Byla e2A-450-368/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB „Keltas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Keltas“, tretiesiems asmenims A. V., UAB „Kuršėnų vandenys“, išvadą teikiančioms institucijoms Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl skolos (netesybų), palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Keltas“ 3127,92 Eur skolą (netesybas), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 70,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovės UAB „Keltas“ 2013 m. gruodžio 20 d. sudaryta nuotekų priėmimo-perdavimo sutartis Nr. V-131, tačiau atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus 2017-03-09, 2017-03-14, 2017-03-16 ir 2017-03-22 atsakovės Šiaulių miesto aglomeracijoje surinktos nuotekos buvo nuvežtos išpilti ne į UAB „Šiaulių vandenys“ valdomą nuotakyną. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės veiksmus, pažeidusius sutartinis įsipareigojimus, sutartyje nustatyta tvarka, paskaičiavo netesybas ir pateikė atsakovei apmokėti tris sąskaitas, tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo.
  1. Atsakovė UAB „Keltas“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-03-22 neturėdama tam teisėto pagrindo, vykdė transporto priemonės, valst. Nr. ( - ) sekimą. Apie tai, kad galimai yra nustatyti sutarties vykdymo (nevykdymo), pažeidimo faktai, ieškovė pažeisdama sutarties 3.6 reikalavimą, pažeidimo aktų nesurašė ir jų atsakovei nepateikė, tačiau vienasmeniškai konstatavusi galimai padarytus sutarties pažeidimo faktus, pateikė atsakovei išrašytas netesybų sąskaitas apmokėjimui. Teigė, jog ieškovė sutarties 3.6 punktą aiškina nesąžiningai, vadovaujasi tik savo dominuojančia padėtimi, tuo ribojant konkurenciją. Šalys sudarant sutartį, visiškai nesitarė, kad atsakovės surinktos nuotekos iš konkretaus aglomerato bus būtinai pristatomos į ieškovės nuotakų surinkimo sistemą, esančią Kulpės g. 1B, Šiauliai. Be to, šalių pasirašytoje sutartyje nėra aptartos ir numatytos sąlygos, nustatančios iš kurių aglomeracijų atsakovės surinktos nuotekos turi būti pristatomos būtent į ieškovės nuotekų surinkimo sistemas ir ten išleidžiamos.
  1. Trečiasis asmuo A. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir su atsakove 2016-03-11 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. ( - ) pagal kurią išsinuomojo specialios paskirties automobilį ir nuotekas pristatydavo į atsakovės nurodytas nuotekų išpylimo vietas.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Kuršėnų vandenys“ prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  1. Teismas nustatė, jog atsakovė UAB „Keltas“ buvo sudariusi 2 nuotekų priėmimo-perdavimo sutartis. Viena sutartis 2013-12-20 sudaryta su ieškove UAB ‚Šiaulių vandenys“ (nuotekos pilamos į nuotakyną, esantį adresu Kulpės g. 1 B, Šiauliai), kita – 2013-10-02 su trečiuoju asmeniu UAB „Kuršėnų vandenys“ (nuotakos pilamos į nuotekų tinklus, esančius Pavenčių ir Bazilionų tarpinėse siurblinėse). Teismas pažymėjo, jog šalys neginčijo aplinkybių, kad 2017-03-09, 2017-03-14, 2017-03-16, 2017-03-22 (6 kartus) nuotekų, surinktų iš Šiaulių aglomeracijoje esančių objektų, išpylimas buvo atliktas ne Šiauliuose ir ne Pavenčių ir Bazilionų tarpinėse siurblinėse.
