Byla 1A-64-478/2017
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam J. S., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį (bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai 1:1), prie Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos bausmės dalies 7 (septynerių) metų 4 (keturių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės ir subendrinta bausmė J. S. paskirta 7 (septyneri) metai 5 (penki) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo.

4Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Bausmės pradžią J. S. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

    1. J. S. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, esančiame ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 0,1249 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios sudėtyje esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 5,9 procentai, šias medžiagas neteisėtai laikė savo striukės kišenėje iki 2015 m. lapkričio 18 d., 8.45 val., jo asmens kratos.
    2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
      1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, kratos metu, buvo pakištas lankstinukas su 0,1249 g narkotinės medžiagos – kanapių. Jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, nes narkotinių medžiagų neturėjo, jos jam buvo tiesiog pakištos, siekiant su juo susidoroti.
      2. Liudytojų A. S., G. R., G. B., L. Š. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, yra skirtingi. A. S. teigė, kad matė, kaip pareigūnas G. R. atlikinėjo kratą ir ištraukė iš apelianto kišenės lankstinuką su nenustatytos kilmės medžiaga, kurį perdavė budinčiam pamainos inspektoriui, o šis lankstinuką perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui L. Š.. Pareigūnas G. R. teigė, kad, atlikdamas kratą ir ištraukęs minėtą lankstinuką, jį tiesiai į rankas perdavė L. Š.. Pastarasis teigė matęs lankstinuką padėtą ant stalo, jam niekas nieko neperdavė. G. B. pripažino, kad nuteistajam einant į ilgalaikį pasimatymą su mama Z. D. 2015 m. lapkričio 17 d., jokių uždraustų medžiagų neaptiko. Jo motina nurodė, kad jokių draudžiamų daiktų jam nenešė.
      3. Skunde pažymima ir tai, kad G. R. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kokiam konkrečiai budinčiam pareigūnui perdavė rastą lankstinuką, tačiau nuosprendyje įvardijama, kad lankstinukas buvo perduotas pareigūnui V. A.. Į teisiamąjį posėdį šis pareigūnas nebuvo iškviestas, todėl liko neapklaustas. Nuteistasis pažymi, kad V. A. dirba visiškai kitoje vietoje, t. y. trumpalaikių pasimatymų vietoje, ir atliekamos kratos metu jis nedalyvavo.
      4. J. S. nurodo, kad prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo tyrimo metu jis parašė, nes prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektoriaus L. Š., kuris suplėšė jo rašytą pirminį paaiškinimą. Tai būtų galima pamatyti peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, tačiau pareigūnai teigia, jog ši medžiaga buvo ištrinta. Vis dėlto, byloje yra dvi nuotraukos, kurios padarytos iš minėtos vaizdo medžiagos, todėl apeliantui kyla klausimas, kaip galėjo būti ištrinta visa medžiaga, kai jos dalis yra prijungta prie bylos medžiagos. Fotoaparatu darytų spalvotų nuotraukų nėra. Be to, jo motina Z. D. buvo laikoma uždaryta, kol jis prisipažino, ko nepadarė.
      5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnas G. R. pildė kratos protokolą, kai jis grįžo iš ilgalaikio pasimatymo, tačiau neva užmiršo, kad pas jį buvo rastos draudžiamos medžiagos. Tai protokole nebuvo nurodyta. Nuteistojo teigimu, būtent šis pareigūnas įdėjo jam į kišenę draudžiamą daiktą ir po to jį ištraukė. Jokių jo DNR pėdsakų ant paketėlio nerasta. Be to, jis niekada nėra teistas dėl narkotinių medžiagų laikymo, pataisos įstaigoje už šių medžiagų vartojimą taip pat nėra baustas. Todėl būtina iš naujo sąžiningai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, pakartotinai apklausti liudytojus bei neapklaustą pareigūną V. A., taip pat išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus.
    3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
    4. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ginčija įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą, prašydamas jį išteisinti.
    6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
    7. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos; 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais, nustatant tiesą byloje, nelaiko kitų įrodymų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).
    8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, J. S. kaltė įrodyta ne tik Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų parodymais, tačiau ir paties nuteistojo nenuosekliais parodymais bei paaiškinimais, pirminiu rašytiniu prisipažinimu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
    9. BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
    10. Byloje nėra kilusio ginčo dėl nuteistojo J. S. kratos metu rastos narkotinės medžiagos rūšies ar kiekio, tačiau apeliantas nesutinka, kad rastoji draudžiama laikyti medžiaga priklausė jam, t. y. teigia, jog lankstinukas su 0,1249 g narkotinės medžiagos – kanapių jam į striukės kišenę buvo įdėtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo G. R.. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir nurodytus teiginius laiko nuteistojo gynybine versija.
    11. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. J. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, buvo suteiktas ilgalaikis dviejų parų pasimatymas su mama Z. D. (t. 1, b. l. 41). Prieš įleidžiant nuteistąjį į ilgalaikių pasimatymų patalpas, buvo padaryta jo asmens krata, surašytas nuteistojo asmens kratos protokolas (t. 1, b. l. 36), kuriame užfiksuoti J. S. su savimi į pasimatymą nešami daiktai, tarp kurių jokių draudžiamų medžiagų nerasta. Po ilgalaikio pasimatymo – 2015 m. lapkričio 18 d., apie 8.50 val., nuteistasis J. S. vėl buvo tikrinamas pareigūnų ir šios kratos metu jo pilkos spalvos striukės kairėje kišenėje buvo rasta į popieriaus skiautę įvyniota neaiškios kilmės žalia augalinė medžiaga. Tai savo tarnybiniuose pranešimuose tą pačią įvykio dieną užfiksavo J. S. visuminę kratą atlikę pareigūnai G. R. ir A. S. (t. 1, b. l. 4, 5). Nors įvykio metu kartu su nuteistuoju buvo du pareigūnai, tačiau asmens kratą atliko tik G. R., kuris ir surado narkotines medžiagas, o A. S. tuo pačiu metu tikrino nuteistojo daiktus. G. R. savo tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją patvirtino ir liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 15-16), kur nurodė, kad nuteistojo striukės kišenėje radus neaiškios kilmės medžiagą, iš karto apie tai pranešė pataisos įstaigos direktoriaus budinčiam padėjėjui V. A.. Netrukus atėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo ir supakavo rastą medžiagą jo ir nuteistojo akivaizdoje. Tas pačias aplinkybes G. R. nuosekliai nurodė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad 2015 m. lapkričio 18 d. tikrino iš ilgalaikio pasimatymo išėjusį J. S., o jo kolega A. S. tikrino nuteistojo daiktus. Atliekant asmens kratą, striukės kairėje kišenėje rado popieriaus skiautę, praplėšus matėsi, kad tai augalinė žalios spalvos, neaiškios kilmės medžiaga. Įtardamas, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, pranešė direktoriaus budinčiam padėjėjui, atėjo du Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie įformino rastą medžiagą. Nuteistajam rasta skiautė nebuvo duota, jis pats praplėšė skiautę ir tai darė su pirštinėmis. Šiuos pareigūno parodymus netiesiogiai patvirtina specialisto išvada Nr. S 59/2016(01) (t. 1, b. l. 35), kurioje konstatuota, kad, atlikus DNR tyrimą, ant popierinės skiautės DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. J. S. teisme aiškino priešingas aplinkybes, t. y. kad jam skiautė buvo duota į rankas ir jis ją perlaužė, tačiau tokiu atveju ant skiautės turėjo išlikti DNR profilis, bet jis neišliko, kadangi pareigūnas buvo atsargus bei pareigingas ir neaiškų paketėlį praplėšė su pirštinėmis, siekdamas nesunaikinti galimai viduje esančių įkalčių.
    12. Pažymėtina ir tai, kad G. R. teigimu, suradus galimai draudžiamą turėti medžiagą, J. S. nepuolė gintis, buvo daugiau pasimetęs, nes galimai nesitikėjo, jog narkotinė medžiaga bus surasta. Kitas prižiūrėtojas, buvęs įvykio vietoje, A. S. nuteistojo asmens tikrinimo metu pats tikrino šio daiktus. Nors G. R. ir J. S. buvo netoli jo – už metro ar pusantro, tačiau į pastaruosius A. S. tiesiogiai nežiūrėjo, todėl nematė narkotinės medžiagos ištraukimo iš nuteistojo striukės kišenės fakto. Jis atsisuko išgirdęs G. R. klausimą: „kas čia?“, tuo metu G. R. ranka jau buvo ištraukta iš nuteistojo kišenės, ranka buvo gal sprindis nuo rūbo. J. S. neigė kaltę, sakė, kad ne jo skiautė. A. S. teigė, kad popierinė skiautė buvo ištraukta iš dešinės šoninės nuteistojo viršutinio drabužio kišenės. Šis aiškinimas neatitinka G. R. parodymų, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad neatitikimas nėra esminis, nes, jau minėta, A. S. tiesiogiai nuteistojo kratos nestebėjo, pats tuo metu buvo užimtas, t. y. tikrino J. S. daiktus, todėl šis prižiūrėtojas galėjo teisme sąžiningai suklysti, juo labiau, kad nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio buvo praėję daugiau nei pusmetis laiko.
    13. Netikėti bei nesivadovauti G. R. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatyta, jog minėtą pareigūną ir nuteistąjį sietų priešiški, konfliktiniai santykiai. Priešingai, G. R. įvykio metu su J. S. kontaktavo pirmą kartą, pats nuteistasis taip pat nėra nurodęs jokių aplinkybių, dėl kurių G. R. jo atžvilgiu galėtų būti šališkas, siektų jam pakenkti, jį apkalbėti ir pan. Apelianto teiginius, kad pataisos įstaigos administracija siekia su juo susidoroti, nes jis kovoja už savo teises įkalinimo įstaigoje, rašydamas įvairius skundus teisėsaugos institucijoms, teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip deklaratyvius. Ši byla nėra susijusi su jokia kita byla, kurioje būtų nagrinėjamas netinkamas prižiūrėtojų, šioje byloje apklaustų liudytojais, elgesys su nuteistuoju.
    14. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paties nuteistojo pozicija dėl rastos medžiagos priklausomybės nebuvo vieninga. 2015 m. lapkričio 18 d. nuteistasis parašė atvirą prisipažinimą (t. 1, b. l. 68), kuriame nurodė, kad prisipažįsta, jog rastos medžiagos jo striukės kišenėje yra skirtos jo asmeniniams poreikiams, jas rado eidamas į pasimatymą sporto aikštelėje. Vėliau apklaustas įtariamuoju (t. 1, b. l. 77-78) J. S. aiškino, kad prisipažinimą parašė, nes prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas. Tikrinimo metu pareigūnas jam liepė striukę nusiimti ir jos kišenėje rado popierinę skiautę, kurią padavė jam ir paklausė, kas čia yra. Jis nežinojo, iš kur atsirado ta skiautė, mano, jog ją įdėjo jį tikrinęs pareigūnas. Pirmosios instancijos teisme J. S. savo kaltę taip pat neigė, bet tam tikras kratos atlikimo aplinkybes pakeitė, t. y. parodė, kad tikrinimo metu striukę jis buvo apsivilkęs ir jos nusirengti pareigūnas neliepė, popierinė skiautė buvo ištraukta iš jo striukės kišenės, kurią jam „pakišo“ kratą atlikęs pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. po ikiteisminio tyrimo atlikimo pageidavo susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir jam ši medžiaga buvo pateikta, jokių pastabų ar papildymų nuteistasis neturėjo (t. 1, b. l. 80-81). Pažymėtina ir tai, kad nei dėl G. R. neva „pakištų“ narkotinių medžiagų, nei dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno L. Š. neva naudoto psichologinio smurto J. S. niekur nesikreipė – nei į pataisos įstaigos administraciją, nei į teisėsaugos institucijas, nors, jo paties teigimu, jis nebijo ginti savo teisių ir tai aktyviai daro jau ne vienerius metus. Tai netiesiogiai patvirtina, kad kaltinti pareigūnus pramanytais nusikaltimais nuteistasis nesiryžo.
    15. Pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas L. Š. paneigė nuteistojo teiginius, kad pastarajam buvo grasinama tam, kad šis parašytų prisipažinimą, be to, pareigūnas atmetė kaip išgalvotą ir kitą nuteistojo teisme iškeltą versiją, t. y. kad buvo parašytas dar vienas prisipažinimas, kuriame nuteistasis neigė kaltę, rašė, jog įtaria, kad skiautė jam buvo įdėta pareigūno, bet šis prisipažinimas neva buvo suplėšytas ir išmestas į šiukšlių dėžę. Tokių veiksmų atlikimą L. Š. paneigė bei parodė, kad J. S. yra problematiškas nuteistasis, viskuo visada nepatenkintas, tačiau konfliktinių situacijų su juo nėra turėjęs. Narkotinių medžiagų suradimo aplinkybių jis nematė, tačiau buvo iškviestas nedelsiant po neaiškios kilmės medžiagos nuteistojo striukės kišenėje suradimo. Jam atėjus paketėlis buvo padėtas ant stalo, jis suformino įvykį, nufotografavo, klausė J. S., ar pas jį rado, atsakymas buvo teigiamas, nors nuteistasis neigė paketėlio priklausomybę jam, sakė „gal kažkas būry davė, gal dar kažkas, bet čia ne jo“. Paaiškinus, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuteistasis sutiko parašyti atvirą prisipažinimą, joks smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas. L. Š. taip pat pažymėjo, kad nuteistojo artimieji neišleidžiami tol, kol nepatikrinamas nuteistasis, todėl kritiškai vertinamas apelianto teiginys, kad jam buvo grasinama, jog bus sulaikyta bei apkaltinta jo motina. Z. D. įeinant į ilgalaikių pasimatymų patalpą, jokių draudžiamų daiktų pas ją nebuvo rasta, todėl jokių įtarimų ši negalėjo sulaukti.
    16. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog visų pareigūnų parodymai yra prieštaringi, t. y. nesutampa parodymų dalis, kam rastoji neaiškios kilmės medžiaga buvo perduota. Įvykio eiga teisėjų kolegijos nustatyta tokia: popierinį paketėlį surado pareigūnas G. R., kuris apie tai informavo direktoriaus budintįjį padėjėją V. A., o pastarasis gautą informaciją perdavė Kriminalinės žvalgybos darbuotojui L. Š., kuris atėjo į įvykio vietą ir suformino įvykį. Popierinė skiautė buvo padėta ant stalo, nufotografuota ir supakuota nuteistojo akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. A. patvirtino, kad narkotinė medžiaga jam nebuvo perduota, jis jos nematė, byloje jokių veiksmų neatliko, tik pagal nustatytas taisykles nedelsdamas informavo Kriminalinės žvalgybos skyrių, kurio darbuotojai tęsė įvykio aplinkybių aiškinimąsi. A. S. pirmosios instancijos teisme neteigė, kad surastą lankstinuką perdavė budinčiam pamainos inspektoriui, o šis lankstinuką perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui L. Š.. A. S. nurodė, kad pranešė pamainos viršininkui, o šis informavo žvalgybą, rastas gumulėlis buvo padėtas ant stalo, kur jį ir rado atėjęs žvalgybos pareigūnas. Analogiškai parodė ir G. R..
    17. Apeliantas skunde kelia klausimą ir dėl filmuotos medžiagos nepagrįsto nepateikimo į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar įvykio vieta yra filmuojama ir ar yra išlikęs įvykio vaizdo įrašas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, R. N. raštu (t. 1, b. l. 169) pateikė informaciją, kad Kalėjimų departamentas vaizdo įrašų iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neturi. Šie duomenys nėra kaupiami. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje vaizdo įrašai saugomi devynias dienas. Analogišką informaciją pateikė ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas D. P. (t. 1, b. l. 144). Taigi, vaizdo įrašai yra automatiškai išsitrynę, jų pateikti nėra galimybės. Be to, net jei būtų laiku pateiktos užklausos (nepraleidus devynių dienų termino), filmuotos medžiagos vis tiek nebūtų, nes Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas yra nurodęs, kad filmuojama tik dalis Kontrolės praleidimo posto Nr. 2 patalpos, nėra filmuojama kratų ir introskopo patalpa (t. 1, b. l. 137). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įrašo nebuvimas neturi reikšmės J. S. kaltės įrodytumui, kadangi aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia, kad narkotinė medžiaga buvo surasta pas nuteistąjį ir priklausė jam. Byloje esančios įvykio vietos bei rastos narkotinės medžiagos nuotraukos (t. 1, b. l. 12-13) yra užfiksuotos ne iš filmuotos medžiagos, kaip teigia nuteistasis, bet padarytos fotoaparatu „Lumix“, tai užfiksuota įvykio vietos ir paketėlio su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga apžiūros protokole (t. 1, b. l. 8-11). Tai, kad J. S. niekada nėra teistas dėl narkotinių medžiagų laikymo, pataisos įstaigoje už šių medžiagų vartojimą taip pat nėra baustas, nepaneigia jo kaltės ir bylos įrodinėjimo dalykui reikšmės neturi.
    18. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnas G. R. pildė kratos protokolą, kai nuteistasis grįžo iš ilgalaikio pasimatymo, tačiau neva užmiršo, kad pas jį buvo rastos draudžiamos medžiagos. Tai protokole nebuvo nurodyta. Susipažinus su nuteistojo asmens kratos protokolu (t. 1, b. l. 36), matyti, kad protokole iš tiesų neužfiksuota, kokius daiktus J. S. su savimi nešėsi iš ilgalaikio pasimatymo. Tai laikytina procesinio dokumento trūkumu, tačiau šis pažeidimas daugiau formalus, kadangi kratą atlikęs pareigūnas G. R. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 165) paaiškino, jog kratos metu radęs galimai narkotines medžiagas iš karto inicijavo tolesnius procesinius veiksmus dėl šios medžiagos užfiksavimo bei įforminimo, t. y. informavo bei kvietė atitinkamus pareigūnus, o kratos protokolo dalis dėl nuteistojo po ilgalaikio pasimatymo su savimi turėtų daiktų liko neužpildyta dėl žmogiškosios klaidos. Pareigūnas pažymėjo, kad J. S. turėjo tuos pačius daiktus, kuriuos ir įsinešė, be to, nuteistasis dėl asmens kratos ir daiktų patikrinimo pretenzijų neturėjo ir tai patvirtino savo parašu. Kadangi ginčo, kuriuo metu ir kur buvo rastos narkotinės medžiagos, nekyla, todėl šis nuteistojo asmens kratos protokolo netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, darančiu visą kratos protokolą neteisėtu.
    19. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad J. S. neteisėtai laikė savo striukės kišenėje 0,1249 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios sudėtyje esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,9 procentai, iki 2015 m. lapkričio 18 d., apie 8.45 val., jo asmens kratos. Tačiau nuteistajam yra inkriminuotas ne tik minėtos medžiagos laikymas, tačiau ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatytų asmenų. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus.
    20. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
    21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens J. S. įgijo narkotinę medžiagą. Jis pats taip pat neigia kanapių įgijimo faktą, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė, kad J. S. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 18 d., įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nors apeliacinės instancijos teismas pašalina vieną iš apeliantui inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinės medžiagos įgijimą), tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nesikeičia, kadangi teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl narkotinės medžiagos laikymo prie savęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad švelninti pirmosios instancijos teismo J. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę nėra pagrindo net ir pašalinus iš kaltinimo dalį jam inkriminuotų veiksmų. Nuteistasis pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, nes sistemingai pažeidinėja nustatyto režimo reikalavimus, dėl ko pastoviai yra baudžiamas drausmine tvarka. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę J. S. bendrino su neatliktos bausmės dalimi jam palankesniu būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis), t. y. bausmes iš dalies, o ne visiškai sudedant.
    22. Remiantis išdėstytu, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

9nuteistojo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

10Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.

11Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad J. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 0,1249 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios sudėtyje esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 5,9 procentai.

12Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai