Byla 2-2328/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1913-464/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Chemoterapijos centro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lusmos vaistinė“, S. V., L. V. dėl skolos priteisimo ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lusmos vaistinė“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei Chemoterapijos centrui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas UAB Chemoterapijos centras teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lusmos vaistinė“, S. V., L. V. 777 014,45 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui, atsižvelgiant į aplinkybę, jog dalį ieškinio reikalavimų užtikrina turto įkeitimas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas už 480 243,45 Lt sumą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo 480 243,45 Lt vertės atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas.

5Atsakovai UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovams taikytą laikinąją apsaugos priemonę – neapibrėžtą solidarų turto areštą, kita laikinąja apsaugos priemone – kredito linijos ir kreditavimo sutartimi įkeisto turto areštu. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų tenkinti šį prašymą, atsakovai prašė nustatyti tokius leidimus: leisti S. V. naudotis Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) išmokomis, kurios pervedamos į jo banko sąskaitą, naudotis lėšomis, esančiomis areštuotose banko sąskaitose, atsiskaitymui su kreditoriumi J. P. pagal 2013 m. balandžio 19 d. taikos sutartį, patvirtintą civilinėje byloje Nr. 2-3904-565/2013; leisti atsakovams L. V. ir S. V. naudotis lėšomis, esančiomis areštuotose jų banko sąskaitose, būtinosioms išlaidoms ir gyvenamojo namo išlaikymui, t. y. leisti atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais už dujas, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, apmokėti kitas namo išlaikymui būtinas išlaidas; leisti atsakovui UAB „Lusmos vaistinė“ naudotis lėšomis, esančiomis areštuotose banko sąskaitose, atsiskaitymui su kreditoriais: a) UAB „Armila“ pagal 2012 m. vasario 29 d. UAB „Lusmos vaistinė“, UAB „Ramunėlės vaistinė“ ir UAB „Armila“ sudarytą susitarimą dėl skolos mažinimo; b) L. V. pagal 2011 m. sausio 17 d. paskolos sutartį Nr.110117-2; 3) L. V. pagal 2011 m. sausio 17 d. paskolos sutartį Nr. 110117-1; 4) buhalterinės apskaitos paslaugų teikėju pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/23; 5) paslaugų teikėju pagal 2008 m. spalio 23 d. šalto vandens pirkimo - pardavimo bei nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 56; 6) paslaugų teikėju pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo Nr. 5080-0004; 7) paslaugų teikėju pagal 2008 m. liepos 3 d. objekto techninės priežiūros sutartį Nr. DRG/002; 8) paslaugų teikėju pagal 2007 m. gruodžio 28 d. gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 41/2008-2915.

6Atsakovai prašyme nurodė, kad neapibrėžtas solidarus atsakovų turto areštas nebuvo būtinas realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi ieškovo reikalavimams patenkinti pakanka įkeisto 800 000 Lt vertės nekilnojamojo turto. Pasak atsakovų, teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovų interesus suvaržė labiau, nei reikia tokių priemonių tikslams pasiekti. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai L. V. ir S. V. negali patenkinti savo būtinųjų poreikių. Be to, S. V. neteko galimybės vykdyti turtinių įsipareigojimų pagal taikos sutartį, patvirtintą civilinėje byloje Nr. 2-3904-565/2013. Gyvenamajame name, kuris yra išlaikomas L. V. ir S. V. lėšomis, gyvena mažamečių vaikų, todėl atėmus iš šių atsakovų galimybę naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis jų banko sąskaitose, jie negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių teikiamos paslaugos yra būtinos gyvenamojo namo išlaikymui. Šios išlaidos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. S. V. dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali naudotis jam mokama nedarbingumo išmoka. Dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovas UAB „Lusmos vaistinė“ negali vykdyti turtinių įsipareigojimų. Atsakovui neįstengiant atsiskaityti už buhalterines paslaugas, dujų, elektros, vandens tiekimo, komunalines paslaugas ir apsaugos paslaugas, mažėja galimybės įvykdyti ir ieškovo reikalavimus.

7Ieškovas UAB Chemoterapijos centras sutiko sumažinti atsakovų turto arešto mastą iki 400 653,17 Lt, o atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė atmesti. Ieškovas nesutiko su atsakovų pateikta įkeisto nekilnojamojo turto vertės ataskaita. Pažymėjo, jog teismas jau leido atsakovams mokėti mokesčius valstybei, Sodrai, atlyginimus darbuotojams, naudotis areštuotu turtu, todėl dar didesnis laikinųjų apsaugos priemonių apimties mažinimas pažeistų proporcingumo principą, keltų grėsmę sprendimo įvykdymui. Kadangi įkeistas nekilnojamasis turtas gali būti vertas 427 000 Lt, jo įkeitimu iš dalies jau yra užtikrinamas ieškiniu prašomų priteisti sumų būsimas įvykdymas, laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prašė taikyti likusiai savo reikalavimo daliai užtikrinti. Pasak ieškovo, atsakovai bando nuslėpti lėšas ir išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Nurodė, jog taikos sutartis su J. P. sudaryta jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl neturėtų būti suteikiamos privilegijos kitiems kreditoriams prieš ieškovą. Skolos grąžinimas pagal susitarimą dėl skolos mažinimo su UAB „Armila“ yra siejamas ne su UAB „Lusmos vaistinė“, bet su kitos įmonės – UAB „Ramunėlės vaistinė“, pirkimais, todėl atsakovai bando apsaugoti savo turtą nuo galimo išieškojimo. Vertindamas prašymą dalyje dėl atsiskaitymo pagal kitas sutartis ieškovas nurodė, jog kreditoriai yra lygūs prieš įstatymą, todėl tenkinant jų interesus būtų pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas nurodė, jog atsakovai nepateikė sutarčių ir išlaidų, susijusių su namo išlaikymu, įrodymų apie S. V. mokamas išmokas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovų S. V., L. V. ir UAB „Lusmos vaistinė“ prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino, tačiau sumažino 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto mastą iki 400 653,17 Lt.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ginčytina, o tikslią šio turto vertę galima nustatyti tik paskyrus byloje ekspertizę. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik konkrečiam ieškovo naudai jau įkeistam turtui neleistų pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai būtų pasiekti ar išnyktų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, jog neapibrėžta įkeisto turto vertė nėra teisiškai aktuali, kadangi turto arešto mastas neviršija prašomos priteisti skolos dydžio.

10Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą leisti S. V. naudotis VSDF išmokomis, pažymėjo, jog aplinkybę, kad nebūtų apribotas naudojimasis šiomis išmokomis, šiuo atveju kontroliuoja ne teismas, bet antstolis. Vertindamas prašymo leisti atsiskaityti su kitais kreditoriais pagrįstumą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nurodyti kreditoriai neturi prioriteto prieš ieškovą, o ir tokios atsiskaitymų kontrolės mechanizmo įstatymas nenumato. Todėl prašymo patenkinimui ir šioje dalyje nėra prielaidų. Teismas taip pat akcentavo, jog 2013 m. vasario 20 d. nutartimi leido atsakovams naudotis areštuotu turtu, iš areštuotų juridinio asmens lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei privalomas įmokas į valstybės ir Sodros biudžetus, o tokių operacijų kontrolę gali atlikti bankai ar kredito įstaigos.

11Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovai nepateikė objektyvių duomenų apie jų mokumo pokyčius, leidžiančius daryti išvadą, kad ieškinio užtikrinimo priemonės byloje nėra reikalingos. Teismas pažymėjo, jog pagal UAB „Lusmos vaistinė“ balansą ši įmonė turi daug turto, tačiau su kreditoriais atsiskaityti ji negali. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovų mokumas kelia abejonių, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių teisių ir interesų pusiausvyrą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovai UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtą solidarų turto areštą pakeičiant kita laikinąja apsaugos priemone – įkeisto turto areštu. Tuo atveju, jeigu teismas šio prašymo netenkintų, pakeisti atsakovams taikytą neapibrėžtą solidarų turto areštą lėšoms, esančioms atsakovų banko sąskaitose, nustatant atsakovų prašyme pirmosios instancijos teismui išvardintus leidimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Ieškovo pateikta ataskaita nėra išsami, kadangi sudaryta turtą apžiūrėjus tik iš išorės. Atsakovų pateikta vertinimo ataskaita išsamesnė, kadangi turtas apžiūrėtas ir iš vidaus.

152. Pirmosios instancijos teismas turėjo parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiau varžytų atsakovų teises. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir lygiateisiškumo principo. Atsakovų siūloma laikinoji apsaugos priemonė (jos pakeitimas) visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių keliamą tikslą – teismo sprendimo užtikrinimą, kadangi pagal atsakovų pateiktą turto vertinimo ataskaitą įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti.

163. Pritaikius atsakovų siūlomą laikinąją apsaugos priemonę, nėra rizikos dėl būsimo teismo sprendimo užtikrinimo, kadangi jos objektas – nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė staiga nekinta, o disponavimo teisė yra suvaržyta.

174. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų L. V. ir S. V. banko sąskaitose esančių lėšų areštas neproporcingai varžo jų turtines teises ir interesus, kadangi dėl taikomų apribojimų jie negali patenkinti savo būtinųjų poreikių.

185. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių suvaržymai itin riboja atsakovų galimybes užsiimti ūkine komercine veikla. Apribojus galimybę disponuoti jų bankuose esančiomis lėšomis, stabdoma atsakovų ūkinė komercinė veikla. Todėl prioritetas turėtų būti skiriamas atsakovų galimybei užsiimti šia veikla.

196. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo S. V. prašymas dėl leidimo naudotis VSDF išmokomis nenagrinėtinas teisme. Kadangi naudojimasis VSDF išmokomis apribotas teismo nutartimi, atsakovo prašymą turėjo nagrinėti laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas.

20Ieškovas UAB Chemoterapijos centras su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog atsakovai nepagrįstai teigia, esą įkeisto turto vertė sudaro 800 000 Lt. Vadovaujantis ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita įkeisto turto vertė sudaro ne 800 000 Lt, o 427 000 Lt. Todėl įkeisto turto vertės nepakanka visiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pasak ieškovo, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos tik įsitikinus, kad jų pakeitimas neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo ir laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų keliamus tikslus. Kadangi ieškovo ir atsakovų pateiktos turto vertinimo ataskaitos viena kitai prieštarauja, nėra pagrindo teigti, kad atsakovų nurodyta turto vertė būtų pakankama teismo sprendimui užtikrinti. Esant vertinimo ataskaitų prieštaravimui, teismas neturėjo kompetencijos įvertinti, kuri ataskaita yra teisingesnė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų pateiktą ataskaitą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje pateiktu aiškinimu. Pasak ieškovo, atsakovų pateikta turto vertinimo ataskaita turi trūkumų, kadangi turto vertei nustatyti buvo remtasi atsakovų pateiktu verslo planu, nuomos sutartimis, kurios vertinimo metu nebegaliojo, neatsižvelgus į aplinkybę, jog esami turto nuomininkai yra įsiskolinę. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų argumentu, jog galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo jų teises, pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus. Ieškovo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovų teisių labiau nei būtina. Ieškovas pažymėjo, jog per visą turto arešto galiojimo laikotarpį atsakovo UAB „Lusmos vaistinė“ sąskaitoje buvo areštuota tik 142,58 Lt suma, todėl ieškovas mano, jog atsakovas apyvartą vykdo ne per areštuotas sąskaitas. Ieškovo iniciatyva taikytas UAB „Lusmos vaistinė“ turto areštas nėra vienintelis, kadangi atsakovo turtas areštuotas jo bankroto byloje, skolų išieškojimo procesus inicijavo ir kiti atsakovo kreditoriai. Ieškovas nesutinka su atsakovo UAB „Lusmos vaistinė“ prašymu leisti vykdyti atsiskaitymus su L. V. ir L. V., kadangi minėti asmenys, sudarydami sandorius, galėjo būti nesąžiningi. Ieškovas mano, jog tokiu būdu atsakovai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovas pažymėjo, jog taikos sutartis su J. P. sudaryta jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, todėl nėra pagrindo pirmenybės suteikti šiam kreditoriui. Prašydami leisti vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais atsakovai nepagrindė įsiskolinimų jiems buvimo fakto ir dydžio. Pasak ieškovo, toks leidimas pažeistų jo teises. Prašydami leisti vykdyti atsiskaitymus su aptarnaujančiomis įmonėmis atsakovai S. V. ir L. V. nepateikė su šiais kreditoriais sudarytų sutarčių ir paskaičiavimų, be to, tokių atsiskaitymų kontrolė yra neįmanoma. Ieškovas nurodė, jog S. V. nepateikė įrodymų apie jam mokamas išmokas. Ieškovas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teisės naudotis VSDF išmokomis kontrolė priklauso antstoliui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovų (apeliantų) UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Tiek taikant, tiek keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ieškovo pareikšta atsakovui materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Be to, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

23Nagrinėjamu atveju atsakovai pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB Chemoterapijos centro pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo 480 243,45 Lt vertės atsakovams (apeliantams) UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises. Šio turto ir turtinių teisių nesant ar nepakankant, nurodė, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas leido atsakovui UAB „Lusmos vaistinė“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei privalomus mokėjimus į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus (b. l. 14-15). Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu apeliantai prašė pakeisti byloje taikytas laikinąsias priemones, areštuojant tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, o prašymo šioje dalyje atmetimo atveju – nustatyti apeliantams leidimus vykdyti mokėjimus kitiems kreditoriams ir paslaugų teikėjams, nurodytiems atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, nevaržomai naudotis VSDF mokamomis išmokomis bei atitinkama lėšų suma, būtina apeliantams S. V. ir L. V. priklausančio būsto išlaikymui bei priežiūrai. Apeliantai nurodė, jog įkeisto turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomas apeliantams priklausančių lėšų areštas neproporcingai varžo jų teises, trukdo apeliantui UAB „Lusmos vaistinė“ vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o apeliantams S. V. ir L. V. patenkinti būtinuosius poreikius. Pirmosios instancijos teismui atmetus šį prašymą, apeliantai atskiruoju skundu palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktus prašymo argumentus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantų pozicijai dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

24Kaip minėta, apeliantai aplinkybę, jog įkeisto turto pakanka ieškovo pareikšto reikalavimo užtikrinimui, iš esmės grindė jų pateikta įkeisto turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma 800 000 Lt įkeisto turto vertė, taigi – viršijanti ieškinio sumą (777 0145,45 Lt). Visgi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įkeisto turto vertė yra ginčytina, kadangi pagal ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą įkeisto turto vertė yra tik 427 000 Lt, todėl tikslią šio turto vertę galima būtų nustatyti tik paskyrus byloje ekspertizę. Apeliacinis teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalių pateiktų įkeisto turto vertinimo ataskaitų prieštaringumas buvo vertinamas ir kitoje civilinėje byloje (dėl UAB „Lusmos vaistinė“ bankroto bylos iškėlimo – Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1686/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog šalių pateiktos turto vertinimo ataskaitos esmingai skiriasi, teismas nėra kompetentingas objektyviai įvertinti, kuri iš pateiktų ataskaitų yra teisinga, o kuri ne. Esant pagrįstai abejonei, jog įkeistas turtas gali būti vertas ne 800 000 Lt, o ne daugiau kaip 427 000 Lt, ko akivaizdžiai nepakaktų ieškovo reikalavimams užtikrinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik šiuo (įkeisto) turto areštu nebūtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai ir neišnyktų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog apeliantų pateikta turto vertinimo ataskaita jau buvo analizuota kitoje civilinėje byloje, todėl, esant teismo išvadai dėl pateiktos turto vertinimo ataskaitos (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1686/2013), kaip įrodymo, patikimumo ir įrodomosios reikšmės, apeliantai nesiėmė veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti. Šių aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantai nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantų lėšoms būtinybės, t. y. yra neįrodė, jog vien įkeisto turto areštas visiškai užtikrins ieškovo pareikštus reikalavimus bei pašalins teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo riziką (CPK 178 straipsnis). Nors atskirajame skunde nurodoma, jog, siekiant išvengti neproporcingo šalių teisių varžymo, pirmiausia areštuotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik šio nesant arba nepakankant, – ir lėšos, teismas sprendžia, jog būtent tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka ir buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Tuo tarpu apeliantai nepateikė duomenų, jog ši tvarka nagrinėjamu atveju buvo pažeista, t. y. nepateikė duomenų apie jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu nėra areštuotas. Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuojant tik įkeistą nekilnojamąjį turtą.

25Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kiti atsakovų nurodyti kreditoriai (J. P., UAB „Armila“, L. V., L. V., buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjas, šalto vandens tiekėjas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjas, objekto techninės priežiūros paslaugų teikėjas, gamtinių dujų tiekėjas) neturi prioriteto prieš ieškovą, o ir tokios atsiskaitymų kontrolės mechanizmo įstatymas nenumato. Gi apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi riboti ūkinės komercinės veiklos, galimybės gauti pelną. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu.

26Apeliacinis teismas pažymi, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2009). Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, bei taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs. Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalavimo užtikrinimo priemonės ir negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui, todėl teismas, turėdamas galimybę, turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, kartu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-211/2008).

27Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų jo ūkinėje komercinėje veikloje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti skolininko turimas lėšas, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinumą palikti skolininkui galimybę toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantai iš esmės pagrįstai nurodo, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymėtinas, jog tokiais atvejais, kai teismui tenka įvertinti, kokia apimtimi leisti ieškovui disponuoti turimu turtu ir (ar) lėšomis, turi būti sprendžiama, kam ir kokio dydžio mokėjimai gali būti atliekami, bei kaip laikinosios apsaugos priemonės paveiks trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinis teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Lusmos vaistinė“ prašė teismo nustatyti leidimus leisti areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais J. P., UAB „Armila“, L. V., L. V., buhalterinės apskaitos paslaugų teikėju, šalto vandens tiekėju, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėju, objekto techninės priežiūros paslaugų teikėju, gamtinių dujų tiekėju. Apeliacinis teismas sprendžia jog šie apelianto kreditoriai nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykių su skolininku šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo, kuris yra privatus juridinis asmuo, atžvilgiu: suteikus šioje situacijoje teisę atsakovui atsiskaityti su visais šiais asmenimis (net ir atliekant einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės ūkine komercine veikla), būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti aiški ir įvykdoma, todėl, siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tikslinga taikant laikinąsias apsaugos priemones iš areštuojamų lėšų leisti atsiskaityti tik su ieškovu, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470/2010). Nagrinėjamu atveju nenustačius atskirajame skunde išvardintų apelianto kreditorių pirmenybės ieškovo atžvilgiu, apeliacinis teismas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė apeliantų prašymą leisti UAB „Lusmos vaistinė“ areštuotomis atsiskaityti su kitais kreditoriais ar ūkinės veiklos subjektais. Tų pačių argumentų pagrindu apeliacinis teismas atmeta ir apeliantų argumentus dėl pareikšto prašymo leisti S. V. ir L. V. naudotis būtinomis išlaidomis gyvenamojo namo išlaikymui. Kita vertus, teismas pastebi, jog apeliantai nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir konkrečių paskaičiavimų, kas savaime trukdo įsitikinti tokio reikalavimo pagrįstumu ir eliminuoja tokių atsiskaitymų vykdymo kontrolę.

28Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, esą apelianto S. V. sąskaitos areštas riboja jo teisę naudotis VSDF mokama išmoka. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybę, kad nebūtų apribojamas asmenų naudojimasis lėšomis, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (nagrinėjamu atveju – nebūtų taikomas areštas), kontroliuoja antstolis. Kita vertus, apeliacinis teismas pastebi, jog aplinkybę, esą S. V. mokamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, apeliantai grindė neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota darbingumo lygio pažyma. Taigi, toks įrodymas pagrindžia apelianto neįgalumo faktą ir esamo ar netekto darbingumo lygį. Apeliacinis teismas sprendžia, jog minėta pažyma neįrodo aplinkybės, jog vadovaujantis šia pažyma apeliantui yra mokamos atitinkamos išmokos ir juo labiau tokios, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, t. y. jog jam mokama išmoka patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytų pajamų sąrašą (CPK 178 straipsnis). Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo ir šioje dalyje.

29Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas UAB Chemoterapijos centras teismui pateiktu ieškiniu prašė... 5. Atsakovai UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. Vilniaus apygardos teismui... 6. Atsakovai prašyme nurodė, kad neapibrėžtas solidarus atsakovų turto... 7. Ieškovas UAB Chemoterapijos centras sutiko sumažinti atsakovų turto arešto... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovų S. V., L. V.... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovui įkeisto nekilnojamojo... 10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą leisti S. V.... 11. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovai... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovai UAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. atskiruoju skundu prašo... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateiktas turto... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas turėjo parinkti tokias laikinąsias apsaugos... 16. 3. Pritaikius atsakovų siūlomą laikinąją apsaugos priemonę, nėra rizikos... 17. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų L. V. ir... 18. 5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog laikinųjų... 19. 6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo S. V.... 20. Ieškovas UAB Chemoterapijos centras su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį... 21. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 22. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų... 23. Nagrinėjamu atveju atsakovai pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu... 24. Kaip minėta, apeliantai aplinkybę, jog įkeisto turto pakanka ieškovo... 25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kiti atsakovų... 26. Apeliacinis teismas pažymi, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos... 27. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų... 28. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, esą... 29. Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs,... 30. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą....