Byla 1A-354-255/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Kursevičienės, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui, nuteistajam A. Š., jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Vitalijaus Gulenkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 8 punktu ir 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyta A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą bei ją pardavė, o būtent iki 2015 m. rugsėjo 21 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,787 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), šią medžiagą 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 23.10 val., ties ( - ) g. ( - ) namu, Klaipėdoje, už 10 eurų pardavė M. N..

5Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, tai yra iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro „C“ kategorijos dujinį pistoletą „Perfecta Mod. FBI 8000“ be gamyklinių numerių, kurį, neturėdamas leidimo, laikė sandėliuke, kuris priklauso butui, esančiam adresu ( - ) g. ( - ) , Klaipėdoje, kol 2015 m. rugsėjo 23 d., apie 14.15 val., kratos metu šį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6Be to, A. Š. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinių asmenų dokumentus, tai yra iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo T. P. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. ( - ), išduotą 2013 m. balandžio 11 d., ir A. P. (A. P.) priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. 23030854, išduotą 2012 m. kovo 30 d., kuriuos neteisėtai – neturėdamas teisėto pagrindo – laikė jo naudojamame automobilyje BMW 318, valstybinis Nr. ( - ) esančioje daiktadėžėje, kol 2015 m. rugsėjo 23 d., apie 15.50 val., automobilio apžiūros metu šiuos asmens dokumentus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Vitalijus Gulenkovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pritaikyta BK 75 straipsnio 1 dalis. Taip pat prašo taikyti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jo turto už 10 eurų sumą. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

8Nurodo, kad teismas nuosprendyje A. Š. konstatavo vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra nustatė, jog A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroro manymu, nepagrįstai teismas nustatė A. Š. šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sunkiausio jam inkriminuoto nusikaltimo, tai yra BK 260 straipsnio 1 dalies, padarymo jis savo kaltę neigė, o kaltę pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu, ir tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, tai yra liudytojo M. N. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo veiksmų protokolu, specialisto išvada ir kitais duomenimis, todėl toks jo prisipažinimas, pasak apelianto, negali būti vertinamas kaip laisvanoriškas, o gailėjimasis – nuoširdus. Akcentuoja, kad tokio pobūdžio prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).

9Mano, kad teismas netinkamai įvertino A. Š. asmenybę ir pritaikė jam BK 75 straipsnio 1 dalį, nors ir nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog šis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo nepilnamete dukra, tačiau, pasak prokuroro, šios aplinkybės, kurios A. Š. asmenybę charakterizuoja teigiamai, nenusveria teismo nurodytų kitų aplinkybių, kurios A. Š. charakterizuoja neigiamai, tai yra tai, jog jis jau anksčiau buvo teistas 11 kartų, paskutinį kartą už sunkų nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs, šioje byloje kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių yra sunkus. Apelianto manymu, tai įrodo, kad būdamas laisvėje, jis visiškai nesiekia pasitaisyti ir integruotis į visuomenę. Be to, prokuroras pažymi, kad A. Š. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pripažinta A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. darė ne vien nusikaltimus, bet ir įvairius administracinius teisės pažeidimus – administracine tvarka baustas 27 kartus. Todėl, apelianto teigimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymas jam turėtų būti panaikintas.

10Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas A. Š. nepagrįstai nepritaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalys) – ir nekonfiskavo jo turto už 10 eurų sumą, nes byloje nustatyta, kad A. Š. nusikalstamos veikos rezultatas yra 10 eurų, kuriuos jis įgijo, neteisėtai pardavęs M. N. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalis).

11Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. Š. nurodo, kad iš dalies sutinka su prokuroro skundu. Sutinka sumokėti 10 Eur, kuriuos neteisėtai gavo iš M. N.. Tačiau dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nesutinka. Nurodo, kad visus nusikaltimus yra padaręs, kai dar buvo narkomanas, tačiau 2009 metais narkotikų atsisakė, pasveiko. 2010 metais buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2005 metais. Nuo 2012 metų pradėjo naują gyvenimą. Išlaikė vairuotojo teises, pradėjo dirbti, pradėjo rūpintis dukra, ją išlaiko, susirado draugę, bando integruotis į visuomenę, nuo 2009 metų nėra padaręs nusikaltimų. Prašo netenkinti prokuroro skundo dėl BK 75 straipsnio nuostatų panaikinimo.

12Teismo posėdyje prokuroras prašo tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu prokuroras nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti A. Š. BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15Skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 straipsnis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK atitinkamų straipsnio dalių sankcijų vidurkio.

16Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 d. ir BK 302 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. A. Š. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino kaltininko asmenybę, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo nepilnamete dukra, anksčiau teistas vienuolika kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas dvidešimt septynis kartus, kritiškai vertina savo elgesį, kaltu prisipažino visiškai, gailisi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė A. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį minimalią laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį paskyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Taikydamas BK 64 1 straipsnio nuostatas teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidėjo.

17Prokuroras iš esmės sutinka su A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu, tačiau, apelianto manymu, A. Š. atidėjus bausmės vykdymą, nepavyks pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, nes jis teistas vienuolika kartų, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Mano, jog šios aplinkybės rodo A. Š. nenorą keistis.

18Pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje A. Š. paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra tinkamai individualizuota. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe (jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.). Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

19Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kodėl negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas A. Š., yra jo ankstesni teistumai, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusi teistumą, daug kartų teistas administracine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad A. Š. visas jam skirtas bausmes nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs. Nėra jokių duomenų apie A. Š. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. A. Š. savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra saistomas faktinių šeiminių ryšių, t. y. turi draugę, rūpinasi savo nepilnamete dukra, teikia jai išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Rekomendaciją dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nedidelis kiekis kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g. Šiuo atveju A. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo 1,787 g kanapių. Nustatytas kiekis yra mažesnis nei Rekomendacijos nustatytas nedidelis kiekis. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, tačiau pastebėtina, kad rastas pistoletas – tai pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „PERFECTA Mod. FBI 8000“ be gamyklinių numerių, jis skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Be to, jis buvo rastas be šovinių, ne A. Š. namuose ar kitoje visiems prieinamoje vietoje, o sandėliuke, šios aplinkybės mažina veikos pavojingumą. Pagal BK 302 straipsnio dalį nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo T. P. ir A. P. priklausančius dokumentus ir laikė savo automobilyje. Tačiau ir šiuo atveju pažymėtina, kad dėl dokumentų dingimo dokumentų savininkai į policiją nesikreipė. T. P. apie tai, kad rastas jam priklausantis dokumentas, sužinojo tik iškviestas į policiją apklausai, į migracijos tarnybą nesikreipė, nes net nežinojo, kad dokumentas dingęs. A. P. kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl naujo dokumento išdavimo nurodydamas priežastį, kad dokumentas pamestas. Byloje nėra duomenų, kad dokumentai būtų perduoti, pavogti ar kad būtų panaudoti neteisėtai veikai. Įvertinus A. Š. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinus nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinus kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, akivaizdu, kad yra pagrindas manyti, jog A. Š. paskirtos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėdamas A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir keisti nuosprendį, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokuroras, nėra pagrindo.

20Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė A. Š. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sunkiausio jam inkriminuoto nusikaltimo, tai yra BK 260 straipsnio 1 dalies, padarymo jis savo kaltę neigė, o kaltę pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu ir tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, todėl toks jo prisipažinimas, pasak apelianto, negali būti vertinamas kaip laisvanoriškas, o gailėjimasis – nuoširdus.

21BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

22Pirmosios instancijos teismas A. Š. visišką prisipažinimą teisiamojo posėdžio metu pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras dėl pripažintos lengvinančios aplinkybės savo nesutikimą apeliaciniame skunde motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį visiškai neprisipažino. Iš esmės sutiktina su tuo, kad A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines įvykio aplinkybes, suprato, kad blogai pasielgė, ir nepateisina savęs dėl tokių poelgių. Be to, pažymėtina, kad jeigu A. Š. nebūtų pripažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis) ir BK 641 straipsnio nuostatas. Tai, kad teismas nusprendė bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, prokuroras žinojo, tačiau tam neprieštaravo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

23Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog A. Š. yra recidyvistas

24(BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pripažinta A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas apeliacinį skundą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas bloginti nuteistojo padėties nesant prašymo neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju prokuroras tokio prašymo nepateikė, tiesiog išdėstė savo vertinimą, kad nurodyta aplinkybė apeliacinio teismo turėtų būti pripažinta sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis klausimas nebuvo keliamas.

25Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas A. Š. nepagrįstai nepritaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – ir nekonfiskavo jo turto už 10 eurų sumą. Apeliaciniu skundu prašo taikyti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti jo turto už 10 eurų sumą. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad A. Š. M. N. pardavė narkotinių medžiagų už 10 eurų. A. Š. šios aplinkybės neginčija. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad A. Š. nusikalstamos veikos rezultatas yra 10 eurų, kuriuos jis įgijo, neteisėtai pardavęs M. N. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ši nuosprendžio dalis keistina. Remiantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, A. Š. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 eurų konfiskavimas.

26Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos A. Š. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 110,01 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš A. Š. nepriteistinos.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

29Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi A. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti 10 Eur (dešimt eurų).

30Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš A. Š. priteisti 110,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

31Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar... 5. Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė... 6. Be to, A. Š. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo... 7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Vitalijus... 8. Nurodo, kad teismas nuosprendyje A. Š. konstatavo vieną jo atsakomybę... 9. Mano, kad teismas netinkamai įvertino A. Š. asmenybę ir pritaikė jam BK 75... 10. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas A. Š. nepagrįstai nepritaikė... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. Š. nurodo, kad iš dalies... 12. Teismo posėdyje prokuroras prašo tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistasis ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir... 15. Skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, teismui privalu vadovautis bausmės... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. BK... 17. Prokuroras iš esmės sutinka su A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausme ir... 18. Pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75... 19. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kodėl negali būti taikomas... 20. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai... 21. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 22. Pirmosios instancijos teismas A. Š. visišką prisipažinimą teisiamojo... 23. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog A. Š. yra... 24. (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą ši... 25. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas A. Š. nepagrįstai nepritaikė... 26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m.... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį... 29. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi A. Š. taikyti baudžiamojo... 30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 31. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....