Byla 2-398/2012
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Dina International“ transportas, tretysis asmuo – akcinė bendrovė „SEB lizingas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dina International“ transportas direktoriaus J. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2260-253/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dina International“ transportas direktoriaus J. C. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Dina International“ transportas, tretysis asmuo – akcinė bendrovė „SEB lizingas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimai.

5Ieškovas UAB „Dina International“ transportas direktorius J. C. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Dina International“ transportas, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti R. S.. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „Dina International“ transportas visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „Dina International“ transportas restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Dina International“ transportas atitinka visas sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje, būtinas restruktūrizavimui pradėti, t. y.: 1) UAB „Dina International“ transportas turi finansinių sunkumų, bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais daugiau kaip tris mėnesius; 2) UAB „Dina International“ transportas nėra nutraukusi veiklos; 3) UAB „Dina International“ transportas nėra iškelta bankroto byla ir jai nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka; 4) UAB „Dina International“ transportas įsteigta 1996 m., t. y. ne mažiau kaip prieš 3 m. iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos; 5) UAB „Dina International“ transportas per veiklos laikotarpį nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla.

6Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu UAB „Dina International“ transportas. Savo nesutikimą grindė atsakovo nemokumo būsena. Pabrėžė, kad pradelstą atsakovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui sudaro 112 191,31 Lt iki sutarčių nutraukimo nesumokėtų turto vertės dengimų, 9 938,93 Lt iki sutarčių nutraukimo nesumokėtų palūkanų ir 193 510,82 Lt priskaičiuotų delspinigių (iš viso 315 641,06 Lt). Nors lizingo sutartys yra nutrauktos, tačiau atsakovas iki šiol naudojasi lizingo bendrovei priklausančiu turtu, nemokėdamas už jį jokių mokėjimų. Jei finansų lizingo sutartys būtų buvusios nenutrauktos, atsakovas nuo sutarčių nutraukimo momento (2010 m. spalio 12 d.) iki 2011 m. lapkričio 30 d. būtų turėjęs sumokėti 845 811,73 Lt turto vertės dengimų ir 69 655,13 Lt palūkanų (iš viso 915 466,86 Lt).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Dina International“ transportas. Teismas nustatė, kad remiantis 2011 m. rugsėjo 30 d. balansu, įmonė turi turto už 2 338 280 Lt. Iš jo ilgalaikis turtas sudaro 1 147 247 Lt, trumpalaikis – 1 191 033 Lt. Pažymėjo, kad remiantis 2011 m. rugsėjo 26 d. restruktūrizavimo plano metmenimis, atsakovas nurodė, kad turimo turto likutinė vertė 2011 m. iš viso yra 897 758 Lt (2,6 karto mažesnė negu nurodyta 2011 m. rugsėjo 30 d. balanse), iš jų net 885 825 Lt sudaro transporto priemonės. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės vyr. buhalterė patvirtino, jog į ilgalaikio turto sudėtį yra įjungta 1 135 431 Lt transporto priemonių vertė, iš kurių tik 73 290 Lt vertės transporto priemonės nuosavybės teise priklauso bendrovei. Likusią 1 062 141 Lt vertę sudaro lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių vertė, į kurią atsakovas dar nėra įgijęs nuosavybės teisių.

9Įvertinęs į bylą pateiktą debitorių sąrašą, teismas nustatė, kad apie 23 proc. (apie 225 000 Lt) debetinių skolų, kurios įeina į bendrą bendrovės turto masę, yra beviltiškos. Pažymėjo, kad bendrovės vyr. buhalterė patvirtino, jog balanse įrašyta AB „SEB lizingas“ skola – tik neišmokėta transporto priemonių vertė, tačiau nėra nurodytos mokėjimų skolos iki lizingo sutarčių nutraukimo. Teismas laikė pagrįstu trečiojo asmens skaičiavimą, kad už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. (jeigu lizingo sutartys nebūtų buvusios nutrauktos) atsakovas turėjo dar sumokėti 915 466,86 Lt turto vertės dengimo įmokų ir palūkanų, nes bendrovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmokų lizingo bendrovei nuo 2010 m. rudens nemokėjo. Be to, teismas laikė nepaneigtu trečiojo asmens argumentą, jog iki lizingo sutarčių nutraukimo (2010 m. lapkričio 12 d.) yra susidariusi 315 641,06 Lt skola.

10Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus balansus, nustatė, kad bendrovė yra skolinga darbuotojams, šios skolos auga. Skola darbuotojams 2009 m. buvo 2 089 Lt, 2010 m. – 5 633 Lt, 2011 m. rugsėjo 30 d. – 23 692 Lt. Teismas konstatavo, kad nors šios sumos ir nėra labai didelės, tačiau skolos darbuotojams dydis auga, vadinasi, įmonė yra nepajėgi išmokėti net pakankamai mažas sumas darbuotojams. Teismas nurodė, kad atsakovo negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais nėra esminis pagrindas kelti bankroto bylą. Tačiau atsižvelgus tai, kad į balansą yra įtrauktos gautinos sumos, kurios yra beviltiškos, lizinguotas turtas, kuris nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, sumažintos mokėtinos sumos, teismas pabrėžė, kad buvo pakeistas pradelstų skolų ir įmonės turimo turto santykis, iškreipta reali įmonės turtinė padėtis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki.

11Teismas atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis laikė nepagrįstais ir neįgyvendinamais. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovo teiginius, kad pajamų įmonė uždirbs ir parduodama tiek įmonei, tiek lizingo bendrovei priklausantį turtą, pabrėžė, kad didžiąją dalį turto, kuris uždirba pajamas, sudaro lizingo bendrovei priklausantis turtas, į kurį nuosavybės teisių atsakovas neturi. Be to, lizingo sutartys yra nutrauktos, o lizingo bendrovei nesutinkant, kad lizinguotas turtas būtų neatlygintinai naudojamas įmonės veikloje, restruktūrizavimo procesas neįmanomas. Teismas taip pat laikė neįrodytais restruktūrizavimo plano metmenų argumentus, kad 2012 m. pardavimai bus padidinti 20 proc.

12Teismas nustatė, kad AB „SEB lizingas“ turi beveik 95 proc. visų atsakovo kreditinių reikalavimų, todėl šio kreditoriaus balsas bus lemiamas tvirtinant atsakovo restruktūrizavimo planą. Teismas atkreipė dėmesį, kad AB „SEB Lizingas“ prašo nekelti restruktūrizavimo bylos bei kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Dina International“ transportas jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau nutraukta, kadangi teismo nustatytu terminu nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas.

13Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama, nes jis nepatvirtino aplinkybės, jog yra mokus. Be to, kadangi atsakovas yra skolingas darbuotojams, jam gali būti keliama bankroto byla .

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Dina International“ transportas direktorius J. C. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161) Skola darbuotojams iš esmės yra einamojo mėnesio darbo užmokestis, taip pat skola atsakovo direktoriui, kuris ir prašo teismo iškelti restruktūrizavimo bylą. Su įmonės darbuotojais yra atsiskaitinėjama, skolos nepradelstos. Skolos darbuotojams dydis, lyginant su įmonės apyvarta, yra visiškai nereikšmingas.

172) Įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Net atmetus ginčo objektus (lizinguojamas transporto priemones) ir išėmus juos iš įsiskolinimų eilutės, vis tiek gaunamas rezultatas neatitiks nemokumo būsenos.

183) Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vadovavosi tik trečiojo asmens pateiktais duomenimis. Tačiau teismas neteisingai įvertino visus duomenis ir aplinkybę, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui yra ginčo objektas, todėl trečiojo asmens pateikti duomenys yra neteisingi ir suklaidino teismą.

194) Teismas nelogiškai įvertino 2009 ir 2010 m. duomenis nelygindamas jų su 2011 m. bandomuoju balansu. 2011 m. trijų ketvirčių bandomasis balansas bei pelno – nuostolių ataskaita už 2011 m. tris ketvirčius yra pakankamas įrodymas pagrįsti tai, kad 2012 m. pardavimus yra numatoma didinti 20 proc., nes 2011 m. rezultatai akivaizdžiai siekia ar net lenkia prognozes. Be to, atsakovas 2011 m. jau gavo 250 000 Lt pelno, kas akivaizdžiai parodo galimybes didinti pardavimus ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymėtina, kad atsakovas vidinę pertvarką vykdo jau nuo 2011 m. pradžios, todėl rezultatai ir yra gerėjantys.

205) Teismas peržengė kompetencijos ribas spręsdamas, kad restruktūrizavimo planui nebus pritarta, nors tokių įrodymų jam nebuvo pateikta. Kompetencija pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo planui priklauso kreditorių susirinkimui.

216) Atsakovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau šiuo metu yra atkūręs pelningą veiklą, siekia išvengti bankroto ir per įstatymuose leidžiamą terminą galės atsiskaityti su kreditoriais.

227) Atsakovas nevykdo finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui ne tik todėl, kad vyksta teisminiai ginčai, bet ir todėl, kad tretysis asmuo, be atsakovo ir kitų kreditorių sutikimo, nurašinėdavo visas lėšas, patenkančias į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, taip blokuodamas bet kokią normalią įmonės veiklą bei pasisavindamas apyvartines lėšas, kas gadino santykius su Valstybine mokesčių inspekcija ir SODRA, dėl ko buvo skaičiuojami delspinigiai ir baudos.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241) Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo nemokumo, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau detalesnių, šį teiginį patvirtinančių aplinkybių, nenurodė.

252) Lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo pagal bendrą taisyklę neturi būti įtraukiami į lizingo gavėjo balansą. Nutraukus lizingo sutartis anksčiau laiko, nuosavybės teisės į lizinguotą turtą atsakovas neįgijo.

263) Iš 2011 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyto 2 338 280 Lt vertės atsakovo turto atėmus 1 062 141 Lt vertės lizinguotą turtą, kuris priklauso ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui, taip pat 225 000 Lt beviltiškų skolų, matyti, kad įmonei priklausančio turto vertė yra tik 1 051 139 Lt.

274) Net 94 proc. visų į atsakovo balansą įrašytų transporto priemonių verčių sudaro trečiajam asmeniui priklausantis turtas, todėl pačiam atsakovui, restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis, priklauso tik apie 69 511,62 Lt likutinės vertės turtas.

285) Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui, susidaręs iki finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, yra 315 641,06 Lt. Be to, nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. atsakovas papildomai turėjo sumokėti 915 466,86 Lt.

296) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad 23 692 Lt dydžio įsiskolinimas darbuotojams yra tik einamojo mėnesio darbo užmokestis, nes kartu su apelianto atskiruoju skundu pateikta pažyma patvirtina, kad minėto dydžio įsiskolinimas yra už 2011 m. rugsėjo mėn., o įrodymų, kad šis įsiskolinimas buvo padengtas, apeliantas nepateikė.

307) Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisingai vertino visus pateiktus duomenis bei aplinkybę, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui yra ginčo objektas. Apeliantas pats klaidina teismą, nes iš kartu su atsiliepimu pateikto 2010 m. lapkričio 24 d. ieškinio, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-366-104/2011, matyti, kad juo prašoma pripažinti neteisėtu finansinio lizingo sutarčių nutraukimą. Nei sutarčių nutraukimo metu buvusių įsiskolinimų dydis, nei pats faktas, kad nutraukimo metu buvo pradelsta atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, minėtoje civilinėje byloje nebuvo ginčijama.

318) Atsakovas 2011 m. gavo 250 000 Lt pelno tik todėl, kad trečiajam asmeniui nebuvo vykdomi jokie mokėjimai už lizinguotą turtą, kuriuo po sutarčių nutraukimo toliau neteisėtai naudojasi apeliantas. Be to, šio pelno nepakanka vien tik įsipareigojimams trečiajam asmeniui padengti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad esant tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, niekaip nebus įmanoma padengti visų įmonės skolų. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra kalbama apie palūkanų mokėjimą kreditoriams, kas turėtų būti daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

329) Trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas sudaro beveik 95 proc.visų reikalavimų sumos. Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalimi, restruktūrizavimo plano projektas patvirtinamas jei už jį balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Tretysis asmuo nepritaria pačiam restruktūrizavimo procesui ir balsuos prieš restruktūrizavimo plano tvirtinimą.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 dalis, 338 str.).

35Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), todėl apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumas bei pagrįstumas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais.

36Dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

37Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau tekste ir- ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti veiklą įmonės, kuri turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei.

38Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tarp jų - įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (ĮRĮ 4 str. 3 p.), ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą, tarp jų – jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

39Jau UAB „Dina International“ transportas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje tarp pačios įmonės ir jos kreditoriaus (trečiojo asmens AB ,,SEB lizingas“) kilo ginčas dėl to, ar įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio, sudarantys prielaidas atkurti įmonės mokumą restruktūrizavimo proceso eigoje, ar įmonės finansinių sunkumų pobūdis lemia jos nemokumą ir prielaidas jai bankrutuoti.

40Įmonės nemokumo sąvoka ĮRĮ nėra atskleista, todėl sprendžiant, ar nėra pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p. pagrindu, vadovaujamasi ĮBĮ 2 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

41Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, nepakanka nustatyti įmonės nemokumo požymių pagal jos balanso duomenis, bet įmonė turi būti arba įgijusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisinį statusą, arba iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, ir būtų kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, tarp jų įmonės kreditorius (-iai) būtų kreipęsis su pareiškimu iškelti įmonės bankroto bylą. Todėl, jeigu teismas nustato įmonės nemokumo požymių, tačiau įmonė, turinti finansinių sunkumų, toliau vyko savo veiklą, gauna pelno, atsiskaitinėja su kreditoriais, kurie neprieštarauja dėl restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra kreipęsi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jai negali būti atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2012).

42Taigi, įmonės nemokumo būsena, kaip sąlyga atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, turi būti grindžiama ne vien balanso duomenimis, bet ir visa eile kitų aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesudarys prielaidų pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslų- išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą.

43Nagrinėjamoje byloje, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad UAB „Dina International“ transportas bankroto byla nėra iškelta, t.y. įmonė nėra įgijusi bankrutuojančios statuso, taip pat nėra pateiktas ieškinys (ieškiniai) dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dina International“ transportas.

44Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įmonės balanso duomenis ir be pagrindo konstatavo įmonės nemokumą, kaip sąlygą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Aplinkybė, kad pagal atsakovo 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso (3 t., b.l. 97-99) duomenis, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo būsenos.

45LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės balansas– tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Tai reiškia, jog balanso duomenys, kaip pagrindas spręsti apie įmonės mokumą (nemokumą) yra reikšmingi tiek, kiek jie iš tiesų atspindi įmonės finansinę padėtį, t.y. jeigu visas turtas, nurodytas balanse priklauso įmonei, teisingai atspindėtas jos nuosavas kapitalas ir įmonės įsipareigojimai.

46Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į 2011 m. rugsėjo 30 d. balansą atsakovas kaip nuosavą turtą įtraukė transporto priemones, kurios jam balanso sudarymo dieną nuosavybės teise nepriklausė. Būtent, iš transporto priemonių, kurių vertė balanse nurodyta 1 135 431 Lt, atsakovui UAB „Dina International“ transportas nuosavybės teise priklausė tik 73 290 Lt vertės transporto priemonės. Nors apeliantas nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu šios transporto priemonės nebūtų nurodytos įmonės balanse kaip jos turtas, likusi turto vertė (trumpalaikis turtas 1 191 033 Lt ir 85 106 Lt vertės ilgalaikis turtas (tame tarpe- 73 290 Lt vertės transporto priemonės ir 11 816 Lt vertės kitas nematerialusis turtas) vis tiek daugiau kaip du kartus viršija pradelstus įmonės įsipareigojimus, t.y. pradelsti įmonės įsipareigojimai nesiekia pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, šis argumentas nėra pagrįstas: nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino atsakovo balanso duomenų teisingumą ir, be kita ko, teismo posėdžio metu išklausė tiek įmonės vadovo (ieškovo) paaiškinimus, tiek įmonės vyriausios buhalterės paaiškinimus dėl tam tikrų balanso eilučių ir jose esančių duomenų teisingumo. Būtent, buhalterė A. B. patvirtino ne tik aplinkybę, kad į balansą kaip įmonės turtas įtrauktos įmonei nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės, bet ir tai, jog balanso grafoje ,, Per vienerius metus gautinos sumos“, eilutėje ,,pirkėjų įsiskolinimas- 1 010 481 Lt, “ 225 000 Lt debitorinių skolų yra beviltiškos. Taigi, trumpalaikio turto vertė, balanse nurodyta 1 191 033 Lt, realiai turėtų būti mažinama iki 966 033 Lt. Be to, įmonės buhalterė patvirtino ir aplinkybę, kad balanse kaip įmonės skola AB ,,SEB lizingas“ atspindėta tik neišmokėta transporto priemonių vertė (grafa ,,Po vienerių metų mokėtinos“, eilutė ,,lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai- 2 204 161 Lt“), tačiau nėra nurodytos mokėjimų skolos iki lizingo sutarčių nutraukimo, todėl realiai pradelsti įmonės įsipareigojimai yra didesni 315 641,06 Lt suma, t.y. per vienerius metus mokėtinos sumos iš viso turėtų būti 625 532,06 Lt. Taigi, įvertinus vien šias aplinkybes, atspindinčias 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų neatitikimą realiai įmonės finansinei padėčiai, pradelstų įmonės įsipareigojimų suma (625 532,06 Lt) viršija pusę įmonės turto vertės (1 051 139 Lt).

47Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie įmonės nemokumą, kaip pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, aktualus ir teisme nagrinėjamas ginčas pagal UAB „Dina International“ transportas ieškinį atsakovui AB ,,SEB lizingas“, kadangi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010) yra pasisakyta, jog tuo atveju, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu sprendžiant apie įmonės mokumą įtakos negalėtų turėti dėl šių priežasčių: kaip matyti iš ieškinio nuorašo (3 t., b.l. 135-138) reikalavimas pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu grindžiamas tuo, kad apie sutarčių nutraukimą UAB „Dina International“ transportas buvo įspėta prieš septynias, o ne prieš trisdešimt dienų, kaip ieškovo manymu turėjo būti padaryta; ieškinyje neginčijama aplinkybė, kad iki lizingo sutarčių nutraukimo buvo susidarę pradelsti mokėjimai, kurių sumos UAB „Dina International“ transportas nurodo negalinti įvardinti. Tretysis asmuo AB ,,SEB lizingas“ pateikė teismui paskaičiavimą, kuriuo remiantis UAB „Dina International“ transportas skola iki sutarčių nutraukimo buvo 315 641,06 Lt. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį ir pripažintų, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos neteisėtai ar nepagrįstai, UAB „Dina International“ transportas privalėtų sumokėti ne tik šį įsiskolinimą, bet ir lizingo įmokas bei sutartyse numatytas palūkanas už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo (2010-11-12) iki jų galiojimo atnaujinimo. Byloje nėra paskaičiavimų, kokia tai būtų suma, kadangi lizingo sutarčių galiojimas nėra atnaujintas, tačiau pagal trečiojo asmens pateiktus paskaičiavimus 2011 m. lapkričio 30 d., ši suma būtų 915 466,86 Lt. Tai reiškia, jog ieškinio dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu patenkinimo atveju UAB „Dina International“ transportas mokumas nepagerėtų, nes pradelstų įsipareigojimų suma tarptų tik dar didesnė. Kaip pagrįstai nurodoma trečiojo asmens AB ,,SEB lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas įmonės pareikštas ieškinys kreditoriui reiškia, kad yra ginčijamas kreditoriaus reikalavimas, dėl ko jis negali būti įskaičiuojamas į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2620/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas AB ,,SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo atsakovui dydžio klausimas; dėl to tarp šalių vykstantis ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu galėtų būti svarbus nagrinėjamoje byloje tik tokiu atveju, jeigu šį reikalavimą patenkinus, pasikeistų turto ir įsiskolinimų tarpusavio santykis taip, kad turto vertė padidėtų, o įsiskolinimas sumažėtų. Tačiau pažymėtina, jog faktinė aplinkybė, kad ir iki lizingo sutarčių nutraukimo egzistavęs atsakovo įsiskolinimas AB ,,SEB lizingas“ sudarė pagrindą konstatuoti UAB „Dina International“ transportas nemokumo būseną, dėl bylos išnagrinėjimo rezultato nepasikeistų, nes ši skola ieškinio partenkinimo atveju nesumažėtų, priešingai, minėta, pradelstų įsipareigojimų suma taptų dar gerokai didesnė, o nuosavybės teisė į lizingo objektus vis tiek nepereitų atsakovui iki visiško jų išpirkimo (CK 6.567 str. 1 d.), kas reiškia, jog balanse turtas net ir atnaujinus lizingo sutartis, negalėtų būti įvardijamas kaip UAB „Dina International“ transportas turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-534/2009).

48Dėl įmonės restruktūrizavimo plano metmenų atitikimo ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą, nes tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas šias nuostatas suformulavo galiojant ankstesnei ĮRĮ redakcijai, tačiau šios išvados yra aktualios taip pat ir nagrinėjamu klausimu.

50Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, jau spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą.

51Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išanalizavo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių įmonės veiklai atkurti realumą ir pasisakė, jog numatomos priemonės neįgyvendinamos, nerealios, negali atkurti įmonės konkurencingumo.

52Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad teismas nelogiškai įvertino įmonės 2009 ir 2010 m. veiklos duomenis, nelygino jų su 2011 m. bandomuoju balansu, neįvertino, jog per 2011 m. tris ketvirčius įmonės pelnas buvo 250 000 Lt, kas iš esmės pagrindžia, jog metmenyse numatyta prognozė 2012 metais pardavimus didinti 20 procentų, yra reali ir įgyvendinama. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo deklaruojamas 2011 m. 1-3 ketvirčių pelnas nerodo gerėjančių įmonės veiklos rezultatų vien dėl tos priežasties, kad įmonė 2011 m. jokia forma nevykdė savo įsipareigojimų didžiausiam savo kreditoriui- AB ,,SEB lizingas“. UAB „Dina International“ transportas savo veikloje naudoja transporto priemones, kurios nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, ir kurių lizingo sutartys yra nutrauktos. Ieškovas UAB „Dina International“ transportas direktorius J. C. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad nuo 2010 m. rudens jokių mokėjimų AB ,,SEB lizingas“ įmonė nėra atlikusi, nors, remiantis pastarojo skaičiavimais, metinė lizingo įmokų su palūkanomis suma yra 915 466,86 Lt, t.y. daugiau negu tris kartus didesnė, negu įmonės deklaruojamas pelnas. Tai patvirtina trečiojo asmens atsiliepime nurodytą aplinkybę, jog pelną atsakovas gavo tik savo kreditoriaus - AB ,,SEB lizingas“ sąskaita, kadangi daugiau negu vienerius metus nemokėjo lizingo įmokų, tačiau naudojo savo veikloje turtą, kuris nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei ir už jo naudojimą nemokėjo jokio nuomos mokesčio. Taigi, bendrovės deklaruojamas gautas pelnas yra tariamas, nes tuo atveju, jeigu įsipareigojimai lizingo bendrovei būtų vykdomi bet kuria forma (ar mokant lizingo įmokas, ar grąžinant automobilius, ar juos naudojant už užmokestį), deklaruojamo pelno nebūtų gauta, nes išlaidos (mokėjimai) viršytų 250 000 Lt sumą.

53Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti įvertinta tai, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Todėl tas faktas, kad kreditoriai (šiuo atveju- didžiausias įmonės kreditorius, kurio reikalavimų suma yra apie 95 procentai) neketina suteikti įmonei pagalbos, leidžia pagrįstai abejoti, ar atsakovas turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, sprendžia, kad juose nurodytos priemonės ilgalaikiam įmonės mokumui atstatyti faktiškai apsiriboja tik įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimu ir mokėjimų išdėstymu. Nesant jokių realių priemonių, padėsiančių įmonei generuoti pajamas, kitų veiklos finansavimo šaltinių, įsipareigojimų kreditoriams atidėjimas pats savaime įmonės mokumo neatkurs, o tik atitolins mokėjimus kreditoriams.

54Kai restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai nepritaria įmonės kreditorius, kurio bendra pradelstų reikalavimų suma yra ženkliai didesnė negu 2/3 dalys visų pradelstų skolų, neegzistuoja jokia reali galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos- ĮRĮ 14 str. 3 d.) ir tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama (ĮRĮ 28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas, neturint kreditorių pritarimo jau iškėlimo stadijoje (nors formaliai toks sutikimas pagal dabar galiojančią ĮRĮ redakciją ir nėra reikalingas) aiškiai liudija bylos neperspektyvumą ir iš anksto nulemia bylos baigtį.

55Apeliantas nepagrįstai nurodo, esą teismas neturėjo įrodymų, kad restruktūrizavimo planui nebus pritarta, be to, padarydamas tokią išvadą, peržengė savo kompetencijos ribas nustatytas ĮRĮ, nes užbėgo už akių kreditorių susirinkimui. AB ,,SEB lizingas“ prašyme įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (2 t., b.l. 157) išreiškė aiškią poziciją, jog nepritars įmonės restruktūrizavimo planui ir pačiam restruktūrizavimo procesui. Tas pats tvirtinama ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Aplinkybę, kad esant kitiems atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą, pagrindams, į pagrindinių kreditorių neigiamą pozicija dėl atsakovo restruktūrizavimo galimumo turi būti atsižvelgiama, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2620/2011).

56Įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro prielaidų išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas konkrečiu atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus bei nepagrįstai trukdytų kreditoriams įgyvendinti savo reikalavimų teises (ĮRĮ 8 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti UAB ,,Dina Intrernational“ transportas restruktūrizavimo bylą.

57Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog UAB ,,Dina Intrernational“ transportas restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ir, nepateikus teismui restruktūrizavimo plano, 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo nutraukta (3 t., b.l. 107). ĮRĮ 28 straipsnis numato, kad tuo atveju, jei restruktūrizavimo byla yra nutraukiama dėl to, kad nustatytais terminais nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 28 str. 2 d.). Nors įstatymas (ĮRĮ 4 str. 5 p.) tokiu atveju nedraudžia pakartotinio kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, aplinkybė, jog vienas pradėtas restruktūrizavimo procesas buvo nesėkmingas, nes restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas (t.y. kreditorių pagalba įmonei nebuvo suteikta), taip pat vertintina kaip įrodymas, kad įmonės perspektyvos restruktūrizuotis (atkurti normalią įmonės veiklą) nėra realios.

58Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 330, 338 str.), todėl ieškovo UAB ,,Dina Intrernational“ transportas direktoriaus J. C. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami restruktūrizavimo bylos... 5. Ieškovas UAB „Dina International“ transportas direktorius J. C. kreipėsi... 6. Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė... 9. Įvertinęs į bylą pateiktą debitorių sąrašą, teismas nustatė, kad apie... 10. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus balansus, nustatė, kad bendrovė yra... 11. Teismas atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis laikė nepagrįstais ir... 12. Teismas nustatė, kad AB „SEB lizingas“ turi beveik 95 proc. visų atsakovo... 13. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovui... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Dina International“ transportas... 16. 1) Skola darbuotojams iš esmės yra einamojo mėnesio darbo užmokestis, taip... 17. 2) Įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto... 18. 3) Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vadovavosi... 19. 4) Teismas nelogiškai įvertino 2009 ir 2010 m. duomenis nelygindamas jų su... 20. 5) Teismas peržengė kompetencijos ribas spręsdamas, kad restruktūrizavimo... 21. 6) Atsakovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau šiuo metu yra... 22. 7) Atsakovas nevykdo finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui ne tik... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo... 24. 1) Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo... 25. 2) Lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo pagal bendrą taisyklę neturi... 26. 3) Iš 2011 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyto 2 338 280 Lt vertės atsakovo... 27. 4) Net 94 proc. visų į atsakovo balansą įrašytų transporto priemonių... 28. 5) Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui,... 29. 6) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad 23 692 Lt dydžio... 30. 7) Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisingai vertino... 31. 8) Atsakovas 2011 m. gavo 250 000 Lt pelno tik todėl, kad trečiajam asmeniui... 32. 9) Trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas sudaro beveik 95 proc.visų... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 35. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 36. Dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo... 37. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau tekste ir-... 38. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė... 39. Jau UAB „Dina International“ transportas restruktūrizavimo bylos... 40. Įmonės nemokumo sąvoka ĮRĮ nėra atskleista, todėl sprendžiant, ar nėra... 41. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, atsisakant iškelti... 42. Taigi, įmonės nemokumo būsena, kaip sąlyga atsisakyti iškelti įmonei... 43. Nagrinėjamoje byloje, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO... 44. Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto atskirojo... 45. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato,... 46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į 2011 m. rugsėjo 30 d. balansą... 47. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie įmonės nemokumą, kaip pagrindą... 48. Dėl įmonės restruktūrizavimo plano metmenų atitikimo ĮRĮ 5 straipsnio... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 50. Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys... 51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išanalizavo... 52. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad teismas... 53. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti... 54. Kai restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai... 55. Apeliantas nepagrįstai nurodo, esą teismas neturėjo įrodymų, kad... 56. Įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose... 57. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog UAB ,,Dina Intrernational“... 58. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti...