Byla B2-1124-730/2017
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, „DartHolm Networks Ltd“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, Rasai Jenkutei,

3dalyvaujant ieškovui A. K.,

4atsakovės UAB „Sartė“ atstovui advokatui Pauliui Markovui,

5trečiojo asmens Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus atstovams advokatams Simonai Kišūnaitei, Miroslavui Nosevičiui (Miroslav Nosevič),

6trečiojo asmens „DartHolm Networks Ltd“ atstovei advokatei Astai Jakštienei,

7teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sartė“ direktoriaus A. K. ieškinį atsakovei UAB „Sartė“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, „DartHolm Networks Ltd“.

8Teismas

Nustatė

9

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB „Sartė“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratore paskirti UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS; patvirtinti atlyginimą paskirtam restruktūrizavimo administratoriui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu 2 000 EUR/mėn. plius PVM; nustatyti, jog atsakovė turi teisę naudoti 40 199,45 EUR per mėnesį didžiausią lėšų sumą einamosioms įmokoms mokėti; nustatyti, kad iš šių įmonės sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ( - ); AB „Swedbank“ bankas ( - ) – pagrindinė sąskaita atsiskaitymams.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog yra visos sąlygos, numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje, kurioms esant atsakovui gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Atsakovė turi finansinių sunkumų, kadangi pagal 2017 m. vasario 28 d. balansą atsakovei priklausančio turto vertė siekia 14 896 326 EUR, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 10 151 738 EUR. Visi įsipareigojimai yra mokėtini per vienerius metus. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2017 m. vasario 28 d. sudarė apie 157 000 EUR. Nors pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 1,05 proc., tačiau 5 202 294,62 EUR dydžio įsipareigojimo bankui vykdymo terminas sueina 2017 m. rugpjūčio 8 d., tad akivaizdu, jog artimiausiu metu atsakovė turės finansinių sunkumų, kurių įvykdymas be restruktūrizavimo iš einamosios veiklos įprastų pajamų nebus galimas. Pagal su banku sudarytą kredito sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus, mėnesinės įmokos siekia 76 627,08 EUR, taip pat yra būtina mokėti komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms siekiant užtikrinti tinkamą nuomos paslaugų teikimą. Gaunamų mėnesinių nuomos pajamų suma yra mažesnė nei per mėnesį bankui mokėtina suma, dėl to atsakovė turi realizuoti tam tikrą turimą nekilnojamojo turto dalį atsiskaitymui su banku ir veiklos vykdymo tęstinumui užtikrinti. Atsakovę kaip ir visus kitus rinkos dalyvius paveikė pasaulinė finansų krizė – dėl jos nepalankiai susiklostė nekilnojamojo turto sektoriaus tendencijos po 2009 m., žymiai sumažinusios nuomos kainas. Kaip minėta, atsakovės veikla susijusi išimtinai su nekilnojamuoju turtu, todėl nuomos kainų svyravimai turi didelę reikšmę galutiniams rezultatams. Suprastėjus tiek bendrai, tiek finansinei padėčiai, pastaroji dėl objektyvių rinkos prielaidų negalėjo pasinaudoti visu banko kreditu (iš suteikto 10 mln. EUR panaudota tik 6,09 mln. EUR) ir iki galo užbaigti vieno statomo verslo centro ( - ) korpuso (( - )). Tai lėmė, kad 75 proc. baigtumo objektas negalėjo ir šiuo metu kol kas negali būti naudojamas pajamoms uždirbti, tačiau jo išlaikymui patiriami kaštai. Nors atsakovė nebegalėjo pasinaudoti planuotu finansavimu ir užbaigti ir antrą verslo centro ( - ) korpusą, tačiau iki 2016 m. pabaigos atsakovė iš kito bankui neįkeisto turto pardavimo vykdė bankui kredito dengimus už bendrą 0,88 mln. EUR sumai, bendra sumokėtų palūkanų suma sudaro 1,95 mln. EUR. Bendrovei turint finansinių sunkumų, bet jos padėčiai nesant kritinei, restruktūrizavimo proceso laikotarpiu yra galimybė padengti susidariusius įsiskolinimus tiek kredito institucijai, tiek investuotojui, kadangi planuojama padidinti atsakovės įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją, kurios kaina atitiktų investuotojo paskolintą lėšų sumą, ir paskolos sumos verte būtų įgyjamos atsakovės akcijos. Investuotojas sutinka su šiuo lėšų susigrąžinimo būdu, tačiau tik su sąlyga, kad bus patvirtintas restruktūrizavimo planas, t. y. investuotojas išlaikys galimybę išsaugoti savo investuotas lėšas arba turtą, kuriuo galės disponuoti po to, kai bus atsiskaityta su banku. Atsakovė nėra nutraukusi savo veiklos – ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis, atsakovės juridinio asmens statusas nėra „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“. Atsakovė yra įsteigta anksčiau nei prieš 3 metus iki šio pareiškimo pateikimo dienos (Bendrovės registravimo Juridinių asmenų registre data – 1996 m. balandžio 23 d.). Atsakovei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ji negalėjo būti ir nebuvo baigta ar nutraukta. Atsakovė teigia, kad nėra pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus restruktūrizavimo plano metmenims, kurie kartu su akcininkų sprendimu buvo pateikti susipažinti (sudarytos sąlygos susipažinimui) visiems suinteresuotiems asmenims įstatymų ir teismų praktikoje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių nustatyta tvarka, atsakovė nėra nemoki ir neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokios įmonės sąvokos. Plano rengimo laikotarpiu bendra pagrindinių sąnaudų suma per mėnesį sudarys 38 285,19 EUR. Galimas nuokrypis nuo vidutinių mėnesio išlaidų yra iki 5 proc. nuo išlaidų sumos. Bendra didžiausia einamųjų išlaidų per mėnesį suma restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu sudarys 40 199,45 EUR. 2016 m. spalio 24 d. Bendrovės akcininko sprendimu nuspręsta pritarti restruktūrizavimo administratorės – UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS – kandidatūrai.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, atsiliepime į ieškinį prašo atsisakyti kelti UAB „Sartė“ restruktūrizavimo bylą, nusprendus iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Sartė“ – restruktūrizavimo administratoriumi skirti A. G. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 102, pažymėjimas išduotas 2010-12-178, darbovietės adresas ( - )). Nurodė, kad Nordea bankas yra didžiausias atsakovės kreditorius ir nepritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui, kadangi Nordea bankas nemato galimybės pritarti Metmenų pagrindu parengtam restruktūrizavimo planui, o be Nordea banko balsų restruktūrizavimo planas negalės būti patvirtintas ir pateiktas teismui, tai yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neturint Nordea banko pritarimo, atsakovės restruktūrizacija iš esmės yra pasmerkta žlugti. Atsakovės deklaruojama finansinė padėtis neatitinka tikrovės ir implikuoja bankrotą, kadangi atsakovė deklaruoja turinti pakankamai turto, taigi turėtų būti pajėgi padengti turimus įsipareigojimus ir be restruktūrizavimo proceso, tačiau vertinant turimo turto ir įsipareigojimų santykį, atsakovės įsipareigojimai yra didesni nei ½ atsakovės turimo turto, tai yra pagrindas kelti atsakovei bankroto bylą. Be to, atsakovės turimo turto balansinės vertės yra nepagrįstai išdidintos, tai nepagrįstai iškreipia atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Be to, atsakovė nenurodė jokių konkrečių efektyvių priemonių, kuriomis ketina spręsti savo tariamus finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo procedūrų vykdymas metmenyse nurodytu būdu esmingai pažeis hipotekos esmę ir hipotekos kreditoriaus teises, kadangi siekia sukurti schemą, kuri paneigs hipotekos prigimtį bei Nordea banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Konkrečiai – atsakovė siekia, kad lėšos, gautos pardavus dalį Nordea banko naudai įkeisto verslo centro ( - ), būtų skiriamos ne Nordea banko, kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimui tenkinti, bet investicijoms į pačios atsakovės turtą (tą patį verslo centrą ( - )), t. y. būtų skiriamos atsakovės turto vertės gerinimui, o ne atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi. Be to, Metmenyse taip pat nurodoma, neva Nordea bankui „įkeistas turtas bus parduodamas pagal su hipotekiniu kreditoriumi suderintas sąlygas ir kainas“. Tačiau Nordea bankas jau šiame etape pareiškia, kad jam yra nepriimtina restruktūrizavimo sąlyga, kai lėšos, gautos pardavus Nordea banko naudai įkeistą turtą, būtų skiriamos ne Nordea banko reikalavimo dengimui, bet investuojamos į atsakovės turtą. Tokiu atveju atsakovė išsaugotų nuosavybės teisę į Nordea banko sąskaitą pagerintas verslo centro ( - ) patalpas, tuo tarpu Nordea bankas restruktūrizavimo proceso metu (net 4 metus) turėtų tenkintis tik nuomos pajamomis, kurios niekaip nebūtų pakankamos padengti atsakovės įsiskolinimą Nordea bankui (2017-03-31 buvo lygus 5 230 235,63 EUR). Tai esmingai pažeidžia Nordea banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises, taip pat yra niekaip nesuderinama su restruktūrizavimo esme ir paskirtimi. Restruktūrizavimui skirtos lėšos yra neproporcingos ir nepagrįstai būtų dengiamos išimtinai Nordea banko sąskaita, kadangi atsakovės restruktūrizavimo procesas kainuos ne mažiau kaip 1 328 000 Eur, net nevertinant atsakovės administravimo išlaidų. Atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų ir / ar vertinimų, kurie pagrįstų minėtų sumų poreikį atsakovės restruktūrizavimo procesui, ypač įvertinant tai, kad tokios išlaidos būtų dengiamos iš esmės Nordea banko, kaip bene vienintelio atsakovės kreditoriaus, sąskaita ir galėtų būti nukreipiamos ne atsakovės įprastinei veiklai palaikyti, bet Nordea banko reikalavimo tenkinimui. Metmenyse pateikta informacija yra prieštaringa ir klaidinanti, kadangi yra pateikta daug tarpusavyje prieštaringų ir klaidinančių teiginių, kuriems Nordea bankas negali pritarti ir kurie patvirtina restruktūrizacijos dirbtinumą. Atsakovės išrinktas restruktūrizavimo administratorius galbūt yra šališkas, dėl to neturėtų būti skiriamas administruoti atsakovę, kadangi šios dienos duomenimis, restruktūrizavimo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vykdo net 30 restruktūrizavimo procedūrų, tai kelia abejonių, ar administratorius bus pajėgus tinkamai ir laiku vykdyti ir Atsakovo restruktūrizavimo procedūras, 2017-03-22 įvyko Nordea banko atstovų, atsakovės vadovo A. K. bei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovo T. M. susitikimas, kurio metu Nordea banko atstovams susidarė įspūdis, kad siūlomos administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovas yra suinteresuotas atstovauti išimtinai Atsakovo interesams, dėl to Nordea bankas abejoja šio administratoriaus nešališkumu. Nordea banko nuomone, atsakovę tinkamai ir profesionaliai administruotų restruktūrizavimo administratorius A. G., kuris suderins tiek atsakovės, tiek visų atsakovės kreditorių interesus bei užtikrins tinkamą, sklandų ir savalaikį restruktūrizavimo proceso vykdymą.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „DartHolm Networks Ltd“ atsiliepime į ieškinį prašo patenkino ieškovo ieškinį ir iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad restruktūrizavimo procesas leistų ne tik atsiskaityti su visais atsakovės kreditoriais, tačiau taip pat užtikrintų ir veiklos išsaugojimą, t. y. procesu galėtų būti pasiekti įstatyme numatyti tikslai. Trečiasis asmuo ir atsakovė iš esmės yra suderinę principinę poziciją dėl lėšų grąžinimo skolos kapitalizavimo būdu, tai patvirtina atsakovės vienintelio akcininko sprendimas, kuris yra įregistruotas ir Juridinių asmenų registre. Tai yra itin naudinga atsakovei, kadangi tokiu būdu būtų sumažinti jos įsipareigojimai žymia suma (beveik 50 procentų visų turimų įsipareigojimų), tačiau nebūtų panaudojamos nei turimos atsakovės lėšos, nei realizuojamas turimas turtas, tai pašalina bet kokios neigiamos įtakos vykdomai ūkinei komercinei galimybę. Be to, toks įsiskolinimo padengimo modelis naudingas ir kitam atsakovės kreditoriui, kadangi visos atsakovės galimybės dengti įsiskolinimus būtų nukreiptos išimtinai tik vieno kreditoriaus naudai.
  5. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovės atstovas, trečiojo asmens „DartHolm Networks Ltd“ atstovė su ieškovo ieškiniu sutiko, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus atstovai su ieškiniu nesutiko. Atstovai iš esmės paaiškino aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.

