui viršija 2/3 visų kreditorinių reikalavimų, savo nesutikimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo pagrįstai grindžia nepavykusiu pirmuoju atsakovo restruktūrizavimo procesu, parengtų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų nerealumu. Šie kreditoriai yra išreiškę kategorišką poziciją dėl atsakovo restruktūrizavimo negalimumo, o tai, kad jų pozicijos pasikeitimo tikimybė yra labai maža, patvirtina pirmasis atsakovo restruktūrizavimo procesas.

28Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Šiuo tikslu būtina įvertinti restruktūrizavimo plano metmenis. Jau pats faktas, kad kreditoriai neketina suteikti įmonei pagalbos, leidžia abejoti, ar atsakovas turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, sprendžia, kad juose nurodytos priemonės ilgalaikiam įmonės mokumui atstatyti faktiškai apsiriboja tik įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimu ir mokėjimų išdėstymu. Nesant jokių realių priemonių, padėsiančių įmonei generuoti pajamas, kitų veiklos finansavimo šaltinių, įsipareigojimų kreditoriams atidėjimas pats savaime įmonės mokumo neatkurs, o tik atitolins mokėjimus kreditoriams. Byloje esanti auditoriaus ataskaita dėl restruktūrizavimo plano metmenų nepatvirtina, kad atsakovas turi realių perspektyvų atkurti mokumą. Iš auditoriaus pateiktos išvados, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parengti pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius įmonių restruktūrizavimą, matyti, jog auditorius restruktūrizavimo plano metmenis tyrė ne jų turinio, o formos prasme, t. y. pateikta išvada neatsako į klausimą, ar metmenyse nurodytos priemonės padės atkurti įmonės mokumą.

29Teisėjų kolegijos nuomone, AB SEB banko pozicijos, kai bankas neduoda sutikimo atsakovui parduoti bankui įkeisto turto, negalima laikyti nesąžiningos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pardavus turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, mažėja įmonės pradelsti įsipareigojimai, tačiau kartu ir turtas, todėl turto ir skolų balansas iš esmės nekinta. Be to, iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad bankas savo atsisakymą motyvavo tuo, kad atsakovas aiškiai nenurodė realiai planuojamų sudarytų sandorių, jų sąlygų, pirkėjų, sumų ir pan.

30Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad, šioje byloje esant tokiai situacijai, kai atsakovo pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę atsakovo turto vertės, didžiausi atsakovo kreditoriai nepritaria restruktūrizavimui, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodytos realios priemonės, padėsiančios įmonei generuoti pajamas, kiti veiklos finansavimo šaltiniai, tikėtis sėkmingo atsakovo restruktūrizavimo proceso nėra pagrindo.

31Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Luidas“ administracijos vadovas A. U. kreipėsi į teismą,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Luidas“ administracijos vadovas A. U.... 10. 1. Dėl atsakovo nemokumo. Teismas, spręsdamas atsakovo nemokumo klausimą... 11. 2. Dėl kreditorių pozicijos reikšmės sprendžiant klausimą dėl... 12. 3. Dėl AB SEB banko nesąžiningumo. Apelianto nuomone, turto pardavimas... 13. 4. Dėl metmenyse nurodytų prognozių. Teismas atkreipė dėmesį, kad... 14. Atsakovas UAB „Luidas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“... 16. 1. Dėl atsakovo ieškinio AB SEB bankui įtakos vertinant atsakovo nemokumą.... 17. 2. Dėl atsakovo galimybių sėkmingai restruktūrizuotis nebuvimo.... 18. 3. Dėl kreditorių pozicijos reikšmės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į... 19. 4. Dėl AB SEB banko tariamo nesąžiningumo. Atsakovo pateiktas prašymas dėl... 20. 5. Dėl pakartotinės restruktūrizavimo bylos kėlimo negalimumo. Trečiojo... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Dėl prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 23. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriuo prašo... 24. Dėl atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą... 25. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis,... 26. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį... 27. Pirmosios instancijos teismas, šioje konkrečioje byloje spręsdamas klausimą... 28. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko,... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, AB SEB banko pozicijos, kai bankas neduoda... 30. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad, šioje byloje esant tokiai... 31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą....