Byla 2A-706/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovui G. J. , ieškovo atstovei advokatei Emilijai Gorskienei, atsakovei J. M. J., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. J. ir uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-891-259/2010 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams J. M. J., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva” dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. M. J. ir UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi ieškovas G. J. ir prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 16 801,68 Lt turtinei žalai atlyginti (13 941,68 Lt vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir periodines išmokas - 260 Lt per mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t.y. 2 860 Lt), o iš atsakovės J. M. J. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad atsakovė J. M. J. 2005 m. balandžio 9 d. apie 12 val. Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, vairuodama automobilį Peugeot 205, v/n ( - ) ir važiuodama nuo Partizanų g. link V. Krėvės pr., ties namu Nr. 102 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktų reikalavimus, nesulėtino greičio, nesustojo ir nepraleido ieškovo, įėjusio į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, parbloškė ieškovą, sunkiai sutrikdydama jam sveikatą. Teismo ekspertizės centro specialisto 2005 m. lapkričio 16 d. išvada Nr. 11-2155- (05) ieškovui nustatyti kūno sužalojimai: 1. lūžęs dešinysis raktikaulis su dislokacija (skeveldrinis lūžis); 2. kaklo slankstelio lūžis su panirimu; 3. galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu; 4. galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas; 5. kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžimas; 6. momenkaulių lūžimai; 7. kaukolės pamato lūžimas, dėl kurių ieškovas tapo I-os grupės invalidu. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. M. J. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta bausmė - atimta teisė ketverius metus vairuoti motorines transporto priemones, priteista iš UAB DB „PZU Lietuva“ 3 273,60 Lt nukentėjusios, ieškovo motinos I. K. naudai, iš jų - 1 037,82 Lt turtinei žalai ir 1 726,40 neturtinei žalai atlyginti. Šią žalos sumą sumokėjo UAB DB „PZU Lietuva“. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį paliko galioti. Ieškovas nurodė, jog atsakovė J. M. J. buvo apsidraudusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi eismo įvykis buvo draudiminis, UAB DK „PZU Lietuva“ dalį turtinės ir neturtinės žalos atlygino ieškovo motinai I. K. . Teisminio tyrimo metu ieškovas dėl sveikatos būklės civilinio ieškinio pareikšti negalėjo, todėl 2009 m. liepos 7 d. kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva”, prašydamas atlyginti 13 161,68 Lt turtinę žalą (paskaičiuotą iki 2009 m. gegužės 1 d.) ir mokėti periodines išmokas po - 260 Lt per mėnesį. Tačiau 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštu UAB DK „PZU Lietuva” žalos atlyginimą mokėti atsisakė. Ieškovas teigė, jog, netekęs 60 procentų darbingumo, jis negali dirbti visą darbo dieną, jam reikia nuolat lankytis pas gydytojus, todėl jo niekas nepriima dirbti. Ieškovas nedirba jau 52 mėnesius ir jam padaryta turtinė žala yra 16 801,68 Lt, kurią turėtų atlyginti atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovo nuomone, pagal CK 6.250 straipsnį bei LAT praktiką, atsakovė J. M. J. ienė turėtų sumokėti ieškovui 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šį savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir iškilęs pavojus gyvybei. Nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2005 m. balandžio 25 d. ieškovas neatgavo sąmonės. Jam buvo atliktos keturios galvos operacijos, buvo praradęs kalbą, nesuprato aplinkoje vykstančių įvykių. Ieškovo sveikata nepataisomai sužalota, ištisus metus jis turėjo iškentėti nepakeliamus skausmus, kančias ir išgyvenimus. Pradėjęs sveikti, ieškovas suprato, jog sužalojimas paveiks visą jo tolimesnį gyvenimą, todėl prasidėjo emocinė depresija. Dėl sužalojimų buvo pažeistas ieškovo kūno vientisumas, kaukolės lūžio vietoje įstatyta plastikinė plokštelė, kurią reikės keisti. Dėl kalbos ir atminties trūkumų ieškovas negali jaustis pilnavertis, bendraudamas su savo bendraamžiais, sužlugo planai siekti mokslų. Ieškovas turi nuolat lankytis pas gydytojus, tai sukelia nepatogumus ir papildomas išlaidas.

5Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui G. J. iš atsakovės J. M. J. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 050 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ – 7 377,20 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės J. M. J. 2 100 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ - 221 Lt žyminio mokesčio bei po 15,62 Lt iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu ieškovui padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo teigimu, ieškovo patirtus fizinius ir dvasinius sukrėtimus gydant bei po gydymo įrodė bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai - išrašai iš medicininių dokumentų. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatavo, kad tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir ieškovui kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė labai sunkius sveikatos sutrikdymus, neteko 60 procentų darbingumo ir dėl taikomų ribojimų nebegali dirbti norimo darbo, negali dirbti su fiziniu krūviu susijusio darbo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo judėjimo laisvė yra apribota, dėl patirtų traumų ir išgyvenimų jo emocinė būsena tapo nestabili, ieškovas patyrė ilgą stacionarinį bei ambulatorinį gydymą, jam buvo daroma ne viena operacija, jo judėjimas, mąstymas, vaikščiojimas dėl sužalojimo apsunkintas. Teismo teigimu, dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė didelę emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, depresiją, o neapibrėžtumą dėl ateities jaučia iki šiol, patyrė didelį fizinį skausmą, kuris jį kankina iki šiol. Dėl patirtų fizinių sužalojimų ieškovas nebegali jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu, rūpintis šeima ir jos išlaikymu, jam reikalinga parama. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovui buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nustatydamas žalos dydį, teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovė žalą padarė dėl neatsargumo, kad ieškovas buvo partrenktas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Teismas nustatė, jog ieškovas pėsčiųjų perėja ėjo saugiai ir padarė išvadą, kad jo veiksmai neįtakojo autoįvykio, o nuteistosios didelį neatsargumą pripažino vienintelė autoavarijos priežastimi. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovė, vairuodama automobilį, neužtikrino elementariausių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų ir dėl šios priežasties jos kaltę vertino kaip didelį neatsargumą. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovas neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, gyvena tik iš gaunamos pašalpos, o jo galimybės įsidarbinti ir dirbti bei gauti pakankamą pragyvenimui darbo užmokestį dėl sužalojimo yra gerokai apribotos. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ji neturi brangaus nekilnojamojo turto, pragyvena iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė yra darbinga ir turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą bei ateityje gauti didesnes pajamas bei pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, bet ne lemiantis veiksnys, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismo teigimu, atsakovė turi prisiimti atsakomybę už sunkiai sutrikdytą ieškovo sveikatą ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, prarastą kultūrinį socialinį aktyvumą, apribojant interesus, bei imtis visų pastangų kompensuojant jam padarytą žalą. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos teismas nurodė, kad dėl sužalojimo ieškovas negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo UAB „Delano“, todėl jo netektos pajamos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., įvertinus gautą šalpos pensiją ir vėliau gautą stipendiją iš mokymo įstaigos, sudaro 7 377 Lt (pagal pateiktą 2010 m. sausio 20 d. paskaičiavimą).

6Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o jei teismas pripažintų ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą - sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalis dydį iki 5 000 Lt, taip pat skirti ieškovui medicininę ekspertizę. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

71. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiojo patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais.

82. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė, remdamasis nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu. Toks neturtinės žalos nustatymo būdas prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai (LAT nutartys bylose Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2008, 2K-59/2009, 2K-158/2009). Nukentėjusiesiems, kai nėra jų kaltės, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 20 000 – 50 000 Lt, o didžiausia 50 000 Lt suma priteista nukentėjusiajam, kuris neteko 85 procentų darbingumo bei liko neįgalus. Kai kaltininkas vairuoja girtas ir autoįvykio padariniai labai sunkūs, tuomet priteistos neturtinės žalos dydis didėja. Teismo priteistas žalos dydis prilygsta atvejui, kai kaltininkas vairuoja būdamas girtas, o kilę padariniai yra žymiai sunkesni. Priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstas suformuota teismų praktika.

93. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo G. J. veiksmai neįtakojo autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu konstatuota, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 87 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir bėgdamas per pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Šie prejudiciniai faktai yra privalomi.

104. Nustatant neturtinės žalos dydį, teisinę reikšmę turi ne tik žalą padariusio asmens, bet ir nukentėjusiojo kaltė, kuri gali pasireikšti ne tik dideliu neatsargumu ar tyčia, bet ir paprastu neatsargumu, kuris yra vienas iš kriterijų, dėl kurio neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Teismas į šį kriterijų neatsižvelgė, nors baudžiamojoje byloje nustatyta ir nukentėjusiojo kaltė dėl įvykusio eismo įvykio. Esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Ieškovas, bėgdamas per pėsčiųjų perėją, neįsitikino savo saugumu, atsitrenkė į automobilio priekinį sparną, o ne buvo parblokštas automobilio priekine dalimi, taigi buvo didžiai neatsargus. Teismas neįvertino ieškovo padarytų KET 53 ir 87 punktų reikalavimų pažeidimų, turinčių įtakos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Didelis neatsargumas yra pagrindas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmesti, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, ką pripažino ir ekspertai. Be to, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį.

