Byla I-1837-643/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Aurelijai Pakalkienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ skundą atsakovėms Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja UAB ,,Gersta“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 170 352 Eur turtinę žalą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 232 732 Eur negautų pajamų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 50 000 Eur neturtinę žalą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodo, kad 1994 m. kovo 16 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Pilnatvė“ (2008 m. vasario 18 d. šios bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Gersta“). Bendrovė, siekdama Bendrovės įstatuose numatytų tikslų – vystyti nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslą bei gauti pelną, 2005 m. lapkričio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,2068 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Bendrovė 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš K. Z. K. 0,7575 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Bendrovė 2006–2007 metais prie minėtų žemės sklypų savo lėšomis privedė vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus, perkėlė elektros tinklus, užsakė žemės sklypų, esančių ( - ), detalųjį planą. 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-6029 pagrindu Bendrovės įsigytas 0,7575 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,2356 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ir 0,5219 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Bendrovė, siekdama įgyvendinti savo verslą nekilnojamojo turto srityje, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad sėkmingai vystys verslą ir per vienerius metus pastatys poilsiui skirtus pastatus, perduos šiuose pastatuose esančius butus ir gaus pelną. 2007 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalį, kuria K. Z. K. buvo natūra atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį ( - ), 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalyje. Taip pat Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras šiuo ieškiniu prašė taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės K. Z. K. 12 839 Lt į valstybės biudžetą, prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“, kuria Bendrovei buvo parduotas 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis ( - ). 2007 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras patikslino ieškinį ir pašalino UAB „Pilnatvė“ iš procese dalyvaujančių asmenų. Apie tai Bendrovė buvo informuota 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2-592-33. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi vėl įtraukė UAB „Pilnatvė“ į šios bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. balandžio 9 d. dar kartą patikslino ieškinį ir paprašė pripažinti 2006 m. sausio 27 d. sudarytą 0,7575 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ 0,37 ha žemės sklypo dalyje negaliojančia, taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17/2012 nusprendė panaikinti 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 277 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atkūrimo K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, šiuo metu esančio 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )); pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytos 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „Gersta“ buvo parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, kuris yra 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17-943/2015 nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), ir priteisti iš Lietuvos valstybės UAB „Gersta“ 250 521 Eur. Pareiškėjos teigimu, laikotarpiais nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d., nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2015 m. kovo 16 d. pareiškėja negalėjo vykdyti Palangoje numatyto nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslo. Teismams priėmus sprendimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį, taikyti restituciją natūra, Bendrovė po 8 metus trukusio teisminio proceso prarado galimybę įgyvendinti 2006 m. suplanuotą verslą ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri iki šio laiko Bendrovei neatlyginta. Teismai nustatė, kad valstybinės reikšmės miškui priklausančią žemės sklypo dalį neteisėtais aktais perdavė privačion nuosavybėn (nuosavybės teisių atkūrimas K. Z. K.) valstybės institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis, 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis). Neteisėti Klaipėdos apskrities viršininko veiksmai sietini ne tik su imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, bei ir neteisėtais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) veiksmais – neteisėtai priimtu 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1-864, kuriuo buvo neteisėtai patvirtintas 0,7575 ha žemės sklypo, esančio ( - ), laisvos (neužstatytos) žemės plotas. Pareiškėja nurodė, kad šių institucijų neteisėtais aktais UAB „Gersta“ buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri iki šio laiko Bendrovei neatlyginta.

6Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

7Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nėra savivaldybės kaltės ar priežastinio ryšio su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais. Prieš grąžinant žemę natūra, Administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-1152 patvirtino grąžintinos žemės planą, dydį ir ribas. Rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir planus, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Nurodo, kad kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atlikęs licencijuotas asmuo – matininkas geodezistas S. U., 2004 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė ant plano, tuo patvirtindamas, kad ginčo teritorijoje valstybinio miško nėra. Kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atliko S. U. geodezinių darbų įmonė; parengtą planą patikrino ir suderino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai, todėl nėra neteisėtų savivaldybės tarnautojų veiksmų (1 t., b. l. 159–161).

8Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad klausimas dėl UAB „Gersta“ iš valstybės priteistinos pinigų sumos dydžio už 0,37 ha valstybei grąžintiną žemės sklypą išspręstas įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-17-943/2015, turinčiu ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata (liet. teismo galutiniai išspręstas klausimas) galią, todėl pakartotinis šio klausimo sprendimas negalimas. Teigia, jog neaišku, kokio gyvenamojo namo rekonstrukcijai ( - ), buvo atlikti priešprojektinių pasiūlymų rengimo darbai. Žemės sklype ( - ), 0,37 ha dalyje (valstybinės reikšmės miške) jokio gyvenamojo namo nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja klaidina teismą, nes skundo 2.6 papunkčio reikalavime pateikia priešingus duomenis, nurodo, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo įrengti iki pareiškėjai priklausančių žemės sklypų. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl neturtinės žalos grindžiami samprotavimais ir prielaidomis, subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu atlyginti 50 000 Eur žalą (1 t., b. l. 175–188).

9Teismo posėdyje NŽT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Teismas

konstatuoja:

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 22 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-4.1.-864 buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), planas, dydis, ribos ir apribojimai (2 t., b. l. 162–163).

122005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-950 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,7575 ha žemės sklypą, turėtoje vietoje, esantį ( - ). 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 877 K. Z. K., be kita ko, buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą (neužstatytą) 0,7575 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį ( - ) (kitos paskirties žemė) (pridėtos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-276-479/2009 (toliau – ir pridėta byla) 1 t., b. l. 51 (pridėta Žemės tvarkymo byla)).

132005 m. lapkričio 24 d. D. P. įgaliotinis A. P. (pardavėjas) ir UAB „Pilnatvė“ (nuo 2008-02-18 UAB „Gersta“) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuria UAB „Pilnatvė“ už 1 500 000 Lt įsigijo pardavėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir esantį ( - ), 0,2068 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) (1 t., b. l. 48–51).

142006 m. sausio 27 d. K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Pilnatvė“ už 2 500 000 Lt įsigijo K. Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,7575 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) (1 t., b. l. 52–57).

152006 m. balandžio 3 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė statybos rangos sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. – papildomą statybos darbų rangos sutartį, pagal kurias UAB „Gersta“ įsipareigojo atlikti statybos remonto darbus UAB „Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame ( - ). Sutarties objekto kaina numatyta 95 596 Lt (1 t., b. l. 121–123, 126).

162006 m. balandžio 24 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Vandlita“ sudarė sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl konsultacijų žemės sklypų ( - ), detaliojo plano projekto, gatvių, kelių, inžinerinių tinklų bei įrenginių techninių projektų rengimo klausimais, pagalbos gaunant visus reikalingus statybos leidimus. Sutartinė visų darbų vertė numatyta 14 160 Lt (1 t., b. l. 135–137).

172006 m. birželio 15 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Architektūros Estetikos Studija“ sudarė sutartį Nr. 06-06-15PP, kurios dalykas yra rekreacinio komplekso ( - ) ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos ( - ), priešprojektinių pasiūlymų rengimas. Atliktų darbų kaina yra 27 140 Lt (1 t., b. l. 170–173).

182006 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. Ž. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 06/12, pagal kurią A. Ž. įsipareigojo atlikti lauko buitinių nuotekų tinklų ir lauko vandentekio tinklų projektavimo darbus ( - )esančiuose žemės sklypuose. Atliktų darbų kaina numatyta 8 000 Lt (1 t., b. l. 179–180).

192006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Gersta“ atliko statybos remonto darbus UAB „Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame ( - ). Atliktų darbų kaina numatyta 260 000 Lt (1 t., b. l. 185–187).

202006 m. rugsėjo 14 d. UAB „Pilnatvė“ ir IĮ „Geolita“ sudarė sutartį–sąmatą Nr. 299, kurioje už darbus (geodezinis pagrindas, kompleksiniai fotonuotraukos tyrinėjimai 1:500 II kategorija, taškų nužymėjimas) nustatyta 1 849 Lt kaina (1 t., b. l. 196).

212006 m. spalio 16 d. UAB „Pilnatvė“ ir projektuotoja L. R. V. sudarė detaliojo žemės plano rengimo sutartį Nr. 20061016. Atliktų darbų kaina nustatyta 57 500 Lt (1 t., b. l. 142–144).

222006 m. lapkričio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. T. įmonė sudarė sutartį Nr. 11-30, pagal kurią A. T. įmonė įsipareigojo atlikti 0,4 kV elektros perdavimo linijos iškėlimo už žemės sklypų, adresu: ( - ) ribų, ( - ), projektavimo darbus pagal pateiktas AB „VST“ technines sąlygas, parengtas 2006-11-16. Atliktų darbų kaina numatyta 1 400 Lt (2 t., b. l. 6–7).

232007 m. vasario 22 d. UAB „Pilnatvė“ ir AB „VST“ sudarė elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartį. Atliktų darbų kaina numatyta 32 878 Lt (2 t., b. l. 11–15).

242007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6029-(1.3) žemės sklypas, esantis ( - ), buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,5219 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), ir 0,2356 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (pridėtos bylos 2 t., b. l. 86–87).

25Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių ( - ), detalusis planas (1 t., b. l. 157).

262007 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo (pridėtos bylos 1 t., b. l. 2–6)

272007 m. gegužės 14 d., 2007 m. liepos 9 d. A. P. personalinė įmonė išrašė sąskaitas faktūras UAB „Pilnatvė“ už kadastrinio žemės sklypo matavimo darbus ir žemės sklypo želdinių plano sudarymą, kurių bendra vertė numatyta 3 776 Lt (2 t., b. l. 1, 3).

282008 m. vasario 4 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta pakeisti UAB „Pilnatvė“ pavadinimą į UAB „Gersta“. Akcininkas A. S. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, o akcininkas R. P. paskirtas direktoriumi (t. 1, b. l. 28).

292008 m. birželio 30 d. UAB ,,Gersta“ su A. S. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB ,,Gersta“ pardavė A. S. 0,2356 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (pridėtos bylos 2 t., b. l. 51–55).

30Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-276-479/2009 nusprendė iš dalies patenkinti ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha žemės, esančios ( - ), atkūrimo. Ieškovės ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės K. Z. K. valstybei 258 223 Lt (1 t., b. l. 59–63).

312011 m. gegužės 25 d. UAB ,,Gersta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. atsisakymą siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą patikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą, panaikinant valstybinį mišką žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (pridėtos bylos 4 t., b. l. 20).

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjos UAB ,,Gersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (pridėtos bylos 4 t., b. l. 30–35).

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (pridėtos bylos 4 t., b. l. 23–29).

34Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas buvo pakeistas, nutarta panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio ( - ), atkūrimo, pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. Palangos miesto notaro R. S. 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė pardavė atsakovei UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype ( - ), taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Gersta“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ), atsakovui UAB „Gersta“ priteisti iš valstybės 272 394 Lt, atsakovei K. Z. K. priteisti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 6 664 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 64–74).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Gersta“ įpareigota grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ), priteisiant jai iš valstybės 272 394 Lt, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį nutarė palikti nepakeistą (1 t., b. l. 75–79).

36Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė taikyti restituciją ir grąžinti iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ), iš valstybės priteisti UAB „Gersta“ 250 521 Eur, iš NŽT priteisti UAB „Gersta“ 1 401 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 108,60 Eur atstovavimo teisme išlaidų, iš UAB „Gersta“ priteisti valstybei 35,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (1 t., b. l. 81–86).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Gersta“ kasacinį skundą, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB ,,Gersta“ prašymas priteisti procesines palūkanas, ir priteisti atsakovei UAB ,,Gersta“ iš valstybės 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 250 521 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (pridėtos bylos 6 t., b. l. 22–28).

382015 m. liepos 4 d. ekspertizės vadovas G. A. V. sudarė įkainavimo aktą Nr. 15-07/02, iš kurio matyti, jog 3 statinių ( - )bendra statybos kaina yra 1 415 780,96 Eur (gyvenamasis namas „C“ – 614 822, 32 Eur, gyvenamasis namas „D“ – 557 899, 93 Eur, gyvenamasis namas „E“ – 243 058, 71 Eur) (2 t., b. l. 69–70).

39UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 7 d. parengė UAB „Gersta“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 15-07-01, iš kurios matyti, kad žemės sklypo, esančio ( - ), investicinė vertė yra 847 000 Eur; pajamų srautą sudaro planuojamų pastatyti ir įrengti butų pardavimas; suma siekia 4 900 300 Eur (2 t., b. l. 26–65).

402015 m. spalio 30 d. pareiškėja UAB „Gersta“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo iš atsakovių Lietuvos valstybės ir Palangos miesto savivaldybės tarybos. 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjos skundą, iš atsakovių pašalino Palangos miesto savivaldybės tarybą, atsakove įtraukė Palangos miesto savivaldybę, atstovaujamą Palangos miesto savivaldybės administracijos (2 t., b. l. 157).

41Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-4568-789/2016) pareiškėjos UAB ,,Gersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Gersta“ skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (4 t., b. l. 83–96).

42Šioje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su Klaipėdos apskrities viršininko ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniais aktais, dėl kurių teismo sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu sandoris ir, pritaikius restituciją, valstybei grąžinta 0,37 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalis, atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro: 67 774,26 Eur turtinė žala, atsiradusi, kaip teigiama, dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia pasekmių; turtinė žala, atsiradusi dėl investicijų į įsigytą žemės sklypą (tvoros statyba, konsultacijos ir detaliojo plano parengimas, aplinkotvarkos darbai, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimas, projektavimo ir statybos darbai, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniai darbai bei žemės matavimai, elektros linijos iškėlimo projektavimas ir įvykdymas, sumokėti žemės mokesčiai valstybei); turtinė žala, susijusi su negautomis pajamomis (nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto); 50 000 Eur neturtinė žala, atsiradusi dėl planuoto verslo sužlugdymo, bendrovės reputacijos pablogėjimo ir dėl 8 metus užtrukusio teisminio proceso.

43Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

44CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

45Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011).

46Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

47Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

48CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

49Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad buvo priimti neteisėti administraciniai aktai, kurie buvo panaikinti šiai bylai prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais (CPK 179 straipsnio 4 dalis), dėl to šioje byloje nagrinėtina, ar dėl valstybės valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą bei nustatyti jos dydį.

50Dėl solidariosios atsakomybės

51Pareiškėja prašo priteisti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), solidariai iš atsakovių Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (1 t., b. l. 5–7). Palangos miesto savivaldybės administracija teigia, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę (2 t., b. l. 160; 4 t., b. l. 114). Mano, kad nėra savivaldybės kaltės ar priežastinio ryšio su tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises ir perdavė valstybinį mišką natūra. Nurodo, kad priimant 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. A1-4.1.-854 miškų schema viešai paskelbta nebuvo, todėl savivaldybės administracijai ji nebuvo žinoma. Miškų schemą savivaldybės administracijai VšĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atsiuntė tik 2005 m. kovo 2 d. ir tik po to, kai savivaldybės administracija pareikalavo.

52CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

53Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.).

54Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė esant deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SEB bankas („SEB lizingas“ teisių perėmėjas) v. BUAB ,,Auto1“,bylos Nr. 3K-3-118-219/2015,ir kt.).

55Iš aptartų teisės normų ir suformuotos teisminės praktikos aiškinimo išplaukia, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl taikoma ji ir netaikoma dalinė atsakomybė.

56Nors nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracija teigia, kad, priimant 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), planas, dydis, ribos ir apribojimai (2 t., b. l. 162–163), miškų schema viešai paskelbta nebuvo, todėl savivaldybės administracijai ji nebuvo žinoma, tačiau teismas su šiuo teiginiu neturi pagrindo sutikti. Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1370, kuriuo buvo nustatyti valstybinių miškų plotai bei schemos (pridėtos bylos 3 t., b. l. 82). Vadinasi, šis Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas likus daugiau nei mėnesiui iki priimant 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracija, prieš patvirtindama žemės sklypo ( - ) planą, dydį, ribas ir apribojimus, turėjo būti įsitikinusi, kad tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų, t. y. kad žemės sklypo dalis nepriskiriama valstybinam miškui. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu prieš patvirtinant žemės sklypo planą, ribas, dydį ir apribojimus, būtų patikrinta ir nustatyta, kad aptariamo žemės sklypo dalis priskiriama valstybiniam miškui, Klaipėdos miesto viršininko administraciniai aktai, kuriais K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ), galimai nebūtų buvę priimti. Teismo nuomone, atsakovių neteisėtų veiksmų grandinėje negalima nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) viena ar kita atsakovė prisidėjo prie nuostolių pareiškėjai padarymo, tačiau, neabejotina, kad jų veiksmai, nors juose ir nebuvo bendrumo, sukėlė pareiškėjai neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę.

57Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine pasekmių

58Kaip jau nustatyta, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17/2012 pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. tarp K. Z. K. ir UAB ,,Gersta“ sudarytą 0,7575 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduota UAB ,,Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, kurio minėtas plotas priklauso žemės sklypui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17-943/2015 nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti iš UAB ,,Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ir priteisti iš valstybės UAB ,,Gersta“ 250 251 Eur.

59Pareiškėjos teigimu, dėl pritaikytos restitucijos ji patyrė turtinę žalą. 2006 m. sausio 27 d. pareiškėja UAB ,,Gersta“ (sandorio sudarymo metu UAB ,,Pilnatvė“) sudarė su K. Z. K. 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo 2 250 000 Lt (651 645,04 Eur). Taigi, pagal sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už vieną arą šio žemės sklypo pareiškėja sumokėjo pardavėjai 29 702,97 Lt (8 602,58 Eur). Pritaikius restituciją, turimas pareiškėjos žemės sklypas sumažėjo 37 arais. Pareiškėja žemės sklypo pardavėjai už 37 arus sumokėjo 1 099 009,90 Lt (318 295,27 Eur). Pritaikius restituciją ir grąžinus 37 arus žemės sklypo valstybei, pareiškėjai buvo priteista iš valstybės tik 250 521 Eur, todėl pareiškėja patyrė 67 774,26 Eur turtinę žalą.

60Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, skirtas viešajam interesui apsaugoti ir siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui (Dogrusdz and Aslan v. Turkey, no. 1262/02, § 27, 30 May 2006, Moskal v. Poland, no. 10373/05, § 49-50, 15 September 2009; Pyrantienė v. Lithuania, no. 45092/07, § 38, 12 November 2013). EŽTT yra pabrėžęs, kad nuosavybės paėmimas už ją neatlyginant pinigų suma, pagrįstai susijusia su nuosavybės verte, paprastai bus laikomas neproporcingu trukdymu, kuris negali būti pateisinamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto šios nuostatos negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėtas viešojo intereso tikslas gali reikalauti atlyginti už nuosavybę mažiau nei jos rinkos vertė (žr. Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999-II, Pyrantienė, § 40). EŽTT taip pat pažymėjo, kad interesų pusiausvyra nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė (4 t., b. l. 95), kad restitucija ne visais atvejais visiškai atlygina realiai patirtą žalą, dėl to restitucijos taikymas neatima iš asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis savaime nepaneigia jo reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsiradusios žalos pagrįstumo: asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, o jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Nurodė, kad byloje turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys 0,37 ha žemės sklypo, esančio ( - ), vertę jo grąžinimo valstybei metu.

62Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atlikus ekspertizę, 0,37 ha žemės sklypo, priklausančio 0,5219 ha žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (pridėtos bylos 5 t., b. l. 20 (pridėtas Ekspertizės aktas)), turto rinkos vertė 2006 m. sausio 27 d. buvo 865 000 Lt (250 521,32 Eur). Taigi, pritaikius restituciją, pareiškėjai buvo sumokėta iš esmės tokio paties dydžio kompensacija (250 521 Eur). Į bylą pateiktas 0,5219 ha žemės sklypo ( - ) nurodyta, kad minėto sklypo rinkos vertė 2015 m. gruodžio 18 d. nustatyta 564 000 Eur, kas atitinka 10 807 Eur už arą (pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį 1 aro kaina – 8 602,58 Eur). Vadinasi, 0,37 ha žemės sklypo, esančio ( - ), nusavinimo metu buvo 399 859 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 0,37 ha žemės sklypo rinkos vertė jo grąžinimo valstybei dieną buvo didesnė, tačiau, teismo vertinimu, disproporcija tarp pareiškėjai sumokėtos kompensacijos ir žemės sklypo rinkos vertės nusavinimo metu, nelaikytina pernelyg didele. Pažymėtina, kad ginčas vyksta dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su valstybinės reikšmės mišku. Valstybė, atgavusi išimtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neturi galimybės paleisti jo į apyvartą, taigi šiuo atveju valstybės patirta nauda, neturėtų būti sutapatinama su pareiškėjos realiai patirtų praradimų dydžiu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2006 m. sausio 27 d. sutartimi parduoto sklypo aro vertė sandorio sudarymo metu buvo 29 703 Lt (8 602,58 Eur), o pagal eksperto išvadas vidutinė vieno aro rinkos vertė 2006 m. sausio mėnesį sudarė 23 378 Eur (6 770,74 Eur). Ekspertizės akte pateikti lyginamieji skaičiavimai patvirtina, kad lyginamajam tyrimui pasirinktų parduotų analogiškų žemės sklypų rinkos vertė 2005 m. – 2006 m. pradžioje svyravo nuo 21 724 Lt iki 25 341 Lt už vieną arą (pridėtos bylos 5 t., b. l. 20 (Ekspertizės akto 18 lapas)). Šie duomenys patvirtina, jog 2006 m. sausio 27 d. sandoriu nustatyta žemės sklypo vertė vidutiniškai 20 procentų viršijo vidutinę tuo laikotarpiu vyravusią žemės sklypo rinkos vertę. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog sutartyje nustatyta sandorio verte netikslinga vadovautis ir dėl to, kad ja buvo suderinta viso 0,7575 ha ploto žemės sklypo kaina, todėl sandoriu sulygtą kainą galėjo lemti ne viso, o tik dalies įsigyjamo žemės sklypo paklausa rinkoje, įžvelgtas verslo vystymo sklype potencialas ar panašios turto vertei įtakos galėjusios turėti aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po to, kai UAB ,,Gersta“ iš K. Z. K. 2006 m. sausio mėnesį įsigijo 0,7575 ha ploto žemės sklypą, 2007 m. spalio mėn. jis buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus. 2008 m. birželio 30 d. UAB ,,Gersta“ pardavė 0,2356 ha žemės sklypą ( - ) (suformuotą padalinus žemės sklypą ( - ), į du atskirus žemės sklypus), sandorio sudarymo dieną jis šalių buvo įvertintas 890 900 Lt suma (258 022,47 Eur) (10 951,7 Eur už arą). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. kovo 16 d. nutartyje konstatavo, kad ši aplinkybė rodo, kad 2006 m. sausio 27 d. sandorio kaina galėjo būti iš dalies nulemta ir siekio kuo greičiau įsigyti, o po to palankiomis sąlygomis perleisti būtent šią dalį žemės sklypo. Taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog pareiškėja su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydama pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį, t. y. panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB ,,Gersta“ reikalavimas priteisti jai 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pridėtos bylos 6 t., b. l. 22–27). Taigi, pareiškėja neginčijo priteistos kompensacijos sumos dydžio.

63Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, teismui pritaikius restituciją ir grąžinus 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ), valstybei, o pareiškėjai priteisus iš valstybės 250 521 Eur kompensaciją, jai buvo padaryta turtinė žala. Kaip jau minėta, disproporcija tarp pareiškėjai sumokėtos kompensacijos ir turto nusavinimo metu vidutinės turto rinkos vertės nėra pernelyg didelė (pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį vieno aro kaina 8 602,58 Eur, o 2015 m. gruodžio 18 d. aptariamo sklypo vieno aro rinkos vertė – 10 807 Eur), todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti 67 774,26 Eur turtinę žalą, kildinamą iš 2006 m. sausio 27 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine pasekmių, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

64Dėl žalos, susijusios su tvoros statyba

65Pareiškėja nurodo, kad UAB ,,Pilnatvė“ su UAB ,,Gersta“ 2006 m. balandžio 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti statybos remonto darbus, o užsakovas – sumokėti už atliktus darbus sutartą kainą. Šios sutarties pagrindu žemės sklype, esančiame ( - ), pareiškėja pastatė šį žemės sklypą juosiančią 470 metrų ilgio tvorą. Šiuo metu 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5219 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ( - ), dalyje, juosia 199,79 m ilgio tinklo tvora su vartais, kuri buvo pastatyta už pareiškėjos lėšas. Pareiškėjos teigimu, už atliktus darbus ji rangovui sumokėjo 104 088 Lt (30 146 Eur). Vienas metras pastatytos tvoros pareiškėjai kainavo 221,46 Lt (64,14 Eur), todėl pareiškėja patyrė 12 814,60 Eur nuostolių (199,79 m x 64,14 Eur), kuriuos prašo priteisti iš atsakovių. Taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66NŽT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti 12 814,60 Eur žalą yra nepagrįstas, kadangi minėta tvora valstybinės reikšmės žemės sklypo dalyje pastatyta neteisėtai (leidimas tvorai statyti nebuvo išduotas). Pareiškėja, statydama tvorą neturėdama leidimo, veikė savo rizika, todėl nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.105 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą pagal CK 4.102 straipsnį. Aplinkybės, patvirtinančios statinių savininko rizikos prisiėmimą dėl galimumo prarasti statinius ir dėl to patirti nuostolių bei šiuo atžvilgiu išreikštą nerūpestingumą, sudaro pagrindą taikyti CK 4.102 straipsnio 2 dalį, kai neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl paties statinių savininko neteisėtų veiksmų, taip pat CK 6.259 straipsnio 2 dalį, kai skolininko (valstybės) atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius (privatus asmuo, atsakovas) tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

67Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad statytoja UAB ,,Gersta“ 2006 m. pastatė I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – ažūrinę tvorą, kurios statybai 2006 m. nereikėjo turėti statybą leidžiančio dokumento bei buvo neprivaloma jos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (4 t., b. l. 23–24). Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka su NŽT teiginiais, kad pareiškėjos prašymas priteisti aptariamą turtinę žalą turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad pareiškėja tvorą pastatė neteisėtai, kadangi tuo metu, kai pareiškėja pastatė tvorą, leidimas tokios tvoros statybai nebuvo reikalingas.

68Nustatyta, kad tarp UAB ,,Pilnatvė“ (užsakovas) ir UAB ,,Gersta“ (rangovas) 2006 m. balandžio 3 d. sudaryta statybos rangos sutartis (1 t., b. l. 121–123), kuria šalys susitarė, kad rangovas atliks statybos remonto darbus UAB ,,Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame ( - )., o užsakovas įsipareigojo sumokėti 95 596 Lt. Sutarties 3.2 papunktyje nurodyta, kad užsakovas iki darbų pradžios (2006-05-02) sumoka rangovui dalį avansinio mokesčio (40 000 Lt). 2006 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių sudaryta papildomų statybos darbų rangos sutartis (1 t., b. l. 126), kurios 3 punkte šalys susitarė, kad papildomos statybų rangos sutarties kaina, nustatyta sąmatiniais skaičiavimais, yra 8 491 Lt. Taigi, iš viso UAB ,,Pilnatvė“ įsipareigojo sumokėti rangovui 104 087 Lt. Kaip matyti iš UAB ,,Pilnatvė“ sąskaitos išrašo, ji 2006 m. birželio 22 d. mokėjimu pervedė UAB ,,Gersta“ 40 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra išankstinis mokėjimas pagal sutartį (1 t., b. l. 134). Į bylą taip pat pateikta 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad už tvoros montavimo darbus mokėtina suma (su PVM) yra 69 504 Lt (1 t., b. l. 131). 2006 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už statybos-remonto darbus mokėtina suma (su PVM) sudaro 34 584 Lt (1 t., b. l. 132). Iš UAB ,,Pilnatvė“ sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2006 m. rugpjūčio 22 d. UAB ,,Gersta“ pervedė 29 504 Lt, o 2006 m. rugpjūčio 25 d. – 34 584 Lt. Taigi, iš viso UAB ,,Pilnatvė“ pagal minėtą sutartį pervedė UAB ,,Gersta“ 104 088 Lt (30 146 Eur). Pareiškėja teigia, kad būtent tokią sumą ji sumokėjo rangovui už tvorą, tačiau teismas su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutinka, kadangi jis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip jau minėta, 2006 m. balandžio 3 d. sudaryta statybos rangos sutartimi šalys susitarė dėl statybos remonto darbų pastate ir žemės sklype, esančiame ( - ). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad rangovas atliko net tik tvoros statybos darbus (1 t., b. l. 124–125, 127, 128, 129, 130). Už tvoros montavimo darbus pareiškėja pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija MJKA Nr. 0000150 (1 t., b. l. 131) sumokėjo 69 504 Lt, todėl sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinų nuostolių dydžio, turi būti skaičiuojama nuo šios sumos.

69Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui pritaikius restituciją, pareiškėjai priklausiusi 0,37 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalis buvo grąžinta valstybei. Pareiškėja aplink 0,5219 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sumontavo 470 m ilgio tvorą. Tvoros dalis (199,79 m), einanti per taškus 4-5-6-7-8, atiteko valstybei ir patenka į valstybinę žemę (1 t., b. l. 107). Pareiškėja, kaip minėta, už visą tvorą sumokėjo 69 504 Lt, todėl laikytina, kad vienas metras tvoros pareiškėjai kainavo 148 Lt (43 Eur). Į valstybinę žemę patenka 199,79 m tvoros, kuri pareiškėjai kainavo 8 557 Eur, todėl ši suma laikytina pareiškėjos patirtais nuostoliais, kuri ir priteistina pareiškėjai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat pareiškėjai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 8 557 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

70Dėl žalos, atsiradusios dėl konsultacijų bei detaliojo plano parengimo

71Pareiškėjos teigimu, siekdama vystyti nekilnojamojo turto plėtros bei pardavimo verslą ir gauti pelną, įsigijo 2 žemės sklypus: 2005 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 0,2068 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - )bei 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – 0,7575 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Pareiškėja, siekdama parengti minėtų žemės sklypų detaliojo plano projektą, gatvių, kelių, inžinerinių tinklų bei įrenginių techninį projektą bei gauti pagalbą gaunant visus reikiamus statybos leidimą, 2006 m. balandžio mėn. su UAB ,,Vandlita“ sudarė sutartį dėl konsultacijų, už kurias pareiškėja sumokėjo 14 160 Lt (4 101,02 Eur). Taip pat pareiškėja 2006 m. spalio 16 d. su projektuotoja L. R. V. sudarė sutartį dėl minėtų sklypų konkretaus detalaus plano parengimo. Sutartis buvo įvykdyti ir pareiškėja sumokėjo už parengtą detalųjį planą 57 500 Lt (16 651,15 Eur). Dėl prasidėjusių teisminių procesų, pareiškėja negalėjo įgyvendinti detalaus plano sprendinių, todėl patyrė 20 754,17 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovių. Pareiškėja tai pat prašo priteisti nuo šios sumos 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2006 m. balandžio 24 d. UAB ,,Pilnatvė“ ir UAB ,,Vandlita“ sudarė sutartį (1 t., b. l. 135–137). Sutarties objektas – konsultacijos žemės sklypų ( - ) (kadastriniai Nr. ( - )) detaliojo plano projekto, gatvių, kelių, inžinerinių tinklų bei įrenginių techninių projektų rengimo klausimais, pagalba gaunant visus reikalingus statybos leidimus (3 punktas). Sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutartinė visų darbų vertė – 14 160 Lt (4 101,02 Eur). UAB ,,Vandlita“ 2006 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai išrašė PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 138), kurią pareiškėja apmokėjo (1 t., b. l. 140–141). 2006 m. spalio 16 d. tarp UAB ,,Pilnatvė“ ir projektuotojos L. R. V. buvo sutaryta detaliojo plano rengimo sutartis (1 t., b. l. 142–144). Sutarties objektas – žemės sklypų ( - ) kadastrinis Nr. ( - )) ir ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), detalusis planas. Planavimo tikslas – žemės sklypų formavimas esamų sąskaita, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, numatant esamų statinių rekonstrukciją ir naujų rekreacinių pastatų statybą (2.1 papunktis). Sutartyje numatyta darbų kaina – 57 500 Lt (16 653,15 Eur) (5.1 papunktis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pagal šią sutartį sumokėjo L. R. V. 57 500 Lt (16 6653,15 Eur) (1 t., b. l. 145–151). Iš tiesų, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėja už konsultacijas bei detaliojo žemės sklypų, esančių ( - ), plano parengimą sumokėjo 20 754,17 Eur. Pareiškėja, kaip minėta, teigia, kad ši suma yra laikytina jai padaryta žala, kadangi ji realiai negalėjo įgyvendinti šio detalaus plano sprendinių, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal paminėtas sutartis projektavimo darbai buvo atlikti dviem žemės sklypams, t. y. ( - ), todėl neaišku, kokia apimtimi projektavimo darbai buvo atlikti žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje 0,37 ha dalyje. Be to, teisminiai ginčai dėl žemės sklypo, esančio ( - ), nevyko. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 (1 t., b. l. 157) buvo patvirtintas žemės sklypų ( - ), detalusis planas. Žemės sklypas ( - ), 2007 m. spalio 18 d. buvo suformuotas į du atskirus žemės sklypus: 0,5219 ha žemės sklypą ( - ), ir 0,2356 ha žemės sklypą ( - ). Žemės sklypą ( - )pareiškėja 2008 m. birželio 30 d. pardavė A. S.. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad projektavimo darbų išlaidos yra jai padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti 20 754,17 Eur žalą.

73Dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų aplinkotvarkos darbų

74Pareiškėja prašo priteisti 1 665,62 Eur nuostolį bei 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skunde nurodė, kad 2006 m. gegužės mėnesį su UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ sudarė sutartį dėl aplinkotvarkos darbų 0,7575 ha rekreacinės paskirties žemės sklype ( - ). UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ iškirto krūmus, išgenėjo medžius, išvežė šiukšles. Už šias paslaugas pareiškėja sumokėjo 5 751,06 Eur (1 665,62 Eur).

75Iš 2006 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto nustatyta, kad UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ atliko aplinkotvarkos darbus (1 t., b. l. 167). Už šiuos darbus pareiškėjai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 168), kuri buvo apmokėta 2006 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 169). Nors pareiškėja teigia, kad darbai buvo atlikti 0,7575 ha žemės sklype, esančiame ( - ), tačiau nei atliktų darbų akte, nei PVM sąskaitoje faktūroje nėra konkrečiai nurodyta, kur buvo atliekami šie darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė, jog patyrė 1 665,62 Eur nuostolį. Be kita ko, teismas pritaria NŽT pozicijai, kad aplinkotvarkos darbai nelaikytini investicija, kadangi nesukuria jokio materialaus objekto.

76Dėl žalos, atsiradusios dėl rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo

77Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. su UAB ,,Architektūros estetikos studija“ sudarė sutartį dėl rekreacinio komplekso ( - ) ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos ( - ), priešprojektinių pasiūlymų rengimo. Už šiuos pasiūlymus pareiškėja sumokėjo UAB ,,Architektūros estetikos studija“ 27 140 Lt (7 860,29 Eur). Teigia, jog sumokėta suma yra tiesioginiai nuostoliai, nes dėl 2007 m. pradėto teisminio proceso, pareiškėja, įgyvendindama verslo projektą, negalėjo pasinaudoti priešprojektiniais pasiūlymais. Pripažinus 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį niekine, priešprojektinių pasiūlymų pareiškėja negali panaudoti nei tame pačiame žemės sklype, nei kur kitur.

78Nustatyta, kad 2006 m. birželio 15 d. tarp pareiškėjos ir UAB ,,Architektūros estetikos studija“ (vykdytojas) buvo sudaryta sutartis (1 t., b. l. 170–173) dėl rekreacinio komplekso ( - ) ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos ( - ), priešprojektinių pasiūlymų parengimo (sutarties 2.2 papunktis). Pareiškėja pagal sutartį įsipareigojo sumokėti vykdytojui 27 140 Lt (7 860,29 Eur). Rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėja už projektavimo paslaugas pagal aptariamą sutartį sumokėjo UAB ,,Architektūros estetikos studija“ 21 140 Lt (7 860,29 Eur) (1 t., b. l. 176 – 178). Į bylą taip pat pateikti parengti sklypų ( - ) Užstatymo priešprojektiniai pasiūlymai (2 t., b. l. 87–133). Kaip matyti iš priešprojektinių pasiūlymų plano, į 0,37 ha valstybei grąžinto žemės sklypo, esančio ( - ), plotą, patenka visas pastatas ,,C“ bei dalys pastatų ,,E“ ir ,,D“ (2 t., b. l. 74). NŽT atsiliepime teigia, kad žemės sklype ( - ), 0,37 ha dalyje (valstybinės reikšmės miške) jokio gyvenamojo namo nėra. Be to, neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja negalėjo pasinaudoti sprendiniais, parengtais žemės sklypui, esančiam ( - ). Teismas sutinka, kad pareiškėja skunde nenurodė, kodėl negalėjo pasinaudoti sprendiniais, parengtais žemės sklypui, esančiam ( - ). Dėl to neaišku, kaip aplinkybė, jog pareiškėja dėl valstybei perleisto žemės sklypo negalėjo pasinaudoti priešprojektinio pasiūlymo sprendiniais žemės sklypui, esančiam ( - ), sutrukdė įgyvendinti dalį priešprojektinių sprendinių. Kita vertus, kaip matyti iš priešprojektinių pasiūlymų, žemės sklypo ( - ) (konkrečiai 0,37 ha žemės plote), numatytas didžiausias užstatyto plotas (2 t., b. l. 89). Akivaizdu, kad valstybei grąžinus 0,37 ha ploto žemės sklypą, pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti priešprojektinių sprendinių aptariamame žemės plote, todėl darytina pagrįsta išvada, kad dėl to pareiškėja patyrė nuostolius, tačiau teismas nesutinka, kad pareiškėjos patirtų nuostolių dydis lygus už priešprojektinius pasiūlymus sumokėtai sumai. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog pareiškėja nepagrindė, kodėl negalėjo įgyvendinti dalies priešprojektinių pasiūlymų sprendinių, pareiškėjos prašomų priteisti nuostolių dydį sumažina iki 2 986,91 Eur (nuostolių dydis proporcingas valstybei grąžinto žemės sklypo plotui). Taip pat pareiškėjai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 986,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

79Dėl žalos, atsiradusios dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo

80Pareiškėja nurodė, kad už lauko buitinių nuotekų tinklų projektavimo darbus sumokėjo 8 000 Lt (2 316,96 Eur). Inžineriniai tinklai buvo projektuojami ir statomi tik dėl to, kad buvo suplanuota Bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose pastatyti nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti. Pripažinus 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį niekine, inžinerinių tinklų, esančių valstybei atitekusiose žemės sklypo dalyje, ji niekur negali panaudoti, todėl mano, kad jai buvo padaryti 2 316,96 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovių. Taip pat prašo priteisti nuo šios sumos 6 procentų metines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

81Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė ir A. Ž. (rangovas) sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 06/12 (1 t., b. l. 179–180), kuria rangovas įsipareigojo atlikti objekte ,,Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai į žemės sklypus ( - )“ šiuos darbus: lauko buitinių nuotekų tinklų projektavimo darbus iki sklypo ribų; lauko vandentiekio tinklų projektavimo darbus iki sklypo ribų (sutarties 1.1.1–1.1.2 papunkčiai). Sutarties kaina numatyta 8 000 Lt (sutarties 2.1 papunktis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už projektinę dokumentaciją Bendrovė sumokėjo 8 000 Lt ( (1 t., b. l. 181–183). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su pareiškėjos pozicija, kad ji patyrė nuostolių, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti ir pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kuriuo ji gali naudotis, nesutinka, kad ji patyrė nurodyto dydžio nuostolių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patirtų nuostolių suma lygi 880,44 Eur, kuri priteistina pareiškėjai. Taip pat pareiškėjai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 880,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

82Dėl žalos, atsiradusios įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus

83Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. statybos rangos sutarties pagrindu buvo įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai iki pareiškėjai priklausančių žemės sklypų, kurie kainavo 144 562,05 Lt (41 868,06 Eur). Anot pareiškėjos, ši suma laikytina tiesioginiais nuostoliais, kadangi dėl 2007 m. pradėto teisminio proceso, ji negalėjo panaudoti įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Pažymėjo, kad pareiškėjos lėšomis suprojektuoti ir pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra ne UAB ,,Gersta“ priklausančioje žemėje. Pareiškėjai šie tinklai nebereikalingi, nes pripažinus dalies žemės sklypo perleidimą neteisėtu bei pritaikius restituciją natūra, rekreacinio komplekso statyba negalima. Taip pat pareiškėja prašo nuo šios sumos priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

84Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Pilnatvė“ su UAB ,,Gersta“ sudarė statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 185–187). Sutarties objektas – statybos remonto darbai UAB ,,Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame ( - ) (sutarties 2 punktas). Sutarties objekto kaina – 260 000 Lt (sutarties 3.1 papunktis). Lokalinėje sąmatoje nurodytas statybos darbų objektas: ( - ) (1 t., b. l. 188–189). Lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų priėmimo akte nurodyta darbų kaina – 260 000 Lt (1 t., b. l. 188–191). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja už atliktus darbus yra sumokėjusi nurodytą sumą (1 t., b. l. 193–195). Lokalinės sąmatos 18 eilutėje nurodyta, kad santechnikos darbų (išorės vandentiekio ir nuotekų) kaina – 96 960 Lt. Skaičiuotėje prie statybos rangos sutarties (už 260 000 Lt) taip pat nurodyta, kad santechnikos darbų kaina yra 96 960 Lt (1 t., b. l. 184). Nors pareiškėja nurodė, kad šie darbai kainavo 144 562,05 Lt, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šių darbų kaina – 96 960 Lt (28 081,55 Eur). Viena vertus, pareiškėja teigia, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, už kuriuos sumokėjo 144 562,05 Lt (41 868,06 Eur), yra ne UAB ,,Gersta“ priklausančioje žemėje, tačiau, kita vertus, teigia, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai įrengti iki jai priklausančių žemės sklypų. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo (1 t., 43–44) matyti, kad pareiškėja įregistravo nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus: inžinerinius tinklus – vandentiekio įvadą (2.1 papunktis), inžinerinius tinklus – buitinių nuotekų išvadą (2.2 papunktis), inžinerinius tinklus – vandentiekio įvadą (2.3 papunktis), įrengtus iki sklypų ribų adresu ( - ). Taigi, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo įrengti ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad pareiškėjos lėšomis suprojektuoti ir pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra ne UAB ,,Gersta“ priklausančioje žemėje, todėl šie tinklai jai yra nereikalingi. Tuo pačiu teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad pareiškėja patyrė nuostolių, kadangi aptariami tinklai buvo nutiesti ir valstybei grąžinto žemės sklype dalyje, tačiau nesutinka, kad nuostoliai lygūs pareiškėjos už santechnikos darbus sumokėtai sumai – 28 081,55 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, įrengdama vandentiekio ir nuotekų tinklus žemės sklypo dalyje, kuri vėliau buvo grąžinta valstybei, patyrė 10 671 Eur nuostolių, kurie priteistini pareiškėjai. Taip pat pareiškėjai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 671 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

85Dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų geodezinių darbų bei žemės matavimų

86Pareiškėjos teigimu, ji A. Č. IĮ ,,G.“ už geodezinius darbus ( - ), sumokėjo 1 849,06 Lt (535,5 Eur). Bendrovė A. Petrausko personalinei įmonei už žemės sklypo Užkanavės g. 37A, Palangoje, kadastrinius matavimus sumokėjo 3 186 Lt (922,73 Eur), o už žemės sklypo želdinių plano sudarymą – 590 Lt (170,87 Eur). Pareiškėja dėl geodezinių darbų atlikimo, žemės matavimų bei želdinių plano sudarymo patyrė 1 629,10 Eur nuostolių.

87Nustatyta, kad UAB ,,Pilnatvė“ ir IĮ ,,G.“ 2006 m. rugsėjo 14 d. sudarė sutartį–sąmatą Nr. 299 (1 t., b. l. 196), kurioje nurodyta darbų kaina 1 849,06 Lt. Sutartyje nurodytas objekto pavadinimas ,,Geodeziniai darbai Palangoje“. 2006 m. rugsėjo 29 d. darbų atidavimo–priėmimo aktas Nr. 299 patvirtina, kad pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. sutartį Nr. 299 dėl objekto ,,Geodeziniai darbai Palangoje“ darbai atiduoti 2006 m. rugsėjo 29 d. (1 t., b. l. 197). Akte nurodytas darbų pavadinimas – toponuotrauka; darbų kaina – 1 849,06 Lt. Į bylą taip pat pateikta 2006 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta atliktų darbų suma 1 849,06 Lt, ir mokėjimo išrašas, patvirtinantis, kad ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta (1 t., b. l. 198–199). Įvertinęs rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad šie įrodymai nepagrindžia, jog atlikti darbai yra susiję būtent su žemės sklype, esančiame ( - ), atliktais darbais. Juolab šie įrodymai nepagrindžia, kad minėta suma laikytina pareiškėjos patirtais nuostoliais.

88Į bylą pateikta 2007 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurią išrašė A. P. personalinė įmonė (2 t., b. l. 3). Joje nurodyta, kad kadastrinių žemės sklypo matavimų suma – 3 186 Lt. Taip pat pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėja šią PVM sąskaitą faktūrą yra apmokėjusi (2 t., b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad kadastrinių žemės sklypo matavimo objektas yra žemės sklypas, esantis ( - ), o ne, kaip nurodė pareiškėja, ( - ). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas priteisti 922,73 Eur nuostolių laikytinas nepagrįstu. Iš 2007 m. liepos 9 d. A. Petrausko personalinės įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti (2 t., b. l. 1), kad ji buvo išrašyta už žemės sklype, esančiame ( - ), želdinių plano sudarymą, o ne, kaip nurodė pareiškėja, už želdinių žemės sklype, esančiame ( - ), plano sudarymą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti 170,87 Eur nuostolių taip pat laikytinas nepagrįstu.

89Dėl žalos, atsiradusios dėl elektros linijos iškėlimo projektavimo ir įvykdymo paslaugos

90Pareiškėjos teigimu, vykdydama verslo projektą, 2006 m. lapkričio 30 d. su A. T. įmone sudarė sutartį dėl 0,4V elektros perdavimo linijos iškėlimo už žemės sklypų ( - ), ribų projektavimo darbų pagal pateiktas AB ,,VST“ technines sąlygas. Teigia, jog minėta sutartis buvo įvykdyta 2007 m. sausio 15 d., o už suteiktas paslaugas sumokėta 1 400 Lt (405,47 Eur). Pareiškėja 2007 m. vasario 22 d. sudarė su AB ,,VST“ elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartį Nr. IŠK-06-21-0773. Šia sutartimi AB ,,VST“ įsipareigojo suteikti pareiškėjai elektros įrenginių iškėlimo paslaugą, prijungiant pareiškėją prie kitos elektros linijos, o pareiškėja įsipareigojo sumokėti sutartą mokestį. AB ,,VST“ atliko sutartas paslaugas, o pareiškėja 2007 m. balandžio 27 d. sumokėjo AB ,,VST“ 32 787 Lt (9 522,13 Eur). Iš viso už elektros linijos iškėlimo projektavimo paslaugas bei faktinį elektros linijos iškėlimą pareiškėja sumokėjo 9 927,6 Eur ir ši suma laikytina Bendrovės patirtais nuostoliais, kadangi jie atsirado pripažinus 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį niekine ir pritaikius restituciją. Šiuo atveju teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka, mano, kad pareiškėjos prašymas priteisti nurodytą nuostolių sumą yra nepagrįstas.

91Visų pirma pažymėtina, kad tiek 2006 m. lapkričio 30 d. sutartis su A. T. įmone dėl elektros perdavimo linijos iškėlimo už žemės sklypų (2 t., b. l. 6–7), tiek 2007 m. vasario 22 d. sutartis su AB ,,VST“ dėl elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) (2 t., b. l. 11–15) buvo sudarytos dar iki civilinės bylos, kurioje pareiškėjos sudaryta 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis pripažinta niekine, iškėlimo. Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos prokuratūra ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo pateikė 2007 m. kovo 26 d. (pridėtos bylos 1 t., b. l. 2–6). AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. kovo 26 d. rašte (4 t., b. l. 117) nurodyta, kad 0,4 kV įtampos elektros oro linija, 2006–2007 metais ėjusi per žemės sklypus, adresu ( - ), buvo demontuota 2007 m. liepos mėnesį. Taigi, teismo nuomone, nustatytos aplinkybes paneigia pareiškėjos teiginį, kad šias išlaidas ji patyrė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, kadangi tarp pareiškėjos patirtų išlaidų ir atsakovių veiksmų nėra priežastinio ryšio. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007 m. vasario 22 d. elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartyje nurodyta, kad elektros įrenginių iškėlimo darbai vykdomi adresu: ( - ). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas priteisti 9 927,6 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos laikytinas nepagrįstu.

92Dėl žalos, atsiradusios dėl sumokėto žemės mokesčio valstybei

93Pareiškėja nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2015 m. mokėjo valstybei žemės mokestį už visus jai priklausančius žemės sklypus, įskaitant ir už 0,37 ha valstybinės reikšmės miško paskirties žemės sklypą. Pareiškėja valstybei už šį žemės sklypą sumokėjo 12 918,03 Lt (3 741,32 Eur) žemės mokesčio. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo, esančio ( - ) plotas nuo 2008 m. yra 0,5219 ha iš kurių valstybei priklauso 0,37 ha. Taigi valstybei priklauso 70,89 proc. šio žemės sklypo ploto. Permokėta valstybei žemės mokesčio suma yra tiesioginiai bendrovės nuostoliai, todėl atsakovės turi šią žalą pareiškėjai atlyginti. Taip pat pareiškėja prašo nuo šios sumos (3 741,32 Eur) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

94NŽT atsiliepime nurodė, kad tarp pateiktų banko sąskaitų išrašų mokėjimų, žemės sklypo mokesčio nėra. Jos manymu, pareiškėja neįrodė, kad patyrė prašomo priteisti dydžio nuostolius. Teismas su tokia NŽT pozicija nesutinka, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

95Iš UAB ,,Gersta“ 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 16/04/29/1 (3 t., b. l. 18) nustatyta, kad 2006 m. Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 2 299,83 Eur žemės mokestį, 2007 m. – 3 664 Lt, 2008 m. – 3 182 Lt, 2009 m. – 2 279 Lt, 2010 m. – 2 279,03 Lt, 2011 m. – 2 332,97 Lt, 2012 m. – 2 333 Lt, 2013 m. – 2 291 Lt, 2014 m. – 2 163 Lt. Byloje esantys išrašai iš pareiškėjos banko sąskaitų (3 t., b. l. 20, 22, 26–30), pažyma, kurioje nurodyta, kad Bendrovė neturi įsiskolinimų (3 t., b. l. 23 – 24), taip pat sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (3 t., b. l. 21) patvirtina, kad pareiškėja yra apmokėjusi žemės mokestį. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 29 d. UAB ,,Gersta“ žemės mokesčio mokėjimų už 2006–2014 metus adresu ( - ) (37 arus miško žemės) skaičiuotės, už 0,37 ha valstybei grąžinto žemės sklypą pareiškėja yra sumokėjusi 13 003 Lt (3 765,93 Eur) (3 t., b. l. 19). CK 4.7 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos. Tai reiškia, kad už tokį valstybinės reikšmės miško paskirties žemės sklypą negalėjo būti mokamas ir žemės mokestis, todėl teismas sutinka su pareiškėja, kad už 0,37 ha valstybei grąžintą žemės sklypo dalį sumokėta suma laikytina jos patirtais nuotoliais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas priteisti 3 741,32 Eur žemės mokestį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo laikytinas visiškai pagrįstu.

96Dėl negautų pajamų (sužlugdyto verslo projekto)

97Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų buvo sužlugdytas bendrovės verslo projektas, t. y. bendrovė negavo pajamų, kurias planavo gauti, jeigu nebūtų buvusių neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad 2005 m. suplanavo nekilnojamojo turto verslą, susijusį su žemės sklypų įsigijimu ( - ), pastatų rekonstrukcija, statybomis bei poilsiui skirtų butų pardavimu. Įgyvendindama minėtą verslo planą, pareiškėja įsigijo du žemės sklypus, vėliau vieną iš jų detaliuoju planu padalino. 2007 m. Bendrovė ( - )turėjo tris žemės sklypus bei pradėjo šiuose žemės sklypuose projektavimo bei statybos darbus. Teigia, kad Palangoje 2007 m. spalį naujos statybos butų 1 kv. m vidutiniškai kainavo nuo 7 000 Lt (2 027,34 Eur) iki 11 000 Lt (3 185,82 Eur). UAB ,,Marleksa“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), mažiausią rinkoje pardavimo kainą nurodė 1 730 Eur už 1 kv. m. Pareiškėja, remdamasi UAB ,,Marleksa“ nurodyta 1 kv. m pardavimo kaina (1 730 Eur), daro išvadą, kad pastačiusi planuotus gyvenamuosius namus žemės sklype ( - ) ir pardavusi šiuose namuose pastatytus butus, būtų gavusi šias pajamas: iš namo ,,C“ parduotų butų – 2 188 600 Eur; iš namo ,,D“ – 1 987 700 Eur; iš namo ,,E“ – 724 000 Eur. Iš viso Bendrovė pardavusi butus būtų gavusi 4 900 300 Eur. Bendrovės pajamos, atskaičius sąnaudas, verslo įgyvendinimo administravimo išlaidas ir pelno mokestį, būtų buvę 2 232 732 Eur. Žemės sklype, esančiame ( - ), Bendrovei liko tik 0,1519 ha plotas, kuriame pagal pateiktus projektinius pasiūlymus nėra galimybės vystyti nekilnojamojo turto verslo bei gauti pelną ateityje.

98Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

99Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

100Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

101Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2015 m. liepos 1 d. biznio planas ir negauto pelno skaičiuotė (2 t., b. l. 72–73), kurioje nurodyta, kad pardavus butus Bendrovė būtų gavusi 2 232 732 Eur pelną. Taip pat pateikta 2015 m. liepos 1 d. UAB ,,Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (2 t., b. l. 26–65), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad bendra namų ,,C“, ,,D“ ir ,,E“ statybos kaina 1 415 700,97 Eur. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos pateikti duomenys nelaikyti pareiškėjos 2005 m. verslo planu, pagrindžiančiu negautų pajamų realumą. Tokia išvada darytina taip pat įvertinus ir skaičiuotės bei ataskaitos sudarymo datą. Kaip minėta, negautų pajamų faktas yra glaudžiai susijęs su negautų pajamų realumo vertinimu. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė būtų buvusi pajėgi investuoti į statybą minėtą sumą (3 t., b. l. 49–82 (nevieša bylos medžiaga)), tačiau šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad būtų gavusi nurodomas pajamas (pelną), nes statybos baigimas, tinkamos kokybės statinių pastatymas ir visų pardavimas už tokią kainą, kokią tikisi gauti pardavėjas, priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz., rangovų darbo, panaudotų medžiagų kokybės, padėties rinkoje ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016)

102Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka, kad Bendrovė ketino įgyvendinti projektą (žemės sklypuose buvo įrengti inžineriniai tinklai, rengiami priešprojektiniai rekonstravimo ir statybos pasiūlymai). Kita vertus, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, t. y. į tai, jog 2007 m. Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, sandorį bei taikyti restituciją, mano, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, jog sėkmingai įgyvendins statybos projektą.

103CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika.

104Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes teisminiams ginčams prasidėjus šiek tiek daugiau nei po metų nuo 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei jiems (teisminiams ginčams) vykstant pareiškėjos lūkesčiai dėl nuosavybės teisių į sklypą (valstybei grąžintą) išsaugojimo bei planuojamos įgyvendinti statybos turėjo neabejotinai sumažėti; pareiškėja, besinaudodama profesionalių teisininkų paslaugomis, turėjo įvertinti teisminių ginčų perspektyvas ir suvokti, kad egzistuoja reali tikimybė, jog administraciniai sprendimai gali būti panaikinti, o 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis (jos dalis) pripažinta negaliojančia ir sklypas grąžintas valstybei. Taigi, pareiškėjos veiksmai turėjo būti apgalvoti ir pagrįsti ekonomine logika. Kadangi pareiškėja nepradėjo įgyvendinti statybos valstybei atitekusioje žemės sklypo dalyje, teismo nuomone, ji galimai įvertino, kokie galimi jos nuostoliai būtų tuo atveju, jeigu būtų pradėti vykdyti statybos darbai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė negautų pajamų realumo, todėl reikalavimas priteisti 2 232 732 Eur negautų pajamų atmestinas kaip nepagrįstas.

105Dėl neturtinės žalos

106Pareiškėja nurodė, kad patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nuo 2007 m. pabaigos iki 2015 m. pradžios Bendrovė buvo įtraukta į teisminius procesus, todėl patyrė neigiamas emocijas, reputacijos pablogėjimą, santykių su verslo partneriais pablogėjimą, nepasitikėjimą kaip sąžiningu verslo subjektu. Tai turėjo neigiamą įtaką Bendrovės pelnui bei normaliems santykiams su verslo partneriais kitose Bendrovės veiklos sferose. Bendrovė neturtinę žalą vertina 50 000 Eur suma ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovių. Teigia, kad šią sumą prašo priteisti ne tik dėl reputacijos pablogėjimo, verslo sužlugdymo, neigiamo Bendrovės įvaizdžio suformavimo verslo subjektų atžvilgiu, bet ir dėl 8 metus užtrukusio teisminio proceso, kurio metu Bendrovė buvo nežinioje dėl įgyto turto, negalėjo juo laisvai disponuoti. Byla buvo nagrinėjama du kartus pirmosios instancijos teisme, du kartus apeliacinės instancijos teisme. Tai patvirtina, jog valstybė nesugebėjo užtikrinti operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo.

107Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

108Dėl pareiškėjos teiginių, kad dėl teisminių procesų buvo pažeista jos dalykinė reputacija, visų pirma pažymėtina, kad juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016).

109Nagrinėjamu atveju apie pareiškėją nebuvo paskleista jos reputaciją bloginanti informacija (Bendrovė, veikdama sąžiningai, įsigijo žemės sklypą, kurio dalis ne dėl jos kaltės buvo grąžinta valstybei). Pareiškėjos teiginiai, jog teisminiai procesai turėjo neigiamą įtaką Bendrovės pelnui bei normaliems santykiams su verslo partneriais kitose Bendrovės veiklos sferose, neparemti jokiais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl teisminių ginčų trukmės pažymėtina, kad pati pareiškėja inicijavo naują teisminį ginčą, kuris prisidėjo prie tokios ginčo trukmės (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo sustabdęs civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos UAB ,,Gersta“ skundą (pridėtos bylos 4 t., b. l. 15–18). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime, Bendrovė, gavusi pagrįstą prokuroro ieškinį, turėjo teisę sudaryti taikos sutartį ir grąžinti valstybinį mišką, tačiau, kaip minėta, Bendrovė nesutiko su ieškiniu, pati inicijavo teisminį ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pridėtos bylos 4 t., b. l. 20). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, todėl jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

110Dėl bylinėjimosi išlaidų

111Pareiškėja yra pateikusi prašymą atlyginti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 27). Prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: skundo surašymas, advokato pagalba Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose.

112ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

113CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

114Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

115Pareiškėjos pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir sąskaitos patvirtina, kad pareiškėja 3 509 Eur sumokėjo už advokato teisines paslaugas (4 t., b. l. 28, 29). Sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: skundo surašymas ir atstovavimas teisme.

116Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. spalio 30 d. (2015 m. IV ketvirtį). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 713,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą būtų 1 784,75 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandai, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme ar pasirengimo atstovauti teisme valandą būtų 71,39 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė dalyvavo 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 1 val. 1 min. (4 t., b. l. 30–31). Taigi, maksimali priteistina suma už dalyvavimą teismo posėdyje būtų 71,39 Eur. Iš viso maksimali priteistina pareiškėjai už teiktas teisines paslaugas būtų – 1 856,14 Eur. Šiuo atveju pareiškėja prašo priteisti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma viršija rekomenduojamus dydžius, todėl, atsižvelgiant į bylos apimtį, teisingumo ir protingumo principus, priteistinas dydis mažintinas iki 1 856,14 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies (patenkino 1,1 proc. pareiškėjos reikalavimų), todėl pareiškėjai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina 20,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

117Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 104, 132–133 straipsniais,

Nutarė

118Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ skundą patenkinti iš dalies.

119Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“ solidariai iš atsakovių Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 26 836,67 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 67 ct) turtinei žalai atlyginti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 836,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

120Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“ lygiomis dalimis iš atsakovių Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 20,42 Eur (dvidešimt eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 10,21 Eur (dešimt eurų 21 ct) iš kiekvienos.

121Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

122Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja UAB ,,Gersta“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi... 5. Nurodo, kad 1994 m. kovo 16 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre... 6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas... 7. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Palangos miesto... 8. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 9. Teismo posėdyje NŽT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes,... 10. Teismas... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 22... 12. 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-950... 13. 2005 m. lapkričio 24 d. D. P. įgaliotinis A. P. (pardavėjas) ir UAB... 14. 2006 m. sausio 27 d. K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“ sudarė... 15. 2006 m. balandžio 3 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė... 16. 2006 m. balandžio 24 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Vandlita“ sudarė... 17. 2006 m. birželio 15 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Architektūros Estetikos... 18. 2006 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. Ž. sudarė projektavimo... 19. 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė... 20. 2006 m. rugsėjo 14 d. UAB „Pilnatvė“ ir IĮ „Geolita“ sudarė... 21. 2006 m. spalio 16 d. UAB „Pilnatvė“ ir projektuotoja L. R. V. sudarė... 22. 2006 m. lapkričio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. T. įmonė sudarė sutartį... 23. 2007 m. vasario 22 d. UAB „Pilnatvė“ ir AB „VST“ sudarė elektros... 24. 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.... 25. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31... 26. 2007 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė ieškinį... 27. 2007 m. gegužės 14 d., 2007 m. liepos 9 d. A. P. personalinė įmonė... 28. 2008 m. vasario 4 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta... 29. 2008 m. birželio 30 d. UAB ,,Gersta“ su A. S. sudarė Nekilnojamojo turto... 30. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje... 31. 2011 m. gegužės 25 d. UAB ,,Gersta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi... 34. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė... 36. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė taikyti... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Gersta“ kasacinį... 38. 2015 m. liepos 4 d. ekspertizės vadovas G. A. V. sudarė įkainavimo aktą Nr.... 39. UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 7 d. parengė UAB „Gersta“ nekilnojamojo... 40. 2015 m. spalio 30 d. pareiškėja UAB „Gersta“ pateikė skundą Vilniaus... 41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu... 42. Šioje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėja sieja... 43. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 44. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės... 46. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas... 47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 48. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės... 49. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad buvo priimti neteisėti... 50. Dėl solidariosios atsakomybės... 51. Pareiškėja prašo priteisti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę),... 52. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė... 53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti... 54. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį... 55. Iš aptartų teisės normų ir suformuotos teisminės praktikos aiškinimo... 56. Nors nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracija teigia,... 57. Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo... 58. Kaip jau nustatyta, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d.... 59. Pareiškėjos teigimu, dėl pritaikytos restitucijos ji patyrė turtinę... 60. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje... 62. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atlikus ekspertizę, 0,37 ha... 63. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu... 64. Dėl žalos, susijusios su tvoros statyba... 65. Pareiškėja nurodo, kad UAB ,,Pilnatvė“ su UAB ,,Gersta“ 2006 m.... 66. NŽT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti 12 814,60... 67. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad statytoja UAB... 68. Nustatyta, kad tarp UAB ,,Pilnatvė“ (užsakovas) ir UAB ,,Gersta“... 69. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas... 70. Dėl žalos, atsiradusios dėl konsultacijų bei detaliojo plano parengimo... 71. Pareiškėjos teigimu, siekdama vystyti nekilnojamojo turto plėtros bei... 72. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2006 m. balandžio 24 d. UAB... 73. Dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų aplinkotvarkos darbų... 74. Pareiškėja prašo priteisti 1 665,62 Eur nuostolį bei 6 proc. procesines... 75. Iš 2006 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto nustatyta, kad UAB ,,Palangos... 76. Dėl žalos, atsiradusios dėl rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo... 77. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. su UAB ,,Architektūros... 78. Nustatyta, kad 2006 m. birželio 15 d. tarp pareiškėjos ir UAB... 79. Dėl žalos, atsiradusios dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų... 80. Pareiškėja nurodė, kad už lauko buitinių nuotekų tinklų projektavimo... 81. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė ir A. Ž. (rangovas) sudarė... 82. Dėl žalos, atsiradusios įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus... 83. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. statybos rangos... 84. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Pilnatvė“ su UAB ,,Gersta“... 85. Dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų geodezinių darbų bei žemės... 86. Pareiškėjos teigimu, ji A. Č. IĮ ,,G.“ už geodezinius darbus ( - ),... 87. Nustatyta, kad UAB ,,Pilnatvė“ ir IĮ ,,G.“ 2006 m. rugsėjo 14 d. sudarė... 88. Į bylą pateikta 2007 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurią... 89. Dėl žalos, atsiradusios dėl elektros linijos iškėlimo projektavimo ir... 90. Pareiškėjos teigimu, vykdydama verslo projektą, 2006 m. lapkričio 30 d. su... 91. Visų pirma pažymėtina, kad tiek 2006 m. lapkričio 30 d. sutartis su A. T.... 92. Dėl žalos, atsiradusios dėl sumokėto žemės mokesčio valstybei... 93. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2015 m. mokėjo valstybei žemės... 94. NŽT atsiliepime nurodė, kad tarp pateiktų banko sąskaitų išrašų... 95. Iš UAB ,,Gersta“ 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 16/04/29/1 (3 t., b.... 96. Dėl negautų pajamų (sužlugdyto verslo projekto)... 97. Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų buvo sužlugdytas... 98. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 99. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 100. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama... 101. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2015 m. liepos 1 d. biznio planas ir... 102. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka, kad Bendrovė ketino... 103. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai –... 104. Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes teisminiams ginčams prasidėjus šiek... 105. Dėl neturtinės žalos... 106. Pareiškėja nurodė, kad patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.... 107. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos... 108. Dėl pareiškėjos teiginių, kad dėl teisminių procesų buvo pažeista jos... 109. Nagrinėjamu atveju apie pareiškėją nebuvo paskleista jos reputaciją... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 111. Pareiškėja yra pateikusi prašymą atlyginti 3 509 Eur bylinėjimosi... 112. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 113. CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai... 114. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 115. Pareiškėjos pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir sąskaitos... 116. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. spalio 30 d. (2015 m. IV... 117. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 118. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ skundą patenkinti... 119. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“ solidariai... 120. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“ lygiomis... 121. Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ skundo dalį... 122. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...