Byla 2K-201/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, Sekretoriaujant R.Bartulienei, dalyvaujant prokurorui A.Žukauskui, gynėjui V.Martyšiui, nukentėjusiesiems R. Z., R. Z. ir V. Z., nukentėjusiojo V.Z. atstovei L.B.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams.

5R. G. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

6Priteista iš R. G. 4808,66 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai R. Z. ir 25 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. Z., R. Z. ir V. Z. Taip pat priteista R. G. 500 Lt R. Z. už advokato paslaugas.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendis. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis, kuria R. G. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. G. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

8Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės ir civilinio ieškinio klausimų išsprendimo. Panaikinta R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. R. G. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus, paskirta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų ir šešiems mėnesiams.

10Priteista iš R. G. 200 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. Z., R. Z. ir V. Z. Taip pat priteista R. G. 500 Lt nukentėjusiajai R. Z. už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

11Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiųjų ir nukentėjusiojo V.Z. atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

13R. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 13 val. 15 min. iki 18 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )), R. Z. stabdant pakeleivingus automobilius prie parduotuvės „Virtuvės pasaulis", esančios Vilniuje, Ukmergės g. 279, vykti į Panevėžio miestą, jis, sustojęs pastarąją tariamai pavežti, minėtu automobiliu nuvežė R. Z. į miško masyvą, esantį Vilniaus r., kur liepęs nukentėjusiajai apkabinti medį ir surišęs jos rankas, lytiškai santykiavo su R. Z. prieš jos valią ir toje pačioje vietoje ir tuo pat metu tenkino lytinę aistrą su R. Z. analiniu būdu.

14Taip pat jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, iš karto po to, kai išžagino R. Z., turėdamas tikslą nuslėpti padarytą nusikaltimą, pririštai prie medžio R. Z., t. y. negalinčiai pasipriešinti ir esančiai bejėgiškos būklės, virve užveržė kaklą, taip užspausdamas nukentėjusiosios kvėpavimo organus, dėl ko nuo uždusimo R. Z. mirė.

15Taip pat jis nuteistas už tai, kad iš karto po anksčiau aprašytų nusikalstamų veikų padarymo, jis pagrobė R. Z. priklausantį 200 Lt mobiliojo ryšio telefoną „Motorola T-191“, kurį nukentėjusioji, jo vedina į mišką, paliko pastarojo vairuojamame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )).

16Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas kasaciniais skundais prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kartu paliekant priteisimą iš R. G. 200 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. Z., R. Z. ir V. Z. ir 500 Lt nukentėjusiajai R. Z. už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

17Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimo nuteistojo veikoje neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą analiniu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu padarius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą vadovavosi M. Romerio universiteto TMI Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvada ir liudytojų A. U., R. K. ir S. S. parodymais, tačiau šie įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios R. Z. valią. Teismo medicinos ekspertų išvadoje nustatyta, kad tamponuose su R. Z. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermiai, tačiau kam jie priklauso, nustatyti negalima, nes negautas spermos DNR reakcijos produktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti liudytojai nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu apie nukentėjusiosios galimai turėtus lytinius santykius iki nusikalstamos veikos padarymo neparodė todėl, kad apie tai nebuvo klausiami, o liudytojas A. U., su kuriuo nukentėjusioji bendravo dvejus metus, net nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl galimai turėtų lytinių santykių su R. Z. 2003 m. kovo 26-27 d. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta nuteistojo draugė I. S. parodė, kad nuteistajam lytinės aistros tenkinimas analiniu būdu yra nepriimtinas. Kadangi visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis nuteistas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, turi būti panaikinta ir byla nutraukta.

18Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme būtų apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, dėl ko buvo neišsamiai ištirtos padarytos nusikalstamos veikos.

19Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir paskyrė nuteistajam didesnes, negu atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, bausmes. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo buvo charakterizuojamas teigiamai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo šias veikas išaiškinti bei atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

20Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam panaikino pirmosios instancijos teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo šias veikas išaiškinti. Kasatorius teigia, kad nuteistasis savo noru prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir tiek ikiteisminio tyrimo, teik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tik tada, kai asmuo teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis teisme būtų pakeitęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos BK 129 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių maksimumui. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam paskirta nepagrįstai griežta subendrinta aštuoniolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neleis įgyvendinti bausmės tikslo – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įvykdyti restituciją (atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą).

21Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

22Dėl R. G. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį

23Nors nuteistasis R. G. ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kolegija laiko, kad byloje yra pakankamai duomenų kasatoriaus nuteisimui dėl seksualinio prievartavimo ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis, o konkrečiais įrodymais, kuriuos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos.

24Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistasis R. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu neprisipažino tenkinęs lytinę aistrą analiniu būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią, nepaneigia jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pačio nuteistojo parodymai dėl lytinės prievartos naudojimo būdo buvo nenuoseklūs ir nuolat kito. 2005 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė, kad nukentėjusiąją pririštą prie medžio žagino natūraliu būdu iš nugaros. 2005 m. kovo 25 d. įtariamojo papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad neprisimena, kokios formos lytinę prievartą naudojo. Taigi kasatorius pats nebuvo užtikrintas dėl lytinės aistros tenkinimo būdo. Turint galvoje, kad jis aplamai teigė neprisimenąs savo nusikalstamos veikos dalies nuo nukentėjusiosios atvežimo į nusikaltimo vietą iki nužudymo pradžios, jo parodymai, kad nukentėjusiąją žagino tik natūraliu būdu iš nugaros, vertintini kritiškai. Tuo tarpu M. Romerio universiteto TMI Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertų 2005 m. spalio 4 d. išvadoje Nr. 394/05 (01) nustatyta, kad tamponuose su R. Z. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermiai. Kam jie priklauso, nustatyti negalima, nes negautas spermos DNR reakcijos produktas. Tačiau toje pačioje teismo medicinos ekspertų išvadoje konstatuota, kad tampone su atspaudu nuo R. Z. kelnaičių rasti spermiai priklauso R. G., nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal tris skirtingas genų lokusų atkarpas ir haplotipų sutapimas pagal šešiolika Y chromosomos genų lokusų.

25Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai A. U., R. K. ir S. S., kurie buvo apklausti apie nukentėjusiosios R. Z. paskutinius gyvenimo momentus iki dingimo, neparodė, kad nukentėjusioji būtų turėjusi lytinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtus įrodymus ir atskleidęs jų tarpusavio ryšį pagrįstai konstatavo, kad lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios R. Z. valią tenkino būtent nuteistasis R. G., todėl kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis teismo išvadomis.

26Dėl bausmės skyrimo už padarytus nusikaltimus.

27Sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 2 dalimi skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad teismas skirdamas bausmę turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Be to kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje 2k-7-576/2006, teismas skirdamas bausmę neturi teikti prioriteto nei vienai iš paminėtų aplinkybių.

28Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 dalimi, esant nusikalstamų veikų sutapčiai bausmė iš pradžių skiriama už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką ir tik po to bausmės bendrinamos. Todėl teismas į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pirmiausia atsižvelgia ne bendrindamas bausmes, o jas skirdamas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas teismas individualizuoja bausmę.

29Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus sugriežtino R.G. Vilniaus apygardos teismo paskirtas už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus ir už išžaginimą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį bausmes. Kaip seka iš nuosprendžio pagrindinis bausmių griežtinimo motyvas buvo kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi arba padėjimo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis panaikinimas, nes kitų bausmės griežtinimo motyvų teismas nenurodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikindamas šią kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenurodė, kokį ar kokius nusikaltimus liečia apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Tuo tarpu R.G. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tris nusikaltimus ir jo parodymai dėl kiekvieno iš jų daugiau ar mažiau skyrėsi. Naikindamas R.G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenurodydamas konkretaus nusikaltimo ar nusikaltimų, dėl kurių padarymo ši aplinkybė naikinama, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, o būtent BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ( BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) .

30Išnagrinėjusį bylą ir įvertindama byloje surinktą medžiagą kolegija laiko, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pakeisdama apygardos teismo sprendimą ir pašalindama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą R.G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, padarė dar vieną pažeidimą - netinkamai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

31Sutinkamai su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

32Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

33Šioje byloje R.G. ikiteisminio tyrimo pradžioje 2005 m. kovo 16 d. pareiškime policijai, 2005 m. kovo 18 d. įtariamojo apklausos metu ir apylinkės teisme sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą, neprisipažino išžaginęs, nužudęs nukentėjusiąją ir pavogęs jos telefoną. Jis parodė, kad pas jį rastą nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 2005 m. vasario 28 d. už 30 Lt pirko iš nepažįstamo asmens. Tačiau po kelių dienų 2005 m. kovo 22 d. R. G. parašė pareiškimą prokurorui, kuriame nurodė, kad nori savanoriškai parodyti vietą, kur randasi nukentėjusiosios kūnas. 2005 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė vietą, kurioje jis vairuodamas automobilį, sustojo pavežti nukentėjusiąją, vietą, į kurią jis atvežė nukentėjusiąją, vietą, kurioje nukentėjusiąją žagino, taip pat kaip ją žagino. Atkreiptinas dėmesys, kad iki to byloje nebuvo duomenų apie seksualinę prievartą prieš nukentėjusiąją. Tačiau merginos nužudymo jis nepripažino, iškėlęs versiją, kad merginą, jam matant, nužudė vyras vardu „Zbignevas“. Tačiau kasatorius papasakojo kaip vyko nužudymas ir parodė nusikaltimo vietą.

342005 m. kovo 25 d. įtariamojo papildomos apklausos metu R. G. nors ir parodė, kad neprisimena visų merginos vežimo iki nusikaltimo vietos detalių, taip pat išžaginimo detalių, pakartojo pripažinimą dėl nukentėjusiosios išžaginimo, papasakojo kaip tą darė (surišo nukentėjusiajai merginai, apkabinusiai dvikamienį medį, rankas ir ją žagino iš nugaros, bet neprisimena, kokiui būdu: natūraliu būdu ar ne), taip pat pripažino, kad būtent jis nužudė nukentėjusiąją ir papasakojo nužudymo detales (Baigęs žaginti, tos pačios virvės likusia dalimi pasmaugė nukentėjusiąją. Prieš atrišdamas nukentėjusiosios rankas, jai užmovė kelnes ir kelnaites. Parodė, kad ją smaugė. Nužudęs nukentėjusiąją, apieškojo jos daiktus ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną.) Taip pat paaiškino prisipažinimo motyvus - parodė, kad prisipažinti nužudžius nukentėjusiąją R. G. panoro tada, kai parodymų patikrinimo vietoje metu pamatė surastą nukentėjusiosios kūną ir peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą .

35Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. G. pripažino išžaginęs ir nužudęs nukentėjusiąją, taip pat pavogęs telefoną, pakartodamas parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (parodė, kad pamatęs stabdančią nukentėjusiąją, ją paėmė pavežti iki Riešės. Jokio kito vyro kartu su juo nebuvo. Kasatorius prisimena, kad važiavo link Riešės, o kaip nuvažiavo iki miško, t. y. tos vietos, kur buvo rastas nukentėjusiosios kūnas, nepamena. Taip pat neprisimena, kaip iš automobilio paėmė virvę ir nukentėjusiąją nutempė į mišką. Prisimena, kad surišo nukentėjusiajai merginai, apkabinusiai dvikamienį medį, rankas ir ją žagino iš nugaros natūraliu būdu. Neprisimena, ar baigė lytinį aktą. Neigė tenkinęs lytinę aistrą analiniu būdu. Baigęs žaginti, tos pačios virvės likusia dalimi pasmaugė nukentėjusiąją. Prisimena tik tai, kad ją smaugė. Nužudęs nukentėjusiąją, apieškojo jos daiktus ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Prisipažinti nužudžius nukentėjusiąją R. G. panoro tada, kai parodymų patikrinimo vietoje metu pamatė surastą nukentėjusiosios kūną ir peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą ).

36Taigi pateiktos ištraukos iš bylos medžiagos rodo, kad ir ikiteisminiame tyrime ir teisme R. G. pripažino jam inkriminuotą išžaginimą ir pripažino tuo metu, kai apie padarytą išžaginimą teisėsaugos institucijos dar neturėjo tikrų žinių. Teisme jis nekeitė anksčiau duotų parodymų. Apie padarytą ir jam inkriminuotą nužudymą kasatorius iš pradžių nepripažino, bet po kelių dienų davė kitus parodymus, pripažino padaręs nužudymą, nurodė vietą, kurioje padarė nusikaltimą, kur yra nužudytoji ir daugiau nekeitė savo parodymų. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo prisipažinimą padarius tris jam inkriminuotus nusikaltimus: išžaginimą, nužudymą ir vagystę. Tokiu keliu pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę eina teismų praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2k-264/2005, 2k-P-464/2005, 2k- 420-2006 ).

37Tačiau tam kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę privalu nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

38Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis yra užfiksuotas R.G. kaip įtariamojo apklausos 2005 m. kovo 25 d protokole ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme.

39Be to R. G. parodymus galima vertinti ir kaip padėjimą išaiškinti nusikaltimą. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugoms institucijoms žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, ar ne. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. G. 2005 m. kovo 22 d. savo valia parašė prokurorui pareiškimą, jame nurodęs norįs savanoriškai parodyti vietą, kur randasi nužudytosios lavonas. Parodymų patikrinimo procesinio akto metu buvo atrastas nukentėjusiosios lavonas. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad nuteistasis savo valia padėjo išaiškinti esmines BK 129 ir 149 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, nes be jo pagalbos teisėsaugos institucijoms prireiktų žymiai daugiau laiko ištirti padarytą nusikaltimą ir priimti teisingą sprendimą.

40Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija laiko, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino R. G. parodymus ir pagrįstai pripažino jo atsakomybę dėl nužudymo ir išžaginimo lengvinančią aplinkybę - kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. R.G. nepripažino tik dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnį. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

41BK 61 straipsnis (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi įstatymas nustato, kad skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta ir motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis.

42Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažįsta R.G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau bausmė už nužudymą nemažintina iki to dydžio, kurį nustatė Vilniaus apygardos teismas. Kolegija laiko, kad apygardos teismas skirdamas bausmę už nužudymą nepakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę - padaryto nusikaltimo pavojingumą. Padarytas gan brutalus, nemotyvuotas nužudymas, šaltakraujiškai, be jokios pateisinamos priežasties atimant gyvybę jaunai merginai nieko blogo kasatoriui nepadariusiai ir neįtakojusiai tokio kaltininko elgesio. Pasirinktas nužudymo būdas (šaltakraujiškas pasmaugimas virve, kad paslėpti lengvesnį nusikaltimą ) taip pat rodo didesnį nei vidutinis padaryto nužudymo pavojingumą. Todėl keičiant Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą bausmę už nužudymą, ji skirtina griežtesnė, negu buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

43Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apygardos teismo nuosprendį dėl bausmės skyrimo kasatoriui pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, ir vietoje laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam bausmės maksimumui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad skiriant bausmę teismas nurodytų bausmės skyrimo motyvus. Tai liečia ir bausmės skyrimą apeliacinės instancijos teisme. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar neteisingai paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje surašo tik kvalifikavimo ir (ar) bausmės skyrimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis” 5.6 punktas). Tuo tarpu šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuosprendį, kuriuo pakeistas apygardos teismo nuosprendis, visiškai nemotyvavo, kodėl apygardos teismo paskirta už išžaginimą bausmė griežtinama. Atstačius kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos tesimo nuosprendis šioje dalyje keistinas, paliekant Vilniaus apygardos teismo paskirtą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

44Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą nemotyvuotai skirdamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės dydį, artimą maksimaliai bausmės ribai, įstatymo numatytai už šį nusikaltimą. Kolegija laiko, kad nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustačius kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pateisinančių tokios bausmės skyrimą, bei nesant teismo motyvų, skirtinas švelnesnis laisvės atėmimo bausmės dydis.

45Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ne tik skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, bet ir bendrindamas paskirtas bausmes. BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

46BK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Padarytos vagystės pavojingumas labai skiriasi ne tik nuo nužudymo, bet ir nuo išžaginimo bei seksualinio prievartavimo pavojingumo, todėl paskirta už vagystę bausmė turėjo būti bendrinama apėmimo būdu ne tik su bausme už nužudymą, bet ir su paskirtomis bausmėmis už išžaginimą bei seksualinį prievartavimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrino apėmimo būdu tik paskirtas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus ir BK 178 straipsnio 1 dalį bausmes, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.

47Be to byloje nenustatytas santykis tarp išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutapties požiūriu. Sprendžiant iš nuosprendžio nustatomosios dalies darytina išvada, kad šie nusikaltimai buvo padaryti vienu metu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šio svarbaus bausmių bendrinimui klausimo neaptarė. Remiantis teisminiu įstatymo aiškinimu asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba, atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose” 17 punktas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, bausmę, paskirtą subendrinus už nužudymą ir vagystę paskirtas bausmes, subendrino iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, tuo pažeisdamas BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi teismo nuosprendyje nėra motyvų dėl nusikaltimų sutapties rūšies ir bausmių sudėjimo būdo taikymo, kolegija laiko, kad šie du padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį ir bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

48Nors įstatymas nenustato, kokią dalį paskirtų švelnesnių bausmių teismas turi pridėti, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas taikydamas dalinį bausmių, paskirtų už nužudymą ir išžaginimą bei seksualinį prievartavimą sudėjimą, ir nuo paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės už išžaginimą ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmės už seksualinį prievartavimą pridėjęs tik šešis mėnesius, t.y. po tris mėnesius už kiekvieną nusikaltimą, netinkamai įvertino šių nusikaltimų palyginamąjį pavojingumą, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo įtaką nužudymo padarymui. Juk pirmas nusikaltimas buvo išžaginimas, o nužudymas buvo padarytas, tikslu paslėpti ankstesnį nusikaltimą. Dėl to prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėtina didesnė švelnesnių bausmių dalis.

49Nukentėjusiojo atstovas teisme pateikė kvitą dėl 240 litų įmokos advokatui už atstovavimą kasacinė instancijos teisme ir prašė šią sumą priteisti iš R.G. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdama nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl ši pinigų suma priteistina iš R.G.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 ir 6 punktu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi

Nutarė

51Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį.

52Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kurią buvo panaikinta R.G. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendį.

53Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus paskirti R.G. šešiolika metų laisvės atėmimo.

54Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirti R.G. du metus laisvės atėmimo.

55Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

56Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ši subendrinta bausmė ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus paskirta bausmė bendrinamos apėmimo būdu su pagal BK 178 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme paskiriant laisvės atėmimą šešiolikai metų.

58Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoniolikai metų.

59Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

60Priteisti iš R. G. 240 litų V. Z. nukentėjusiojo atstovo atstovavimo kasacinės instancijos tesime išlaidoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos... 5. R. G. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis... 6. Priteista iš R. G. 4808,66 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai R. Z. ir 25... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos... 10. Priteista iš R. G. 200 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. Z., R.... 11. Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 13. R. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 13 val. 15... 14. Taip pat jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, iš... 15. Taip pat jis nuteistas už tai, kad iš karto po anksčiau aprašytų... 16. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas kasaciniais skundais prašo teismą panaikinti... 17. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 150... 18. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nesiėmė visų įstatymo... 19. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos... 20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam panaikino... 21. Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 22. Dėl R. G. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ... 23. Nors nuteistasis R. G. ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl... 24. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė,... 25. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai A. U., R. K. ir S. S.,... 26. Dėl bausmės skyrimo už padarytus nusikaltimus. ... 27. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 28. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 dalimi, esant nusikalstamų veikų sutapčiai... 29. Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiųjų ir prokuroro... 30. Išnagrinėjusį bylą ir įvertindama byloje surinktą medžiagą kolegija... 31. Sutinkamai su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas... 32. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 33. Šioje byloje R.G. ikiteisminio tyrimo pradžioje 2005 m. kovo 16 d.... 34. 2005 m. kovo 25 d. įtariamojo papildomos apklausos metu R. G. nors ir parodė,... 35. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. G. pripažino... 36. Taigi pateiktos ištraukos iš bylos medžiagos rodo, kad ir ikiteisminiame... 37. Tačiau tam kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 38. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai... 39. Be to R. G. parodymus galima vertinti ir kaip padėjimą išaiškinti... 40. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija laiko, kad Vilniaus... 41. BK 61 straipsnis (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar)... 42. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažįsta R.G.... 43. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apygardos teismo nuosprendį dėl... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61... 45. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 46. BK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė... 47. Be to byloje nenustatytas santykis tarp išžaginimo ir seksualinio... 48. Nors įstatymas nenustato, kokią dalį paskirtų švelnesnių bausmių teismas... 49. Nukentėjusiojo atstovas teisme pateikė kvitą dėl 240 litų įmokos... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 ir... 51. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 52. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 53. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus paskirti R.G. šešiolika metų... 54. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirti R.G. du metus laisvės atėmimo.... 55. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti... 56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 149 straipsnio 1... 57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ši subendrinta bausmė ir... 58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio... 59. Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 60. Priteisti iš R. G. 240 litų V. Z. nukentėjusiojo atstovo atstovavimo...