115. Jeigu teismas nuspręstų, kad vis tik yra ir atsakovės kaltės dalis, apeliantė prašo įvertinti ieškovo didelį neatsargumą, suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose, atsakovės amžių ir turtinę padėtį (gyvena ir prižiūri savo senyvą motiną, gauna tik minimalų mėnesinį užmokestį) ir sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt. Atsakovės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus bei kitus veiksnius, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros. 6. Dokumentus ieškovo nedarbingumo lygiui nustatyti rengė ta pati sveikatos priežiūros įstaiga (UAB „Corpus sanum“), kurioje dirba ieškovo motina ir todėl, pasak apeliantės, neaišku, ar objektyviai ir pagrįstai ieškovui buvo nustatytas būtent toks nedarbingumo lygis, kuris nurodytas jo pateiktose darbingumo lygio pažymose. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovui medicininę ekspertizę. Teismas nurodė, kad ieškovas po patirtų sužalojimų tapo I grupės invalidu, tačiau pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ 3.2 punktą ieškovo darbingumo lygis prilyginamas II invalidumo grupei. Be to, ieškovas nuo 2008 m. sėkmingai mokosi. Apeliantės teigimu, objektyvus bei teisingas ieškovo sužalojimo padarinių mastas, kurį sukėlė eismo įvykis, turi lemiamą reikšmę bylai išspręsti, todėl prašo teismo skirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio sukeltą ieškovo sužalojimo padarinių mastą bei įtaką jo sveikatai ir išreikšti padarytą žalą darbingumo lygiui procentais, pateikti išvadas, ar UAB „Corpus sanum“ pateikti medicininiai dokumentai yra pagrįsti ir objektyvūs bei atitinka faktinę būklę.

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

131. Teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 str.). Teismas nevertino atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išdėstytų motyvų dėl ieškovo skaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, nepateikė teisinio sprendimo argumentavimo ir reikalavimo vertinimo (CPK 270 str.).

142. Teismas turėjo nustatyti, kad draudikas yra įpareigotas išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kaip tai numato teisės aktai. Teismas neatsižvelgė į LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą, įpareigojantį vadovautis nukentėjusiojo asmens vidutiniu darbo užmokesčiu, gautu iki įvykio. Iki įvykio faktiškai gautas ieškovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 450 Lt, ką patvirtina 2006 m. sausio 24 d. UAB „Delano“ darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažyma. Nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. G. J. būtų gavęs 23 400 Lt (450 Lt x 52 mėn.).

153. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Iš turėtos gauti darbo užmokesčio sumos atskaičiuojamos socialinio draudimo išmokos, kurios pagal ieškovo pateiktus dokumentus iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 24 063,53 Lt. Studijuodamas Kauno prekybos ir verslo mokykloje nukentėjusysis tuo metu dar gavo 565 Lt dydžio stipendiją, kuri, nustatant turėtą gauti darbo užmokestį, turi būti išskaičiuota. Atsižvelgiant į G. J. gautas išmokas, darytina išvada, kad negautas darbo užmokestis ieškovui buvo visiškai kompensuotas.

164. Teismui pripažinus ieškovo pateiktą skaičiavimą pagrįstu, buvo pažeistas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateikto skaičiavimo, kuriame matyti aiškūs netikslumai. Perskaičiuodamas negautas pajamas, ieškovas jas sieja su atitinkamai pasikeitusiu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Pateikta UAB „Delano“ pažyma apie darbo užmokestį nepagrindžia, kad ieškovo darbo užmokestis buvo siejamas su minimaliuoju Vyriausybės patvirtintu darbo užmokesčiu (500 Lt). Skaičiavime nepagrįstai pritaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, skaičiuojamas neįgaliajam II-os grupės invalidui. Jei nebūtų įvykęs draudžiamasis įvykis, ieškovui būtų taikomas įprastinis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Atitinkamai keičiasi ir darbo užmokestis, gaunamas atskaičius mokesčius.

175. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą (LAT 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, pirmiausia nustatoma vidutinio mėnesinio uždarbio dalis, kurios nukentėjusysis neteko dėl sužalojimo, ji atitinka netekto darbingumo procentus (LAT Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2). Apskaičiuojant atsakovo pareigą atlyginti negautą nukentėjusiojo darbo užmokestį, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ši dalis turi būti mažinama 40 proc., t.y. iki 22 836,90 Lt. Kadangi nukentėjusysis gavo 24 628,53 Lt socialinio draudimo išmokų ir stipendijos, negautas darbo užmokestis jam yra visiškai kompensuotas.

186. Teismas nepagrįstai pripažino, kad G. J. per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai ir jo veiksmai neįtakojo autoįvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pėsčiasis G. J. per pėsčiųjų perėją bėgo. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas atlygintinos žalos dydį sumažinti arba reikalavimą atlyginti padarytą žalą atmesti, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Pasak apelianto, nukentėjusiojo G. J. veiksmai, t.y. KET 53, 87 punktų reikalavimų pažeidimas, yra vertintini kaip didelis neatsargumas. Ieškovas turėjo žinoti, kad KET draudžia pėstiesiems per perėją bėgti ir turėjo numatyti tokių savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Šiuo pagrindu atlygintinos turtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

19Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas G. J. prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės išvardintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra panašios tik kai kuriais aspektais, bet nėra analogiškos. Nors ji teigia, kad eismo įvykio metu ieškovas bėgo skersai gatvės važiuojamąja dalimi ir užšoko ant jos automobilio, baudžiamojoje byloje tokių įrodymų nebuvo. Byloje buvo atliktos 7 autotechninės ekspertizės, dvi iš jų atsakovės iniciatyva. Visose ekspertizėse naudojama sąvoka „tikėtina“, kad jis bėgo per perėją. Tai prieštarauja liudytojų parodymams. Ekspertai nepadarė išvados, kokią įtaką, nustatant ieškovo judėjimo greitį, turėjo automobilio judėjimo greitis. Aplinkybės, kad jis eismo įvykio metu bėgo per perėją, teismas nenustatė, kaip ir nenustatė, kokiu greičiu važiavo J. M. J.. Apeliantė, nebūdama pakankamai atidi, savo veika prarado techninę galimybę automobilį laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju (LAT baudž. b. Nr. 2K-617/2003). Ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnis padidėjo dėl apeliantės J. M. J. nežmoniškumo, kai ji, partrenkusi ieškovą, 20 metrų automobilio nestabdė ir nemažino greičio. Nors ieškovas mokosi padavėjo profesijos, tačiau jis turėjo kitokių karjeros planų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, atsakovė butą padovanojo savo motinai, nors tame bute ji toliau gyvena. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovė samdė privačius ekspertus, už kurių paslaugas turėjo brangiai mokėti. Ieškovo nedarbingumo lygį nustatė ne jo motina, bet komisija. Dėl sužalojimų autoįvykio metu jam pažeistas galvos kaulų vientisumas, įstatyta plastikinė plokštelė, kuri bus keičiama, ir kiekvieną kartą jis turės išgyventi fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ skundo nurodo, kad jeigu autoįvykio metu jis nebūtų sužalotas, gautų 800 Lt dydžio minimalų darbo užmokestį. Paskaičiavime, pateiktame prie dubliko, neapmokestinamųjų pajamų dydis skaičiuojamas neįgaliajam II-os grupės invalidui, nes toks jis yra dėl patirto sužalojimo autoįvykio metu. Nurodo, kad negali realizuoti po sužalojimo likusio darbingumo, nes niekas nepriima dirbti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad autoįvykio metu jis per perėją bėgo, nes toks faktas nebuvo nustatytas.

20Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, įstatymas įtvirtino visiško žalos atlyginimo principą, pagal kurį asmeniui ar turtui padaryta žala, kartu ir neturtinė žala, turi būti atlyginta visiškai, ir tai, kad žalą atlyginti privalo už ją atsakingas asmuo.

21Dėl atsakovės J. M. J. apeliacinio skundo

22Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio pirmoji dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

23Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsakovė J. M. J. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiojo patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais.

24Iš tiesų, kriterijai į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šie kriterijai yra: pasekmės, kurias sukėlė žala, žalą sukėlusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio metu ieškovui padarytų sužalojimų, dydžio klausimą, nustatė, kad atsakovė žalą padarė dėl neatsargumo, įvertino atsakovės turtinę padėtį, nustatęs, kad ji neturi brangaus turto, pragyvena iš minimalaus darbo užmokesčio, tačiau yra darbinga ir turi galimybę susirasti geriau apmokamą arba papildomą darbą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė labai sunkius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių nebegali dirbti norimo darbo, patyrė didelę emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, jo galimybės įsidarbinti yra apribotos. Tačiau nustatydamas atsakovės J. M. J., kaip žalą padariusio asmens, kaltę dėl atsiradusios žalos, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir padarė bylos faktinių duomenų neatitinkančią išvadą dėl paties ieškovo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmų: teismas nustatė, kad ieškovas G. J. per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai ir jo veiksmai neįtakojo eismo įvykio.

26Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovė J. M. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktų reikalavimus ir partrenkė perėjoje ėjusį G. J. , taip pat yra nustatyta, kad pėsčiasis G. J. , bėgdamas per pėsčiųjų perėją, į kitą važiuojamosios dalies pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 87 punkto, kuriame numatyta, kad pėsčiasis per pėsčiųjų perėją turi eiti (o ne bėgti), reikalavimus, taip pat pažeidė KET 53 punkto reikalavimus (t. 1, b.l. 17, 18). Šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą aplinkybę 2009 m. sausio 27 d. nutartimi iš esmės patvirtino ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas (t. 1, b.l. 24), o taip pat bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-202/2009, t. 1, b.l. 28). Šios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl paties ieškovo, kaip autoįvykio metu nukentėjusio asmens, veiksmų jokiais objektyviais duomenimis šioje byloje nėra nuginčytos. Į šias aplinkybes, nustatydamas atlygintiną žalą, taigi ir neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai. Nustačius, kad ir pats nukentėjusysis betarpiškai prieš įvykį pažeidė kelių eismo taisykles, sprendžiant atsakovės, dėl kurios veiksmų atsirado žala, civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar tokie ieškovo veiksmai (kelių eismo taisyklių pažeidimas) turėjo įtakos žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.253, 6.282 str.).

27Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir spręsdami atsakovės J. M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėjo tik atsakovės veiksmų, pažeidus kelių eismo taisykles, ir šių veiksmų pasekmių klausimus baudžiamosios atsakomybės požiūriu, t. y. nustatė, kad dėl atsakovės veiksmų pasekmių (sunkaus nukentėjusio G. J. sveikatos sutrikdymo) tokie veiksmai sudaro nusikaltimo sudėtį. Baudžiamojoje byloje teismai vertino abiejų eismo dalyvių (tiek atsakovės, tiek ir paties ieškovo) padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui ir nustatė, kad jeigu J. M. J. būtų važiavusi tokiu greičiu, kuris nebūtų kėlęs pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, ji nebūtų sukūrusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo, t.y. nustatė, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo J. M. J. veiksmai. Tuo tarpu priežastinio ryšio tarp šių atsakovės, o taip pat ir paties ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų, pažeidžiant KET, ir jam atsiradusios žalos baudžiamojoje byloje teismai nenagrinėjo. Baudžiamojoje byloje nustačius, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo neteisėti atsakovės veiksmai, kuriais ji pažeidė KET, šioje byloje nagrinėdamas ieškinį dėl žalos, kartu ir neturtinės, atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir ieškovui kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau padaręs faktinių bylos duomenų neatitinkančią išvadą, kad ieškovas G. J. per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai, priežastinio ryšio tarp paties ieškovo veiksmų ir jam pačiam atsiradusios žalos teismas iš esmės nenagrinėjo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. J. , bėgdamas per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios dalies pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 87 punktų reikalavimus. Įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53 punkte buvo nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pagal KET 87 punkto reikalavimus į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, neturi peržengti perėjos ribų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikta eilė ekspertizių tiek eismo įvykio eigai, tiek nukentėjusiojo sužalojimų ir transporto priemonės sugadinimų susidarymo mechanizmui nustatyti. Nors daugelis atliktų ekspertizių išvadų yra tikėtino pobūdžio, tačiau faktiškai yra nustatyta ir neginčijama, kad įvykio metu nukentėjusysis G. J. buvo partrenktas atsakovės vairuojamo automobilio priekiniu kairiuoju kampu, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantis po autoįvykio surašytas 2005 m. balandžio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei padarytos automobilio nuotraukos (baudž. byla Nr. 1-158/2008, t. 1., b.l. 8-11). Iš šių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis kairės pusės posūkis, priekinio kairės pusės sparno šoninė dalis, kairioji priekinio stiklo dalis bei automobilio stogo priekinės dalies kairioji pusė. Tai iš esmės patvirtina baudžiamojoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis šios bylos ieškovas

28G. J. prieš įvykį pėsčiųjų perėja bėgo. Tokio ieškovo elgesio faktas leidžia teigti, kad ieškovas, pats būdamas eismo dalyvis, taip pat sukėlė pavojų eismo dalyvių, ir visų pirma savo paties saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiavusia transporto priemone išvengti. Atsižvelgiant į įvykio situaciją, teigti, kad ši aplinkybė visiškai nereikšminga, kad ieškovas, kaip eismo dalyvis, pažeisdamas KET ir pėsčiųjų perėja bėgdamas bei taip iš esmės apribodamas savo galimybes išvengti įvykio, neturėjo reikšmės situacijos, susijusios su jo paties saugumu, kilimui, negalima. Toks nukentėjusiojo neatsargus elgesys iš dalies padėjo žalai atsirasti, nes, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, o ne eidamas ja, ieškovas sumažino ar visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ar į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir/ar nestabdomą automobilį. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2K-383/2007, 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2K–425/2010). Neturtinės žalos sukeltos pasekmės, kurios gali būti ir fizinio, ir dvasinio pobūdžio, yra tik vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinant ir atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Taigi tokį ieškovo elgesį, kuris nustatytas ir aptartas šioje nutartyje, yra pakankamas pagrindas vertinti kaip didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, o nustatant neturtinės žalos dydį, kaip vieną iš kriterijų tokios žalos dydžiui nustatyti. Pagal CPK 4 straipsnio nuostatą, teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo ir tokios žalos dydžio nustatymo klausimus, teismai turi atsižvelgti ne tik į įstatyme nustatytus bei teismų praktikoje suformuotus esminius tokios žalos nustatymo kriterijus, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis, į tai, kokie tokios žalos dydžiai paprastai yra nustatomi, esant panašioms žalos padarymo aplinkybėms bei pasekmėms. Peržiūrėjus teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, matyti, kad minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose, kuriose žala yra padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytais nusikalstamais veiksmais, t.y. esant panašioms aplinkybėms ir pasekmėms, minimalus neturtinės žalos dydis yra nustatomas 7 000 Lt, maksimalus - 100 000 Lt, o vidutinis - 50 000 Lt. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-461/2010 (LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis) buvo nustatyta, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – reikalingas ausies protezas, ji patyrė fizinį skausmą, didelių dvasinių išgyvenimų. Siekdami kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, teismai neturtinės žalos dydį minėtoje byloje nustatė 10 000 Lt. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis) teismai nustatė, kad, nesuvaldęs vairuojamo autobuso, kaltinamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį su įjungta avarine šviesos signalizacija bei partrenkė prie jo buvusią nukentėjusiąją, kuriai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimų, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo. Šioje byloje buvo nustatyta ir priteista 65 000 Lt nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui autoįvykio metu padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino susiformavusios teismų praktikos ir priteisė didesnį, negu vidutinis paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis, esant panašioms aplinkybėms ir pasekmėms, tokio savo sprendimo iš esmės nepagrįsdamas, t.y. nenurodydamas aplinkybių, kurių pagrindu nustatė didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į byloje nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo nustatyti ieškovui priteistiną neturtinę žalą, didesnę negu įprastai nustatomas vidutinis tokios žalos dydis, nėra. Todėl nustato, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis - 50 000 Lt. Priteisdama neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į šioje nutartyje nustatytą aplinkybę dėl ieškovo didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti, todėl priteistiną žalos atlyginimą mažina 10% ir daro išvadą, kad 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitiktų abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė

29J. M. J. savo prašymo skirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu ieškovui padarytų sužalojimo padarinių mastą bei įtaką jo sveikatai, išreikšti padarytą žalą darbingumo lygiui procentais, atsisakė, teigdama, kad tokia ekspertizė jokių rezultatų neduos (,,...nieko neduos“). Apeliantei nepalaikant prašymo skirti medicininę ekspertizę, faktiniais duomenimis nepagrįstos lieka jos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl galimai neobjektyviai nustatyto ieškovo nedarbingumo lygio. Todėl šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, dėl jų atskirai detaliai nepasisakydama.

30Dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo

31Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais, nes nevertino atsakovo motyvų dėl ieškovo skaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, nepateikė sprendimo teisinio argumentavimo ir reikalavimo vertinimo.

32Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, apsiribojo išvada, kad ieškovas dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo ir todėl jo netektos pajamos, įvertinus gautą šalpos pensiją ir stipendiją iš mokymo įstaigos, už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki sudaro 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 7 377,20 Lt pagal paties ieškovo pateiktą paskaičiavimą. Tačiau atsakovui ginčijant tokio paskaičiavimo pagrįstumą ir teigiant, kad ieškovas gavo daugiau pajamų (socialinio draudimo išmokų ir stipendijos), negu būtų gavęs darbo užmokesčio, jam buvo visiškai kompensuotas turėtas gauti darbo užmokestis, teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovo pateiktas paskaičiavimas atitinka įstatymą bei yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis.

33Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (6.283 str. 2 d.).

34Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kaip atsakingam už žalą asmeniui (draudikui), ieškovas grindė netektomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Todėl sprendžiant klausimą, ar tinkamai buvo paskaičiuotas ir priteistas turtinės žalos atlyginimas, bei atsakant į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia būtina nustatyti, ar tinkamai ieškovas paskaičiavo savo negautas pajamas.

35Nesutikdamas su ieškovo pateiktu turtinės žalos paskaičiavimu, atsakovas teigia, kad iki įvykio faktiškai gautas nukentėjusiojo mėnesinis darbo užmokestis yra 450 Lt, todėl nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas būtų gavęs 23 400 Lt (450 Lt x 52 mėn.).

36Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, darbuotojo vidutinis atlyginimas arba mėnesinė alga negali būti mažesni negu Vyriausybės nustatyti minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga.

37Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad iki sveikatos sužalojimo ieškovui nustatytas ir mokamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 450 Lt (t. 1, b.l. 46).

38Per laikotarpį, už kurį pirmosios instancijos teismas priteisė negautas pajamas (kaip turtinę žalą), Vyriausybė ne vieną kartą keitė DK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytus minimalius dydžius, minimalią mėnesinę algą didindama: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 buvo patvirtinta 550 Lt minimali mėnesinė alga, kuri galiojo nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., LRV 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinta 600 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., LRV 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 patvirtinta 700 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., o LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga galioja iki šiol. Kadangi įstatymas (DK 187 str. 3 d.) draudžia nustatyti mažesnę algą už šiuos Vyriausybės nustatytus dydžius, tai apskaičiuojant ieškovo netektas pajamas, kaip turtinės žalos atlyginimą, į tai turi būti atsižvelgiama. Todėl apelianto pateiktas ieškovo negautų pajamų skaičiavimas, atsižvelgiant tik į ieškovo iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, bet nekreipiant dėmesio į minimalių dydžių didinimą, nėra pagrįstas ir prieštarauja įstatymui, nes ieškovui, jeigu nebūtų sutrikdyta jo sveikata, būtų mokama mėnesinė alga, ne mažesnė negu nustatyta Vyriausybės. Todėl apelianto nurodyta 23 400 Lt darbo užmokesčio suma, kurią ieškovas būtų gavęs nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., jei nebūtų sutrikdyta jo sveikata, nustatyta neteisingai.

39Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas, atsižvelgiant, be kita ko, į asmens pateiktus arba iš nukentėjusiojo darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ir kompensacijas).

40Taigi, nustatant eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydį, atsižvelgiama tik į nukentėjusio asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialines išmokas, kurios neįskaitomos į negautas pajamas, kaip turtinę žalą. Tuo tarpu į kitas nukentėjusiojo gautas ir/ar gaunamas tikslines išmokas, mokamas ne dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus, pagal minėtų taisyklių nuostatas nėra atsižvelgiama. Todėl aplinkybė, kad atsakovui mokantis, jam kurį laiką buvo mokama stipendija, o taip pat tikslinės kompensacijos transporto išlaidoms bei priežiūrai (pagalbai) (t. 2, b.l. 50-51), nesudaro pagrindo šiomis išmokomis mažinti turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad tokios tikslinės kompensacijos neįskaitomos į negautas pajamas, kaip turtinės žalos atlyginimą, patvirtina ir CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią sužaloto asmens priežiūros, transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos priskiriamos ne negautų pajamų, kurias nukentėjęs būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, kategorijai, o su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų kategorijai.

41Per laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo keičiamas ne tik minimalios algos dydis, bet ir gyventojų pajamų mokestis bei neapmokestinamas pajamų dydis. Gyventojų pajamų mokestis 2005 m. balandžio - 2006 m. birželio mėn. laikotarpiu buvo nustatytas 33%, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. - 27%, nuo 2008 n. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. - 24%, o nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 15% GPM dydis, kuris taikomas iki šiol. Atitinkamai keitėsi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris 2005 m. balandžio - 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo nustatytas 290 Lt, 2007 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 320 Lt, o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol yra nustatytas ir taikomas 470 Lt NPD. Į šiuos dydžius, apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, ir būtina atsižvelgti.

42Tokiu būdu, atsižvelgus į 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį pasikeitusius minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio bei gyventojų pajamų mokesčio dydžius, atsakovas per šį laikotarpį būtų gavęs ne 23 400 Lt, kaip nurodo apeliantas, o 30 066,48 Lt darbo užmokesčio, jeigu nebūtų sutrikdyta jo sveikata.

43Apeliantas teigia, kad, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, turi būti nustatoma vidutinio mėnesinio uždarbio dalis, kurios nukentėjusysis neteko dėl sužalojimo ir kuri atitinka netekto darbingumo procentus ir todėl, apskaičiuojant atsakovo pareigą atlyginti ieškovo negautą darbo užmokestį (negautas pajamas kaip turtinę žalą), nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ši dalis turėtų būti mažinama 40 procentų. Tačiau tokį savo teiginį atsakovas grindžia teismų praktika, kuria nustatomas ir apskaičiuojamas žalos atlyginimas, kai žalą nukentėjusysis patyrė dėl sužalojimo darbe ar netekęs profesinio darbingumo, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo, sužalojus ieškovo sveikatą įvykusio eismo įvykio metu, kai šalių darbo teisiniai santykiai nesiejo. Taigi, tiek bylos faktinės aplinkybės, tiek šalis siejantys teisiniai santykiai nagrinėjamoje byloje yra kitokie, todėl apelianto nurodyta teismų praktika vadovautis nėra pagrindo.

44Apeliantas taip pat teigia, kad apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, iš jo turėtos gauti darbo užmokesčio sumos turi būti atskaičiuota socialinio draudimo išmokų suma, kuri, pasak apelianto, iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 24 063,53 Lt.

45Iš tiesų, byloje esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus pažymos apie pajamas (t. 1, b.l. 48, 49, 52) įrodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui buvo mokama šalpos pensija, kurios iš viso per šį laikotarpį buvo išmokėta 25 263,32 Lt (nuo 2005.08.01 iki 2007.01.01 – 6 675,32 Lt (b.l. 49), nuo 2007.02.01 iki 2008.04.01 – 12 372 Lt (t. 1, b.l. 52), ir nuo 2008.04.01 iki 2009 m. kovo mėnesio – 6 216 Lt (t. 1, b.l. 48). Šios išmokos sveikatos sužalojimo atveju yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Taigi ieškovo patirta turtinė žala dėl negautų pajamų šiuo atveju sudaro 4 803,48 Lt. (30 066 Lt - 25 063,53 Lt = 4 803,48 Lt).

46Šioje nutartyje jau konstatuota, kad žalai atsirasti iš dalies padėjo ir paties nukentėjusiojo (ieškovo) neatsargus elgesys, nes jis įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, o ne eidamas ja, sumažino ar visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ar į ją įvažiuojantį automobilį ir tuo pagrindu neturtinės žalos atlyginimas mažinamas 10%. Tuo pačiu pagrindu 10% mažinamas ir nustatytas turtinės žalos atlyginimas (CK 6.253, 6.282 str.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 4323,10 Lt (4803,48 Lt - 480,348 = 4323,10).

47Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš esmės ir spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos dydžių klausimus, tinkamai neįvertino visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių aplinkybių, tinkamai nustatęs atsakovės kaltę dėl ieškovui atsiradusios žalos, padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą dėl paties ieškovo, kaip nukentėjusiojo, kaltės nebuvimo, ir todėl, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė; nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatskleidė bylos esmės ir nepagrindė savo išvados dėl žalos dydžio, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, o taip pat netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimo klausimus, todėl bylą išsprendė iš dalies neteisingai ir šie nustatyti pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas atitinkamai sumažina.

48Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinant teismo priteistas žalos atlyginimo sumas, atitinkamai keičiama ir sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas sumažinant proporcingai sumažintų priteisiamų žalos atlyginimo sumų daliai (CPK 93 str. 1, 4 d., 96, 98 str.). Be to, ieškovui iš atsakovų priteisiama išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, dalis, proporcinga atmestų apeliacinių skundų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 93 str. 2 d., 98 str. 1, 3 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

51,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

52Priteisti ieškovui G. J. (a.k. ( - ) iš atsakovės J. M. J. (a.k. ( - ) 45 000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 670 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

53Priteisti ieškovui G. J. (a.k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 4 323,10 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti ir 80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

54Priteisti iš atsakovės J. M. J. (a.k. ( - ) 1 350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 15,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 15,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

55Priteisti iš atsakovės J. M. J. (a.k. ( - )350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 50 Lt (penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui G. J. (a.k. ( - ).