Byla 2A-1408/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. B. prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei dėl nuostolių, patiriamų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Logivita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-743-221/2014 pagal ieškovo UAB „Logivita“ ieškinį bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Euro logistic“ ieškinį atsakovams antstolei A. L., valstybės įmonei Registrų centras, V. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Euro logistic“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Raimondas ir draugai“, UAB „Trakena“, UAB „Vertikalus lūžis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir naujų varžytynių organizavimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Logivita“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolė A. L. iš varžytynių pardavė ieškovui UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantį turtą, taikyti restituciją – grąžinti skolininko UAB „Raimondas ir draugai“ nuosavybėn turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotą turtą, o atsakovui V. B. jo sumokėtus 166 560 Lt, įpareigoti antstolę A. L. iš naujo organizuoti ir vykdyti turto pardavimo varžytynes bei skirti turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

32013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Euro logistic“ įstojo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. UAB „Euro logistic“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolė A. L. iš varžytynių pardavė ieškovui UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantį turtą, taikyti restituciją – grąžinti skolininko UAB „Raimondas ir draugai“ nuosavybėn turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotą turtą, o atsakovui V. B. jo sumokėtus 166 560 Lt; skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Logivita“ reikalavimų vykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė antstolei A. L. paskirstyti iš parduoto turto, t. y. 18/100 dalių remonto dirbtuvių pastato, bendras plotas – 5144,38 kv. m, ( - ), gautas lėšas; areštuoti turtą, t. y. 18/100 dalių remonto dirbtuvių pastato, bendras plotas – 5144,38 kv. m, ( - ), uždraudžiant naujajam savininkui V. B. parduoti, dovanoti, išnuomoti, perleisti panaudai ar kitaip disponuoti, valdyti ar naudotis turtu, kol nebus priimtas sprendimas civilinėje byloje.

5Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinius atmetė. Minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

6Atsakovas V. B. vadovaudamasis CPK 147 str. 2 d., prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-743-221/2014) atsakovo V. B. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, leidžiant atsakovui naudotis ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Netenkinus atsakovo V. B. prašymo dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašo įpareigoti ieškovą UAB „Logivita" per teismo nurodytą terminą pateikti atsakovo V. B. 90 826,31 Lt dydžio nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

7Atsakovas V. B. nurodo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas tęsiasi jau beveik pusantrų metų, o atsakovas visą nurodytą ginčo laikotarpį nei jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, nei lėšomis, skirtomis ginčo turto įsigijimui, naudotis negali. Tuo tarpu atsakovo ginčo turtu neatlygintinai naudojasi ieškovas UAB „Logivita", remdamasis su ankstesniu turto savininku UAB „Raimondas ir draugai" esą iki varžytynių sudaryta panaudos sutartimi. CPK 145 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į proporcingumo, ekonomiškumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 552/2004). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, taip pat reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1274/2009). Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovui ginčo laikotarpiu disponuoti jo įsigytu turtu, neatsižvelgė į atsakovo interesus. Atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš atsakovo teisės minėtais daiktais naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-639/2007). Nagrinėjamo ginčo atveju teismui tenkinus atsakovo prašymą dėl dalies taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t.y. atsakovui leidus ginčo turtą valdyti ir juo naudotis, tuo atveju, jei būtų priimtas apeliantams palankus teismo sprendimas, apeliantams palankaus teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų, priešingai būtų atstatyta šalių interesų pusiausvyra.

8Viso ginčo laikotarpiu atsakovo įsigytu turtu nevaržomai ir neatlygintinai naudojosi ieškovas UAB „Logivita", remdamasis su ankstesniu turto savininku UAB „Raimondas ir draugai" esą iki varžytynių sudaryta panaudos sutartimi. CK 6.629 str. 2 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos 6.478 straipsnio nuostatos. Minėtame straipsnyje numatyta, jog sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metu terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovo UAB „Logivita" ir pradinio turto savininko UAB „Raimondas ir draugai" sudaryta panaudos sutartis viešame registre įstatymu nustatyta tvarka įregistruota nebuvo. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. B. yra ne kartą išsakęs abejones dėl panaudos sutarties realumo. Vertinant proceso šalių sąsajumą, kuris ne kartą aptartas byloje esančiuose atsakovo V. B. procesiniuose dokumentuose, bei byloje esančių įrodymų prieštaringumą, panaudos sutartis apskritai galėjo būti sudaryta atgaline data po ieškovui UAB „Logivita" nepalankiai pasibaigusių varžytynių. Atsakovo V. B. abejones patvirtina ir pastarieji faktiniai pokyčiai tarp proceso šalių. Laikotarpiu po apeliacinio skundo pateikimo trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Euro logistic", tapo 100 proc. pirminio turto savininko, t.y. trečiojo asmens UAB „Raimondas ir draugai" akcininku, o trečiojo asmens UAB “Raimondas ir draugai" direktoriumi paskirtas T. D., kuris tuo pačiu yra ir UAB „Euro logistic" direktorius. Akivaizdu, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeistas ekonomiškumo principas ir šalių interesų pusiausvyra (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.), o laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama išvengti ginčo turto perleidimo atsakovui, todėl yra pagrindas pakeisti dalį jų panaikinant, t.y. atsakovui V. B. leidžiant valdyti ir naudotis ginčo turtu.

9Apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovas V. B. teikia prašymą dėl patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad CPK 146 str. 1 dalyje numatyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Vadovaujantis formuojama teismų praktika ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra dvi būtinos sąlygos, t.y.: realiai egzistuojantys nuostoliai ir aplinkybė, jog atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-556/2010). Nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimas yra viena iš priemonių, garantuojančių šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių užtikrinimą teismui nėra būtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių tikrai atsiras, pakanka tokių nuostolių atsiradimo pagristos tikimybės. Nuostolius pagal CK 6.249 str. sudaro tiek tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos), tiek netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos dar 2013 m. balandžio 19 d. Atsakovas, negalėdamas disponuoti nei ginčo turtu, nei lėšomis, skirtomis ginčo turto įsigijimui, patiria realius nuostolius jau beveik pusantrų metų. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad už ginčo turtą sumokėta 166 560 Lt suma, o atsakovas nei įsigytu turtu, nei lėšomis, sumokėtomis už jį, naudotis negali, todėl minimalūs atsakovo nuostoliai, remiantis CK 6.210 str. 1 dalyje įtvirtintu metinių palūkanų dydžiu iš viso 18 mėnesių laikotarpiui sudaro 12.320,88 Lt (166 560 Lt x 540 dienų x 5 % palūkanų / 365/ 100). Atsakovas iš areštuoto ginčo turto taip pat negali gauti ir jokių pajamų. Byloje esančioje teismo eksperto atliktoje ekspertizėje vidutinė kv.m./mėn. ginčo patalpų nuomos kaina nurodoma 4,42 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turto plotas yra 925,99 m2, atsakovas ginčo laikotarpiu negavo mažiausiai 78 505,43 Lt pajamų iš nuomos (4,71 Lt/kv.m. patalpų nuomos kainos vidurkis x 925,99 m2 x 18 mėn). Taigi, akivaizdu, jog atsakovas V. B. šio prašymo pateikimo metu jau yra patyręs mažiausiai 90 826,31 Lt dydžio nuostolius. Nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo atveju, jei atsakovo V. B. patiriami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir toliau augtų, t.y. prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtų atsisakyta tenkinti, atsakovo V. B. patirtų nuostolių atlyginimas turėtų būti užtikrinamas ieškovui pateikiant 90 826,31 Lt sumos nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą.

10Ieškovas UAB „Logivita“ bei tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Euro logistic“ atsiliepimu į atsakovo V. B. prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013). Įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tačiau jų keitimo pagrindą sudaro naujai paaiškėję duomenys ir teismui pateikiami įrodymai, kuriais grindžiamas šalies prašymas (CPK 178 str.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 101/2013)

12Kadangi ieškiniu prašoma pritaikyti restituciją ir ginčo turtą grąžinti buvusiam jo savininkui, tokiu būdu sudarant sąlygas ginčo turtą įsigyti UAB „Logivita‘, kuri į ginčo turtą, jį naudojant panaudos teise, yra atlikusi dideles investicijas, pritaikiusi jį savo veiklai, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama ne tik to, kad ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims (kas įmanoma, apribojus ginčo turto disponavimą), bet ir to, kad jis nenuvertėtų, nebūtų pakeistas, nes, priešingu atveju, galimu sprendimu taikytos restitucijos vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba pasunkėti. Tai įmanoma, tik apribojus ginčo turto valdymą bei naudojimąsi juo. Tenkinus atsakovo prašymą, nebus užtikrinta svarbiausia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, kad galimu sprendimu būtų įmanomas ir nebūtų apsunkintas restitucijos vykdymas.

13Atsakovas V. B. su nutartimi, kuria buvo pritaikytos, dabar prašomos pakeisti, laikinosios pasaugos priemonės, sutiko, jos neskundė. Nuo to laiko neįvyko jokių reikšmingų aplinkybių, kurios neegzistavo tuo metu, ar teisės normų, kurių nebuvo tuo metu, kai galėjo būti sprendžiamas ginčijamų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas, dėl kurių galima būtų teigti, jog po skundžiamos nutarties priėmimo išnyko teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikis ir/ar atsirado būtinybė keisti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra naujų duomenų, paneigiančių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Bylos nagrinėjimo trukmė, tarp šalių kilus ginčui ir jam persikėlus į teismą, kaip ir aplinkybė, kad atsakovas, jam apribojus ginčo turto valdymo bei naudojimosi juo teisę, neturės galimybės naudotis nurodytomis teisėmis bei dėl to galimai patirs nuostolių, negali būti laikomos neprognozuojamomis ir netikėtomis, tuo labiau - paaiškėjusiomis po Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo termino pasibaigimo.

14Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-743-221/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra įsigaliojusi ir jos apskundimo terminas baigęsis, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neturi teisės spręsti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, jų pritaikymo pagrįstumo.

15Atsakovo minima panaudos sutartis, jos realumas, terminas, trečiųjų asmenų naudojimosi ginčo turtu teisėtumas, sąsajumas ir pan., yra nesusiję su nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ar panaikinimą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis, taip pat nėra šios bylos dalykas.

16Atsakovas nepagrįstai prašo tuo atveju, jeigu teismas sutiktų tenkinti atsakovo prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, minėtą nutartį leisti vykdyti skubiai, be to prašymo leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita nemotyvuoja, jokių argumentų nepateikia.

17Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-803/2011). Tuo tarpu teisminio proceso trukmė nėra galimų nuostolių buvimą pagrindžianti aplinkybė bei besąlygiška vada prašymui tenkinti. Tai, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Paprastai teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1421/2011, 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011). CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto instituto taikymui yra būtina, kad teismas nustatytų realią atsakovo galimų nuostolių tikimybę, atsakovo galimi nuostoliai būtų pagrįsti, būtų nustatyta rizika, jog bylai pasibaigus ieškovas atsakovo nuostolių (dėl jų masto) padengti negalės (dėl ieškovo prastos turtinės padėties). Į bylą jokių duomenų, kurių pagrindu būtu galima prognozuoti objektyvias prielaidas, kad atsakovo V. B. galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kad realiai egzistuoja rizika, jog bylai pasibaigus ieškovas atsakovo nuostolių (dėl jų masto) padengti negalės dėl ieškovo prastos turtinės padėties, pateikta nėra. Tokie duomenys turi esminę reikšmę sprendžiant nagrinėjamą klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-518/2014). Atsakovas, prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodytos aplinkybės apskritai neįrodinėja, o tiesiog deklaratyviai nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu UAB „Logivita" nuosavas kapitalas sudaro 148 082 Lt, įmonė turi didelės vertės ilgalaikio turto (viso už 873 892 Lt), atsargų už 215 403 L, veikia pelningai (paskutinių 9 mėn. grynasis pelnas siekia 10 993 Lt, ankstesnių metų sukauptas ir nepaskirstytas pelnas - 126 089 Lt), turimo turto balansinė vertė siekia 1 226 021 Lt. Taigi, UAB „Logivita" yra finansiškai pajėgi įmonė.

18Atsakovo prašyme nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, galimi nuostoliai pagal savo prigimtį turi būti tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151/2010). Tuo tarpu atsakovo nurodyti nuostoliai - 12 320,88 Lt, nėra tiesioginė Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė. Tokie apribojimai jokios įtakos jo negalėjimui naudotis už ginčo turtą sumokėta pinigų suma nedaro. Todėl atsakovo paskaičiuotos palūkanos negali būti laikomos tiesiogine laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekme ir pagrindu taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įrodinėdamas tikėtinus nuostolius kaip palūkanas, šių galimų nuostolių realumo atsakovas nepagrindė, t.y. jokių įrodymų, kad atsakovas būtų investavęs pinigus (jų dalį) ar pan., atsakovas į bylą nepateikė. Tai reiškia, kad jokių įrodymų, kad atsakovo galimų nuostolių tikimybė šiuo atveju yra reali, nėra. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nustatant iš ginčo turto, jį išnuomojant, galimą gauti naudą. Šiuo atveju turėtų būti vertinamos grynosios nuomos pajamos, kurios, remiantis ekspertų atliktais paskaičiavimais, yra ženkliai mažesnės. Atkeiptinas dėmesys, kad grynosios nuomos pajamos paskaičiuojamos iš efektyviųjų nuomos pajamų (kurios apskaičiuojamos įvertinus patalpų neužimtumą, pagal kurį apskaičiuojamas pajamų netekimas) atėmus išlaidas (nekilnojamojo turto mokestį, turto draudimo išlaidas, administravimo ir kitas išlaidas, atidėjimą kapitaliniam remontui). Pagal eksperto V. L. apskaičiavimus, grynosios metinės pajamos sudaro 26 299 Lt, pagal eksperto T. M. apskaičiavimus - 32 543 Lt. Tai reiškia, kad 18 mėn. iš turto galimai negautos grynosios pajamos pagal eksperto V. L. apskaičiavimus sudaro 39 448,50 Lt (26 299 Lt / 12 mėn. x 18 mėn.), pagal eksperto T. M. apskaičiavimus - 48 814,50 Lt (32 543 Lt / 12 mėn. x 18 mėn.). Nuomos pajamų, kaip pagrindo apskaičiuoti galimai atsakovo patirtus nuostolius, nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad remiantis nuomos pajamomis, ginčo turto vertė, jį nuomojant, savininkui atsipirktų per dvejus metus, o tai yra ne tik kad nerealu, bet ir visiškai nelogiška. Be to, atsakovas jokių įrodymų, kad realiai būtų galėjęs gauti iš ginčo turto nuomos pajamų, pelno, nepateikia. Šaliai neįrodžius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo būtinųjų sąlygų, jos teisės kreiptis į teismą dėl tokių nuostolių priteisimo neriboja.

19Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintinas

20Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, tačiau tik tokiu atveju, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.).

21Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-260/2008).

22Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio priemonė, todėl teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res iudicata galios.

23Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Atsakovas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 str. 1 d. Laikinosios apsaugos priemonės paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

24Atsakovas nurodo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas tęsiasi jau beveik pusantrų metų ir kurio (ginčo) metu atsakovas negali naudotis nei įsigytu ginčo turtu, nei lėšomis, skirtomis ginčo turto įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovui ginčo laikotarpiu disponuoti įsigytu turtu, neatsižvelgęs į atsakovo interesus bei ekonomiškumo ir proporcingumo principus, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje ieškiniai pareikšti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir naujų varžytynių organizavimo. Ieškiniais prašoma pritaikyti restituciją ir ginčo turtą grąžinti buvusiam jo savininkui, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, kad ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, t.y. kad nebūtų apsunkintas restitucijos vykdymas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas UAB „Logivita‘, jo teigimu, ginčo turtu naudojasi panaudos teise, yra atlikęs dideles investicijas, pritaikęs jį savo veiklai, todėl priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų taikoma restitucija, o ginčo turtas turėtų būti grąžintas tokios būklės, koks buvo iki ginčo kilimo, t.y. nenuvertėjęs, nepakeistas ar nepagerintas. Atsakovui leidus valdyti ir naudoti ginčo turtą bylos nagrinėjimo metu, bet priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, galimai kiltų nauji ginčai (pavyzdžiui dėl turto vertės sumažinimo, turto sugadinimo ar turto pagerinimo). Be to, esant tokiai bylos situacijai, kai ieškovas UAB „Logivita“ ginčo turtu galimai naudojasi panaudos teise, yra pagrindas abejoti ar apskritai teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo), leidžiant atsakovui naudotis ginčo turtu bei jį valdyti, būtų įmanoma įvykdyti, o tokia situacija galimai taip pat sukeltų naujus ginčus. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo motyvas, kad atsakovui leidus ginčo turtą valdyti ir juo naudotis, net ir tuo atveju, jei būtų priimtas apeliantams (ieškovui ir UAB „Euro logistic“) palankus teismo sprendimas, apeliantams palankaus teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų, o būtų atstatyta šalių interesų pusiausvyra.

25Prašymas dėl nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo netenkintinas

26CPK 146 str. 1 d. numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

27Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti ginčo šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos rungimosi civiliniame procese galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje jis iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-556/2010).

28Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo ar panaikinimo pagrindą tenka prašymą pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Šios taisyklės aktualios ir sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimus.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo argumentai, jog jis neteko galimybės naudotis 166 560 Lt suma, sumokėta įsigyjant ginčo turtą, dėl nekilnojamojo turto arešto negali juo naudotis, išnuomoti, savaime nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymą, nes atsakovas nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų apie savo ketinimus išnuomoti areštuotą turtą ar kitokiu būdu jį panaudoti pajamų gavimui (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad kelia pagrįstų abejonių atsakovo pateikti skaičiavimai dėl galimai negautų pajamų iš ginčo turto, jį išnuomojant. Ieškovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Euro logistic“ pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju apskaičiuojant galimai negautas pajamas, turėtų būti vertinamos grynosios nuomos pajamos, kurios, remiantis ekspertų atliktais paskaičiavimais, yra ženkliai mažesnės (4 t., b.l. 21; 5 t., b.l. 31). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, kad už ginčo turtą sumokėta 166 560 Lt suma, o atsakovas nei įsigytu turtu, nei lėšomis, sumokėtomis už jį, naudotis negali, todėl minimalūs atsakovo nuostoliai, remiantis CK 6.210 str. 1 dalyje įtvirtintu metinių palūkanų dydžiu iš viso 18 mėnesių laikotarpiui (12 320,88 Lt) preliminariai yra pagrįsti. Tačiau ieškovas UAB „Logivita“ pateikdamas 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą bei pelno (nuostolių) atskaitą, paneigė aplinkybę, kad gali būti apsunkintas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų finansinių dokumentų, UAB „Logivita“ nuosavas kapitalas sudaro 148 082 Lt, įmonė turi 1 226 021 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 127 859 Lt, ieškovas dirba pelningai (paskutinių 9 mėn. grynasis pelnas siekia 10 993 Lt, ankstesnių metų sukauptas ir nepaskirstytas pelnas - 126 089 Lt). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškovas dirba pelningai ir turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų galimų tokio dydžio atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimui. Taigi, nėra nustatyta antroji nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo sąlyga.

30Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta ankščiau, paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Tačiau tais atvejais, kai atsakovas mano, kad dėl jo turtui taikyto arešto byloje jis jau patyrė nuostolių, galimai pažeistas subjektines teises atsakovas gali ginti reikšdamas savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 5 str.). Tai reiškia, jog priklausomai nuo to, ar atsakovas jau patyrė nuostolių dėl jo turtui taikyto arešto byloje ar tik gali patirti nuostolius ateityje, skirsis teisių gynybos būdas, kadangi vienu atveju jo subjektinės teisės jau yra pažeistos, o kitu - tik gali būti pažeistos. Todėl tuomet, kai atsakovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, subjektines teises jis turėtų ginti ne CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka reikalaudamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikšdamas ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007; 2009 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-321/2009).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146, 147, 149 straipsniais,

Nutarė

32Netenkinti atsakovo V. B. prašymo dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi, pakeitimo.

33Netenkinti atsakovo V. B. prašymo dėl nuostolių, patiriamų dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Logivita“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu,... 3. 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Euro logistic“ įstojo į bylą trečiuoju... 4. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo UAB... 5. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinius atmetė.... 6. Atsakovas V. B. vadovaudamasis CPK 147 str. 2 d., prašo apeliacinės... 7. Atsakovas V. B. nurodo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas tęsiasi... 8. Viso ginčo laikotarpiu atsakovo įsigytu turtu nevaržomai ir neatlygintinai... 9. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo dėl dalies laikinųjų... 10. Ieškovas UAB „Logivita“ bei tretysis asmuo su savarankiškais... 11. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek... 12. Kadangi ieškiniu prašoma pritaikyti restituciją ir ginčo turtą grąžinti... 13. Atsakovas V. B. su nutartimi, kuria buvo pritaikytos, dabar prašomos pakeisti,... 14. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d.... 15. Atsakovo minima panaudos sutartis, jos realumas, terminas, trečiųjų asmenų... 16. Atsakovas nepagrįstai prašo tuo atveju, jeigu teismas sutiktų tenkinti... 17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo... 18. Atsakovo prašyme nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis... 19. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintinas... 20. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos... 21. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 22. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio priemonė,... 23. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių... 24. Atsakovas nurodo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas tęsiasi jau... 25. Prašymas dėl nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių,... 26. CPK 146 str. 1 d. numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali... 27. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai... 28. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, yra... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo... 30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta ankščiau, paprastai... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Netenkinti atsakovo V. B. prašymo dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių,... 33. Netenkinti atsakovo V. B. prašymo dėl nuostolių, patiriamų dėl Kauno...