Byla e2-1325-803/2017
Dėl žalos atlyginimo atsakovui P. T. (P. T.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ atstovo bankroto administratoriaus A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui P. T. (P. T.).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo ir vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

62. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) atstovas bankroto administratorius pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 96 613,18 Eur žalos atlyginimo.

73. Nurodo, jog atsakovas, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. vasario 9 d. vadovavęs bankrutavusiai įmonei, sudarė sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl reikalavimų perleidimo į BUAB „Vytautas ir Kęstutis“, ir faktiškai neperduodamas ir neketindamas perduoti pagal sudarytus sandorius numatytų piniginių sumų, pasisavino įmonės lėšas, sudarydamas apsimestinius sandorius. Ieškovo teigimu, atsakovas sandorių sudarymo metu vykdė ir kasininko pareigas, todėl jis yra atsakingas už piniginių lėšų apskaitą, saugojimą ir teisėtą jų panaudojimą. Be to, atsakovas pažeidė jam, kaip įmonės vadovui keliamas pareigas, dėl ko taip pat kyla pareiga atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą. Pažymi, jog atsakovo neteisėti veiksmai pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2349-614/2016, todėl pakartotinai įrodinėti žalos fakto ir atsakovo kaltės nėra pagrindo. Nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bankrutavusios įmonės kreditoriai patyrė 96 613,18 Eur žalos.

84. Atsakovui P. T. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami du kartus ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (Stanevičiaus g. 88-38, Vilnius), tačiau buvo neįteikti. Atsakovui procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami jo darbovietės UAB „Statybų stilius“ adresu (Ramybės g. 4-70, Vilniuje), tačiau taip pat buvo neįteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta registruota Vilniaus m. sav. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje (http://www.teismai.lt; CPK 130 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas

konstatuoja:

9II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

105. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Inkaso Lietuva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. B. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2012-02-01 (įgaliojimų pabaiga) UAB „Inkaso Lietuva“ direktoriumi buvo atsakovas P. T.. Byloje pateikti 2011 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos išmokėta 10 000 Lt J. G. pagal sutartį Nr. INKLIE/JGU/11/11/02, 35000 Lt J. Č. pagal sutartį Nr. INKLIE/JČE11/11/01, 20 000 Lt A. A. pagal sutartį Nr. INKLIE/AAN11/11/02, 74 271,50 Lt V. Č. pagal sutartį Nr. INKLIE/VALČE/11/11/02, 149 315 Lt V. Č. pagal sutartį Nr. INKLIE/VČE/11/11/02, 20 000 Lt Z. B. pagal sutartį Nr. INKLIE/ZBA/11/11/02, 25 000 Lt K. Č. pagal sutartį Nr. INKLIE/KČE/11/11/02; viso – 333 586,50 Lt (96 613,33 Eur) atsakovo P. T. vadovavimo UAB „Inkaso Lietuva“ laikotarpiu. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2349-614/2016, kurioje buvo keliamas klausimas dėl UAB „Inkaso Lietuva“ ir trečiųjų asmenų (kuriems išduoti 2011-11-02 kasos išlaidų orderiai) sudarytų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatuota, jog pinigų perdavimo fakto tretiesiems asmenims suklastoti orderiai negali patvirtinti, dėl ko darytina išvada, kad pinigai buvo visai neperduoti arba perduoti vien V. V. Č. (ką patys neigia). Teismas taip pat nustatė, jog nėra įrašo apie tai, kad pinigai išmokėti iš įmonės kasos, o atsakovas P. T. patvirtino neperdavęs pinigų orderiuose nurodytiems asmenims.

11Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės

126. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai [...]. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

137. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus., taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

148. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

159. Taigi juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas.

1610. Ieškovo atstovas įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius 2011 m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimu tretiesiems asmenims ir jų pasisavinimu, dėl kurių UAB „Inkaso Lietuva“ padaryta 96 613,18 Eur žala.

1711. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

1812. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

1913. Tuo atveju, kai bendrovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo dėl jo valdomo turto praradimo (taikant bendrovės vadovui civilinę atsakomybę), pareiga įrodyti turto buvimo ir neperdavimo faktą tenka bendrovei, o vadovas turi pareigą įrodyti, jog turtas buvo naudojamas bendrovės veiklos tikslais ir žala dėl turto valdymo bendrovei nebuvo padaryta.

2014. Kaip jau buvo minėta, bankroto administratorius įrodinėja, jog atsakovas atsakingas dėl to, kad panaudojęs suklastotus dokumentus – 2011 m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderius, iš įmonės pasisavino 96 613,18 Eur sumą. Tokį reikalavimą dėl įmonei padarytos žalos siejo su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2349-614/2016 nustatytomis aplinkybėmis, jog 2011 m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderiuose, kurie pasirašyti įmonės vadovo, nurodytos sumos neišmokėtos tretiesiems asmenims. Minėtas sprendimas įsiteisėjęs, teismo nustatytos aplinkybės nenuginčytos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusio tesimo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnis). Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog esant nepaneigtoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, jog pinigai tretiesiems asmenims pagal orderius perduoti nebuvo (CPK 178 straipsnis).

2115. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2349-614/2016 turinio nustatyta, jog atsakovas P. T. parengė kasos išlaidų orderius, juos pasirašė, tačiau nėra įrašo apie tai, jog pinigai išmokėti iš įmonės kasos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, išrašant kasos išlaidų orderį, pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas (4 punktas). Taigi vertintina, jog būtent atsakovas P. T., vienintelis pasirašęs ant kasos pajamų orderių, yra atsakingas už tokių piniginių lėšų apskaitą, saugojimą ir teisėtą jų panaudojimą.

2216. Teismas sprendžia, jog atsakovui netinkamai tvarkant įmonės turtą, turtas negalėjo būti perduotas įmonės bankroto administratoriui, o neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės finansinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Be to, bankroto administratorius negali vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų funkcijų – bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginti kreditorių interesų bei atlikti kitų būtinų bankroto proceso veiksmų. Taigi vertintina, jog įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

2317. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 ir kt.).

2418. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant 96 613,18 Eur (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2619. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 1593 Eur sumos žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų fakto nenustatyta (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).

2720. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą. Pagal 2015-01-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

28Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

Nutarė

29ieškinį tenkinti.

30Priteisti iš atsakovo P. T. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutuojančios UAB „Inkaso Lietuva“ (j. a. k. 302534155), atstovaujamo bankroto administratoriaus A. B., naudai 96 613,18 Eur (devyniasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trylika Eur 18 euro ct) žalos.

31Priteisti iš atsakovo P. T. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1593 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

32Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

33Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais padarytos... 6. 2. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB)... 7. 3. Nurodo, jog atsakovas, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m.... 8. 4. Atsakovui P. T. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip... 9. II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados... 10. 5. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi... 11. Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 12. 6. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 13. 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo... 14. 8. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose... 15. 9. Taigi juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 16. 10. Ieškovo atstovas įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus,... 17. 11. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 18. 12. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi... 19. 13. Tuo atveju, kai bendrovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš... 20. 14. Kaip jau buvo minėta, bankroto administratorius įrodinėja, jog atsakovas... 21. 15. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje... 22. 16. Teismas sprendžia, jog atsakovui netinkamai tvarkant įmonės turtą,... 23. 17. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 24. 18. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 26. 19. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis,... 27. 20. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,... 29. ieškinį tenkinti.... 30. Priteisti iš atsakovo P. T. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutuojančios UAB... 31. Priteisti iš atsakovo P. T. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1593 Eur... 32. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 33. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį...