Byla 2-12-787/2012
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas V. T., sekretoriaujant E. J., dalyvaujant ieškovui V. A. ir jo atstovei advokatei L. L., atsakovui J. A. ir jo atstovui advokatui A. P.,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui J. A., prašydamas teismo nustatyti naudojimosi tvarką: 1) gyvenamuoju namu, unikalus ( - )1, esančiu ( - )- V. A. naudojasi patalpomis 1-5 (11,31 kv.m), 1-6 (14,25 kv.m), 1-7 (15,99 kv.m),. 1-8 (2,92 kv.), viso 44,47 kv.m; J. A. naudojasi patalpomis 1-1 (7,06 kv. m.), 1-2 (15,12 kv. m.), 1-3 (12 kv. m.), viso 34,18 kv.m; 2) ūkiniais pastatais - V. A. naudojais ūkiniu pastatu-viraline 2I/p (28 kv. m.ploto), kurio vertė 1680Lt, ir ūkiniu pastatu 4I/ž, kurio vertė 1310 Lt; J. A. naudojasi visu ūkiniu pastatu 3I/p, 33 kv.m ploto, kurio vertė 1670Lt, ir pastatu-garažu 5I/ž ( 14,00 kv. m. ploto); 3) žemės sklypu, ( - ). - V. A. naudojasi A raide pažymėta dalimi ( 1551 kv. m. ploto), J. A. naudojasi raide B pažymėta dalimi ( 959 kv. m ploto); 4) priteisti iš atsakovo 2308,96 Lt kompensaciją už naudojimąsi 8 kv.m.gyvenamojo namo V. A. naudai; 5) lauko tualetą paskirti J. A. ir įpareigoti jį savo lėšomis perkelti į savo žemės sklypą, įsiteisėjus teismo sprendimui; 6) šuliniu paskirti naudotis bendrai abiem šalims; 7) priteisti iš atsakovo 500,00 Lt už įrengtą įvažiavimą žemės sklype ,,B‘‘ V. A. naudai; 8) priteisti iš atsakovo ½ dalį (450Lt) lėšų už geodezinį žemės sklypo planą V. A. naudai; 9) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėti žyminį mokestį.

5Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jie gyveno nuo 1982 m. su motina, ten taip pat gyveno ir J. A.. Iškėlimas iš vienkiemio vyko į gyvenvietę, motina gavo sklypą, pradėjo statyti. Abu kartu su atsakovu paveldėjo turtą po motinos mirties. Jis ten dirbo, gyveno, prižiūrėjo motiną, viską tvarkė, namo pusę sutvarkė, viralinę sutvarkė, pasodino sodelį, apšienaudavo. Nori naudotis ta dalimi, kur gyveno su motina. Nori, kad jam būtų nustatyta viskas, kas pažymėta „A“ - į tą teoriją įeina pusė namo, priestatas, viralinė. Atsakovui kita pusė apie tvartą. Jo pasiūlytame variante yra kelias, jis yra jo pusėje, jis prastas. Jis tuo keliu neleis atsakovui naudotis. Atsakovas į savo sklypą pateks per savo kelią, jam padarė įvažiavimą, pažymėta „Ž“ raide. Įvažiavimas atsakovui įrengtas tinkamai. Įvažiavimą įrengė jis- nupirko pralaidą, 200 Lt sumokėjo. Pravažiavimo plotas 3 metrai, pravažiuoja ir traktorius, ir lengva mašina. Įrengė savo jėgomis pravažiavimą. Atsakovas nesutinka su tvarto ir viralinės padalijimu. Pagal jo planą- jam viralinė, esantis byloje, lapas 81. Tvartas didesnis 3 m2, atsakovas laiko gyvylius. Kadangi atsakovas laiko gyvulius, tai jam tegu būna tvartas. Nori, kad atsakovas pasiimtų tvartą, o jis gautų viralinę, nes jis neturi virtuvės. Tvartu naudojasi brolis Juozas, jis naudojasi viraline ir namu. Jo iškastas šulinys, kluonu jis naudojasi. Garažu naudojasi brolis Juozas. Priestatą jis pastatė - prie namo, kluoną jis taip pat pastatė. Tvartą statė jie abu, viralinė tik atskirta pertvara nuo tvarto. Nesutinka su atsakovo reikalavimu praplatinti kelią, nes jis padarė 3 metrų kelią, tačiau sutinka iki namo kampo supilti keliuką. Sutinka perkelti šiltnamį ant atsakovo žemės savo lėšomis.

6Ieškovo atstovė advokatė paaiškino, jog esminis dalykas, kodėl reikia nustatyti naudojimosi tvarką, tai todėl, jog vyksta dideli konfliktai, nes atsakovas ir jo žentas buvo nuteisti už ieškovo sužalojimą. Reikia teismui priimti sprendimą, kad juos izoliuoti vienas nuo kito. Ieškovas sutinka, kad viralinė atitenka ieškovui, atsakovui atitenka tvartas.

7A. J. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies ir paaiškino, kad sutiktų, kad būtų vienas kelias, bendras kelias. Įvažiavimas padarytas, vamzdis 3 metrų, ten vanduo neprabėga. Jo pateiktas planas yra byloje (lapas 87) ir nori, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka tokia, kokia ten yra. Ginčas yra dėl tvarto ir viralinės. Jis nori tvarto pusės ir pusės viralinės. Ieškovas įrengė įvažiavimą t. y. iškasė gilų griovį, įstatė vamzdį, užpylė juodžemiu, ten negalima įvažiuoti su mašina. Reikia nuo kelio įvažiuoti iš toli, jei užsuksi iš karto įvažiuosi į griovį. Įvažiavimas turi būti mažiausiai 5 metrai. Kelio vietos neginčija, jeigu ieškovas pasižadėjo įdėti vamzdį, atvežti žvyro, tegu ir įrengia kelią tinkamai. Sutiktų su keliu, jeigu būtų normalus įvažiavimas iki jo garažo. Vėliau atsakovas sutiko, jog viralinė atitektų ieškovui, o jam atitektų visas tvartas taip pat sutiko persinešti tualetą prie garažo.

8Atsakovo atstovas advokatas paaiškino, jog nei ieškovas, nei atsakovas nepaminėjo apie tualetą. Ieškinyje kalbama apie lauko tualetą, jis yra už viralinės. Jis, padalinus pagal tą projektą, kuris pasiūlytas ieškovo, tualetas lieka ieškovo žemėje. Nesutinka, kad atsakovas būtų įpareigotas tualetą išsikelti. Šulinys eina per pusę ir atitinka poreikius. Lieka klausimas dėl keliuko, yra jų pateikta medžiaga, kiek kainuotų įrengti įvažiavimą, jeigu įrengtų įmonė. Turi būti išspręsta dėl kelio ir tualeto. Atsakovas atsisako nuo pusės viralinės, jeigu ieškovas apmokės pusė kainos įvažiavimo įrengimo ir tualeto perkėlimo. Nori, kad ieškovas prisidėtų prie šiltnamio iškėlimo. Nori, kad liktų jam ta dalis žemės, kur yra ariama.

9Ieškinys tenkintinas dalinai.

10Liudytojas B. A. paaiškino, jog šalys kivirčijasi kelinti metai. Juozas smerkia Vytą, kad jam nepriklauso, tačiau čia viską darė Vytas. Įvažiavimą jis (ieškovas) padarė. Pirmas įvažiavimas yra apie 5 metrai pločio. Įvažiavimas geras. Tvartą statė jie patys, Juozas ir Vytas, trečias brolis nedalyvavo statybose. K. J. sudegino. T. V. darbininkai pastatė naują, Vytui darbas davė darbininkus ir statė. Iš priekio namo yra ariama žemė ir šiltnamis, šiltnamis yra Juozo. Juozas naudojasi ariama žeme.

11Liudytoja G. A. paaiškino, kad šalys nesutaria dėl įvažiavimo. Jie kartu negali gyventi, pastoviai barasi. Du ar tris metus, kai atvežė motiną žiūrėti, Vytautas gyveno kaime su motina, nuo to prasidėjo konfliktas su Juozu. Vytautas name gyvena - gyveno visą laiką, jis atvažinėjo pas motiną visą laiką. Jis pastoviai gyvena šiame name, kai parsivežė motiną slaugyti. 2,5 metų gyvena, kai parvežė neįgalią motiną. Jau du metai kaip jo motina mirus. Iki jos mirties apie 1 metus gyveno Vytas su motina Juodiškėse. Iš priekinės namo pusės yra ariamas sklypas ir šiltnamis – jais naudojosi J. A., bet ta žemė buvo valstybinė ir ją išsipirko Vytautas. Šiltnamis J. A. ir lysvėmis naudojasi Juozas, už šiltnamio kelios lysvės dar yra.

12L. S. Abugelienė paaiškino, kad ji yra ieškovo žmona, 1985 metais susituokė. Juozas naudojasi tvartu, jie naudojasi viraline. Visas pastatas buvo motinos. Kartu gyventi broliai negali, jeigu nebus atskirti, nes jie konfliktuoja. Tas kelelis, kur anksčiau padarytas toks pat prastas. Įrengtu nauju keliu gali įvažiuoti mašinos, važiavo juo mašinos.

13Liudytoja D. K. paaiškino, jog Juozas apmūrijo namą, ūkinį ir tvartą išmūrijo, ir kelią pats padarė. Vytautas gyvena apie metus ar 1,5 metų kaime, jis gyveno prieš tai bute. Remontavo namą Juozas ir mama, viską darė Juozas, apmūrijo tvartą ir namą ir lauko virtuvę, statė pečius, kaminą. Viralinėje pečius ir kaminus statė Juozas. Prieš namą esančiu šiltnamiu ir ariama žeme, kiek žino, naudojasi Juozas. Jis dar naudojosi jais, kai dar buvo mama nemirus, pastoviai jis naudojosi.

14L. V. Kočinas paaiškino, jog namą jis padėjo statyti, su Juozo tėvuku vežė akmenis. Namą apmūrijo Juozas, plytas pirko Juozas su motina. Mūrijo namą savo jėgom, samdė žmones. Priestato jau Juozas nestatė. Viralinę apmūrijo Juozas. Viralinėje visas krosnis statė Juozas. Prieš namą šiltnamį statė Juozas, jis ten daržiuką turi, ariama žeme naudojasi Juozas. Juozas ariamu sklypu naudojasi, kai pastatė namą, Juozas čia visuomet dirbo žemę. Naujai įrengtas įvažiavimas - su mašina nepravažiuosi, jis per siauras. Įvažiavimą, kai darė Juozas, tai vežė plytas, darė keliuką.

15Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas paveldėjo savo motinos turtą, t.y. 1241/2000 dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio Liepų g. 13, Juodiškių k., Kaišiadorių r. sav., 1/2 dalis pastato viralinės, 1/2 dalis pastato-tvarto, daržinė, 1241/2000 dalis priklausinio (kiemo statinių (šulinio) ir lauko tualeto), atsakovas paveldėjo savo motinos turtą, t.y. 759/2000 dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio Liepų g. 13, Juodiškių k., Kaišiadorių r. sav., 1/2 dalis pastato viralinės, 1/2 dalis pastato-tvarto, 759/2000 dalis priklausinio (kiemo statinių (šulinio) ir lauko tualeto) (b.l. 6-14), garažas. Ieškovui priklauso 1551/2500 žemės sklypo, esančio Liepų g. 13, Juodiškių k., Kaišiadorių r. sav. (b.l. 10-14). Nacionalinė žemės tarnyba įsakymu nustatė 0,25 ha žemės sklypo, esančio Liepų g. 13, Juodiškių k., Kaišiadorių r. sav., dalis bendraturčiams – V. A. – 0,1551ha, J. A. – 0,0949 ha (b.l. 16). Tarp ieškovo ir atsakovo nuolat vyksta ginčai dėl pastatų naudojimosi tvarkos (b.l. 15, 39-51).

16Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

17Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

18Teismas, spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgia į tai, kad būtina maksimaliai užtikrinti, jog ieškovas ir atsakovas maksimaliai mažiausiai trukdytų vienas kitam naudotis savo nuosavybe ir dėl to konfliktuotų. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad atsakovas teisme iš esmės sutiko su ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarką, tik nežymioje šios sklypo dalyje prieštaravo ir nurodė sau patogesnę poziciją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžioji žemės sklypo dalis tenkina atsakovą ir ieškovo pasiūlytas variantas iš esmės nepažeidžia jokių jo turtinių interesų ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principus, todėl šioje dalyje tenkintinas ieškovo reikalavimas.

19Teismas, spręsdamas tvarto ir viralinės naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą atsižvelgia į tai, kad pagal ieškovo siūlomą projektą viraline naudojantis tik ieškovui, o tvartu naudojantis tik atsakovui, taip bus užtikrintas ir bus maksimaliai mažiausiai trukdoma šalims naudotis savo nuosavybe. Su ieškovo tokia nurodyta naudojimosi tvarka sutiko ir atsakovas. Be to, ši ieškovo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką ir jau yra nusistovėjusi.

20Teismas, spręsdamas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą atsižvelgia į tai, kad atsakovas šioje dalyje pripažino ieškinį pilnai bei į tai, kad šias patalpas šalys naudojo jau seniau, todėl esant nusistovėjusiems santykiams ši tvarka paliktina ir ieškinys tenkintinas šioje dalyje pilnai.

21Teismas, nesant ginčo tarp šalių dėl bendro naudojimosi šulinių ir lauko tualeto perkėlimo į atsakovui priskirtiną sklypą, tenkina ieškinį pilnai šioje dalyje.

22Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti ½ lėšų už atliktus geodezinius žemės sklypo matavimus, nustatė, kad ieškovas patyrė išlaidų tvarkydamas nuosavybės įteisinimo dokumentus, kurių pagrindu buvo įteisintas bendraturčių turto paveldėjimas ir paruošti teismui procesiniai dokumentai. Šiuo pagrindu patirtos išlaidos dalintinos per pusę ir pusę jų priteistinos iš atsakovo, kadangi nekilnojamo turto teisinė registracija būtina kiekvienam bendraturčiui.

23Tarp šalių ginčas kyla tik dėl keliuko, pažymėto 15-16 ieškovo pasiūlytame plane (b.l. 81) įrengimo kompensavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovo reikalavimas dėl 500.00 Lt priteisimo iš atsakovo už įvažiavimo į žemės sklypą „B“ įrengimą atmestinas, kadangi šis reikalavimas neatitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Teismas padarydamas tokią išvadą atsižvelgė į tai, kad ieškovui atitenkanti žemės sklypo dalis yra su senai įrengtu ir tinkamu naudoti įvažiavimu, o atsakovui įrengtas įvažiavimas yra įrengtas su tikslu kompensuoti ieškovo jau turimą įvažiavimą į sklypą.

24Ieškovo reikalavimą dėl 2308,96 Lt kompensavimo priteisimo už naudojimąsi 8 kv. m. gyvenamojo namo atmesti kaip neįrodytą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui priklausytų 29,85 kvadratiniai metrai, o jam faktiškai atitenka 34,18 kvadratiniai metrai, tai yra 4, 33 kvadratiniais metrais daugiau negu priklausytų atsakovui. Ieškovas taip pat nepagrindė ir neįrodė, kodėl priteistina tokia konkreti (2308,96 Lt) kompensavimo suma. Teismas atmesdamas šį reikalavimą įvertino ir tai, kad atsakovui atitenka žemės sklypo dalis su netinkamai - eksploatacijai neparengtu įvažiavimu, kuris akivaizdžiai yra per siauras ir jo patikimumas teismui kelia abejones. Akivaizdu, kad jį atsakovas turės įsirengti savo lėšomis, todėl į kompensaciją ieškovui už atsakovo didesnį 4, 33 kvadratiniais metrais naudojamą gyvenamojo namo patalpą įskaitytina būsimos išlaidos (3633.63 Lt, b.l. 70) už tinkamą įvažiavimo į atsakovui priskirtiną žemės sklypą įrengimą. Toks ieškovui kompensavimo būdas atitinka proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

25Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu ir ištirtus rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą, šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, ir jų nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei į tai, jog atsakovas iš esmės sutinka su ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka, daro išvadą, jog ieškovo pateiktas variantas dėl naudojimosi tvarkos statiniais nustatymo yra labiausiai atitinkantis teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidžiančius šalių teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintinas aukščiau nurodytoje apimtyje, o kitoje dalyje atmestinas.

26Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams (viso pareikšta 8 reikalavimai, patenkinta 6, t.y. 75 proc. reikalavimų) – 99,75 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 11,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) (b.l. 2, 5, 53). Iš ieškovo pašto išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija 10,00 Lt sumos (LR CPK 96 str. 6 d.)

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) 265-270 straipsniais,

Nutarė

28Patikslintą ieškinį patenkinti dalinai.

29Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ( - )V. A. (a.k. ( - ) naudojasi patalpomis 1-5 ( 11,31 kv.m), 1-6 ( 14,25 kv.m), 1-7 ( 15,99 kv.m), 1-8 ( 2,92 kv.), viso 44,47 kv.m; J. A. (a.k. ( - ) naudojasi patalpomis 1-1 ( 7,06 kv. m.), 1-2 (15,12 kv. m.), 1-3 (12 kv. m.), viso 34,18 kv.m.

30Nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais, esančiais ( - ) V. A. (a.k. ( - ) naudojasi ūkiniu pastatu - viraline 2I1p (28 kv. m.ploto), unikalus Nr. 4400-1967-1442, kurio vertė 1680Lt, ir ūkiniu pastatu - daržine 4I1ž, unikalus Nr. 4400-1967-1475, kurio vertė 1310 Lt; J. A. (a.k. ( - ) naudojasi visu ūkiniu pastatu-tvartu 3I1p, 33 kv.m ploto, unikalus Nr. 4400-1967-1464, kurio vertė 1670Lt, ir pastatu - garažu 5I1ž, unikalus Nr.4400-1967-1486.

31Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, ( - ), pagal V. A. pasiūlytą ir UAB „Georanga“ parengtą žemės sklypo planą (b. l. 81), V. A. (a.k. ( - ) skiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16), 1551 kv. m. ploto, o J. A. (a.k. ( - ) skiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (tarp taškų 16-17-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15), 949 kv. m ploto.

32Šulinį, unikalus ( - ), paskirti naudotis bendrai V. A. ir J. A..

33Lauko tualetą paskirti J. A. (a.k. ( - ) ir įpareigoti jį savo lėšomis perkelti į savo žemės sklypą, įsiteisėjus teismo sprendimui.

34Priteisti iš J. A. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) už geodezinį žemės sklypo planą, 99,75 Lt (devyniasdešimt devynis litus septyniasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio V. A. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai.

35Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

36Priteisti iš J. A. (a.k. ( - ) gyv. v( - )) 11,70 Lt (vienuolika litų septyniasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas V. T., sekretoriaujant E.... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui J. A.,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Ieškovo atstovė advokatė paaiškino, jog esminis dalykas, kodėl reikia... 7. A. J. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies ir paaiškino, kad... 8. Atsakovo atstovas advokatas paaiškino, jog nei ieškovas, nei atsakovas... 9. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 10. Liudytojas B. A. paaiškino, jog šalys kivirčijasi kelinti metai. Juozas... 11. Liudytoja G. A. paaiškino, kad šalys nesutaria dėl įvažiavimo. Jie kartu... 12. L. S. Abugelienė paaiškino, kad ji yra ieškovo žmona, 1985 metais... 13. Liudytoja D. K. paaiškino, jog Juozas apmūrijo namą, ūkinį ir tvartą... 14. L. V. Kočinas paaiškino, jog namą jis padėjo statyti, su Juozo tėvuku... 15. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas... 16. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 17. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos... 18. Teismas, spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu... 19. Teismas, spręsdamas tvarto ir viralinės naudojimosi tvarkos nustatymo... 20. Teismas, spręsdamas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo... 21. Teismas, nesant ginčo tarp šalių dėl bendro naudojimosi šulinių ir lauko... 22. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, dėl reikalavimo iš atsakovo... 23. Tarp šalių ginčas kyla tik dėl keliuko, pažymėto 15-16 ieškovo... 24. Ieškovo reikalavimą dėl 2308,96 Lt kompensavimo priteisimo už naudojimąsi... 25. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus... 26. Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) 265-270 straipsniais,... 28. Patikslintą ieškinį patenkinti dalinai.... 29. Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ( - )V. A. (a.k. ( - )... 30. Nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais, esančiais ( - ) V. A. (a.k.... 31. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, ( - ), pagal V. A. pasiūlytą ir... 32. Šulinį, unikalus ( - ), paskirti naudotis bendrai V. A. ir J. A..... 33. Lauko tualetą paskirti J. A. (a.k. ( - ) ir įpareigoti jį savo lėšomis... 34. Priteisti iš J. A. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 450 Lt (keturis šimtus... 35. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš J. A. (a.k. ( - ) gyv. v( - )) 11,70 Lt (vienuolika litų... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...