Byla A-60-552/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž., S. N., R. B., V. O., D. K., G. V., G. S., J. G., I. K., V. P., D. Ž., E. A., E. L., L. Š., A. S., P. M., A. S., V. B., E. K., S. Z. ir J. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž., S. N., R. B., V. O., D. K., G. V., G. S., J. G., I. K., V. P., D. Ž., E. A., E. L., L. Š., A. S., P. M., A. S., V. B., E. K., S. Z. ir J. Š. skundu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., priteisti: 1) neišmokėto darbo užmokesčio dalį: K. B. – 46 285,57 Lt, E. Š. – 49 047,97 Lt, R. D. –45 598,54 Lt, L. V. – 50 536,24 Lt, D. V. – 47 192,07 Lt, E. M. – 46 630,24 Lt, E. P. – 47 926,84 Lt, Z. R. – 51 296,84 Lt, D. Ž. – 42 288,54 Lt, S. N. – 51 631,07 Lt, R. B. – 53 714,61, V. O. – 43 970,97 Lt, D. K. – 48 332,98 Lt, G. V. – 49 715,73 Lt, G. S. – 47 438,73 Lt, J. G. – 48 625,49 Lt, I. K. – 44 337,47 Lt, V. P. – 45 412,34 Lt, D. Ž. – 44 814,53 Lt, E. A. – 48 616,54 Lt, E. L. – 50 990,95 Lt, L. Š. – 46 593,46 Lt, A. S. – 52 501,52 Lt, P. M. – 46 506,21 Lt, A. S. – 9 779,70 Lt, V. B. – 46 416,15 Lt, E. K. – 49 996,00 Lt, S. Z. – 47 871,21 Lt ir J. Š. – 43 400,36 Lt; 2) 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu kiekvienam pareiškėjui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais jie buvo paskirti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjais. Paaiškino, jog atlyginimas jiems buvo mokamas pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą, pagal kurį teisėjų atlyginimą sudaro pareiginė alga (apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento) bei priedas už ištarnautus metus. Pareiškėjai vadovavosi Teisėjų atlyginimų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir jų pakeitimais bei nurodė, kad 2008 m. pareiginės algos bazinis dydis buvo 490 Lt, apylinkių teismų (kuriuose dirba daugiau nei 14 teisėjų) teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo 14,2, tačiau 2009 m. apylinkių teismų teisėjų atlyginimai buvo sumažinti tris kartus: pirmą kartą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d, sumažinus pareiginės algos bazinį dydį iki 475 Lt, teisėjų atlyginimas sumažėjo 3 proc.; antrą kartą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumažinus pareiginės algos koeficientą iki 12,5, teisėjų atlyginimas sumažėjo 12 proc.; trečią kartą nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., sumažinus tiek pareiginės algos bazinį dydį iki 450 Lt, tiek pareiginės algos koeficientą iki 11,56, teisėjų atlyginimas sumažėjo dar 12 proc., t. y. iš viso – 27 proc., be to, atsižvelgiant į atlyginimų mažėjimą, sumažėjo ir teisėjų gaunamas priedas už ištarnautus valstybei metus. Pareiškėjų teigimu, tiek mažinant teisėjų atlyginimą, nors vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Valstybės sektoriuje 2009 m. mažėjo 2,1 proc., o 2010 m. 4,5 proc., bei mokant jį iki šiol, buvo pažeisti proporcingumo, laikinumo principai, teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas. Pažymėjo, kad Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato galimybės du kartus per metus mažinti pareiginės algos bazinio dydžio, tuo tarpu teisėjų pareiginės algos koeficiento mažinimo galimybė išvis nėra numatyta jokiame teisės akte. Pareiškėjai rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimuose (1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. ir kt.) pateiktais teisėjų nepriklausomumo principo, teisėjų socialinių garantijų, teisėjų atlyginimo sąvokos išaiškinimais. Pažymėjo, kad nors susiklosčiusia padėtį atsakovas laiko itin sunkia, priimant ginčijamus teisės aktus kai kurių kategorijų darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto, darbo užmokestis buvo ne tik, kad nesumažintas, bet net padidintas, o tai, pareiškėjų nuomone, rodo, kad valstybė, skirdama itin didelę dalį biudžeto lėšų tam tikroms sritims ir tuo pačiu metu gerokai mažindama teisėjų atlyginimus, elgėsi neproporcingai ir neteisingai.

6Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog sumažinti teisėjų atlyginimai mokami ir po to, kai valstybės ekonominė bei finansinė padėtis stabilizavosi. Pareiškėjų manymu, pasibaigus ekonomikos sunkmečiui, teisėjų atlyginimų dydis turėjo būti atstatytas į pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą nustatyto dydžio atlyginimą, kuris buvo mokamas iki 2009 m. sausio 1 dienos. Pareiškėjų teigimu, pažeista jų teisė turi būti apginta, kadangi atsakovo veiksmai, kuriais teisėjams ir toliau mokamas neteisėtai sumažintas atlyginimas, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų. Taip pat pareiškėjai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuris patvirtina, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. pareiginės algos koeficientai teisėjams buvo sumažinti nepagrįstai. Pareiškėjai pažymėjo, jog neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas ir jo nulemtas priedo už ištarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas daugiau nei trejus metus bei jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui daro didelę materialinę ir moralinę žalą, taip pat, kad negaudami žymios dalies jiems priklausančio atlyginimo, pareiškėjai patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu, valstybė neteisėtai ir nemokėdama palūkanų naudojosi pareiškėjams priklausančia atlyginimo dalimi, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti ne tik išmokėtos ir turėjusios būti išmokėtos pareiginės algos skirtumą, bet ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

7Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad teisėja A. S. nuo 2011 m. balandžio 11 d., teisėja R. B. nuo 2013 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais paskirtos dirbti Klaipėdos apygardos teismo teisėjomis, o pareiškėja S. N. nuo 2013 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu atleista iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, todėl šioms pareiškėjoms neišmokėta atlyginimo dalis priteistina iki jų darbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme pabaigos.

8II.

9Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimais į pareiškėjų skundą ir jo patikslinimus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio atitikimo Konstitucijai ir (arba) bus atlikta ekspertizė civilinėse bylose Nr. 2-20105-905/2013 ir Nr. 2-20412-905/2013, o teismui patenkinus pareiškėjų reikalavimą, prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10Atsakovas, rėmėsi Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl įstatymų leidėjo teisės, esant ypatingoms aplinkybėms, keisti teisinį reguliavimą, taip pat ir numatantį įvairių asmenų atlyginimus, pažymėjo, jog aplinkybė, kad 2008 m. pabaigoje šalyje prasidėjo krizė yra visiems žinoma, todėl neįrodinėtina. Atsakovo teigimu, vienintelis būdas nustatyti, ar valstybė jau pajėgi atstatyti sumažintus atlyginimus yra kompleksinės ekonominės-finansinės ekspertizės paskyrimas. Atsakovas nurodė, kad itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis valstybėje dar nesibaigė. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog sumažintas pareiginės algos bazinis dydis taikomas visiems valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, todėl nėra nukrypta nuo proporcingumo principo, taip pat, kad pareiginių algų koeficientai tiek teisėjams, tiek kitiems minėtiems subjektams buvo mažinami du kartus, todėl ir šiuo atveju nebuvo pažeisti nei proporcingumo, nei lygiateisiškumo principai.

11Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymas Nr. XII-523), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimą reglamentuojančio įstatymo projektą. Atsakovas teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies kompensavimas bus sureguliuotas teisės aktu, nėra pagrindo pareiškėjų reikalavimus tenkinti teismine tvarka.

12Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20105-905/2013 ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20412-905/2013, siekiant nustatyti finansinę, ekonominę valstybės padėtį 2009–2012 m., buvo paskirta ekspertizė, kurios išvados, atsakovo manymu, galėtų turėti reikšmės ir šiai bylai, todėl prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki minėtose bylose bus atlikta ekspertizė. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjų prašomos priteisti procesinės palūkanos yra civilinės teisės institutas, o pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokestį (atlyginimą), todėl šis pareiškėjų reikalavimas atmestinas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovas prašė remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjęs, kad esant sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra apsunkintas objektyvių priežasčių. Be to, vykdant minėtą Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog Finansų ministerija pagal savo kompetenciją netvirtina asignavimų teismams, nemoka pareiginių algų ir jų priedų teisėjams, todėl ši byla yra visiškai nesusijusi, o joje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl prašė teismo bylą nagrinėti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nedalyvaujant. Taip pat išdėstė argumentus iš esmės atitinkančius atsakovo poziciją.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir jo patikslinimą iš dalies sutiko su pareiškėjų reikalavimais. Nurodė, jog, būdamas asignavimų valdytoju, Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisėjams atlyginimą moka pagal galiojančias Teisėjų atlyginimų įstatymo ir jo priedėlio nuostatas bei teisėjų atlyginimams mokėti skirtus asignavimus. Pažymėjo, kad nors pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimas nuo 490 Lt iki 475 Lt buvo teisėtas, su tuo sutiko ir pareiškėjai, tačiau pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimas nuo 475 Lt iki 450 Lt pažeidė Teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje numatytą pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, o teisėjų pareiginės algos koeficiento mažinimas nėra numatytas įstatyme, t. y. jis nėra galimas. Teigė, jog taip pažeidus vieną iš teisėjų socialinių (materialinių) garantijų buvo nesilaikyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidariusią neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį: už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. K. B. – 46 285,57 Lt, E. Š. – 49 047,97 Lt, R. D. – 45 598,54 Lt, L. V. – 50 536,24 Lt, D. V. – 47 192,07 Lt, E. M. – 46 630,24 Lt, E. P. – 47 926,84 Lt, Z. R. – 51 296,84 Lt, D. Ž. – 42 288,54 Lt, V. O. – 43 970,97 Lt, D. K. – 48 332,98 Lt, G. V. – 49 715,73 Lt, G. S. – 47 438,73 Lt, J. G. – 48 625,49 Lt, I. K. – 44 337,47 Lt, V. P. – 45 412,34 Lt, D. Ž. – 44 814,53 Lt, E. A. – 48 616,54 Lt, E. L. – 50 990,95 Lt, L. Š. – 46 593,46 Lt, A. S. – 52 501,52 Lt, P. M. – 46 506,21 Lt, V. B. – 46 416,15 Lt, E. K. – 49 996,00 Lt, S. Z. – 47 871,21 Lt, J. Š. – 43 400,36 Lt; už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. S. N. – 51 631,07 Lt, R. B. – 53 714,61 Lt; už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. A. S. – 9 779,70 Lt. Minėtas sumas pareiškėjams teismas priteisė iš jų neišskaičiavęs gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl nurodė, jog šie turi būti išskaičiuoti vykdant sprendimą bei atidėjo sprendimo vykdymą 2015 biudžetiniams metams. Pareiškėjų prašymo priteisti 5 proc. palūkanas teismas netenkino, o bylinėjimosi išlaidų klausimą nusprendė išspręsti atskira nutartimi.

17Teismas nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo, t. y. teismo, kuriame dirba 15 ir daugiau teisėjų, teisėjai, taip pat, kad pareiškėja A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja dirbo iki 2011 m. balandžio mėn., pareiškėja S. N. – iki 2013 m. gegužės mėn., o iki 2011 m. sausio mėnesio ji ėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas, pareiškėja R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja dirbo ir šio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo iki 2013 m. gegužės mėn., pareiškėja Z. R. nuo 2013 m. gegužės mėn. buvo paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, pareiškėja E. L. nuo 2012 m. balandžio mėn. buvo atleista iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigų, kurias ėjo nuo 2008 m. gruodžio mėn., pareiškėjas P. M. nuo 2013 m. gegužės mėn. buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjai neginčija taikyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, o nesutinka tik su pareiginės algos koeficiento mažinimu.

18Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsniu ir 4 straipsniu, pažymėjo, kad pritaikius 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-235 ir 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-362 apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, teisėjų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti: pirmininko pareiginės algos koeficientas nuo 17,7 buvo sumažintas iki 15,58, vėliau – iki 14,41; pirmininko pavaduotojo pareiginės algos koeficientas nuo 16 buvo sumažintas iki 14,08, vėliau – iki 13,02; teisėjų pareiginės algos koeficientas nuo 14,2 buvo sumažintas iki 12,5, vėliau – iki 11,56. Šie koeficientai nuo 2013 m. spalio 1 d. atstatyti į buvusius iki sumažinimo dydžius.

19Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu ir pažymėjo, jog Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi, todėl pareiškėjų teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientą, galiojusį iki Konstitucijai prieštaraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo, t. y. apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareiginės algos koeficientas – 17,7, pirmininko pavaduotojo – 16, teisėjo – 14,2. Teismas įvertino tai, jog laikotarpis, už kurį pareiškėjai prašo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, neviršija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnyje nustatyto trejų metų termino, pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę reikalavimams dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytino trejų metų ieškinio senaties termino (Darbo kodekso 27 str. 2 d.), taip pat trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateiktas pažymas apie pareiškėjams neišmokėtą teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs mokamas, jei nebūtų buvę sumažinti pareiginės algos koeficientai, todėl pareiškėjų reikalavimą priteisti darbo užmokesčio nepriemoką tenkino.

20Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs pareiškėjams atlyginimo nepriemokos, nėra patvirtinęs ir pareiškėjų praradimų kompensavimo mechanizmo ir pažymėjo, jog pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo, taip pat, jog pareiškėjai neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, iki bus priimtas toks jų pažeistas teises atkursiantis įstatymas ir netenkino atsakovo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išaiškins tam tikras Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

21Pareiškėjų reikalavimo priteisti 5 proc. metines (procesines) palūkanas teismas netenkino, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A756-69/2010, Nr. A756-859/2009 ir kt. bei atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį kilęs iš santykių, savo esme artimesnių darbo, o ne prievoliniams teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normos.

22Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendimo įvykdymą atidėjo 2015 biudžetiniams metams.

23III.

24Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis pareiškėjų reikalavimų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

25Atsakovas pažymi, jog įstatymų leidėjas priimdamas 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymą Nr. XII-523 įvykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu jam nustatytą pareigą, t. y. įsipareigojo nustatyti praradimų kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamas sumas, šis įstatymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjai neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, iki bus priimtas jų pažeistas teises atkursiantis įstatymas, ir teigia, jog tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktam Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išaiškinimui. Atsakovas pažymi, kad įsipareigojimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį įstatymų leidėjas patvirtino ir priimdamas Lietuvos Respublikos 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kurias, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą bei 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl minėto nutarimo išaiškinimo, turėjo aiškintis, t. y. nenustatė, ar valstybės ekonominė, finansinė padėtis, įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, susiję su įstatymų finansine drausme, ir kitos aplinkybės leidžia atidėti kompensavimo mechanizmo reglamentavimą, ar įstatymų leidėjas pagrįstai delsia nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą ir kt. Atsakovo manymu, yra aišku, jog praradimai dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo bus kompensuoti valstybės nustatyta tvarka, todėl pagrindo pareiškėjų reikalavimus tenkinti teismine tvarka nebuvo.

26Pareiškėjai K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž., S. N., R. B., V. O., D. K., G. V., G. S., J. G., I. K., V. P., D. Ž., E. A., E. L., L. Š., A. S., P. M., A. S., V. B., E. K., S. Z. ir J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka.

27Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog aiškindamas 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime be kita ko konstatavo asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo, teisę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka, jei įstatymų leidėjas nepagrįstai delsia nustatyti kompensavimo mechanizmą arba jei nustatytasis mechanizmas yra neteisingas. Pareiškėjai pažymi, jog nėra duomenų, kad atsakovo nurodytas įstatymo projektas būtų pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui ar bent būtų ruošiamas, todėl daro išvadą, kad yra nepagrįstai delsiama nustatyti praradimų, patirtų dėl neproporcingų atlyginimų sumažinimo, kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimo vykdymo lėšos nebuvo numatytos patvirtintame 2014 m. valstybės biudžete, teismas sprendimo vykdymą atidėjo kitiems biudžetiniams metams bei pabrėžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių negalėjimą atidėti kompensavimo mechanizmo reglamentavimą ir geranorišką Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai - kreipėsi į teismą, reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jiems 2010 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

31Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už 2010 – 2013 metus

32Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas vykdo Konstitucinio Teismo jam nustatytą pareigą, Vyriausybei yra pavesta parengti darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas pagal įstatymą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, kompensavimo tvarką, todėl tik pagal tokią tvarką ir turėtų būti atliekamas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei detaliai išanalizavo aktualius teisės aktus, susijusius su pareiškėjų darbo užmokesčio apskaičiavimu 2010 – 2013 metų laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo kiekvienam iš pareiškėjų nuo minėtu laikotarpiu buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

34Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą.

35Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

36Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų M. D., L. R. ir M. V. reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

37Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

38Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

39Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

40Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

41Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

42Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas turėjo būti Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme ši institucija pareiškėjų buvo nurodyta atsakovu, vėliau teismo iniciatyva tapo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir savo poziciją byloje ginčo klausimu pareiškė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi lemiamos teisinės reikšmės.

44Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, naikinant jo dalį, kuria tenkinta dalis pareiškėjų skundo ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ši pareiškėjų skundo dalis atmetama.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą tenkinti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

48Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjams priteista: K. B. – 46 285,57 Lt, E. Š. – 49 047,97 Lt, R. D. – 45 598,54 Lt, L. V. – 50 536,24 Lt, D. V. – 47 192,07 Lt, E. M. – 46 630,24 Lt, E. P. – 47 926,84 Lt, Z. R. – 51 296,84 Lt, D. Ž. – 42 288,54 Lt, V. O. – 43 970,97 Lt, D. K. – 48 332,98 Lt, G. V. – 49 715,73 Lt, G. S. – 47 438,73 Lt, J. G. – 48 625,49 Lt, I. K. – 44 337,47 Lt, V. P. – 45 412,34 Lt, D. Ž. – 44 814,53 Lt, E. A. – 48 616,54 Lt, E. L. – 50 990,95 Lt, L. Š. – 46 593,46 Lt, A. S. – 52 501,52 Lt, P. M. – 46 506,21 Lt, V. B. – 46 416,15 Lt, E. K. – 49 996,00 Lt, S. Z. – 47 871,21 Lt, J. Š. – 43 400,36 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; pareiškėjai S. N. priteista 51 631,07 Lt, pareiškėjai R. B. – 53 714,61 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.; pareiškėjai A. S. priteista 9 779,70 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.

49Dėl šio pareiškėjų reikalavimo priimti naują sprendimą – pareiškėjų K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž., S. N., R. B., V. O., D. K., G. V., G. S., J. G., I. K., V. P., D. Ž., E. A., E. L., L. Š., A. S., P. M., A. S., V. B., E. K., S. Z. ir J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

50Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž.,... 5. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais jie buvo... 6. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog sumažinti teisėjų atlyginimai mokami... 7. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad teisėja A. S. nuo 2011 m. balandžio 11... 8. II.... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 10. Atsakovas, rėmėsi Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 11. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1... 12. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu... 17. Teismas nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai buvo Klaipėdos... 18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 3... 19. Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, Lietuvos... 20. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs... 21. Pareiškėjų reikalavimo priteisti 5 proc. metines (procesines) palūkanas... 22. Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 23. III.... 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 25. Atsakovas pažymi, jog įstatymų leidėjas priimdamas 2013 m. rugsėjo 19 d.... 26. Pareiškėjai K. B., E. Š., R. D., L. V., D. V., E. M., E. P., Z. R., D. Ž.,... 27. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog aiškindamas 2013 m. liepos 1 d.... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies ir... 32. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas vykdo... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 34. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas,... 35. Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos... 36. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 37. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 38. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą,... 39. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 40. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 41. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų... 42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas... 44. Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d.... 49. Dėl šio pareiškėjų reikalavimo priimti naują sprendimą – pareiškėjų... 50. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d.... 51. Nutartis neskundžiama....