  1. Teismas, įvertinęs tiek Vietos savivaldos įstatymą, tiek nuotekų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad šiuo metu yra nustatyta konkreti imperatyvi tvarka, kad aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekos turi būti pristatytos į aglomeracijos teritorijoje esančius nuotekų valymo įrenginius ir tik išskirtiniais atvejais, kai ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje surinktos nuotekos gali būti vežamos į kitų aglomeracijų nuotekų tvarkymo sistemas, tačiau tos sistemos turi atitikti lygiavertį nuotekų surinkimo aplinkos apsaugos lygį. Atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės raštą, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių mieste yra sudarytos sąlygos surinkti visas aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas ir nėra jokio objektyvaus kriterijaus, pateisinančio Šiaulių miesto aglomeracijoje surinktų nuotekų išvežimą į kitos aglomeracijos (nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono) nuotekų surinkimo įrenginius. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Keltas“ nepagrįstai Šiaulių aglomeracijoje esančių objektų nuotekas 2017-03-09, 2017-03-14, 2017-03-16, 2017-03-22 (6 kartus) išvežė už šios aglomeracijos ribų, taip pažeisdama ne tik galiojantį teisinį reglamentavimą, bet ir su ieškove UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį, todėl laikė, kad ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės UAB „Keltas“ netesybas pagal sutarties 3.6 punktą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Keltas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas iš esmės sprendimą grindė ne CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių teisę. Ieškovė savo reikalavimus kildino iš tarp šalių sudarytos 2013-12-20 Nuotekų priėmimo-perdavimo sutarties Nr. V-131, kuria leido atsakovei išpilti nuotekas iš asenizacinės mašinos ieškovės įrengtoje nuotekų išpylimo vietoje, adresu Kulpės g. 1B, Šiauliai (sutarties 2.1), o apeliantė sutarties 3.6 punktu įsipareigojo neišpilti nuotekų kitoje vietoje nei nurodyta sutarties 2.1 punkte. Tačiau teikdama ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu, ieškovė įrodinėjo, kad, vadovaujantis šiais sutarties punktų reikalavimais, apeliantė privalėjo visas Šiaulių miesto aglomeracijoje surinktas nuotekas iš individualių gyventojų, kuriems ieškovas netiekia geriamojo vandens ir nešalina susikaupusių nuotekų, išpilti būtent ieškovės valdomame nuotekų surinkimo punkte. Teismas savo iniciatyva byloje ėmėsi ginti „viešąjį“ interesą. Apeliantė nuo 2013-12-20, vykdydama ūkinę veiklą ir surinkinėdama nuotekas iš individualių namų gyventojų, jas išpildavo tiek į ieškovės surinkimo punktą, tiek ir į UAB „Kuršėnų vandenys“ tarpines siurblines. Iki ieškinyje nurodomų sutarties pažeidimo faktų nuo 2017-03-09 iki 2017-03-22, jokių įspėjimų (nei žodžiu, nei raštu) apie kokius tai galimus sutarties sąlygų pažeidimus apeliantė iš ieškovės negavo. 8.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų ar kitokių faktinių duomenų, kad apeliantė, pažeisdama sutartį, būtų išpylusi surinktas nuotekas į ieškovės valdomą nuotekų šalinimo nuotakyną kitoje vietoje, nei yra sulygta sutartimi. Taip pat byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš individualių namų nurodytų laiku buvo šalinamos būtent nuotekos ir jos vėliau išpilamos. Ieškovė paprasčiausiai neteikė jokios nuotekų tvarkymo paslaugos, kadangi apeliantė niekada nėra išpylusi nuotekų kitoje ieškovės valdomo centralizuoto nuotakyno vietoje, išskyrus sutartyje nurodytoje vietoje. 8.3. Sutarties sąlygos iš esmės buvo numatytos ir paruoštos ieškovės, apeliantė būdama pakankamai atidi ir protinga, negalėjo numatyti siurprizinių ir užslėptų sąlygų, o būtent, kad ieškovė, vadovaudamasi vien tik vienašališku interesu, net nenumanant ir nežinant apeliantei, pareikalaus, kad visas iš individualių namų surinktos nuotekos būtų suvežamos ir šalinamos tik ieškovei priklausančiame nuotekų surinkimo apskaitos punkte ir taip galimai siekiant asmeninės naudos sau, neatsižvelgdama į kitos sutarties šalies interesus, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 2 str., 3 str. nuostatas. Apeliantė dėl atskirų sutarties sąlygų nesiderėjo, sutartį sudarė prisijungimo būdu. 8.4. Teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi eile įstatymų, poįstatyminiu teisės aktų bei Europos Sąjungos direktyvomis, tačiau savo sprendime (10 ir 12 punktai) pateikia sau pačiam prieštaraujančias išvadas, nurodydamas, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja nuotekų tvarkymą. Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė taisyklių dėl Šiaulių miesto savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo, todėl teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai pagal analogiją vadovavosi ir rėmėsi kitų miestų (rajonų) savivaldybių patvirtintomis tokiomis taisyklėmis. 8.5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Nuotekų tvarkymo reglamentas, Tarybos direktyva 91/271/EEB iš esmės reglamentuoja nuotekų surinkimą, šalinimą ir tvarkymą per centralizuotą sistemą. Ir šiuose teisės aktuose yra nurodoma, kad nesant tokios centralizuotos nuotekų surinkimo, šalinimo ir tvarkymo sistemos gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos. Tokiu būdu teismas nenurodė nei vienos iš paminėtų teisės aktų normos, kuri tarp šalių sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu imperatyviai nustatytų apeliantės pareigą Šiaulių mieste surinktas nuotekas išvežti ir pašalinti į ieškovės valdomą nuotakyną. 8.6. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino į bylą įtrauktų kaip išvadą teikiančių institucijų LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Aplinkos apsaugos departamentas) ir LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros ( toliau agentūra) išvadų, kuriose nurodoma, kad apeliantė vykdydama nuotėkų surinkimo ir vežimo paslaugas, nepadarė jokių pažeidimų, kėlusių grėsmę gamtai ir aplinkai.
  1. Atsiliepimu ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ prašo apeliantės (atsakovės) UAB „Keltas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1.2013-12-20 sudaryta ir galiojančia nuotekų priėmimo-perdavimo sutartimi šalys prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos privalo tinkamai vykdyti. Vienas iš tokių įsipareigojimų atsakovei įtvirtintas sutarties 3.6 punkte, kuriame nurodyta, kad atsakovė nuotekas gali išpilti tik sutarties 2.1 punkte numatytoje vietoje. Tos pačios sutarties 4.4 punkte numatyta, kad sutarties sąlygose nenumatytus sutarties šalių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. 9.2.Nors ir sutartyje tiesiogiai nebuvo įtvirtinta nuostata, kad Šiaulių miesto aglomeracijos ribose surinktos nuotekos turi būti pristatomos į ieškovei priklausančius nuotekų valymo įrenginius nurodytus sutarties 2.1 punkte, tačiau toks apeliantei įpareigojimas kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 25 punkto. Įpareigojimas apeliantei pristatyti nuotekas į tokius valymo įrenginius, kuriuose būtų pasiektas lygiavertis Šiaulių miesto centralizuotai nuotekų surinkimo sistemai, įtvirtintas ne pačioje sutartyje, o Reglamente (kas numatyta sutarties 4.4 punkte), jo nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išleidžiantiems nuotekas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. 9.3.Ieškovės internetinėje svetainėje nurodyta, kad apeliantė teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Iš to seka, kad ieškovė teisėtai tikisi, kad nuotekos surinktos iš miesto gyventojų, jų tvarkymui bus pristatytos į ieškovės nuotekų valymo įrenginius, kadangi investuodama į brangius nuotekų valymo įrenginius, ieškovė vertino galimus nuotekų kiekius, kurie turėtų būti pristatyti į jos surinkimo sistemą. Remiantis sutartimi ir galiojančiais teisės aktais, apeliantei kyla pareiga surinktas nuotekas Šiaulių mieste, pristatyti į ieškovės valymo įrenginius. Apeliantė privalo išpilti (pristatyti) ne kur kitur, o tik į ieškovės nuotekų valymo įrenginius nurodytus sutarties 2.1 punkte. 9.4. Nors atsakovė turėjo galiojančią nuotekų priėmimo-perdavimo sutartį sudariusi ir su UAB „Kuršėnų vandenys“, tačiau ji pažeisdama ir tos sutarties nuostatas, nuotekas išpylė šioje sutartyje nenumatytose vietose, tokiu atveju, apeliantės išpiltos nuotekos nebuvo apskaitomos ir už jų tvarkymą nebūdavo pateikiamos sąskaitos. 9.5. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš individualių namų nurodytu laiku buvo šalinamos nuotekos ir jos vėliau išpilamos. Tačiau ieškovės pareiga buvo įrodyti teismui, kad atsakovė surinko nuotekas iš individualių namų teritorijų ir jas transportavo, pažeidžiant sutarties nuostatas, į UAB „Kuršėnų vandenys“ priklausančius nuotekų tvarkymo įrenginius ir ten, jas be jokios apskaitos ir užmokesčio išpylė.

910. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, išvada teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliantės (atsakovės) UAB „Keltas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistos netesybos už nepristatytas nuotekas į ieškovės valdomą nuotakyną pagal Nuotekų priėmimo-perdavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės, ginčas kilo dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo.
  1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį rėmėsi Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų tvarkymo, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 120 redakcija), atsižvelgė į tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas bei sutartinei atsakomybei taikė CK 6.200 str., 6.205 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d. ir kt.
  1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaikytų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normų vertinimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad pirma, ginčas kilo dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir vertinimo, o ne dėl atsakovės Šiaulių mieste surinktų buitinių (komunalinių) nuotekų privalomojo pristatymo tik į ieškovės Šiaulių mieste esantį nuotakyną, t. y., visumoje, jog teismas vertino šalių ginčą ne tuo aspektu. Antra, sutarties, kurią su ieškove sudarė nesiderint prisijungimo būdu, sąlygos užslėptos ir siurprizinės (ydingos), nes ieškovė, tokia sutartimi siekė tik asmeninės naudos sau, neatsižvelgdama į kitos sutarties šalies interesus, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymą. Trečia, Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė taisyklių dėl miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo, todėl teismas nepagrįstai pagal analogiją rėmėsi kitų miestų (rajonų) savivaldybių patvirtintomis tokiomis taisyklėmis. Be to, visi teismo nurodyti teisės aktai, iš esmės reglamentuoja nuotekų surinkimą, šalinimą ir tvarkymą per centralizuotą sistemą, o jos nesant gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, tačiau teismas nenurodė nei vieno iš teisės aktų normos, kuri tarp ieškovės ir apeliantės sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu imperatyviai nustatytų apeliantės pareigą Šiaulių mieste surinktas nuotekas išvežti ir pašalinti būtent į ieškovės valdomą nuotakyną. Ketvirta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš individualių namų nurodytų laiku buvo šalinamos būtent nuotekos ir jos vėliau išpilamos, juo labiau, kad Aplinkos apsaugos departamentas nenustatė jokių apeliantės vykdomų pažeidimų, ko pirmosios instancijos teismas net nevertino ir dėl to nepasisakė. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
  1. Byloje nustatyta, kad 2013-10-02 UAB „Keltas“ ir trečiasis asmuo UAB „Kuršėnų vandenys“ sudarė nuotekų priėmimo-perdavimo sutartį Nr. 325, pagal kurią UAB „Kuršėnų vandenys“ įsipareigojo priimti UAB „Keltas“ atvežtas nuotekas į savo nuotekų tinklus, esančius Pavenčių ir Bazilionų tarpinėse siurblinėse, o UAB „Keltas“ įsipareigojo apmokėti už priduotas nuotekas sutartyje numatyta tvarka (38 b. l.). 2013-12-20 ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovė UAB „Keltas“ sudarė nuotekų priėmimo-perdavimo sutartį Nr. V-131, pagal kurią ieškovė įsipareigojo leisti atsakovei išpilti nuotekas iš asenizacinės mašinos šalia Kulpės siurblinės (adresas: Kulpės g. 1B, Šiauliai) įrengtose nuotekų išpylimo vietose (2.1 punktas) (7-9 b. l.). Pagal sutarties 3.6 punktą atsakovas įsipareigojo neišpilti nuotekų kitose vietose nei nurodyta sutarties 2.1 punkte. Ieškovės darbuotojams konstatavus pastarąjį faktą surašant pažeidimo aktą, atsakovė įsipareigojo mokėti 500 Lt už kiekvieną išpiltą kubinį metrą nuotekų, kurių skaičių ieškovė nustato pagal pažeidimo akte arba sutarties sudarymo metu prašyme atsakovės deklaruotą cisternos talpą (3.6 punktas). 2014-11-25 šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. V-131, ir jame perskaičiavo įkainius litais į įkainius eurais (10 b. l.). 2016-03-01 UAB „Keltas“ ir trečiasis A. V. pasirašė automobilio nuomos sutartį dėl krovininio specialios paskirties (nuotekų išsiurbimo išvežimo) „MAN 12-180“ nuomos (40 b. l.). 2017-03-17 ieškovė remdamasi sutartimi paskaičiavo netesybas ir pateikė atsakovei 2085,28 Eur sąskaitą Nr. V-131-03 (11 b. l.), 2017-03-20 pateikė dar 521,32 Eur sąskaitą Nr. V-131-03 (13 b. l.), o 2017-03-23 papildomai vėl 521,32 Eur sąskaitą Nr. V-131-03 (15 b. l.).
  1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje ginčo situacijoje yra aktualios būtent CK normos, reglamentuojančios sutarčių teisę. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
  1. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Keltas“ buvo sudariusi dvi Nuotekų priėmimo-perdavimo sutartis. Pirmiausia, sutartis 2013-10-02 sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Kuršėnų vandenys“ ir tik vėliau, 2013-12-20 sutartis sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“. Pagal vėliau 2013-12-20 sudarytos sutarties tarp ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovės UAB „Keltas“ 2.1 punktą, ieškovė leido išpilti apeliantei nuotekas iš asenizacinės mašinos, šalia Kulpės siurblinės (adresas: Kulpės g. 1B, Šiauliai). Apeliantė įsipareigojo neišpilti nuotekų kitoje vietoje nei nurodyta Sutarties 2.1 punkte, o ieškovės darbuotojams konstatavus pastarąjį faktą surašant pažeidimo aktą, apeliantė moka baudą 144,81 Eur (500 Lt) už kiekvieną išpiltą kubinį metrą nuotekų, kurių skaičių ieškovė nustato pagal pažeidimo akte arba sutarties sudarymo metu prašyme atsakovės deklaruotą cisternos talpą.
  1. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė teigia, kad ginčas kilo dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir vertinimo, o ne dėl atsakovės Šiaulių mieste surinktų buitinių (komunalinių) nuotekų privalomojo pristatymo tik į ieškovės Šiaulių mieste esantį nuotakyną. Pritartina tokiam apeliantės ginčo vertinimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje ginčo esmė – tarp šalių sudarytos sutarties vykdymas ir joje nustatytų sąlygų aiškinimas.
  1. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu, prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), todėl sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Taip pat įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Skirtingai aiškinant šalių ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
  1. Šioje byloje aiškinant ginčytiną sutarties sąlygą yra svarbu nustatyti, dėl kokios prievolės ieškovė ir atsakovė sudarydamos sutartį susitarė – ar neišpilti kitoje, ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ priklausančioje vietoje, ar neišpilti kitoje, ne ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ priklausančioje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sutarties nuostatų sisteminė analizė, vertinant ją pažodžiui, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė leido atsakovei išpilti nuotekas iš asenizacinės mašinos, šalia Kulpės siurblinės (adresas: Kulpės g. 1B, Šiauliai) įrengtoje nuotekų išpylimo vietoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia sutarties formuluotė reiškia, kad ieškovė suteikė teisę išpilti nuotekas atsakovei jos valdomojoje nurodytoje konkrečioje nuotekų išpylimo vietoje (sutarties 2.1 p.), o išpylus kitoje vietoje, sutarties 3.6 punktu numatė taikyti sankcijas. Bylos duomenis patvirtina faktą, kad atsakovė prieš sudarydama sutartį su ieškove, turėjo jau galiojančią sutartį dėl nuotekų išpylimo su trečiuoju asmeniu UAB „Kuršėnų vandenys“, kurioje taip pat buvo numatytos nuotekų išpylimo vietos – Pavenčių ir Bazilionų tarpinės siurblinės. Taigi, atsakovei turint dvi galiojančias sutartis dėl nuotekų išpylimo, sutiktina su apeliantės pozicija, jog ji sudarydama sutartį su ieškove UAB „Šiaulių vandenys“ pagrįstai tikėjosi, kad nuotekas gali pilti ne tik ieškovei priklausančioje nuotekų surinkimo vietoje, o ir kitose pagal turimą anksčiau sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ‚Kuršėnų vandenys“, vietose. Juo labiau, kad ieškovės parengtoje sutartyje patikslinančių sutarties 2.1 punktą, sąlygų, jog atsakovė negali pilti nuotekų nei į ieškovei priklausančius nuotakynus kitose, ne adresu Kulpės 1B, Šiauliai, vietose, nei į tretiesiems asmenims priklausančius nuotakynus, nei, kad privalo nutraukti turimas galiojančias sutartis su kitais nuotekų tvarkytojais – nenumatyta. Apeliacinės instancijos teismas, šioje ginčo situacijoje pritaria apeliantės argumentui, kad žinodama tokias ginčo sutarties sąlygas, kaip jas interpretuoja ieškinyje ieškovė, natūralu, kad atsakovė, kaip juridinis pelno siekiantis asmuo, išvis sutarties su ieškove nebūtų sudariusi. Akivaizdu, kad ieškovė neaptartas ir dviprasmiškas sutarties sąlygas traktuoja savo naudai, nors civilinio kodekso normos numato priešingai, jog neaiškios, neišsamios sutarties sąlygos, yra aiškinamos jas parengusios sutarties šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2016 m. kovo 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016 ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarties sąlygas vienašališkai parengė ieškovė, nederindama jos su atsakove, kurią pastaroji sudarė prisijungimo būdu. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė turėdama dvi galiojančias nuotekų priėmimo-perdavimo sutartis, sudarytas su skirtingais nuotekų perdirbėjais (priėmėjais), turėjo teisę jas išpilti ir kitose, ne tik adresu: Kulpės 1B, Šiauliai, bet ir Pavenčių ir Bazilionių tarpinėse siurblinėse, vietose, kas reiškia, jog atsakovė, sutarties, sudarytos su ieškove nuostatų nepažeidė, dėl ko jai nekyla atsakomybė atlyginti ieškovei nuostolius negautų pajamų forma (netesybas).
  1. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad teismas neteisingai vertino galiojančius teisės aktus dėl nuotekų tvarkymo. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė taisyklių dėl Šiaulių miesto savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai pagal analogiją vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu ir rėmėsi kitų miestų (rajonų) savivaldybių patvirtintomis tokiomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netgi ir esant atitinkamai patvirtintoms tokioms taisyklėms, vis dėl to Vietos savivaldos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas sistemiškai (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A822–2563/2011). Akcentuotina ir tai, jog nei viename iš pirmosios instancijos teismo sprendime minimų teisės aktų - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Nuotekų tvarkymo reglamente, Tarybos direktyvoje 91/271/EEB, kurie iš esmės reglamentuoja nuotekų surinkimą, šalinimą ir tvarkymą per centralizuotą sistemą (nors šioje nagrinėjamojoje situacijoje nuotekos buvo tvarkomos ne per centralizuotą sistemą), nėra įtvirtintos imperatyvios pareigos, nustatančios apeliantei įpareigojimą Šiaulių mieste surinktas nuotekas išvežti ir pašalinti būtent į ieškovės valdomą nuotakyną. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčas dėl aukščiau paminėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie šioje byloje nėra plačiau analizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
  1. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovė 6 kartus (2017-03-09, 2017-03-14, 2017-03-16, 2017-03-22 dienomis) nuotekas išpylė UAB „Kuršėnų vandenys“ priklausančiose, bet sutartyje nenumatytose vietose. Tai akcentuoja ir ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teigdama, kad atsakovė turėdama galiojančią nuotekų priėmimo-perdavimo sutartį su UAB „Kuršėnų vandenys“, ją pažeidinėjo, nuotekas pylė toje sutartyje nenumatytose vietose, dėl ko apeliantės išpiltos nuotekos nebuvo apskaitomos ir už jų tvarkymą nebūdavo pateikiamos sąskaitos.
  1. Atsakant į šiuos ieškovės argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kontroliuoti nuotekų, išpiltų ne ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“, o trečiajam asmeniui UAB „Kuršėnų vandenys“ priklausančiose, bet tarp šalių sudarytos 2013-10-02 sutarties Nr. 325 nenumatytose vietose, nėra ieškovės kompetencijai priskirtas klausimas. Ir netesybų, būtent ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ priteisimas už tai, kad atsakovė galimai išpylė trečiajam asmeniui UAB „Kuršėnų vandenys“ priklausančiose siurblinėse nuotekas, vien dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Kuršėnų vandenys“ 2013-10-02 sutartyje su atsakove nebuvo numačiusi jokių sankcijų ar netesybų, o ieškovė jas sutartyje aptarė neaiškiai ir dviprasmiškai, neatitiktų ne tik tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2013-12-20 sutarties Nr. V-131 sąlygų aiškinimo (šios nutarties 20 p.), bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Tuo pačiu būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas, bei teisė rinktis paslaugų teikėjus, t y. laisvos rinkos principas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė išpylė būtent nuotekas, ir kad jas išpildama pažeidė atitinkamus aplinkos apsaugos reikalavimus. Priešingai, byloje esantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento raštai patvirtina, kad nenustatyta, jog atsakovė UAB „Keltas“ būtų pažeidusi aplinkosaugos reikalavimus (49, 69-70 b. l.). Pažymėtina, kad pati ieškovė 2013-12-20 tarp šalių sudarytos sutarties Nr. V-131 3.6 punkte numatydama privalomą pažeidimo akto surašymą ir ieškinį grįsdama, būtent atsakovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymu, pažeidimo aktų nesurašė ir jų nei atsakovei, nei į bylą nepateikė, tačiau vienasmeniškai konstatavusi galimai padarytus sutarties pažeidimo faktus, pateikė atsakovei išrašytas iškart už 4 kartus (2085,28 Eur sumai) sąskaitas netesybų apmokėjimui. Toks ieškovės elgesys nelaikytinas sąžiningu.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje ginčo situacijoje, ieškovė apeliuodama į viešąjį interesą, taršos mažinimo reikšmingumą ir investicijų į brangių nuotekų valymo įrenginių atsiperkamumą, dėl ko atsakovė privalomai, anot ieškovės, turėjo pristatyti nuotekas tik į jos nuotekų surinkimo sistemą, nukrypo nuo ginčo esmės – tarp šalių 2013-12-20 sudarytos sutarties Nr. V-131 sąlygų aiškinimo ir neįvertino to, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo dvi galiojančias sutartis. Taip pat neatsižvelgė ir į Konstitucijos 46 straipsnio normų prasmę – įstatymas saugo sąžiningą konkurenciją bei Konkurencijos įstatymo nuostatas. Sutiktina, kad Vandens paskirstymo ir tiekimo paslaugos bei nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms) (Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsnio 1 punkto e papunktis; Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų su paskutiniais pakeitimais ir papildymais bei kt.), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai, nustatomi paslaugos tiekėjui, norint užtikrinti, kad būtų siekiama tam tikrų visuomenės intereso tikslų. Netinkamai valomos nuotekos gali pakenkti vandens kokybei, todėl visuomenės interesas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio.
  1. Tačiau, visgi, šioje nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė tik apibendrintai kelia klausimą dėl galimai išpiltų ne ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ priklausančiame nuotakyne neapskaitytų buitinių (komunalinių), ne gamybinių, nuotekų kenksmingumo, žalos aplinkai galimumo, jos turimų nuotekų valymo įrengimų kokybiškumo ir negautų pajamų (netesybų forma), būtent jai priklausomumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė išpylė būtent nuotekas, kad jos buvo išpiltos galimai užterštos (buvo kenksmingos) ir išpiltos kitoje, UAB „Šiaulių vandenys“ priklausančioje, bet sutartyje nenumatytoje vietoje, kad ieškovė dėl to patyrė nuostolius ir turi teisę pagal 2013-12-20 tarp šalių sudarytą sutartį jų reikalauti.
  1. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė nuostolių (netesybų) fakto egzistavimo pagal 2013-12-20 tarp šalių sudarytą sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties.
  1. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai taikė materialiąsias teisės normas nurodytas šios nutarties 13 punkte, tiek procesines teisės normas, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, yra perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 200 Eur už apeliacinio skundo padavimą, viso 500 Eur (43, 163-164 b. l.). Apeliacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 500 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

14Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) atsakovei UAB „Keltas“ teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai