Byla 2K-115-648/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Artūro Pažarskio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutarties.

2Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki balandžio 17 d.

3Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. U., A. B., A. P., tačiau jie kasacine tvarka nesiskundžia.

4Iš E. N. priteista 1021,37 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, nukentėjusiajam V. J. D. – 8026,23 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš R. N., M. U., A. B. ir A. P. priteista solidariai po 579,24 Eur nukentėjusiesiems M. D. ir V. J. D. už advokato paslaugas atlyginti. Nukentėjusiosios M. D. civilinis ieškinys atmestas.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestas; pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nusprendžiant priteisti solidariai iš R. N., A. B. ir A. P. po 579,24 Eur nukentėjusiesiems M. D. ir V. J. D. už advokato paslaugas atlyginti. Kita nuosprendžio dalis dėl E. N. nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71. E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2013 m. balandžio 12 d., apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) įėjimo-išėjimo laiptų, keršydamas V. J. D., su kuriuo prieš tai naktiniame klube susiginčijo ir tarpusavio konflikto metu susigrūmė, ir veikdamas bendrininkų grupe su M. U., A. B., A. P., tyčia plaktuko galvos plokščia dalimi ne mažiau kaip du kartus smogė jam į viršugalvį ir ne mažiau kaip vieną kartą į viršutinę nugaros dalį; taip savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio momenkaulio atvirą įspaustinį skeveldrinį lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą – tai sukėlė V. J. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.

82. Kasaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį su pakeitimais – pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę, arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

92.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino E. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes teismo posėdžio metu E. N. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai apgailestavo dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su tyrėju ir suteikė informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, remdamasis tuo, kad E. N. nurodė V. J. D. sudavęs vieną smūgį į galvą, nors bylos nagrinėjimo metu buvo prieita prie išvados, jog buvo suduoti du smūgiai, nepagrįstai nustatė jį prisipažinus dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo tik iš dalies. Nuteistasis E. N., remdamasis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad visi padaryti sužalojimai V. J. D., išskyrus įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, galėjo sukelti tik nežymų sveikatos sutrikdymą; sunkūs padariniai nukentėjusiajam kilo dėl vieno smūgio, ir daro išvadą, kad prisipažinimas sudavus du ar daugiau smūgių V. J. D. nebūtų turėjęs įtakos teismo sprendimo priėmimui. Tai, kad nuteistasis, duodamas parodymus, nepripažįsta aplinkybių, kurių sąžiningai neprisimena, negali būti vertinama kaip nuteistojo nenuoširdumas, nepakankamas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką arba neprisipažinimas ją padarius. Prisipažinimas siejamas ne su tikslia veikos kvalifikacija, o su vidinio asmens apsisprendimo priežastimi. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-264/2005).

102.2. Nuteistasis E. N. teigia dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, jo pajamos nedidelės, tačiau ketina visiškai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir jam padarytą neturtinę žalą, jau atlygino nukentėjusiajam daugiau nei 2000 Eur žalos. Teismai, anot kasatoriaus, šios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nuteistasis E. N. atkreipia dėmesį į tai, kad BK 59 straipsnyje nurodytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali motyvuotai pripažinti ir jame nenurodytas aplinkybes.

112.3. Anot kasatoriaus, nukentėjusysis V. J. D. aktyviais veiksmais išprovokavo konfliktą, tad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad vaikinas, priėjęs prie E. N. kartu su V. J. D., sugriebė E. N. iš nugaros, atėmė galimybę gintis, o V. J. D. trenkė jam į veidą, dėl neteisėtų veiksmų prieš E. N. šis buvo labai susijaudinęs ir negalėjo adekvačiai įvertinti visų aplinkybių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais veiksmai, atlikti po užpuolimo nutraukimo, pripažįstami būtinąja gintimi.

122.4. Nuteistasis E. N., remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimis Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-2/2015, teigia, kad teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Pasak kasatoriaus, tai, kad jis neteistas, iki įvykio buvo baustas tik administracine tvarka, dirba, ketina stoti į universitetą, yra pripažintinų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo veika buvo pavojinga, bet nesukėlė likutinių padarinių nukentėjusiojo sveikatai, būdamas nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, nuo 2013 metų nė karto nepažeidė įstatymo, deda pastangas atlyginti padarytą žalą, duoda pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, neskiriant jam realaus laisvės atėmimo. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

132.5. Taip pat kasatorius skunde teigia, kad 2015 m. kovo 19 d. Baudžiamojo kodekso redakcija, nors ir įsigaliojusi po veikos padarymo, jam gali būti taikoma. Teismas neatsižvelgė į daugelį aplinkybių, iš jų – į kasaciniame skunde minėtas lengvinančias E. N. atsakomybę aplinkybes, jo asmenybę bei elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos, stengėsi atlyginti žalą, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų). Anot E. N., vienintelis ir lemiamas motyvas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų negali būti nusikalstamos veikos sunkumas. Kasatorius, argumentuodamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam būtinumą, nurodo ir kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-530-387/2015, 2K-399-697/2015).

143. Atsiliepimu į nuteistojo E. N. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo E. N. kasacinį skundą atmesti.

15Atsiliepime teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. N. ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, jog rankoje turėjo žiebtuvėlį, vėlesnės apklausos metu pripažino aplinkybę, kad nukentėjusiajam sudavė plaktuku, o duodamas parodymus teisme kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog nukentėjusiajam V. J. D. plaktuku į galvą sudavė tik vieną kartą, kitas smūgis buvo į nugarą. Taigi tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nesant asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, aplinkybė, kad kasatorius gailisi dėl neteisėto savo poelgio, yra nepakankama konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

16Kasatorius skunde nurodo, kad yra atlyginęs ketvirtį nukentėjusiojo civilinio ieškinio, dalį Kauno teritorinių ligonių kasų civilinio ieškinio, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė negali būti pripažinta, nes kaltininkas savo noru neatlygino visos padarytos žalos. Kasatoriui atlyginus tik 2000 eurų civilinio ieškinio tai negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 54 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat prokurorė pažymi, kad V. J. D. elgesys nebuvo provokuojantis ar rizikingas ir neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Konstatuotina, kad po konflikto buvo praėjęs nemažas laiko tarpas – 20 minučių, o stovėdamas lauke ir laukdamas taksi automobilio V. J. D. jokių provokuojančių ar rizikingų veiksmų neatliko; po konflikto E. N. nuėjo į automobilį, kur jo laukė bendrininkai. Ten, praėjus konfliktui, laukė nemažą laiko dalį, ir tik vienam iš bendrininkų atpažinus lauke stovintį V. J. D. kaip asmenį, su kuriuo E. N. buvo konfliktavęs, pradėjo savo neteisėtus veiksmus. Todėl jo veiksmai negali ir neturi būti laikomi išprovokuotais nukentėjusiojo, taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nepripažintina.

17Pasak prokurorės, prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra netenkintinas. Nuteistasis E. N. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų, be alternatyvių bausmių. Teismai nenustatė E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe apsvaigęs nuo alkoholio). Paskirta bausmė yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Taikyti BK 75 straipsnį taip pat nėra teisinio pagrindo, nes kasacinis teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, o įrodymai iš naujo nėra tiriami ir vertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, nėra nustatinėjamos. Todėl kasacinis teismas pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą gali ne nustatęs naujas aplinkybes, o tik konstatavęs, kad teismai aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio nuostatas; tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.

184. Nuteistojo E. N. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių

205. Kasaciniame skunde nuteistasis E. N. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose.

215.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis ją padarius arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuteistasis E. N. teigia, kad jam turėjo būti pripažinta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, o teismai jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino tik todėl, kad konstatavo, jog, nepaisant to, kad jis pripažino sudavęs vieną smūgį plaktuku į nukentėjusiojo V. J. D. galvą, bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dviem poveikiais į galvą.

22Atkreiptinas dėmesys, kad proceso metu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės buvimas buvo vertinamas skirtingai. Kaltinamajame akte nurodoma, kad pripažintina, jog ši E. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. N. apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, motyvuodamas tuo, kad jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusiajam trenkė plaktuku vieną kartą į galvą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo E. N. apeliacinio skundo argumentą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės netaikymo, savo procesinį sprendimą motyvavo, nurodydamas du pagrindinius momentus: 1) E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis veikos padarymo metu rankoje turėjo tik žiebtuvėlį, o tik vėlesnės apklausos metu pripažino aplinkybę, kad sudavė nukentėjusiajam plaktuku; 2) duodamas parodymus teisme teigė, kad nukentėjusiajam plaktuku sudavė tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė bendrą nuostatą, kad tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

23Apeliacinės instancijos teismas, išplėsdamas pirmosios instancijos teismo argumentaciją dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, nors tiesiogiai ir nesusiejo byloje esančios situacijos su teismų praktikoje nusistovėjusiomis taisyklėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad E. N. netaikytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

24Pirmiausia, apklausiamas kaip įtariamasis 2013 m. balandžio 15 d., E. N. nenurodė apie jo turėtą veikos padarymo įrankį (plaktuką) ir veikos apimtį (smūgius juo į nukentėjusiojo galvą), teigė, kad vieną kartą smūgiavo iš kišenės išsitrauktu žiebtuvėliu nukentėjusiajam į galvą, kitą – į nugaros viršutinę pusę. Antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu E. N. buvo apklaustas 2014 m. vasario 25 d.; šios apklausos metu nurodė smūgiavęs nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, kitą – į viršutinę nugaros pusę plaktuku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. U., apklaustas kaip įtariamasis, 2013 m. balandžio 16 d. apklausos metu parodė apie E. N. turėtą veikos padarymo įrankį (plaktuką) ir jo panaudojimo apimtį, A. B. 2013 m. balandžio 17 d. įtariamojo apklausos metu teigė matęs, kad E. nešėsi plaktuką, A. P. 2013 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausos metu parodė apie E. N. turėtą veikos padarymo įrankį (plaktuką). Taigi pirminės apklausos metu E. N., duodamas parodymus kaip įtariamasis, davė juos užimdamas savo gynybinę poziciją, o apklausiamas kaip įtariamasis 2014 m. vasario 25 d., t. y. jau ikiteisminio tyrimo pareigūnams turint informacijos apie įvykio mechanizmo esmines detales, davė parodymus tiek apie nusikalstamos veikos įrankį, tiek apie juo suduotus smūgius, tačiau tokį jo parodymų keitimą lėmė ne valingas savanoriškas prisipažinimas, o surinktų byloje įrodymų turinys, todėl tai yra pagrindinė priežastis, kodėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam negali būti pripažinta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Suduotų į nukentėjusiojo galvą smūgių skaičius (vienas ar du) nėra ta esminė faktinė aplinkybė, dėl kurios pripažinimo šiuo atveju spręstinas klausimas apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą.

255.2. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos.

26Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

27Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. J. D. pareiškė ieškinį dėl 170 000 Lt (49 235,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo E. N. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajam V. J. D. turi būti priteista 8200 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. N. Kauno teritorinė ligonių kasa dėl išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo V. J. D. gydymo, pareiškė 6126,60 Lt (1774,39 Eur) dydžio civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas Iš E. N. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisė 1021,37 Eur.

28Iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme E. N. atlygino ketvirtadalį jam priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam ir šeštadalį sumos Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. J. D. gydymą.

29Apeliacinės instancijos teismas, nesukonkretindamas atlygintos nukentėjusiajam neturtinės žalos ir priteistos sumos, atlygintos Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. J. D. gydymą, pripažino, kad E. N. tik iš dalies atlygino padarytą žalą, taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat akcentuotina, kad vadovautis BK 59 straipsnio 2 dalimi – pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytą aplinkybę – dalinį žalos atlyginimą savo noru – nėra teisinio pagrindo, nes iš nuteistojo E. N. tiek nukentėjusiajam, tiek Kauno teritorinei ligonių kasai priteistos žalos atlyginta dalis nėra pakankamai didelė. Nei BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nei BK 59 straipsnio 2 dalimi šiuo atveju vadovautis nėra teisinio pagrindo.

305.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

31Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. J. D. ir nuteistojo E. N. buvo kilęs klube, siekiant nukentėjusiajam išsiaiškinti elgesio su jo seserimi aplinkybes, E. N. apsaugos darbuotojų iš klubo buvo išprašytas. Prie klubo vykę grupės šioje byloje nuteistų asmenų smurtiniai veiksmai teismų pagrįstai vertinti kaip kerštavimas pasibaigus konfliktui. Spręsti apie rizikingą ar provokatyvų nukentėjusiojo elgesį nėra faktinių prielaidų.

32Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies

336. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Taigi vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog E. N. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirba, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau tai nelaikytina lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimą aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis kasacinės instancijos teismų praktika, atsižvelgė ne tik į E. N. asmenines savybes, bet ir į aplinkybes, apibūdinančias jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7-2010). Dėl šio straipsnio netaikymo analizuojamu atveju sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuris, atsižvelgęs į kasacinės instancijos teismo praktiką, pažymėjo, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Jaunas amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, siekis atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį bei priteistą neturtinę žalą yra įprastos daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.

34Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Laucevičius apeliaciniu skundu prašė E. N. bausmę sugriežtinti. Be to, E. N. nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktuose, teismas paskyrė bausmę, neviršijančią BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis), įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą. Parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

35Dėl BK 75 straipsnio

367. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą, kuris buvo nustatytas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo šioje byloje, bausmės vykdymo atidėjimo institutas, reguliuojamas baudžiamojo įstatymo, palengvinančio E. N. teisinę padėtį, galėtų būti jam, nuteistam už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą mažesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, taikomas.

37Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (ir esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Tačiau vadovavimasis kiekvienu atveju BK 3 straipsnio 2 dalimi nereiškia automatiško BK 75 straipsnio naujosios redakcijos taikymo. Tai reiškia tik tai, kad naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Iš žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių turi matytis, kad asmeniui pasiektini bausmės tikslai, atidedant jos vykdymą.

38Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas BK 75 straipsnio 1 dalies taikymą šioje byloje, atsižvelgė tiek į nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas plaktuku suduodant nukentėjusiajam per galvą, laimingo atsitiktinumo dėka nesukeliant sunkesnių padarinių tokia veika), nusikaltimo motyvą (kerštas), nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (bendrininkų grupė ir apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), tiek ir į nuteistąjį E. N. apibūdinančias asmenines savybes (neteistas). Jaunas nuteistojo amžius ir siekis atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą taip pat nėra tokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių E. N. turėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 75 straipsnio 1 dalies netaikymo sutiktina.

398. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl nuteistojo kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu E. N. nuteistas... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. U., A. B., A. P., tačiau jie kasacine... 4. Iš E. N. priteista 1021,37 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai,... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1. E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2013 m.... 8. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 9. 2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 10. 2.2. Nuteistasis E. N. teigia dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku,... 11. 2.3. Anot kasatoriaus, nukentėjusysis V. J. D. aktyviais veiksmais... 12. 2.4. Nuteistasis E. N., remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimis Nr.... 13. 2.5. Taip pat kasatorius skunde teigia, kad 2015 m. kovo 19 d. Baudžiamojo... 14. 3. Atsiliepimu į nuteistojo E. N. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 15. Atsiliepime teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. N.... 16. Kasatorius skunde nurodo, kad yra atlyginęs ketvirtį nukentėjusiojo... 17. Pasak prokurorės, prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra... 18. 4. Nuteistojo E. N. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 20. 5. Kasaciniame skunde nuteistasis E. N. teigia, kad apeliacinės instancijos... 21. 5.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę... 22. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso metu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išplėsdamas pirmosios instancijos teismo... 24. Pirmiausia, apklausiamas kaip įtariamasis 2013 m. balandžio 15 d., E. N.... 25. 5.2. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia... 26. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai... 27. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. J. D.... 28. Iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme E. N. atlygino... 29. Apeliacinės instancijos teismas, nesukonkretindamas atlygintos... 30. 5.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp... 32. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies... 33. 6. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki... 34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama... 35. Dėl BK 75 straipsnio... 36. 7. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija,... 37. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės... 38. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas BK 75 straipsnio 1 dalies... 39. 8. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti....