Byla 3K-3-93/2013
Dėl avansinės įmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kredora“ dėl avansinės įmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų, nustatančių nuomos mokestį ir jo mokėjimo tvarką, aiškinimo.

6Ieškovas Panevėžio pataisos namai (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Kredora“ (toliau – atsakovas) priteisti 23 648 Lt avansinę nuomos mokesčio įmoką, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad įvykdęs viešojo pirkimo procedūras 2008 m. gruodžio 29 d. su atsakovu sudarė automobilio „VW Passat“ nuomos sutartį Nr. PPN2008/17 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį (2135,53 Lt ir PVM) ir priežiūros mokestį (386,66 Lt ir PVM), iš viso 2521,19 Lt ir PVM (Nuomos sutarties 29 punktas). Tą pačią dieną šalys pasirašė Susitarimą dėl automobilio nuomos sutarties Nr. PPN2008/17 (toliau – Susitarimas), kurio 1 punkte nurodė, kad „Nuomininkas sumoka pradinį 20 040,68 Lt ir PVM nuomos mokestį už nuomojamą automobilį pagal automobilio nuomos sutartį Nr. PPN2008/17“, o 2 punkte, jog „Sumokėjus pradinį nuomos mokestį nustatomas 2135,53 Lt ir PVM mėnesinis nuomos mokestis už nuomojamą automobilį pagal automobilio nuomos sutartį Nr. PPN2008/17“. Ieškovo teigimu, Susitarimo tikslas buvo sumokėti atsakovui 23 648 Lt nuomos mokesčio avansą, iš kurio vėliau turėjo būti atskaičiuojamas (užskaitomas) mėnesinis nuomos mokestis. Kadangi ieškovas sumokėjo avansą bei pagal atsakovo teikiamas PVM sąskaitas faktūras mokėjo mėnesinį nuomos mokestį, tai, 2010 m. spalio 6 d. nutraukus Nuomos sutartį, jis kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti avansą, o šiam atsisakius tai padaryti – į teismą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad avansinė įmoka yra sudedamoji kainos dalis, todėl, jos neįskaitęs į mėnesinį nuomos mokestį, atsakovas avansą privalo grąžinti ieškovui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Nurodęs, kad vertinant nuomos mokesčio dydį ir jo apskaičiavimo metodiką nustatančias Nuomos sutarties sąlygas analizuotina ne tik Nuomos sutartis, bet ir ankstesni šalių susitarimai, komerciniai pasiūlymai, veiksmai po sutarties sudarymo, teismas tyrė atsakovo pasiūlymą (siūlyta išsinuomoti automobilį, mokant 23 648,00 Lt avansinį mokėjimą bei 2975,00 Lt mėnesinę įmoką), jo svarstymą ieškovo Viešųjų pirkimų komisijoje (kurios posėdžio protokole atsakovo pasiūlyme nurodytas „avansinis mokėjimas“ pervardytas į „pradinę įmoką / užstatą“), po derybų sudarytos Nuomos sutarties ir Susitarimo nuostatas. Teismas sprendė, kad, įgyvendindamos dispozityviąją teisę (CK 6.156 straipsnio 5 dalis, 6.487 straipsnio 4 dalis), šalys susitarė dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo, nustatyto CK 6.487 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl konkrečios pinigų sumos, mokamos dviem būdais: vieną dalį sumokant iš karto, kitą – periodinėmis mėnesinėmis įmokomis (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad lingvistiškai aiškinant Susitarimo nuostatas matyti, jog jame yra nustatyta sąlyga „sumoka pradinį 20 0460,68 Lt ir PVM nuomos mokestį“ ir padarinys „sumokėjus pradinį nuomos mokestį nustatomas 2135,53 Lt ir PVM nuomos mokestis“, kas reiškia, kad įvykdžius pirminę sąlygą – sumokėjus avansinį nuomos mokestį,– toliau nustatomas konkretus mėnesinis nuomos mokestis. Pažymėjęs, kad atsakovas įvykdė savo pareigą – perdavė nuomojamą automobilį, ieškovas juo naudojosi, sumokėjo pradinę įmoką (avansą) ir mokėjo šalių sutartą mėnesinį nuomos mokestį nereikšdamas jokių pretenzijų atsakovui, teismas pripažino neįrodyta aplinkybę, jog mėnesinis nuomos mokestis turėjo būti mažinamas, ir atmetė ieškovo teiginį, kad, nutraukus Nuomos sutartį, pradinė įmoka turi būti grąžinta. Kadangi dalis apklaustų liudytojų buvo nuo ieškovo priklausomi jo darbuotojai, jų paaiškinimai prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriems įstatymas suteikia didesnę įrodomąją galią, tai šiuos paaiškinimus teismas laikė nepriimtinais.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Panevėžio pataisos namų apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, rėmėsi lingvistiniu Susitarimo sąlygų aiškinimu, atsižvelgė į sutarties šalių tikslą, įvertino šalių elgesį, aplinkybę, jog po Nuomos sutarties ir Susitarimo pasirašymo ieškovas vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija kritiškai vertino ieškovo teiginį, kad pradinis nuomos mokestis laikytinas užstatu, skirtu nuomininko veiksmais padarytiems ir draudiko neatlyginamiems nuostoliams (Nuomos sutarties 28 punktas) užtikrinti, kurio dalis gali būti kas mėnesį įskaitoma į mėnesinį mokestį, nes nei Nuomos sutartyje, nei Susitarime Šalys nėra nustačiusios užstato, tokios įmokos nenurodyta Nuomos sutarties 28 punkte. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad jis laikytinas silpnesniąja Nuomos sutarties šalimi, o sutartis aiškintina vartotojo naudai, nurodydama, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys (neatitinka CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vartotojo sąvokos), Susitarimo sąlygos buvo aptartos ieškovo Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos contra proferentem taisyklės. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad iki Nuomos sutarties ir Susitarimo pasirašymo ieškovui buvo žinomas nuomos mokėjimo būdas, nepaneigti atsakovo darbuotojų paaiškinimai dėl ieškovo direktoriaus prašymo išskirti pradinį nuomos mokestį sudarant Susitarimą, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, jog, būdamas automobilių nuomos profesionalas, atsakovas pasinaudojo ieškovo nepatyrimu ir pareikalavimo pasirašyti Susitarimą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas Panevėžio pataisos namai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193–6.195 straipsniai) – nenustatė tikrosios šalių valios (consensus ad idem), neatsižvelgė į Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų sisteminį ryšį, apsiribojo lingvistiniu tekstų aiškinimu, netinkamai įvertino Nuomos sutarties ir Susitarimo tikslą bei šalių elgesį po jų sudarymo, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kasatoriaus įsitikinimu, teismai netinkamai aiškino ir vertino Susitarimo 1 punkte nurodytos piniginės įmokos reikšmę ir paskirtį (tikroji šalių valia buvo susitarti dėl avansinio mokėjimo, kuris įskaitomas į nuomos kainą ir laikytinas užstatu), nepagrįstai ją pripažindami viena iš nuomos mokesčio sudėtinių dalių. Kasatorius teigia, kad nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis) neįtvirtina galimybės nustatyti ir vienkartinį nuomos mokestį, ir mėnesinį nuomos mokestį. Kasatorius įsitikinęs, kad teisėjų kolegija nepagrįstai jo nepripažino silpnesniąja Nuomos sutarties šalimi, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kasatorius prisijungė prie sutarties (tekstą parengė atsakovo darbuotojai), atsakovas yra ne vienerius metus automobilių nuomos srityje veikiantis profesionalas, o kasatorius automobilį nuomojo pirmą kartą, neturėjo derybinės patirties šioje srityje.
  2. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176, 177, 185, 189 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorius pažymi, kad teismai nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino kasatoriaus pateiktus argumentus ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatoriaus darbuotojų paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams, pažymėdamas, kad šie liudytojai buvo paskirti į specialų sprendžiamąją galią turintį organą (Viešųjų pirkimų komisiją), kuris svarstė pirkimui pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą dėl automobilio nuomos. Kasatoriaus teigimu, teismai rėmėsi tik atsakovo ir jo pakviestų liudytojų paaiškinimais, nors pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas išvados dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų negali būti daromos tik pagal vienos šalių paaiškinimus. Kasatoriaus vertinimu, atsakovo administracijos darbuotojų ir pasiūlymus pirkimui pateikusių įmonių darbuotojų paaiškinimai yra netinkami įrodymai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kredora“ prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo Nuomos sutarties ir Susitarimo aiškinimo, tikrosios šalių valios nustatymo, nurodydamas, kad teismai tinkamai vadovavosi CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, rėmėsi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Atsiliepime teigiama, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, teismų procesiniai sprendimai ne prieštarauja kasacinio teismo praktikai, tačiau ją atitinka, nes kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Atsakovas pažymi, kad pradinė įmoka nė viename susitarimą dėl nuomos patvirtinančiame dokumente nėra įvardyta kaip užstatas, naudotinas įvykus draudžiamajam įvykiui, o nuomos mokestis į du susitarimus buvo išskirtas kasatoriaus vadovui prašant. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.487 straipsnį nuomos sutarties šalys gali susitarti dėl įvairių nuomos mokesčio apskaičiavimo būdų. Kadangi kitos viešajame pirkime dalyvavusios įmonės yra atsakovo konkurentės, tai, jo nuomone, šių įmonių darbuotojai negali būti laikomi suinteresuotais; jų paaiškinimai pripažintini tinkamais.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimo

20Konkrečios sutarties (susitarimo) turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. ūkininkė V. V., bylos Nr. 3K-3-357/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AZA trade“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-623/2012).

21Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą konstatuota, kad kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. įmonė v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Dėl to šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-139/2012). Taip pat reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą).

22Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytoje Nuomos sutartyje ir Susitarime nustatytos automobilio nuomos kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Kasatorius (ieškovas) įsitikinęs, kad pagal Nuomos sutarties 29 punktą ir Susitarimo sąlygas jam kilo pareiga sumokėti atsakovui 23 648 Lt nuomos mokesčio avansą, iš kurio vėliau turėjo būti atskaičiuojamas (užskaitomas) mėnesinis nuomos mokestis ir kuris laikytinas užstatu, naudotinu įvykus nedraudžiamajam ar kitam nenumatytam įvykiui (Sutarties 28 punktas), o tokio neįvykus ir Sutarčiai pasibaigus – grąžintinu kasatoriui. Atsakovas, priešingai, laikosi pozicijos, kad šalys susitarė dėl negrąžinamo 23 648 Lt pradinio ir 2135,53 Lt mėnesinio nuomos mokesčio mokėjimo, nenumatė nei avansinės įmokos, nei užstato. Ginčą sprendę teismai, remdamiesi lingvistiniu Nuomos sutarties ir Susitarimo aiškinimu, atsižvelgę į šalių tikslą ir elgesį iki susitarimų sudarymo bei po jo, sprendė, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl nuomos mokesčio konkrečia pinigų suma, kuri mokama dviem būdais: vieną dalį sumokant iš karto, kitą – periodinėmis mėnesinėmis įmokomis (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai apsiribojo lingvistiniu Nuomos sutarties ir Susitarimo aiškinimu, neatsižvelgė į sisteminį susitarimų sąlygų ryšį, todėl nenustatė tikrosios šalių valios ir pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Toks kasatoriaus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė lingvistinį Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimo metodą, nes, Nuomos sutarties šalims skirtingai aiškinant tikrąją jų valią tariantis dėl automobilio nuomos, vien subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodo taikymas buvo nepakankamas tikriesiems šalių ketinimams nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai neapsiribojo lingvistine Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų analize, tačiau taip pat atsižvelgė ir į susitarimų sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį vykdant sutartį ir kitas svarbias aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės – atsakovo pasiūlymo kasatoriaus vykdomam viešajam pirkimui turinys (siūlyta automobilio nuoma mokant 23 648 Lt avansinę įmoką bei 2975 Lt ir PVM mėnesines įmokas), kasatoriaus derybų su atsakovu dėl Nuomos sutarties sąlygų eiga (susitarta pasirašyti atskirą Susitarimą, kuriame išskirta fiksuota nuomos kainos dalis bei mėnesinės įmokos), šalių veiksmai vykdant Nuomos sutartį ir Susitarimą (kasatorius sumokėjo pradinę nuomos mokesčio įmoką bei mokėjo mėnesines įmokas), automobilių nuomos srityje nusistovėjusi verslo praktika (kitų viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymuose taip pat nurodyta pradinė (avansinė) įmoka / užstatas ir mėnesinės įmokos; tiekėjų atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu apie vyraujančią automobilių nuomos praktiką) – buvo pakankamos išvadai dėl susitarimo mokėti mišrų nuomos mokestį. Kadangi CK 6.487 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė susitarti dėl mišraus CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo arba nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą, tai kasatoriaus argumentas, kad negali būti ir vienkartinio, ir mėnesinio nuomos mokesčio, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

24Kasatorius nepagrindė savo teiginio, kad teismai neatsižvelgė į Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų sisteminį ryšį, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog priimdami procesinius sprendimus teismai analizavo sutarties ir Susitarimo sąlygas, vertino jų reikšmę šalių susitarimo nuomoti automobilį kontekste. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog nei Nuomos sutartyje, nei Susitarime nesusitarta dėl 23 648 Lt įmokos kaip užstato, kuris būtų naudojamas įvykus nedraudžiamajam ar kitam nenumatytam įvykiui; šios aplinkybės nepatvirtina ir kasatoriaus nurodomas Nuomos sutarties 28 punktas, nustatantis nuomininko (kasatoriaus) pareigą atlyginti nuomotojui (atsakovui) visas šio dėl nedraudžiamojo įvykio patirtas išlaidas, tačiau nedetalizuojantis, kokiomis lėšomis ir kokia tvarka tai turi būti padaryta.