10Ieškinys netenkintinas, atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą.

  1. Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
  2. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, – teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pirmiausia patikrina, ar egzistuoja atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai, todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Sartė“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Sartė“ restruktūrizavimo bylą.

11Dėl atsakovės mokumo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)

  1. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – įmonės nemokumas – yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas klausimą, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644–692).
  2. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės finansinę padėtį, teismas sutinka su ieškovu, jog šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra moki. Iš byloje pateikto atsakovės 2016 metų balanso bei 2017 metų vasario mėnesio balanso duomenų nustatyta, kad 2017-02-28 atsakovei priklausančio turto vertė sudarė 14 896 326 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė

    1210 151 738 EUR, iš jų per vienerius metus mokėtinas sumas sudarė 10 151 738 EUR, nuostoliai siekia 144 490 EUR.

  3. Trečiojo asmens Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus teigimu, įvertinus atsakovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, atsakovės turimi įsipareigojimai viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, todėl svarstytinas ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylos iškėlimas. Pažymėtina, kad vertinant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Atsakovės pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog atsakovė turi tik du kreditorius (Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, „DartHolm Networks Ltd“). Metmenyse nurodyta, kad 2017-02-21 pradelsta įsipareigojimų suma siekė 156 946,85 EUR kreditoriui Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2017-05-09 kredito sutartis tarp atsakovės bei Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus buvo nutraukta vienašališkai, todėl pradelstas atsakovės įsipareigojimas minėtam kreditoriui sudaro 5 625 696,04 EUR (b. l. 112, II tomas).
  4. Atsakovės metmenyse nurodyta, kad finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „DartHolm Networks Ltd“, sudaro 4 895 000 EUR. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „DartHolm Networks Ltd“ savo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs. Kreditoriaus Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus teigimu, „DartHolm Networks Ltd“ reikalavimas taip pat yra pradelstas, teismas nesutinka su tokiu vertinimu dėl toliau nurodomų motyvų. Reikalavimo perleidimo sutartyje (b. l. 85–86, II tomas) duomenų apie skolos mokėjimo terminą nėra numatyta, kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šis reikalavimas yra pradelstas, nėra pateikta. Kad finansinis reikalavimas minėtam kreditoriui nėra pradelstas, patvirtina atsakovės bei kreditoriaus „DartHolm Networks Ltd“ 2017-01-20 pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis (b. l. 120–121, III tomas). Minėta sutartimi, kuri įsigalios patvirtinus atsakovės restruktūrizavimo planą, šalys susitarė, jog atsakovės įstatinis kapitalas bus didinamas išleidžiant 19 600 naujų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių bendra emisijos kaina lygi 4 895 000 EUR (Sutarties 1.2. punktas). Atsakovė pateiks, o akcijas pasirašantis asmuo pasirašys akcijas, emisijos kainos apmokėjimas bus įvykdytas įskaitant priepriešinius reikalavimus – akcijas pasirašančio asmens skolinis įsipareigojimas sumokėti emisijos kainą įskaitomas į atsakovės skolą akcijas pasirašančiam asmeniui („DartHolm Networks Ltd“), tokiu būdu atsakovės prievolė grąžinti skolą ir akcijas pasirašančio asmens prievolė sumokėti emisijos kainą bus laikomos tinkamai įvykdytomis ir pasibaigusiomis (Sutarties 1.3. ; 2.1.; 2.4. punktai).
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius teigia, kad minėto kreditoriaus reikalavimas į atsakovę kyla galbūt iš neteisėtu būdu pasisavintų lėšų, reikalavimo teisių kapitalizavimas sudarytų sąlygas tęsti galbūt neteisėtai pasisavintų lėšų legalizavimą. Nurodė aplinkybes, jog „Artelana AG“, kuri perleido reikalavimo teisę, su „DartHolm Network Ltd“ yra susijusi per A. U., kuris įtariamas vadovavęs organizuotai grupei, tai leido jam panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras bei bankinius pavedimus galbūt pasisavinti UAB „( - )“ priklausantį turtą (iš viso – 9 126 791,22 EUR), dalį šių galbūt neteisėtai pasisavintų lėšų (t. y. 4 844 784 EUR) tariamos paskolos sutarties pagrindu per „Artelana AG“ pervedant būtent atsakovei. Iš byloje pateiktos tarp „Artelana AG“ ir „DartHolm Networks Ltd“ 2015-03-12 sudarytos sutarties matyti, kad „Artelana AG“ perleido, o „DarHolm Networks Ltd“ perėmė 4 895 000 EUR reikalavimo teisę į atsakovę. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus teiginiai apie neteisėtu būdu įgytas lėšas yra deklaratyvūs, įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, nėra pateikta. Iš trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina tik tai, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl A. U., kad jis vadovaudamas organizuotai grupei, suorganizavo svetimų piniginių lėšų pasisavinimą, dalį pinigų per savo įmonę „Artelana AG“ tariamai paskolino kitoms įmonėms, iš jų ir atsakovei. Įrodymų, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl A. U. pareikštų kaltinimų, byloje nėra pateikta. Be to, teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, aplinkybės, kokiu pagrindu atsakovei paskolintos lėšos, buvo įgytos, neturi reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės galimybių išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
  6. Esant šioms aplinkybėms (11-12 punktas), darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai, šios dienos duomenimis, iš viso sudaro 5 625 696,04 EUR kreditoriui Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui.
  7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, argumentą, jog atsakovės finansinė padėtis sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui, grindžia tuo, jog atsakovės turto balansinės vertės yra nepagrįstai išdidintos, kadangi metmenyse verslo centro „( - )“ neįrengto korpuso rinkos vertė nurodoma daugiau nei 6 000 000 EUR, tačiau metmenyse taip pat nurodoma, jog įrengus šį korpusą ir jį pardavus, banko finansinis reikalavimas, kuris viršija 5 000 000 EUR, nebus patenkintas visa apimtimi.
  8. Vertinant į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo, ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Vadinasi, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).
  9. Kaip jau minėta anksčiau, 2017 m. vasario mėnesio balanso duomenimis atsakovė turi turto už 14 896 326 EUR. Ilgalaikio turto vertė nurodyta 12 668 366 EUR, iš kurio materialus turtas sudaro 7 434 224 EUR, trumpalaikio turto vertė sudaro 2 227 105 EUR. Atsakovės metmenyse atsakovė nurodo, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro verslo centras „( - )“, kurio vidutinė rinkos vertė metmenų rengimo metu (2017-03-06) nurodyta 18 433 122 EUR („( - ))“ – 6 956 498 EUR, „( - )“ – 11 476 624 EUR). Atsakovės metmenyse taip pat nurodyta, jog trumpalaikį turtą, skirtą pardavimui, sudaro žemės sklypai (43 vienetai), kurių balansinė vertė – 2 003 350,75 EUR.
  10. Iš kreditoriaus Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus pateiktų Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovės trumpalaikio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 922 227 EUR. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog ne visuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, be to, matyti, kad daugelio atsakovei priklausančių žemės sklypų vidutinė rinkos nustatymo data 2010, 2011, 2015 metais. Šie duomenys neatskleidžia šiandieninės tikrosios rinkos vertės, todėl nesudaro pagrindo sutikti su kreditoriumi, jog žemės sklypų vidutinė rinkos vertė daugiau nei du kartus mažesnė, nei nurodo atsakovė metmenyse. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės ilgalaikį turtą sudarančio verslo centro „( - )“ vidutinė rinkos vertės yra 16 899 071 EUR (9 942 573 EUR – „(duomenys neskelbtini )“, 6 956 498 EUR – „( - ) “). Nors ši vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei atsakovė nurodo metmenyse, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog vidutinė rinkos vertė minėtų pastatų atlikta 2009 metais, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys neatskleidžia tikrosios turto vertės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė yra žymiai didesnė, nei nurodyta atsakovės balanse, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog metmenyse nurodyta atsakovės turto vertė yra nepagrįstai padidinta. Kreditorius teigdamas, jog atsakovės į balanso įrašyto turto vertė neatitinka rinkos kainos, jokių kitų įrodymų (pvz., panašių turto objektų rinkos kainą patvirtinantys įrodymai, turto vertintojų išvados), pagrindžiančių šias aplinkybes, neteikė, prašymų skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti, atlikti individualų vertinimą šalys nepareiškė.
  11. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus UAB „Sartė“ į balansą įrašyto turto vertės (14 896 326 EUR) ir pradelstų įsipareigojimų (5 625 696,04 EUR) santykį, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 37,77 proc. į balansą įrašyto turimo turto vertės, todėl konstatuotina, jog atsakovė šiuo metu yra moki.

13Dėl ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

  1. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (t. y. visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus, restruktūrizuojama įmonė anksčiau negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
  2. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtinta, jog atsakovė įsteigta 1996-04-23, tai yra ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, atsakovei taip nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl yra nustatytos ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkto sąlygos, būtinos restruktūrizavimui pradėti.
  3. ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Sprendžiant klausimą, ar įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (ar įmonė neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644–692). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, kadangi ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, jog atsakovės veiklos objektas – operacijos su nekilnojamuoju turtu, priklausančiu nuosavybės teise, kitų paslaugų teikimas, prekyba ir kita įstatymų nedraudžiama ūkinė komercinė veikla. Atsakovės pateiktas PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo išrašas, sudarytų ir vykdomų nuomos sutarčių, kurios sudarytos laikotarpiu nuo 2011 iki 2016, kopijos patvirtina, jog atsakovė veiklos nėra nutraukusi.
  4. ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas tik minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, nenustatyta. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-197/2010).
  5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė turi tik du kreditorius – Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, „DartHolm Networks Ltd“. Įsipareigojimus valstybės biudžetui bei įsipareigojimus tiekėjams atsakovė vykdo tinkamai. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje anksčiau, atsakovės įsipareigojimai „DartHolm Networks Ltd“ nėra pradelsti. Kreditoriui Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui pradelstas įsipareigojimas 2017-05-09 nutraukus kredito sutartį sudaro daugiau nei 5 000 000 EUR. Iš kreditoriaus pateikto pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą nustatyta, kad iki kredito sutarties nutraukimo (2017-05-09) atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė apie keturis mėnesius (nuo 2017-01-09). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuota, jog atsakovė yra moki, darytina išvada, kad atsakovės finansiniai sunkumai laikini. Taigi egzistuoja visos ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

14Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas)

  1. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pažeidimas. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodoma: 1) konstatuojamoji dalis apie įmonės esamą būklę, finansinių sunkumų priežastys, kreditoriai, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės ir kt.; 2) preliminarus įmonės verslo planas; 3) kita informacija (administravimo išlaidų sąmata, įsipareigojimai mokėti palūkanas kreditoriams ir pan.). Metmenyse taip pat gali būti nurodoma kita informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalis).
  2. Iš byloje pateiktų atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose pateikta: informacija apie įmonę, jos veiklą, turimą turtą, kreditinius įsiskolinimus; nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi laikinų finansinių sunkumų; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; išdėstytas verslo planas, kuriuo remdamasi įmonė sieks atkurti mokumą.
  3. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).
  4. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės.
  5. Iš teismui pateiktų atsakovės metmenų matyti, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, įmonė nenumato jokių struktūrinių pertvarkymų, neplanuoja nutraukti jokių su veikla susijusių sutarčių, gauti naujų kreditų iš finansinių institucijų, taip pat neplanuojama. Iš restruktūrizavimo metmenyse nurodyto veiklos plano matyti, jog atsakovė restruktūrizavimo tikslus pasiekti planuoja antrajame verslo centro „( - )“ korpuse užbaigdama bendros reikalingos infrastruktūros darbų (vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros tinklai, šildymo, šaldymo vėdinimo įvadai, liftai) įrengimą, korpusą suskaidydama į kelis turtinius vienetus aukštais, pirmojo aukšto holo įrengimu, kuris atitiktų verslo centrui keliamus reikalavimus ir klientų poreikius bei sutvarkydama korpuso aplinką. Tokiu būdu padidindama verslo centro antrojo korpuso patrauklumą klientams, siekia gauti daugiau pajamų bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės planuojamų atlikti darbų preliminari kaina numatyta 608 000 EUR, tačiau atsakovė neplanuoja pritraukti papildomo finansavimo, o numatomus „( - )“ antrojo korpuso darbus planuoja finansuoti parduodant nebaigtą įrengti verslo centro korpusą dalimis. Įrengus antrąjį verslo centro korpusą, tolimesnių patalpų pardavimo pajamos bus nukreiptos hipotekos kreditoriaus Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus paskolos grąžinimui. Iš pateiktų metmenų taip pat nustatyta, kad atsakovei pardavus jai priklausančius žemės sklypus (43 vnt.) lėšos bus paskirstytos einamųjų išlaidų apmokėjimui bei apyvartinėms lėšoms didinti, taigi šios lėšos nebus skirtos atsiskaitymams su kreditoriais.
  6. Ne viename savo sprendime kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios galimybės išsaugoti įmonės veiklą, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad savo kreditorių sąskaita kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2013).
  7. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei įvertinus atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti dabartinę savo veiklą, siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudodama ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.
  8. Teismas taip pat vertina restruktūrizavimo metmenyse nurodytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.
  9. ĮRĮ 13 straipsnyje nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, kurioje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės (ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis). Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, o jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, nepakanka, likusioji nepatenkintų reikalavimų suma tenkinama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. Jeigu restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertę, tenkinami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. (antrąja) eile, kuria tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (tarp jų reikalavimai dėl privalomųjų įmokų ir paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, reikalavimai dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų, ir likusieji iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, nepatenkinti ir viršijantys restruktūrizavimo metu neparduodamo įkeisto turto vertę, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai) (ĮRĮ 13 str.). Be to, ĮRĮ 13 str. 2 d. nustatyta, kad visi kreditorių reikalavimai pagal šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos).
  10. Atsakovė numato, kad kreditoriaus „DartHolm Networks Ltd“ 4 895 000 EUR finansinis reikalavimas bus patenkintas, vadovaujantis anksčiau minėta 2017-01-20 akcijų pasirašymo sutartimi, kuri įsigalios patvirtinus atsakovės restruktūrizavimo planą. Kaip jau minėta, šalys susitarė, jog atsakovės įstatinis kapitalas bus didinamas išleidžiant 19 600 naujų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių bendra emisijos kaina lygi 4 895 000 EUR. Emisijos kainos apmokėjimas bus įvykdytas įskaitant priepriešinius reikalavimus – akcijas pasirašančio asmens skolinis įsipareigojimas sumokėti emisijos kainą įskaitomas į atsakovės skolą akcijas pasirašančiam asmeniui („DartHolm Networks Ltd“).
  11. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atsakovė Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui pagal ilgalaikio kredito sutartį yra įkeitusi visą verslo centrą „( - )“, nuomos teisę į žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ), reikalavimo teises pagal nuomos sutartis su esamais nuomininkais administraciniame pastate, adresu ( - ). Minėto pagrindinio atsakovės kreditoriaus Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus reikalavimas (daugiau nei 5 000 000 EUR) bus tenkinamas, pardavus visą kreditoriui įkeisto verslo centro „( - )“ antrąjį korpusą. Numatyta, kad pardavimo pajamos iš viso sudarys 3 908 990 EUR (Metmenų 28 lapas), hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti bus skiriama 3 304 944 EUR (Metmenų 32 lapas), taigi pasibaigus restruktūrizavimo procesui atsakovė hipotekos kreditoriui vis dar bus skolinga daugiau nei 2 mln. EUR. Nors įstatymas nenumato, jog restruktūrizavimo proceso metu įmonė patenkintų visus kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015), tačiau turi būti įvertinta tai, jog restruktūrizavimo proceso metu hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmąją eile ir pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis atsakovės metmenimis, pardavus atsakovės turtą (žemės sklypus) planuojamos gauti beveik 4 mln. EUR lėšos bus skiriamos ne hipotekos kreditoriaus reikalavimui, o įmonės apyvartinėms lėšoms bei einamoms išlaidoms dengti, o pardavus hipoteka įkeistą turtą (antrą verslo centro korpusą), pirmiausia lėšos (daugiau nei 600 000 EUR) bus skirta infrastruktūrai gerinti, tokia turto pardavimo bei hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo tvarka, įvertinus tai, jog kito atsakovės kreditoriaus reikalavimas, kuris nėra pradelstas, bus patenkintas visiškai, prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslams bei hipotekos esmei, jog prievolės užtikrinimas hipoteka pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo daikto. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – atsakovės restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų.
  12. Taip pat pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga kreditorių nuomonė, nes pagal ją galima spręsti apie įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Įmonės restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012), akcentuojant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, jog be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus.
  13. Atsižvelgdamas į nurodytą formuojamą teismų praktiką, teismas spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vertina ir tą aplinkybę, jog atsakovės kreditorius „DartHolm Networks Ltd“ (reikalavimo dydis – 4 895 000 EUR) pritarė atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Tačiau pagrindinis kreditorius Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius (reikalavimo dydis – 5 625 696,04 EUR) tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išreiškė prieštaravimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teigė, jog restruktūrizavimo planui kreditorius nepritars. Esant šioms aplinkybėms, ir vadovaujantis formuoja praktika, jog pagrindinių kreditorių neigiama pozicija dėl atsakovo restruktūrizavimo galimumo negali būti pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu teismo išvadą dėl atsisakymo atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau, nustačius kitus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, į ją turėtų būti atsižvelgiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2620/2011), įvertinus tai, jog pagrindinis atsakovės kreditorius nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui bei egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas, atsisakytina atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą.
  14. Teismas papildomai pažymi, jog atsisakymas iškelti restruktūrizavimo bylą neužkerta kelio atsakovei derėtis su Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriumi dėl galimybių atsiskaityti su kreditoriumi ir pakeitus restruktūrizavimo metmenis kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir taip išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Iš byloje esančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus pateikė tik trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank AB, Lietuvos skyrius, kuris prašo priteisti iš ieškovo 4 090,86 EUR bylinėjimosi išlaidas.
  3. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  4. Vertinant suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų advokato atlyginimo dydžio, kadangi vien už atsiliepimo į ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atlyginimo dydį galėtų sudaryti 2057 EUR. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiojo asmens atstovai papildomai teikė prašymus dėl įtraukimo bylą trečiuoju asmeniu, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl ieškinio priedų pateikimo, atstovavo trečiojo asmens interesus teismo posėdžiuose. Tačiau teismo vertinimu, ši konkreti byla nėra tiek sudėtinga, kadangi nebuvo būtinos specialios žinios, byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, bylos dalykas nesudėtingas, todėl nebuvo būtinybės, jog trečiąjį asmenį teismo posėdžiuose atstovautų du profesionalūs teisininkai - advokatai. Dėl šios priežasties, bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3 700 EUR, kuri netenkinus ieškinio priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos CPK 290–291 straipsniais,

Nutarė

17atmesti ieškovo A. K. ieškinį iškelti atsakovei UAB „Sartė“ restruktūrizavimo bylą.

18Priteisti iš ieškovo A. K. 3 700 EUR bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Nordea Bank AB, Lietuvos skyriui.

19Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti UAB „Sartė“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui.

20Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai