Byla e2-1301-930/2019
Dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,

2sekretoriaujant Rūtai Putnaitei,

3dalyvaujant ieškovei G. Z., atsakovui V. Z.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti ½ buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti priteisiant šalims po ¼ dalį šio turto, transporto priemones priteisti atsakovui, palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodoma, kad šalys sudarė santuoką ( - ) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nepilnamečių vaikų neturi. Pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis yra prasidėję tarpusavio nesutarimai, bendrų tikslų nebuvimas, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes. Santuokos iširimą lėmė nuo abiejų sutuoktinių priklausančios priežastys ir veiksniai. Nuo tada kai atsakovas 2012-09-03 išsikėlė gyventi skyrium, šalys bendro ūkio nebeveda. Gyvenant santuokoje, atsakovo vardu 1992-08-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu buvo įregistruotas 1 kambario butas, esantis adresu ( - ), kuris šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovo tėvas V. Z. 1992-07-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs ir savo vardu įregistravęs 1 kambario butą, esantį ( - ). Kadangi šalims buvo gimę du vaikai, reikėjo didesnio gyvenamojo ploto, bendru sutarimu su atsakovo tėvu šalys nusprendė joms priklausantį butą, esantį ( - ), ir atsakovo tėvui priklausantį butą, esantį ( - ), mainų sutarties pagrindu iškeisti į didesnį. 1993-06-22 sudaryta Mainų sutartis, kurios pagrindu įgytas 3 kambarių butas, esantis ( - ). Po ½ dalį šio buto įregistruota atsakovo ir (šiuo metu jau mirusio) jo tėvo vardu. Šalys gyveno šiame bute, o po atsakovo išsikėlimo, ieškovė liko gyventi jame viena ir šį būstą išlaikė. Po atsakovo tėvo mirties ½ dalį buto 2013-07-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ir įregistravo atsakovas, todėl ieškovė sutinka, kad ½ dalis buto priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau likusi dalis buto, atsakovo vardu įregistruota 1993-06-22 Mainų sutarties pagrindu, nėra jo asmeninė nuosavybė, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre, kadangi ji gauta iškeitus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ). Todėl ½ dalis buto, esančio ( - ), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti dalijama. Jokių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, šalių bendrų kreditorių taip pat nėra. Po santuokos nutraukimo priteisti išlaikymo iš atsakovo ieškovė neprašo.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

9Atsiliepime nurodoma, kad santuokos iširimą lėmė nuo abiejų sutuoktinių priklausančios priežastys. Su ieškinio reikalavimais dėl santuokoje įgyto turto padalinimo po santuokos nutraukimo atsakovas sutinka tik iš dalies. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo apskųsti VĮ Registrų centras nuosavybės teisės įrašą. Apie tai, kad ginčo butas registruotas atsakovo vardu, ieškovė turėjo sužinoti tada, kai gavo iš atsakovo pasiūlymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Butas įgytas manais į atsakovui ir jo tėvui priklausiusius butus. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ), atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ). Butą, esantį ( - ), atsakovas įsigijo už jam priklausiusius investicinius čekius. Už butą sumokėjo 9717 rublių, iš kurių 1185 rublius sumokėjo į Lietuvos banko tarptautinio departamento sąskaitą grynaisiais pinigais, likusius 8532 rublius – valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais). Valstybės vienkartinės išmokos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl bendras sutuoktinių įnašas į butą sudaro 1185 rublius. Už šią sumą šalys bendrai įgijo 4 kv. m. buto plotą. Ieškovei tenkanti dalis sudaro apie 2 kv. m. bendro buto ploto. Buto padalinimas priteisiant ieškovei tokią dalį nebūtų teisingas ir protingas. Atsakovas seniai negyvena ginčo bute, leido jame gyventi ieškovei. Taip bus ir po santuokos nutraukimo.

10Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčo bute viena gyvena ir jį išlaiko 7 metus. Atsakovas nutraukti santuoką bendru sutikimu nesiūlė, jokių dokumentų jai neteikė. 1985 m. ieškovė buvo priregistruota atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), kad galima būtų greičiau gauti antrą butą. Kadangi ieškovė laukėsi antro vaiko, valstybė skyrė antrą butą ( - ). Atsakovo tėvui išsikėlus į šį butą, šalys liko gyventi bute, esančiame ( - ), jį privatizavo. Abi šalys turėjo investicinių čekių, Jie buvo bendri. Privatizavimui panaudoti atsakovo čekiai, ieškovės čekiai panaudoti šeimos pragyvenimui. 1993 m. atsakovo tėvas panoro vėl gyventi kartu su šalimis. Atsakovas ir jo tėvas sudarė mainų sutartį, ieškovė dalyvavo ją pasirašant notarų biure, tačiau pati sutarties nepasirašė, jos parašo niekas nereikalavo.

11Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad butą ( - ), apie 1981 m. gavo atsakovo tėvas, patvirtinus, kad po karinės tarnybos prievolės atlikimo atsakovas grįš gyventi pas jį. Po to jie laukė eilėje siekdami gauti dviejų kambarių butą. Priregistravus bute ieškovę ir vaiką, atsakovas ėmė raginti tėvą imtis veiksmų kitam butui gauti. Gavęs butą ( - ), atsakovo tėvas išsikėlė, o atsakovas tapo buto, esančio ( - ), pagrindiniu nuomininku. Atsakovas jį privatizavo už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius investicinius čekius. Todėl sudarant mainų sutartį, ieškovė jos nepasirašinėjo. Atsakovo tėvas nebūtų sutikęs, kad buto savininke taptų ir ieškovė. Butą mainų sutarties pagrindu įsigijo tik atsakovas ir jo tėvas, po 1/2 dalį.

12Ieškinys tenkinamas iš dalies.

13Iš bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 60). Santuokos nutraukimo metu nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 8).

14Šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

15Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje išryškėjo bendrų tikslų nebuvimas, skirtingas požiūris į dvasines ir materialines vertybes, santuokos iširimą lėmė nuo abiejų šalių priklausančios priežastys. Atsakovas su šia aplinkybe sutiko. Abiem šalims pripažinus kiekvienos iš jų kaltę dėl santuokos iširimo, daroma išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, pagarbos vienas kitam ir lojalumo, joms buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

16CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant pareikštų kitokių reikalavimų, šalims neįrodinėjus kitokių aplinkybių, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

19Ieškiniu ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje turėta pavardė.

20Dėl turto padalinimo

21Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).

22VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės: 2015-10-13 - ( - ), valst. Nr. ( - ), 2008-06-13 - ( - ), valst. Nr. ( - ) ir 2015-07-15 - ( - ), valst. Nr. ( - ) (b.l. 25, 139-143). Ieškovė nuo 2007-03-26 registruota transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ), kuri šiuo metu yra išregistruota dėl draudimo dalyvauti viešajame eisme, savininke (b.l. 42-43). Visos transporto priemonės įgytos santuokoje, todėl dalintinos ją nutraukiant.

23Ieškovė prašė transporto priemones ( - ), valst. Nr. ( - ) ir ( - ), valst. Nr. ( - ), priteisti atsakovui, nurodė, kad kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį priteisti neprašo. Dėl kitų transporto priemonių padalinimo šalys reikalavimų nereiškė. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad jai yra žinoma apie santuokoje įgytus automobilius ( - ) ir ( - ), šalys sutaria, kad šie automobiliai turi atitekti atsakovui, kompensacijos už juos iš atsakovo nereikalauja. Teismui turint pareigą sudaryti teisingą šalių turtimo turto balansą (CK 3.118 str.), nesant ginčo tarp šalių, visos šalių vardu registruotos transporto priemonės priteisiamos atsakovui, nepriteisiant iš jo kompensacijos ieškovei.

24Nors savo procesiniuose dokumentuose šalys nenurodė, iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad jų santuokoje 2013-08-20 atsakovo vardu įgytos MB „( - )“ nario teisės (b.l. 53-55). Teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, kad šis turtas priteistinas atsakovui, nepriteisiant ieškovei iš jo kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį. Nesant ginčo tarp šalių, MB „( - )“ nario teisės priteisiamos atsakovui, nepriteisiant iš jo kompensacijos ieškovei.

25Dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

26Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (b.l. 11-13). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis ( - ) (b.l. 17-18). Kadangi šis turtas yra šalių asmeninė nuosavybė, nutraukiant santuoką jis nedalinamas.

27Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise 1993-06-22 Mainų sutarties ir 2013-07-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu registruotas butas, esantis ( - ) (b.l. 15-16). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1/2 šio buto iki 2013-07-15 buvo registruota V. Z. (V. Z.), gim ( - ), vardu. Remiantis į bylą pateikta Mainų sutartimi, šis butas įgytas iškeitus į jį du butus, kurių vienas, esantis ( - ), buvo registruotas atsakovo vardu, 1992-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 19-20), o kitas, esantis adresu ( - ), įgytas 1992-07-22 pirkimo-pardavimo pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 sutartimi V. Z., gim. ( - ), vardu (b.l. 21-22).

28Iš į bylą pateikto Vilniaus regioninio valstybės archyvo lydraščio, Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančiu 1981-08-26 sprendimu Nr. 350 „Dėl butų suteikimo atlaisvintame gyvenamajame fonde, asmenų sąskaitų perrašymo ir gyvenamojo ploto praplėtimo“ ir kartu pateikto šio sprendimo, matyti, kad juo V. J. Z. įpareigota išduoti orderį į butą adresu ( - ) (b.l. 176). Nors minėtas sprendimas teismui pateiktas ne valstybine kalba, vertinant jį kartu su minėtu lydraščiu aišku, kad butas, esantis ( - ) 1981 metais buvo skirtas atsakovo tėvui. 1992-08-31 sutartimi šis butas už 9717 rublių, iš kurių 1135 rubliai sumokėti grynaisiais pinigais, o likę 8532 rubliai – valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis, įgytas atsakovo vardu (b.l. 157-158). 1993-06-22 mainų sutartimi (b.l. 159-160) šis butas, kartu su butu, esančiu ( - ), priklausiusiu V. Z., gim. ( - ), iškeistas į butą, esantį ( - ), kuris įgytas lygiomis dalimis atsakovo ir V. J. Z. asmeninėn nuosavybėn. 2012-11-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustačius juridinį faktą, kad atsakovas priėmė palikimą po tėvo V. Z., a.k. ( - ) mirties (1995-12-01) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, 2013-07-04 atsakovui išduotas buto 1/2 dalies, priklausiusios mirusiam atsakovo tėvui, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 161-167).

29Iš nurodytų aplinkybių ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1/2 dalis buto, esančio ( - ), atsakovo įgyta paveldėjimo būdu, todėl yra asmeninė jo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Dėl to ginčo byloje nėra. Likusi dalis buto įgyta šalių santuokos metu, išmainant į ją butą, esantį ( - ). Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar šis butas buvo šalių bendroji jungtinė ar atsakovo asmeninė nuosavybė.

30Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad butas, esantis ( - ), 1981 metais buvo skirtas atsakovo tėvui V. Z., gim ( - ). Šiame bute po santuokos su ieškove sudarymo gyveno atsakovo tėvas ir šalių šeima. Visa šeima jame buvo registruota. Ieškovei laukiantis antro vaiko, atsakovo tėvas gavo butą ( - ), ir išsikėlė gyventi atskirai. Dėl šių aplinkybių šalių pozicija iš esmės nesiskyrė.

311992-08-31 įgyjant butą, esantį ( - ), šalys buvo santuokoje, kuri sudaryta ( - ). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.). Tiek galiojusiame Santuokos šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Atsakovas nurodo, kad jo tėvui išsikėlus iš buto, esančio ( - ), jis tapo pagrindiniu buto nuomininku. Nors šios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikta, sprendžiant dėl buto nuosavybės formos ji esminės reikšmės neturi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Tuo metu galiojęs draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Todėl nepaisant byloje nustatytos aplinkybės, kad privatizuojant butą 8532 rubliai buvo sumokėti atsakovo investiciniais čekiais, atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, daroma išvada, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų – buto pirkimo sutartyje nenurodyta, jokių nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas įgijo butą asmeninėn nuosavybėn. Nors butas buvo registruotas atsakovo vardu, žymos apie asmeninę nuosavybę Nekilnojamojo turto registre, remiantis byloje esančiais duomenimis, nebuvo.

341993-06-22 Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (1993-05-11 redakcija) 21 straipsnio 4 dalis numatė, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Nors į bylą rašytinis ieškovės sutikimas dėl Mainų sutarties sudarymo nepateiktas, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sandoris sudarytas ieškovei žinant ir jai sutinkant. Tačiau byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar iškeitus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, įgytas naujas turtas galėjo būti įregistruotas kaip asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

35Nustačius, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas ir valdomas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, darytina išvada, kad mainų sutartimi iškeičiant šį butą į kitą nekilnojamojo turto objektą, jį įgyjant santuokoje, jis taip pat turėjo būti įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 21 str. 1 d.). Tačiau 1993-06-22 sudarant mainų sutartį, kuria įgyta 1/2 dalis buto, esančio ( - ), 5 jos punkte buvo numatyta, kad butas pereina asmeninėn V.V. Z. ir V. J. Z. nuosavybėn lygiomis dalimis. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų davusi sutikimą atsakovui įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuostata, kuria susitariama, kad atsakovas 1/2 dalį turto įgyja asmeninės nuosavybės teise, pažeidė ieškovės teises bei prieštaravo imperatyvioms SŠK 21 straipsnio normoms. 1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, šioje teisės normoje vartojama sąvoka „įstatymo reikalavimai“ reiškia ne ką kita, kaip imperatyviąsias teisės normas. Taigi 1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu kaip niekiniai pripažintini negaliojančiais sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2011). Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.), t. y. teismas, nustatęs, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ex officio pripažįsta tokius sandorius niekiniais.

36Kadangi butas, esantis ( - ), nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, tai ir 1/2 dalis buto, esančio ( - ), mainų sutarties pagrindu negalėjo būti įgyta asmeninės nuosavybės teise, o sudarius atitinkamą susitarimą, jis turi būti laikomas negaliojančiu, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Darant išvadą, jog bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė negalėjo būti perleista mainų sutartimi įgyjant asmeninę vieno iš sutuoktinių nuosavybę, yra pakankamas pagrindas ydingą sandorį pripažinti iš dalies negaliojančiu, nes priešingu atveju būtų suteikta galimybė palikti galioti sandorį, kuris, kaip neatitinkantis jo sudarymo metu galiojusių imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, buvo neteisėtas ir negalimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustato, kad 1993-06-22 mainų sutarties, kuria įgyta 1/2 dalis buto, esančio ( - ), 5 punkto nuostata, numatanti, kad šis turtas įgyjamas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, yra niekinė ir negalioja.

37Susitarimas dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn, panaudojant bendrą jungtinę nuosavybę, nesant sutuoktinio sutikimo dėl tokios įgyjamos nuosavybės formos, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus, gali sąlygoti tik sandorio dalies (nuostatos, kuria susitarta dėl asmeninės nuosavybės) negaliojimą, bet ne visos mainų sutarties negaliojimą apskritai. Remiantis sandorio sudarymo metu galiojusios 1964 m. CK redakcijos 60 straipsniu, sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas, ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies.

38Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas nebūtų sutikęs, jog mainų sutarties pagrindu įgyjamo buto dalis priklausytų dar kam nors išskyrus jį ir atsakovą. Tačiau tokie įrodymais nepatvirtinti deklaratyvūs atsakovo teiginiai yra abejotini, vertintini kritiškai. Atsakovas nepaaiškino dėl kokių priežasčių buvo sudaryta mainų sutartis ir kodėl jo tėvas nebūtų jos sudaręs be minėtos 5 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų apie konfliktiškus ieškovės ir atsakovo tėvo santykius ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis nebūtų sudaręs sandorio, kuriuo taptų bendros su ieškove nuosavybės dalyviu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažintina negaliojančia sandorio dalis dėl atsakovo asmeninės nuosavybės jo tėvo teisių ir pareigų išvis neįtakojo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo tėvas galėjo įgyti buto dalį kitokia forma, todėl tikėtina, kad nuostata dėl asmeninės nuosavybės sutartyje nurodyta labiau siekiant atriboti atsakovui ir jo tėvui tenkančias dalis, nei nustatyti atsakovui tenkančios dalies nuosavybės formą.

39Pats atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galimai nebūtų sudaręs sandorio, jei jame nebūtų asmeninės nuosavybės nuostatos. Teismo vertinimu, nesant priešingų aplinkybių įrodymų, yra pagrindas daryti išvadą, kad Mainų sutartis būtų buvusi sudaryta ir be nuostatos dėl asmeninės nuosavybės. Todėl, šios nuostatos pripažinimas negaliojančia nedaro negaliojančių kitų sandorio dalių.

40Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje J. M. ir kt. v. Tauragės apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008).

41Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinus, kad Mainų sutarties, kurios pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio ( - ), 5 punktas, numatantis, kad turtas įgyjamas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, negalioja, teismas tenkina ieškovės reikalavimą pripažinti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

42Dėl įdėtų asmeninių lėšų kompensavimo

43Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529).

44CK 3.98 str. 2 d. numato, kad kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės lėšos, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją. Nagrinėjamu atveju butas, esantis ( - ), įgytas už 9717 rublių, iš jų 8532 rubliai sumokėti investiciniais čekiais, 1135 rubliai - grynais pinigais (b.l. 157-158). Atsakovas neginčija, kad 1135 rubliai grynaisiais pinigais priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 21 str. 1 d.), tačiau nurodo, kad likusi buto kainos dalis (8532 rublių), sumokėta būtent jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais investiciniais čekiais.

45Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

46Ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, kad už butą mokėta atsakovo investiciniais čekiais, tuo tarpu jos turėti investiciniai čekiai panaudoti šalių pragyvenimui. Remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Kadangi ieškovė pripažino, kad už butą mokėta atsakovo investiciniais čekiais, atsakovui šios aplinkybės įrodinėti nereikėjo. Ieškovės investicinių čekių panaudojimas šeimos reikmėms neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo buto įgijimui skirtų asmeninių lėšų. Teismas daro išvadą, kad, atsakovui sumokėjus 8532 rublius iš bendros 9717 rublių sumos jis apmokėjo 87,80 procentų buto, esančio ( - ), kainos. Kadangi šis turtas panaudotas įgyjant butą, esantį ( - ), dalinant šį turtą, atsakovui turi būti kompensuota jo įgijimui panaudota asmeninė nuosavybė.

47Paprastai kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl Nekilnojamojo turto registre nurodytos buto, esančio ( - ), vertės – 39678 Eur. Nustačius, kad 1/2 dalis buto priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šio turto (1/2 dalies buto) vertė sudarytų 19839 (39678 / 2) Eur, o dalinant turtą vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 str. 1 d.), kiekvienai šaliai tenkančios 1/4 vertė būtų 9919,5 Eur. Atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėta 87,80 procentai buto, kuris Mainų sutartimi iškeistas į 1/2 buto, esančio ( - ), todėl atsakovui kompensuotina atitinkama šio buto vertės dalis, kuri sudaro 17418,64 Eur, atėmus jam tenkančios ¼ buto dalies vertę (9919,5 Eur). Kompensacija sudarytų 7499,14 Eur.

48Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie sunkią savo turtinę padėtį (b.l. 29-35), iš kurių matyti, kad ji yra bedarbė, pajamų negauna (b.l. 72). Bylos duomenimis ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 11411 Eur vertės butą, esantį ( - ) (b.l. 11-13). Tačiau asmeninės nuosavybės teise turimo buto realizavimas, siekiant sumokėti kompensaciją, mokėtiną priteisiant ¼ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, nebūtų racionalus.

49Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar asmuo realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į turtą, ieškovė galimai netektų kito nekilnojamojo daikto, priklausančio jai asmeninės nuosavybė teise. Pabrėžtina, kad įgyvendinant vieno asmens teises, negalima pažeisti kitų asmenų teisių. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priteisiant kompensaciją už atsakovo asmenines lėšas, skirtas bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, būtų pažeistos ieškovės teisės, todėl svarstytina dėl kito šių lėšų kompensavimo būdo.

50Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

51Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4dalis) (2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005). Teismas, tam tikrus klausimus, tarp jų – ir susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), spręsdamas savo nuožiūra, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes ir būtent atsižvelgdamas į jas spręsti klausimus dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turto padalijimo tinkamiausio būdo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529).

52Svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą galima pripažinti faktą, kad į jį buvo įdėta asmeninių lėšų (CK 3.123 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje kaip asmeninės lėšos kvalifikuojami investiciniai čekiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529). Nustatyta, kad, atsakovui sumokėjus 8532 rublius iš bendros 9717 rublių sumos, jis apmokėjo 87,80 procentų buto, esančio ( - ), kainos. Kadangi šis butas buvo iškeistas į 1/2 dalį buto, esančio ( - ), spręstina dėl nukrypimo nuo lygių dalių, atsižvelgiant į įdėtas asmenines lėšas.

53Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą įdėtos atsakovo asmeninės lėšos. Nors CK 3.98 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiais atvejais sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad kompensacijos suma būtų ženkli, į tai, kad ieškovė nedirba, todėl kompensacijos mokėjimas būtų jai per didelė našta, teismo vertinimu, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ginant abiejų šalių turtines teises, būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant didesnę dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančios buto dalies, atsakovui.

54CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui sumokėjus 8532 rublius iš bendros 9717 rublių sumos, jis apmokėjo 87,80 procentų buto, esančio ( - ), kainos. Kadangi šis butas buvo iškeistas į 1/2 dalį buto, esančio ( - ), sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių, atsižvelgiant į įdėtas asmenines lėšas, atitinkamai, 87,80 procentų šio turto (1/2 dalies, esančio ( - )), turėtų tekti atsakovui ir tik likusi dalis – dalintina šalims po 1/2 dalį. Tokiu būdu šalims tektų po 6,1 procento (12,2 procentai / 2) 1/2-ojoje dalyje buto. Bendra atsakovui tenkanti 1/2-osios buto dalis tuomet sudarytų 93,9 (87,8 + 6,1) procentus arba 939/1000, o ieškovės – 6,1 procentus arba 61/1000. Šalių dalys bute sudarytų, atitinkamai, 96,95 (93,9 / 2 + 50) procentus arba 1939/2000 buto tenkančias atsakovui, ir 3,05 procentus arba 61/2000 buto tenkančią ieškovei.

55Dėl buto dalies padalinimo būdo

56Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus.

57Nutraukiant santuoką, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

58Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad padalinus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra, bute, esančiame ( - ), ieškovei priklausytų 61/2000 dalis. Ši dalis yra akivaizdžiai labai maža, todėl, įvertinus turto pobūdį (gyvenamasis būstas) kyla abejonių dėl ieškovės galimybės šia dalimi pilnaverčiai naudotis. Spręsdamas dėl visos ½ buto dalies priteisimo atsakovui teismas įvertina tai, kad būtent atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso likusi buto dalis. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, visos bendrosios nuosavybės teise turimos ½ buto dalies priteisimas vienam iš sutuoktinių geriausiai užtikrintų maksimalų įstatymų nustatytą savininko teisių įgyvendinimą. Tuo tarpu ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą ( - ), todėl neliktų be gyvenamosios vietos. Nors asmeninės nuosavybės teise ieškovės turimas butas yra ne ( - ), atsižvelgiant į tai, kad ji nedirba, teismo vertinimu, tai nebūtų kliūtimi jai gyventi šiame bute. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, iki šiol vertinęs butą kaip savo asmeninę nuosavybę, reikalavimų iš jo išsikelti ieškovei nereiškė, teismo posėdžio metu nurodė, kad nesirengia jų reikšti ir ateityje, todėl ieškovė galimai ir toliau galėtų gyventi bute panaudos teise.

59Nors ieškovė nurodė, kad būtent ji po santuokos iširimo naudojosi butu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas. Teismo posėdžio metu ieškovė apžiūrai pateikė komunalinių mokesčių mokėjimo knygeles, tačiau reikalavimo dėl už atsakovą sumokėtų sumų priteisimo nereiškė. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis sprendžiant dėl ginčo turto padalinimo. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovės atlikti mokėjimai už komunalines paslaugas vertintini kaip atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų ir įtakos turto padalinimui nutraukiant santuoką ar kompensacijų sutuoktiniams priteisimo neturi.

60Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausanti ½ dalis buto, esančio ( - ), dalintina priteisiant ją atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią 61/2000 šio turto dalį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ½-osios buto vertė sudaro 19839 (39678 / 2) Eur, atsakovui tenkanti šio turto dalis sudaro 93,9 procentus, o ieškovei – 6,1 procentą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1210,18 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

61Teismo vertinimu, priteisiama kompensacijos suma nėra didelė, byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba, yra mažosios bendrijos narys, jam nutraukiant santuoką atitenka 4 automobiliai, mažosios bendrijos nario teisės, todėl jis pajėgus sumokėti ieškovei priteisiamą kompensaciją.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63Teikdama teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 530 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 3,19 Eur išlaidų VĮ Registrų centras duomenims gauti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

64CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

65Ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas, reikalavimas priteisti šalims po 1/4 dalį buto tenkintas iš dalies (tenkintas 6,1 procentas šio reikalavimo), taip pat patenkinti reikalavimai dėl automobilių (kurių vertė 1600 ir 650 Eur) priteisimo atsakovui bei ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo. Teismas daro išvadą, kad patenkinta 92 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovei iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 490,53 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66Iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis valstybės naudai. Žyminis mokestis šioje byloje mokėtinas nuo prašomo priteisti turto vertės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 9 p.). Nustatyta, kad ¼-osios buto, kurią ieškovė prašė priteisti jai nutraukiant santuoką, vertė yra 9919,50 Eur. Žyminis mokestis sudaro 223 (9919,5 x 0,03 x 0,75) Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Patenkinus 6,1 procentą reikalavimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,60 Eur žyminio mokesčio suma. Patenkinus reikalavimą dėl automobilių priteisimo atsakovui, mokėtinas 51 Eur ( 2250 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis, priteistinas iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 64,60 Eur žyminio mokesčio.

67Likusi 209,04 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti ¼ buto dalis priteistina valstybei iš ieškovės.

68Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai taip pat priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 10,26 Eur. 9,44 Eur šių išlaidų priteisiamos iš atsakovo, o 0,82 Eur – iš ieškovės.

69Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

Nutarė

70ieškinį tenkinti iš dalies.

71Santuoką, įregistruotą ( - ) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės G. Z. (iki santuokos – K.), a.k. ( - ) ir atsakovo V. Z., a.k. ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

72Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. Z., a.k. ( - ) santuokinę pavardę – Z..

73Pripažinti, kad ½ dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), įgyta ( - ) Mainų sutarties Nr. ( - ) pagrindu, priklauso ieškovei G. Z., a.k. ( - ) ir atsakovui V. Z., a.k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

74Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), įgytą ( - ) Mainų sutarties Nr. ( - ) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise.

75Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) ieškovei G. Z., a.k. ( - ) 1210,18 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 18 euro centų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

76Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones ( - ), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. (VIN kodas) ( - ), ( - ), valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN kodas) ( - ), ( - ), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. (VIN kodas) ( - ), ir ( - ), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. (VIN kodas) ( - ).

77Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise MB „( - )“, į.k. ( - ), nario teises.

78Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

79Priteisti ieškovei G. Z., a.k. ( - ) iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) 75 Eur žyminio mokesčio ir 490,53 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 565,53 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

80Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) valstybės naudai 13,60 Eur žyminio mokesčio ir 9,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 23,04 (dvidešimt tris Eur 04 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

81Priteisti iš ieškovės G. Z., a.k. ( - ) valstybės naudai 209,04 Eur žyminio mokesčio ir 0,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 209,86 Eur (du šimtus devynis eurus 86 euro centus bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

82Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

83Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui ir VĮ Regitra, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto padalijimo faktas.

84Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,... 2. sekretoriaujant Rūtai Putnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovei G. Z., atsakovui V. Z.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą... 7. Ieškinyje nurodoma, kad šalys sudarė santuoką ( - ) Trakų rajono... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti... 9. Atsiliepime nurodoma, kad santuokos iširimą lėmė nuo abiejų sutuoktinių... 10. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais... 11. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais... 12. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 13. Iš bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys... 14. Šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos... 15. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 16. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos... 17. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo... 18. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo... 19. Ieškiniu ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas šiam... 20. Dėl turto padalinimo... 21. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,... 22. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės:... 23. Ieškovė prašė transporto priemones ( - ), valst. Nr. ( - ) ir ( - ), valst.... 24. Nors savo procesiniuose dokumentuose šalys nenurodė, iš Juridinių asmenų... 25. Dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe... 26. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad... 27. Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise 1993-06-22 Mainų sutarties ir... 28. Iš į bylą pateikto Vilniaus regioninio valstybės archyvo lydraščio,... 29. Iš nurodytų aplinkybių ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1/2 dalis... 30. Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad butas,... 31. 1992-08-31 įgyjant butą, esantį ( - ), šalys buvo santuokoje, kuri sudaryta... 32. Atsakovas nurodo, kad jo tėvui išsikėlus iš buto, esančio ( - ), jis tapo... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 34. 1993-06-22 Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos... 35. Nustačius, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas ir valdomas šalių... 36. Kadangi butas, esantis ( - ), nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, tai ir 1/2... 37. Susitarimas dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn, panaudojant bendrą... 38. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas nebūtų sutikęs, jog... 39. Pats atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galimai nebūtų... 40. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, niekinis... 41. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinus, kad Mainų sutarties, kurios... 42. Dėl įdėtų asmeninių lėšų kompensavimo ... 43. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje... 44. CK 3.98 str. 2 d. numato, kad kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė... 45. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui... 46. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, kad už... 47. Paprastai kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą... 48. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie sunkią savo turtinę padėtį (b.l.... 49. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar... 50. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.... 51. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117... 52. Svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą galima... 53. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant... 54. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama... 55. Dėl buto dalies padalinimo būdo... 56. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto... 57. Nutraukiant santuoką, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad padalinus šalims bendrosios jungtinės... 59. Nors ieškovė nurodė, kad būtent ji po santuokos iširimo naudojosi butu,... 60. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 61. Teismo vertinimu, priteisiama kompensacijos suma nėra didelė, byloje... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 63. Teikdama teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio,... 64. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 65. Ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių... 66. Iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų... 67. Likusi 209,04 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti ¼... 68. Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai taip pat... 69. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385... 70. ieškinį tenkinti iš dalies.... 71. Santuoką, įregistruotą ( - ) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje,... 72. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. Z., a.k. ( - ) santuokinę... 73. Pripažinti, kad ½ dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), įgyta ( -... 74. Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus... 75. Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) ieškovei G. Z., a.k. ( - ) 1210,18... 76. Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise transporto... 77. Priteisti atsakovui V. Z., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise MB „( -... 78. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 79. Priteisti ieškovei G. Z., a.k. ( - ) iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) 75 Eur... 80. Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. ( - ) valstybės naudai 13,60 Eur žyminio... 81. Priteisti iš ieškovės G. Z., a.k. ( - ) valstybės naudai 209,04 Eur... 82. Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės... 83. Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vedybų sutarčių registrui,... 84. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...