25Kasatorius savo skunde išdėstė argumentus dėl to, kad byloje turėjo būti taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai, tokios sąlygos turi būti aiškinamos būtent taip, kaip jas galėjo suprasti adresatas. Kadangi ginčą nagrinėję teismai nenustatė Nuomos sutarties ir Susitarimo neaiškumo, jų sąlygų dviprasmiškumo fakto, nurodytos nuostatos byloje netaikytinos. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas dėl jo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, teisių gynimo. Silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos svarba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama sprendžiant ginčus, kuriuose ginamos vartotojų teisės. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius (biudžetinė įstaiga) neatitinka vartotojo sąvokos, todėl vartotojo teises ginančios teisės normos ir kasacinio teismo išaiškinimai šios kategorijos bylose nagrinėjamam ginčui netaikytini.

26Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo

27Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (arba nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.). Pagal šias įrodinėjimo taisykles teismas turi vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr.3K-3-176/2012; kt.).

28Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176, 177, 185, 189 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai nevertino ir visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų (Nuomos sutarties, Susitarimo, atsakovo pasiūlymo viešajam pirkimui, PVM sąskaitų faktūrų, kt.), pažymėdama, jog teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta dėl pirmiau nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės, jie motyvuotai įvertinti ir pateiktos pagrįstos tokio vertinimo išvados. Teismai ne tik išsamiai ištyrė rašytinius įrodymus, bet ir analizavo šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Ta aplinkybė, kad kasatoriaus darbuotojai buvo paskirti į specialų sprendžiamąją galią turintį organą – Viešųjų pirkimų komisiją – jų paaiškinimams nesuteikia didesnės įrodomosios galios, jie vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl, nustačius jų neatitiktį ar prieštaravimą kitiems byloje esantiems duomenims, teismas gali nuspręsti tokiais paaiškinimais nesiremti. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus darbuotojų paaiškinimų nepatvirtino jokie rašytiniai įrodymai, jie prieštaravo atsakovo darbuotojų bei kitų liudytojų parodymams, todėl teismai turėjo pagrindą šiais paaiškinimais nesiremti ir išvadą byloje padaryti remiantis kitų byloje esančių duomenų visetu.

29Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, susijusios su byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų vertinimu, turinį, kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tikrosios šalių valios sudarant Nuomos sutartį ir Susitarimą, būtų nukrypęs nuo aktualios teismų praktikos ar pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185, 189 straipsniai). Dėl to kasacinio skundo dalis dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestina kaip nepagrįsta.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kredora“, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1000 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Atsakovas prašo šias išlaidas priteisti iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš kasatoriaus (ieškovo).

34Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus Panevėžio pataisos namų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti UAB „Kredora“ (j. a. k. 148228566) iš Panevėžio pataisos namų (j. a. k. 188721848) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Priteisti valstybei iš Panevėžio pataisos namų (j. a. k. 188721848) 18,73 Lt (aštuoniolika Lt 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų, nustatančių... 6. Ieškovas Panevėžio pataisos namai (toliau – ieškovas) kreipėsi į... 7. Ieškovas nurodė, kad įvykdęs viešojo pirkimo procedūras 2008 m. gruodžio... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį... 10. Nurodęs, kad vertinant nuomos mokesčio dydį ir jo apskaičiavimo metodiką... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas Panevėžio pataisos namai prašo panaikinti... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kredora“ prašo kasacinį... 16. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo Nuomos sutarties... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimo... 20. Konkrečios sutarties (susitarimo) turinio ir jos sąlygų išaiškinimas,... 21. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą... 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytoje Nuomos sutartyje ir... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė... 24. Kasatorius nepagrindė savo teiginio, kad teismai neatsižvelgė į Nuomos... 25. Kasatorius savo skunde išdėstė argumentus dėl to, kad byloje turėjo būti... 26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės... 27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 28. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės... 29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo... 30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 33. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kredora“, pateikęs atsiliepimą į... 34. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,73 Lt bylinėjimosi... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 37. Priteisti UAB „Kredora“ (j. a. k. 148228566) iš Panevėžio pataisos namų... 38. Priteisti valstybei iš Panevėžio pataisos namų (j. a. k. 188721848) 18,73... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...